logistika

Vieta ilgai planuotoms investicijoms į Hörmann logistikos centrą pasirinkta neatsitiktinai: Maišiagalos transporto mazgas bus labai patogi vieta skirstyti Hörmann produkciją iš daugiau nei dvidešimties koncerno gamyklų ne tik Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse, taip pat ir Kaliningrado srityje. Be to, pats statinys yra prie pat greitkelio, tad bus puikiai matomas ir lengvai pasiekiamas. Pasak Tomo Radzevičiaus, vienos šeimos valdomas koncernas Hörmann, investuodamas 12 mln.

Lietuvai konkuruojant Europos Sąjungos ekonominėje erdvėje, transporto sistemos plėtra tampa svarbiu veiksniu, skatinančiu viso šalies ūkio raidą. Šiuo metu transporto ir logistikos sektorius sukuria apie dešimtadalį Lietuvos bendrojo vidaus produkto ir yra viena pirmaujančių šakų Lietuvos paslaugų eksporto srityje. Tačiau norint dar geriau įsitvirtinti Europos rinkoje, svarbu užmegzti glaudžius ryšius su tarptautinėmis transportavimo ir logistikos įmonėmis.

Muitų sąjungos sukūrimas ir Rusijos stojimas į Pasaulinę prekybos organizaciją (PPO) buvo veiksniai, kurie turėjo palengvinti Lietuvos verslininkų darbą su Rytų rinkomis. Rytų kaimynai deklaruoja, kad taip ir įvyko, o kaip šią situaciją vertina Lietuvos vežėjų ir logistikos atstovai. Muitų sąjunga – prekės juda greičiau, bet… Prabėgo jau keletas metų nuo tada kai pradėjo funkcionuoti Muitų sąjunga.

Antradienį Lietuvos kariuomenės Logistikos valdyboje Vilniuje vyks iškilminga Nacionalinės paramos elemento karių, išvykstančių į tarptautinę misiją Afganistane, išlydėtuvių ceremonija. Kariai rūpinsis logistiniu Lietuvos karių, dislokuotų skirtingose Afganistano vietose, aprūpinimu. Vykti į misiją kariai ruošėsi beveik pusę metų, dalyvavo įvairių sričių kursuose ir mokymuose.

Į tarptautinę operaciją Kosove (KFOR) antradienį išvyko pirmasis iš keturių Lietuvos karių, dalyvausiančių NATO pajėgų judėjimo kontrolės operacijose Kosove, pranešė Krašto apsaugos ministerija. Lietuvos kariai kartu su kolegomis iš Bulgarijos, Čekijos ir Kroatijos tarnaus daugianacionalinio logistikos vieneto sudėtyje. Pagrindinės Lietuvos logistikos specialistų vykdomos užduotys bus susijusios su NATO pajėgų judėjimo kontrolės operacijomis.

Iš Briuselio milijardų, skirtų transporto koridoriaus „Rytai–Vakarai“ projektams, trokšta pasipelnyti ir tarptautinės kompanijos, ir vos kelis arus turintys valstiečiai Politikus, anksčiau užėmusius aukštus postus, gąsdina valdžių kaita. Jie baiminasi, kad bus į šoną nustumti nuo infrastruktūros projektų dabartiniai rangovai, o jų vietas užims kitos įmonės, artimesnės naujai valdžiai.

Per Šiau­lius ga­lė­tų bū­ti ga­be­na­mi NA­TO kro­vi­niai, bet pel­nin­gas san­do­ris nu­plau­kė į Lat­vi­ją. Ry­gos oro ir jū­rų uos­tai – gre­ta, o Šiau­lių oro uos­tas ne­su­jung­tas su ge­le­žin­ke­liu. Trūks­ta be­veik sep­ty­nių ki­lo­met­rų vė­žės. Bė­giai bu­vo išar­dy­ti ir neats­ta­ty­ti.

