lizingas

Tautiečiai skolinasi vis daugiau pinigų. Lietuvos bankas skelbia, kad pirmąjį pusmetį, palyginti su pernai, bendra žmonių paimtų paskolų suma ūgtelėjo 20 procentų ir siekia pustrečio milijardo eurų.  Anot vieno iš komercinių bankų, gyventojai daugiausia vartojimo paskolas ima stambiems pirkiniams – automobiliams, saulės elektrinėms ir būsto remontui.

Įsigyti automobilį iš savo lėšų gali tikrai ne kiekvienas – vien naudotus kas dešimtas perka išsimokėtinai. Tokiu atveju svarbu tik tinkamai pasirinkti: lizingas ar paskola? Specialistų teigimu, perkantiems automobilį lizingu vidutiniškai finansuojama 23 tūkst. eurų, su paskola – 8,8 tūkst. eurų. O įmokos gali siekti ir 350 eurų per mėnesį. Tačiau išlaidų gali būti ir daugiau.

Įpirkti elektromobilį Lietuvoje gali keturi iš dešimties namų ūkių. Nors specialistai tikina, kad aukštesnę kainą atperka degalų sąnaudų nebuvimas, daugelis vairuotojų įsitikinę, kad tokios mašinos – prabanga. Yra ir nuomonių, kad pirkėjus atbaido per brangios ir per retos viešos įkrovimo stotelės, netaikli valstybės parama ir net naikinama galimybė elektromobiliams važiuoti A juosta. Verslininkas Andrius „Teslą“ nusipirko pavasarį, žmona elektromobilį turi jau pusantrų metų.

Elektra varomų naujų automobilių lizingo sutarčių pernai, palyginti su 2021 metais, padaugėjo 72 proc., penktadienį pranešė SEB bankas.  Anot jo, iš viso sutarčių su klientais elektromobiliams įsigyti pernai padaugėjo apie 30 proc.  „Elektromobilių patrauklumas auga dėl įvairių priežasčių: jų kainos tampa vis labiau prieinamos, šių transporto priemonių įsigijimą skatina valstybė, plečiama įkrovimo infrastruktūra, žmonės skiria daugiau dėmesio tvarumui.

Lietuvos automobilių parkui 17 metų. Pagal šį rodiklį esame paskutiniai Europoje ir rikiuojamės šalia Rumunijos, Graikijos bei Estijos, kurių automobilių parkai yra šiek tiek jaunesni. Naujo automobilio įsigijimas – brangus malonumas, o paskolos iš bankų – ne visiems prieinamos. Visgi iš bankų gavusiems neigiamą atsakymą nereikėtų nusiminti  – yra išeitis.

Vidutinį darbo užmokestį gaunančio ir kitų finansinių įsipareigojimų neturinčio Lietuvos gyventojo lizingu įperkamo automobilio vertė per metus padidėjo 1,7 tūkst. eurų ir pasiekė 16,2 tūkst. eurų, rodo SEB banko apskaičiuotas Lietuvos elektromobilių įperkamumo indeksas. Dviejų asmenų šeima šiemet lizingu galėtų įsigyti 32 tūkst. eurų vertės automobilį – 3 tūkst. eurų daugiau negu prieš metus.

Vidutines pajamas gaunantis asmuo Lietuvoje jau gali įpirkti ne tik naudotą, bet ir naują elektromobilį, o dviejų asmenų šeimai prieinami ir nauji elektriniai miesto visureigiai. Vis dėlto prognozuojama, kad automobiliai tik brangs – jei dabar naują mašiną Lietuvoje galima nusipirkti už vidutiniškai 30 tūkst. eurų, tai už 10 metų bus 60 tūkst. eurų. Tačiau įperkamumas taip pat didės. Tą rodo SEB banko analitikų antrus metus iš eilės apskaičiuotas Lietuvos elektromobilių įperkamumo indeksas.

