ltg cargo

Vyriausybei apsisprendus, kad baltarusiškų trąšų tranzitas per Lietuvos teritoriją prieštarauja mūsų šalies nacionalinio saugumo interesams, krovininiai traukiniai nuo vasario sustojo, bet teisiniu aspektu gali kilti bėdų. Bent jau taip mano Prezidentūra, paprašiusi ministrų kabineto pateikti savo vertinimą, ką daryti su Lietuvos tarptautiniais ir europiniais įsipareigojimais.

Nuo pirmadienio įsigaliojus sprendimui stabdyti „Belaruskalij“ trąšų tranzitą per Lietuvą, dar šių metų pabaigoje bus galima pamatyti, kokią įtaką šis žingsnis padarys Lietuvos biudžetui, sako parlamentaras Algirdas Butkevičius. Jis skaičiuoja, kad trąšų tranzito stabdymas Lietuvai kainuos milžiniškas sumas, be to, atkreips dėmesį dėl galimų tarptautinės teisės pažeidimų.

Ketvirtadienį „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška paaiškino, kad jo vadovaujamai ir valstybei priklausančiai bendrovei grėstų bankrotas, jeigu ji nustotų pervežti baltarusiškas trąšas Seimui ar Vyriausybei nepriėmus atitinkamų sprendimų. Įmonės vadovas paaiškino, kad trąšų tranzitas per Lietuvą be finansinių pasekmių galėtų būti nutrauktas tik tuo atveju, jeigu atitinkamus sprendimus priimtų Seimas arba Vyriausybė.

Politinės atsakomybės prisiėmimas ir ministrų atsistatydinimai neturi užgožti būtinų sprendimų, kad „Belaruskalij“ įvestos sankcijos iš tiesų pradėtų veikti, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė. „Šita situacija yra neeilinė. Mes politinės atsakomybės akivaizdoje turime nepamiršti, kad sprendimus taip pat reikia priimti, kad nebūtų taip, jog atsistatydina žmonės, o trąšos toliau važiuoja“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Aušrinė Armonaitė.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad įsigaliojus Jungtinių Valstijų sankcijoms vienai didžiausių pasaulio kalio trąšų gamintojų ir eksportuotojų „Belaruskalij“, įmonės produktų tranzitas per Lietuvą neturėtų tęstis ilgai. „Tikrai be kažkokių konkrečių datų, be konkrečių mėnesių galiu pasakyti, kad nematau galimybės, kad šitas tranzitas galėtų ilgai tęstis“, – bendroje spaudos konferencijoje su kitų Baltijos šalių premjerais Vilniuje trečiadienį sakė I. Šimonytė.

„Lietuvos geležinkelių“ grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ vadovas sako, kad pasaulyje didėjant metalų, energetinių resursų kainoms bei darbo užmokesčiui, bendrovė bus priversta didinti paslaugų tarifus. Tačiau to jis nesieja su gruodį nutrūksiančiu baltarusiškų trąšų tranzitu. „Tarifai, aš net neabejoju, kad didės, bet tikrai ne dėl kalio. Jei pasižiūrėti, kas darosi aplinkui, į metalų kainas, į darbo užmokestį, energetinių resursų kainas, mes nematome galimybių nekelti tų tarifų.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ atnaujins vagonų parką – įmonė numato įsigyti iki 728 vagonų. „LTG Cargo“ ketvirtadienį paskelbė tarptautinį konkursą, o jo laimėtojai parduos iki 500 grūdvežių ir 228 platforminius vagonus konteineriams – jie bus naudojami ant rusiškos 1520 mm pločio vėžės geležinkelio. Pasak „LTG Cargo“ vadovo Egidijaus Lazausko, įsigydama naujų vagonų įmonė didins pervežamų krovinių apimtis.

Baltarusijos naftos produktų eksportuotojos „Belaruskaja neftenaja kampanija“ (BNK) krovinių šiemet iš esmės netekusi naftos produktų ir SGD krovos bendrovė „Klaipėdos nafta“ prognozuoja, kad šie metai bendrovei bus įtempti.  Vienas pagrindinių jos veiklą lemsiančių neigiamų veiksnių yra BNK gruodį priimtas sprendimas laikinai stabdyti naftos produktų eksportą.