Va­kar Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė­je pri­sta­ty­ta olan­dų kom­pa­ni­jos NA­CO pa­reng­ta Šiau­lių oro uos­to iš­vys­ty­mo stra­te­gi­ja iki 2027 me­tų. Jai įgy­ven­din­ti rei­kė­tų 230 mi­li­jo­nų li­tų in­ves­ti­ci­jų. Oro uos­to per­spek­ty­va sie­ja­ma su kro­vi­nių ga­be­ni­mu. Pers­pek­ty­va – kro­vi­nių oro uos­tas NA­CO at­sto­vai jau tre­čią kar­tą pri­sta­ti­nė­jo va­di­na­mą­jį „Mas­ter pla­ną“ – Šiau­lių oro uos­to iš­vys­ty­mo ci­vi­li­nėms reik­mėms stra­te­gi­ją.

Gilias tradicijas pasaulinėse rinkose turinčios vokiško kapitalo bendrovės „Rhenus Logistics“ ir „Kärcher“ Vilniuje pasirašė dviejų metų trukmės bendradarbiavimo sutartį. Pasirašyta sutartis ne tik sustiprins vokiečių bendrovių pozicijas Lietuvoje, bet ir visame Baltijos šalių regione. Neabejojama, kad logistikos paslaugas teikiančios įmonės „Rhenus Svoris“ ir valymo įrangos gamintojų „Kärcher“ sutartis po dviejų metų bandomojo laikotarpio bus sutvirtinta ilgesniais įsipareigojimais.

Apie 200 svečių, daugiausia įvairių sričių verslo atstovai, ketvirtadienio vakarą atvyko į sostinės senamiestyje esančiame kokteilių klube surengtą logistikos įmonės „Rhenus Logistics“ jubiliejinį vakarėlį. Tarp kviestinių svečių buvo Lietuvoje gerai žinomų įmonių vadovai ar jų atstovai. Tarp svečių buvo galima sutikti Lietuvos geležinkelių atstovus Albertą Šimėną ir Saulių Stasiūną, bendrovės „ICC Lietuva“ prezidentą Valdą Sutkų, organizacijos „Linava“ prezidentą Algimantą Kondrusevičių.

Nedarbo lygiui šalyje siekiant per 13 proc., jaunimui, ypač neturinčiam patirties, susirasti darbą pagal specialybę vis dažniau tampa neįmanoma misija. Mat potencialūs darbdaviai vis dažniau ieško specialistų, jau turinčių bent kelių metų patirtį tam tikroje srityje. O tie, kurie krimto sunkius mokslus universitetuose ir neturėjo laiko dirbti, „išmetami“ iš darbo rinkos, net neįsigilinus į jų kompetenciją ir nedavus progos parodyti, ką gali.

„Siemens Osakeyhtio“ Lietuvos filialo generaliniu direktoriumi tapo Kęstutis Čiplys pareigose pakeitęs Audrį Barcevičių. Daugiau nei dešimt metų bendrovėje dirbantis K. Čiplys taip pat ir toliau vadovaus „Siemens“ pramonės paslaugų, transporto ir logistikos bei miestų infrastruktūros spendimų padaliniams Baltijos šalyse. Audris Barcevičius, vadovavęs „Siemens“ filialui Lietuvoje, pasirinko tarptautinę karjerą.

Visą birželio mėnesį transporto ir sandėliavimo įmones aktyviai „purtė“ Valstybinė darbo inspekcija (VDI). Darbo inspektoriai iš viso patikrino 44 transporto ir sandėliavimo įmones. Pati inspekcija šio planinio patikrinimo rezultatus vertina nevienareikšmiškai, nes kaip paaiškėjo, darbdaviai apie patikrinimus buvo informuoti iš anksto siekiant paskatinti juos kuo greičiau pašalinti įvairius darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo teisės reikalavimų trūkumus.

Metų pradžioje, bankų atstovai kalbėjo, kad 2012 metais sunkiojo transporto įsigijimas išperkamąja nuoma bus stabilus arba augs. Metams įsibėgėjus žiūrime, ką turime: vežėjai vis aktyviau perka naujas sunkiojo transporto priemones, turto areštų ženkliai mažėja, o išperkamosios nuomos sąlygos lieka pakankamai stabilios ir net švelnėja.

Nuolat besikeičiančioje tarptautinėje aplinkoje atskirų pramonės šakų lyderiai ieško būdų, kaip geriau optimizuoti savo veiklą, gerinti rizikos valdymą ir kovoti su naujais iššūkiais. Logistika yra viena iš jų.