Lietuvoje daugėja gyventojų, kurie prekes ar paslaugas perka į skolą. Gyventojų atidėtų mokėjimų vertė per metus pakilo 4 kartus ir viršijo milijardą eurų. Anot ekonomistų, sunku ne tik gyventojams, bet ir verslams, kuriems taip pat pradeda trūkti pinigų, daliai įmonių gresia bankrotai. Bendra gyventojų ir įmonių skolų vertė Lietuvoje pasiekė rekordinę sumą – beveik 15 milijardų eurų. Dėl sudėtingos situacijos, anot ekonomistų, kalta aukšta infliacija, kuri savo piko dar nepasiekė.

Vidutinė lizingo suma lengvojo automobilio įsigijimui pirmąjį ketvirtį Baltijos šalyse sparčiausiai augo Lietuvoje – „Swedbank“ duomenys rodo, kad lietuviai lizingo būdu pirkdami automobilį vidutiniškai skolinosi 18,8 tūkst. eurų, arba 10 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai. Tuo metu Estijos gyventojai automobilio įsigijimui lizingo būdu skolinosi atitinkamai 17,2 tūkst. (5 proc. daugiau), Latvijos – 16,8 tūkst. (3 proc.

Įsigydami automobilį visi be išimties susiduriame su klausimu apie šio pirkinio finansavimo būdus – už automobilį mokėti savo lėšomis, rinktis lizingo paslaugą ar reikiamą sumą pasiskolinti. „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad ir automobilio finansinis lizingas, ir paskola yra paplitę ir gyventojų naudojami automobilio įsigijimo būdai, tačiau verta žinoti detales, kuris būdas kada yra palankesnis.

Nepaisant kilusios pandemijos, gyventojai ir įmonės praėjusiais metais neapkarpė savo biudžetų automobiliams lizingu įsigyti, rašoma pranešime spaudai. „Swedbank“ duomenys rodo, kad vidutinė gyventojų lizingu įsigyjamų automobilių suma praėjusiais metais siekė 17 tūkst. eurų ir išliko panaši, kaip ir 2019 m. Įmonių lizingu perkamų automobilių vidutinė suma sudarė 23 tūkst. eurų ir per metus paaugo 5 proc.

Pandemija lietuvių nuo didelių pirkinių neatbaidė – praėjusiais metais naujus automobilius gyventojai pirko bene taip pat, kaip kiekvienais metais, sako bankų atstovai. Taip pat pastebima, kad labiau pradėta domėtis ir gamtai draugiškesnėmis transporto priemonėmis, ieškota naujų spalvų. Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, 2020 metais naujų lengvųjų automobilių Lietuvoje iš viso registruota apie 40,2 tūkst. Pernai tuo pačiu laikotarpiu šis skaičius siekė netoli 46 tūkst.

Ekspertų teigimu, perkant automobilį lizingu nėra vieno geriausio pasirinkimo. Todėl prieš perkant automobilį svarbu įvertinti daugelį kriterijų, o pasirinkti sau tinkamiausią variantą. Automobilių lizingas – vienas populiariausių bankų finansavimo produktų fiziniams asmenims, kartu su vartojimo kreditais ir būsto paskolomis.

Šalies gyventojai ir įmonės aktyviai perka naujus automobilius, rodo „Swedbank“ lizingo sutarčių duomenys. Šią vasarą bankas sudarė 9 proc. daugiau lizingo sutarčių dėl automobilių įsigijimo, palyginus su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu. Be to, ir verslas, ir privatūs gyventojai itin domisi hibridiniais modeliais, kurių per 2020-uosius, palyginti su ankstesniais metais, įsigyta beveik 2 kartus daugiau.

Tūkstančiai lietuvių kiekvieną mėnesį nusiperka naudotą arba naują automobilį. Dažnas neturi pakankamos sumos norimai transporto priemonei ir ją skolinasi. Ar gali būti, kad tokiu atveju daugelis permoka bankams ar kitiems skolintojams? Neseniai paskelbtame „Facebook“ įraše apie tai svarsto bendrovės „Milvas“ fondų valdytojas Tautvydas Marčiulaitis. Jis atkreipia dėmesį, kad perkantys automobilį lizingu su likutine verte palūkanų sumoka daugiau, nei gali pasirodyti.

Pastaraisiais metais šalies gyventojai įsigyja vis daugiau naujų automobilių. Remiantis „Swedbank“ duomenimis, rinkoje įvyko svarbus pokytis – automobilių lizingas populiarumu aplenkė paskolas automobiliui. Tai reiškia, kad vis daugiau šalies gyventojų renkasi naujesnes, saugesnes ir mažiau taršias transporto priemones, komentare žiniasklaidai rašo banko Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas.

Lietuviai vasarą linkę skolintis sodo nameliams, būsto atnaujinimui, vestuvėms ir atostogoms, rudenį dažniau ima paskolą automobilio įsigijimui ar skolinasi norėdami padengti šildymo išlaidas. Bendrovės „Mokilizingas“ duomenimis lietuvių skolinimosi tendencijos skiriasi, priklausomai nuo metų laikų, o rudenį jie skolinasi daugiau nei vasarą.

Lietuviai kasmet perka vis daugiau naujų automobilių, vien šiemet jų jau parduota per 30 tūkstančių.  Žmonės naujai mašinai dažniausiai ne susitaupo patys, o skolinasi iš bankų. Ir nors šalies gatvėse vis daugiau naujų mašinų, apie tai, kad Lietuva atsikratė senų automobilių kapinyno etiketės, vis tiek dar galime tik pasvajoti. Lietuvai vis dar gana sunkiai sekasi atsikratyti senų automobilių kapinyno etiketės.

Lietuvoje jau užmarštin baigia iškeliauti tie laikai, kai už perkamą automobilį ir kitą techniką būdavo atsiskaitoma grynaisiais ir iš karto.  Dabar maždaug kas antras automobilis yra nuperkamas lizingu (išsimokėtinai su likutine verte arba be jos), o bendrovės, kiti ūkio subjektai lizingu arba veiklos nuomos būdu įsigyja net 90 proc. savo technikos.

Lietuvos bankų asociacija paskelbė apibendrintus šių metų pirmojo ketvirčio Lietuvoje veikiančių bankų (LBA narių) finansinių grupių veiklos rodiklius. „Pirmąjį šių metų ketvirtį, galima sakyti, bankų sektoriuje didelių netikėtumų nėra – fiksuojamas subalansuotas skolinimo bei įsipareigojimų augimas. Tokį kilimą vertiname kaip pagrįstą ir prisidedantį prie šalies ekonomikos plėtros. Stabiliai didėja ir gyventojų bei įmonių einamosiose sąskaitose laikomų indėlių portfeliai.

Kaip jaustumėtės, jei prisijungiate ir matote, jog nuo jūsų sąskaitos nuskaityta suma, kuri neturėjo būti paliesta? Ir tai tai padarė pats bankas?Tikriausiai staigmena nebūtų maloni. Tokia istoriją naujienų portalui tv3.lt papasakojo skaitytoja Kristina (tikrasis vardas redakcijai žinomas). Moteris paskambinusi pasakojo, kad istorija prasidėjo nusprendus pirkti buitinę techniką išsimokėtinai lizingu.

Siekiant nuimti įtampą visuomenėje dėl Seimo narės Gretos Kildišienės automobilio ir ryšių su „Agrokoncernu“, išperkamosios nuomos sutartis turėtų būti paviešinta, mano Seimo vicepirmininkė „valstietė“ Rima Baškienė. „Manau, kad tai neturėtų būti jau paslaptimi. Manau, kad reikia nuimti įtampą ir leisti visiems pamatyti, kad tikrai nieko nusikalstamo šioje veikloje nėra, kad buvo sutartys, kad buvo bankiniai pavedimai padaryti“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė ji.