Žemėlapiai yra puiki pasaulio pažinimo priemonė. „BusinessInsider“ siūlo susipažinti su keliais netradiciniais žemėlapiais, kurie priverčia į pasaulį pažvelgti kitu kampu. Pasauliniai naftos eksporto srautai.

Sankt Peterburgo verslininkai teigia matantys daugiau galimybių bendradarbiauti su Lietuvos verslininkais. Pastarieji Rusijoje gerbiami už atsakingą darbą, o miesto prie Nevos gyventojai lietuviškus maisto produktus labiausiai vertina už jų kokybę. Prieš penkiolika metų pradėjęs statybų verslą Sankt Peterburge lietuvių verslininkas Audrius Pilius sako, kad Rusijos rinką galima įveikti darbštumu ir atsakingumu.

Per metus, lyginant pirmąjį šių metų ketvirtį su tuo pačiu pernai, labiausiai pabrango pabrango transportavimo vamzdynais (5,1 proc.), įdarbinimo veiklos (1,8 proc.) paslaugos, o atpigo jūrų ir pakrančių vandens transporto paslaugos (7,5 proc.), telekomunikacijų paslaugos (6,5 proc.), skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Per ketvirtį labiausiai brango sandėliavimo ir saugojimo (3,9 proc.), krovininio kelių transporto (1,8 proc.) paslaugų kainos.

Kauno laisvoji ekonominė zona (LEZ) sulaukė stambiųjų investuotojų dėmesio – sudaryti du rekordinio dydžio LEZ istorijoje sandoriai, kurių vertė sieks 821 mln. litų. Anot LEZ vadovo, artimiausiu metu ketinama pritraukti ir daugiau investicijų. „Šiuo metu iš 534 ha LEZ teritorijos yra užimta 7 proc., tad kur plėstis tikrai turime“, – sakė UAB „Kauno LEZ valdymas“ direktorius Vytautas Petružis. Ekonominėje zonoje artimiausiu metu žada įsikurti „Fortum Heat Lietuva“ už 690 mln.

Lietuvos verslas rengiasi atsakomajam Baltarusijos kirčiui. Karčią sankcijų piliulę nurijęs režimas krovinius ketina nukreipti į kitus uostus. Lietuviai skelbia atsisakantys investicinių planų neprognozuojamoje valstybėje, rašo „Lietuvos rytas“. Baltarusiškų krovinių tranzitą per Baltijos šalių uostus ketinama nutraukti. Taip praėjusią savaitę pareiškęs Baltarusijos prezidento padėjėjas Valentinas Rybakovas sukėlė išgąstį.

Lietuvos verslininkai vis dažniau atsisuka į Rytus, kuriuose – ir Kazachstanas, kuris neslepia ambicijų tapti tranzito šalimi tarp Rytų ir Vakarų. Į šią šalį, o vėliau ir į Kiniją, iš Vakarų keliauja mašinų detalės, buitinė technika, kitos brangios prekės. Šalies viduje sparčiai statomi logistikos centrai, tiesiamos naujos geležinkelių linijos, keliai. Kelerius metus Kazachstano ekonomika augo sparčiausiai pasaulyje, tad šalis vilioja investuotojus.

Susisiekimo ministerija informuoja, kad Baltarusijos transporto inspekcija sugriežtino Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių vežėjų patikros procedūras Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Visiems vežėjams, kurie gabena trečiųjų šalių krovinius su dvišaliais leidimais, fiksuojamas pažeidimas. Pravažiavus Baltarusiją tokie vilkikai, Susisiekimo ministerijos žiniomis, Rusijos ir Baltarusijos pasienyje sustabdomi neribotam laikui.

Eidamas 99-uosius metus, Danijoje mirė laivybos magnatas Maerskis Mc-Kinney Molleris. Apie tai paskelbė daug metų jo valdyta bendrovė „AP Moller-Maersk A/S“, kuri sukurdavo iki 20 proc.