Ar lietuvius vilioja galimybė pirkti skolon ir gauti trokštamą daiktą tuojau pat? Pasirodo, per šventes tautiečiai netgi dovanas masiškai perka į skolą – šluojama buitinė technika, telefonai, televizoriai ar net vaikiški žaislai. Tačiau ar tokius pirkinius sugebame ne tik įsigyti, bet ir laiku išsimokėti? Pasak specialistų, Lietuvos gyventojams skolos dar neapkarto, mat Lietuvoje vartojimo kredito ir lizingo rinka reguliuojama griežčiau nei kitose Europos Sąjungos šalyse.

Dauguma vartotojų pradeda domėtis savo kredito istorija po to, kai bankas, lizingas, vartojimo kredito ar telekomunikacijų įmonė atmeta paraiška gauti kreditą ar pirkti išsimokėtinai, rodo 185 tūkst. vartotojų elgsenos tyrimas. „Mano Creditinfo“ ekspertai analizavo, kas paskatino vartotojus 2014-2016 m. pirmą kartą atsiversti savo finansinės drausmės CV. „Kredito istorija vertinama skolinantis. Nuo to, ji gera ar prastesnė, gali priklausyti finansavimo sąlygos bei pati finansavimo galimybė.

Lietuvos bankų asociacija paskelbė apibendrintus pirmojo šių metų ketvirčio Lietuvoje veikiančių bankų finansinių grupių veiklos rodiklius. Statistika liudija apie užtikrintai atsigaunantį skolinimą ir padidėjusį taupymą, tolygiai augančius elektroninius atsiskaitymus bei rekordinius lizingo rinkos pokyčius. Taupymo ir kreditavimo rodikliai: nuosaikus augimas Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, bendras paskolų ir išankstinių mokėjimų portfelis išaugo 5 proc.

Verslą pradėti nėra sunku, tačiau net ir smulkiajam verslui dažnai reikia brangių įrankių savo veiklai vykdyti. Restoranai neapsieina be virtuvės technikos, turizmo verslas – be transporto. Dažnu atveju visas inventorius įsigyjamas pradinio finansavimo metu iš savo kapitalo ar imant paskolą verslui. Vis dėlto vykdant plėtrą kartais prireikia gana nedidelių sumų turto įsigijimui.

Šių metų Seimo rudens sesijoje planuojama priimti sprendimą dėl Vartojimo kredito įstatymo pakeitimų. Jeigu Seimas pritartų šiems pakeitimams, būtų apribotos palūkanos ir kreditų bei lizingo suteikimo sąlygos. Seimo narys Bronius Bradauskas teigia, kad pagrindiniai pakeitimai yra neleisti išduoti kreditų nakties metu, nepilnamečiams, neblaiviems asmenims. Taip pat sudaryti sąlygas žmonėms per dvi dienas persigalvojus gražinti kreditą ir nemokėti palūkanų.

Lizingo bendrovės „Mokilizingas“ statistika atspindi, jog auga interneto parduotuvėse sudaromų lizingo sutarčių skaičius. Gyventojai, ieškodami mažesnių kainų, internetinėse parduotuvėse išsimokėtinai įsigyja ir keliolika tūkstančių kainuojančius pirkinius. Tarp gana įprastų pirkinių, tokių kaip mobilieji telefonai, kompiuteriai, buitinė technika, internetu išsimokėtinai gyventojai perka ir dizainerių kvepalus, žaidimų konsoles, kosmetikos priemones, net motorolerius.

Norėdamas užtikrinti efektyvesnį klientų aptarnavimą, „Swedbank“ planuoja sujungti lizingo ir automobilių nuomos paslaugas teikiančias dukterines įmones. Numatoma, kad dar šiemet bendrovės „Swedbank autoparko valdymas“ turtą, sutartinius įsipareigojimus ir teises perims „Swedbank lizingas“. „Siekiame sutelkti visas lizingo ir automobilių veiklos nuomos paslaugas vienose rankose.