Netylant kalboms apie planuojamas įvesti naujas baudas vežėjams Rusijoje, Lietuvos vežėjai po truputį pradeda koordinuoti savo veiksmus, kad naujieji teisės aktai neišvystų dienos šviesos. Planuojamos naujos baudos užsienio šalių vežėjams Be to, visus šiuos pažeidimus kontroliuojančios institucijos gali sulaikyti transporto priemones, kurios pažeidė numatytą tvarką ir laikinai jas saugoti specialiose aikštelėse, kol nebus panaikintos sulaikymo priežastys.

Dauguma vilkikų pardavėjų jau senokai trimitavo varpais ir teigė, kad pirmą šių metų pusmetį sumažės jų pardavimai ir tai atspindės situaciją visoje krovinių rinkoje. Transporto įmonės sumažins savo plėtrą ir stengsis sėkmingai išgyventi iki antrojo pusmečio. Jau praėjusių metų pabaigoje kai kurie vilkikų gamintojai pranešė apie mažinamas gamybos apimtis, dėl sumažėjusios paklausos.

Nuo aršaus protekcionizmo iki megamiestų bei stichinių nelaimių gausos – tokie ateities scenarijai nusimato pasauliui 2050 metais. Išanalizavę pačius svarbiausius faktorius: prekybos ir vartojimo įpročius, technologines ir socialines tendencijas bei klimato kaitą, Vokietijos logistikos kompanijos „Deutche Post DHL“ užsakymu, 42 žymūs pasaulio ekspertai parengė penkias ateities vizijas. 1. Nesutramdoma ekonomika žlugdo pasaulį Pasaulis pasižymi nesutramdomu materializmu ir masiniu vartojimu.

Peru verslininkai aiškinasi, kokie galimi variantai vaisius į Baltijos regioną iš Pietų Amerikos jūros keliais gabenti tiesiogiai. Jeigu Lietuva nurungtų kitas valstybes, pirmoji tokia siunta Klaipėdą pasiektų, žadama, po gero mėnesio. Vynuogės, avokadai, alyvuogės, citrusiniai vaisiai. Tai – Peru gėrybės.

Administravimas/sekretoriavimas, logistika, statyba, draudimas, valstybės tarnyba, apsauga, kompiuteriai/IT/internetas, prekyba–konsultavimas – daugumos darbo ieškančiųjų labiausiai pageidaujamos darbo sritys. Vertinant atskirai pagal miestus, kuriuose gyvena darbo ieškantieji, matyti, kad paklausiausios darbo sritys daugmaž sutampa. Vilniuje netgi trečdalis darbo ieškančiųjų labiausiai nori įsidarbinti administravimo/sekretoriavimo srityje, taip pat paklausios logistikos (15 proc.

Kinija prieš dvidešimt metų buvo asocijuojama su pigia ir ne visada kokybiška gamyba bei plataus vartojimo produktais. Ateinantys metai žada šimtaprocentinius pasikeitimus, sako Lietuvos ir Kinijos forumo pirmininkas Mindaugas Reinikis. „Lietuvoje tarp daugelio verslo atstovų vyrauja požiūris, kad Kinija – pigių marškinėlių ir puodelių eksporto šalis. Tačiau ši valstybė jau seniai yra atvira aukštųjų technologijų paslaugų teikėjams“, – atkreipė dėmesį M. Reinikis.

Po antro balsavimo Seime pritarus geležinkelių transporto sektoriaus reformai, privatūs vežėjai geležinkelio infrastruktūra galės naudotis vienodomis sąlygomis kaip ir „Lietuvos geležinkeliai“. Už tokias Geležinkelių transporto kodekso pataisas antradienį po svarstymo balsavo 87 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 4. Kad įstatymų pataisos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Išaiškinta bendrovė, neteisėtai naudojusi kurą, parsivežtą iš Rusijos. Neteisėtai rusišką dyzeliną naudojusiai krovinių pervežimo įmonei teks sumokėti nuslėptus akcizus ir tūkstantinę baudą.

Baltarusija gilinsis į Lietuvos sukauptą logistikos sistemos plėtros patyrimą. Tai pranešė Baltarusijos prekybos ministro pirmasis pavaduotojas Aleksandras Zabela. Investuotojai iš Lietuvos suinteresuoti prisidėti prie Baltarusijos logistikos sistemos plėtojimo. Planuojama, jog rugpjūtį Baltarusijos delegacija lankysis Lietuvoje, kad susipažintų su logistikos centrų darbu. Baltarusija kol kas dar tik pradeda plėtoti logistikos sistemą, parinkta 50 sklypų logistikos centrams steigti.

Edmundas Daukantas, 13 metų vadovaujantis krovinių ekspedijavimo ir gabenimo UAB „Schenker Lietuva“, Lietuvos ekspeditorių asociacijos „Lineka“ kongrese išsiprašė būti atleidžiamas iš susivienijimo prezidento pareigų. Šiandien jis – mūsų rubrikos svečias. Kiti veržiasi į prezidentus, o Jūs – atvirkščiai. Kodėl? Jeigu tai būtų vienintelės visuomeninės pareigos, jausčiau azartą.

Šiais metais logistikos sektoriaus perspektyva išlieka teigiama, ypač stambioms ir vidutinėms įmonėms. Tokias išvadas padarė įmonių mokumą vertinanti bendrovė „Creditreform Lietuva“, atlikusi 1250 logistikos įmonių rizikingumo tyrimą. Statistikos departamento duomenimis, logistika užsiimančios įmonės sudaro 20 proc. visų įmonių, dirbančių transporto srityje, skaičiaus ir uždirba 36 proc. pajamų. Jei transporto įmonės per metus uždirbo 28 proc.

Šiaulių oro uostas savo strateginiuose planuose numato 2027–aisias per metus priimti ir išleisti milijoną keleivių, išplėsti krovinių gabenimo sektorių. Uosto direktorius mano, kad tai įmanoma, tačiau būtinas savivaldybės ir valstybės dėmesys bei parama. Dabar ši strateginė Šiaulių kompanija kapstosi savomis jėgomis. Tikimasi, kad šiais metais oro uoste nutūps 40 proc. daugiau lėktuvų, nei pernai.

Degalinių tinklas „Vakoil“ iš esmės atnaujino Kalvarijos rajone, šalia kelio „Via Baltica“ esančią sunkvežimių plovyklą. Į modernios plovimo įrangos įsigijimą ir atnaujinimą „Vakoil“ investavo per 60 ir planuoja investuoti dar 40 tūkst. litų. Anot „Vakoil“ vadovo Povilo Ugianskio, atnaujinta plovykla yra išskirtinė ne tik Lietuvos kontekste.

Įdomių faktų apie pasirengimą statyti naują atominę elektrinę „Verslo žinių“ organizuotoje konferencijoje pateikė UAB „Visagino atominė elektrinė“ logistikos vadovas Edvinas Ivanauskas, pristatydamas atliktas elektrinės statyboms reikalingų pristatyti krovinių transportavimo studijas. Štai keli iš jų.

Užsienio reikalų ministerijoje ketvirtadienį rengiama diskusija „Lietuva ir Kinija: transporto logistikos potencialas“. Numatoma aptarti tolesnio bendradarbiavimo su Kinija galimybes išnaudojant Lietuvos transporto ir logistikos potencialą. Bus diskutuojama apie Kinijos prekių tranzito per Lietuvos teritoriją skatinimą, ekonominio fondo idėją ir tarptautinės prekybos ir distribucijos kompanijų stiprinimą.

Šiuo metu vis dar svarstoma, kur steigti Kauno viešąjį logistikos centrą. Specialistų studijos kreipia link Palemono, Karmėlavos ar Markučių. Tuo tarpu „Rail Baltica" projekto koordinatorius Pavelas Telička ragina mąstyti strategiškai ir kartu apjungti Palemono, Kauno laisvosios ekonominės zonos ir Tarptautinio Kauno oro uosto teritorijas.

Lietuva ir Baltarusija susitarė dėl naftos tranzito į Baltarusiją per Klaipėdos uostą. Numatoma per dvejus metus gabenti po maždaug 2,5 mln. tonų. Maždaug prieš mėnesį bendrovėje „Klaipėdos nafta“ perkrautas tanklaivis iš Venesuelos atgabenęs 80 tūkst. tonų Baltarusijai skirtos naftos. Baltarusiai sako likę patenkinti šia bandomąja partija.

Nuo rugsėjo 21 d. Kauno ir Šanchajaus oro uostus sujungs nauja reguliari krovinių pervežimo oru linija. Tai pirmas tokio dydžio krovinių gabenimo oru maršrutas regione. Jis pakeis Europos rinkoms skirtų Kinijos tranzitinių krovinių pristatymo grandinę. „Naujas krovininių lėktuvų maršrutas iš Kinijos į Lietuvą – didelė Kauno oro uosto sėkmė ir sektinas pavyzdys. Šalies oro uostai turi stengtis pritraukti ne tik kuo daugiau keleivinių, bet ir krovininių lėktuvų skrydžių.

Lietuvos logistikos ir transporto bendrovė„Autoverslas“, minėdama penkiolikos metų veiklos sukaktį, teigia per šį laiką sėkmingai dirbusi pagrindinėse verslo kryptyse – lengvųjų automobilių ir bendrųjų krovinių logistikoje. Nors per visą „Autoverslo“ gyvavimo laikotarpį didžiausia apyvarta – 87 mln. litų – buvo pasiekta 2007 metais, bendrovėje tikimasi, jog besibaigiantis ekonominis sunkmetis atvers naujas perspektyvas.

Vilniuje pasirašytas Rytų–Vakarų transporto koridoriaus (East–West Transport Corridor - EWTC) asociacijos steigimo susitarimas, praneša Susisiekimo ministerija. Rytų–Vakarų transporto koridorius (East-West Transport Corridor) jungia pietinės Švedijos, Danijos, Vokietijos, Lietuvos transporto centrus su Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos ir Azijos transporto sistemomis. Siekiama suformuoti globalią konkurencingą transporto ir logistikos grandinę per Lietuvą.

Lietuva, lyginant su kitomis Baltijos regiono valstybėmis, pagal palankumą verslui yra stipri vidutiniokė, lenkianti Rusiją, Ukrainą, Lenkiją ir Latviją, tačiau atsiliekanti nuo Šiaurės valstybių, Vokietijos ir Estijos.

Penktadienį Šiauliuose pasirašomas susitarimas dėl bendradarbiavimo, kuriant viešąjį logistikos centrą. Kaip praneša Lidija Jankauskienė, Lietuvos radijo korespondentė Šiauliuose, šis centras bus kuriamos Zokniuose, greta pramoninio parko. Bendradarbiavimo sutartį dėl viešojo logistikos centro steigimo pasirašys trys steigėjai – Šiaulių miesto savivaldybė, bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, Klaipėdos valstybinė jūrų uosto direkcija, bei penki su projektu susiję atstovai.

Vokietija neatmeta galimybės, kad gali padidinti vokiškų NATO krovinių srautą per Lietuvą, sako Lietuvoje viešintis Vokietijos užsienio reikalų ministerijos valstybės ministras Verneris Hojeris (Werner Hoyer). "Nesu susipažinęs su jokiais planais apie didinimą (krovinių srautą.

Vilniuje įvykusiame Lietuvos ir Kazachstano tarpvyriausybinių transporto darbo grupių posėdyje Lietuva pasiūlė apsvarstyti galimybę atidaryti konteinerinio traukinio maršrutą Lietuva–Kazachstanas–Lietuva, su galimybe pratęsti maršrutą ir į kitas Azijos šalis.

Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos vadas pulkininkas Ovidijus Eitminavičius Krašto apsaugos ministerijos vardu Briuselyje kartu su Bulgarijos, Kanados, Kroatijos, Slovakijos ir Vengrijos atstovais pasirašė supratimo memorandumą dėl Judėjimo kontrolės daugianacionalinio integruoto logistinio vieneto suformavimo.

Atsakydama į „PKN Orlen“ reikalavimą padidinti jų įtaką „Klaipėdos naftoje“ Lietuva pasiūlė palengvinti „Orlen“ bėdas krovinius gabenant geležinkeliais. Lenkų naftos koncerno vadovai derybomis nepatenkinti, praneša LTV „Panorama“. Lenkijos iždo ministerijos, kuri yra viena iš naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose valdančio koncerno „PKN Orlen“ akcininkių, atstovai paneigė kalbas apie galimą įmonės Lietuvoje pardavimą Rusijos bendrovėms.