Pastaraisiais metais itin aktyviai vykdytas šalies įmonių komercinio transporto atnaujinimas leidžia daryti prielaidą, kad investicijos į transporto atnaujinimą pradės lėtėti.

Nors pastaruosius trejus metus Lietuvoje parduodamų naujų automobilių skaičius beveik nesikeičia ir kasmet jų nuperkama apie 14 tūkst., automobilių lizingo rinka pastebimai auga. 2012 m. automobilių lizingo rinka Lietuvoje augo 7 procentais, praėjusiais metais – beveik 20 procentų. „2012 metais mūsų bendrovė suteikė 162 milijonų litų finansavimą automobiliams įsigyti, o praėjusiais metais lizingo sutarčių sudarėme už dar didesnę – daugiau nei 200 milijonų litų sumą.

Nors pastaruosius trejus metus Lietuvoje parduodamų naujų automobilių skaičius beveik nesikeičia ir kasmet jų nuperkama apie 14 tūkst., automobilių lizingo rinka pastebimai auga.

 Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, 2013-ieji buvo itin sėkmingi lizingo rinkai. Bendras lizingo portfelis per metus padidėjo 5,45 procento, nuo 5,01 iki 5,29 milijardo litų. Po ketverių metų portfelio mažėjimo tendencijos praėjusiais metais buvo pasiektas lūžis ir bendras portfelis vėl pradėjo augti. Pernai sudaryta 3,03 mlrd. litų vertės naujų lizingo sutarčių. Tai 14,23 proc. daugiau, negu 2012-aisiais.

SEB bankas tapo pirmuoju banku Lietuvoje, visiškai integravusiu lizingo paslaugas į banko veiklą: nuo šiol lizingo paslaugas teikia ir visą turtą administruoja nebe antrinė bendrovė „SEB lizingas“, o bankas. Lapkričio 25 dieną „SEB lizingas“ baigė savo veiklą ir buvo galutinai prijungtas prie SEB banko, perėmusio visus antrinės bendrovės įsipareigojimus ir turtą. Toks lizingo paslaugų teikimo modelis SEB grupėje jau sėkmingai įgyvendintas Švedijoje.

„Swedbank“ duomenimis, per pirmuosius tris šių metų ketvirčius Baltijos šalių įmonės lizingo būdu banke įsigijo apie 2 tūkst. komercinio transporto priemonių, kurių bendra vertė yra 4 proc. didesnė nei tuo pačiu metu pernai. Šiais metais apie 80 proc. visų „Swedbank“ lizingo sandorių Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendrovės sudarė pirkdamos vilkikus ir jų puspriekabes. „Šiuo metu didžiausias komercinio transporto parkas iš trijų Baltijos šalių yra Lietuvoje, tai patvirtina ir mūsų duomenys.

 Mokėjimų platforma Mokėjimai.lt įdiegė finansų įstaigos „General Financing“ pirkimo išsimokėtinai internetu realiu laiku sistemą. Ji leidžia prekes internetu išsimokėtinai įsigyti net ir nedidelėse elektroninėse parduotuvėse ir tai padaryti galima nesitraukiant nuo kompiuterio. Pasak „General Financing“ generalinio direktoriaus Konstantino Balakino, bendrovės pirkimo išsimokėtinai internetu realiu laiku sistema yra unikali ir neturinti analogų Baltijos šalyse.

Per pirmąjį 2013 m. pusmetį šalies gyventojai ir įmonės Lietuvoje nupirko beveik 7 tūkst. naujų automobilių, iš kurių 54 proc. įsigyta lizingo būdu. Lyginant su 2012 m. pirmuoju pusmečiu, lizingu įsigytų naudotų automobilių skaičius šiemet išaugo 37 proc. ir pasiekė 2 tūkst. vienetų. „Swedbank“ duomenimis, pirmąjį 2013 m. pusmetį gyventojai lizingu dažniausiai įsigijo naudotas transporto priemones, o įmonės priešingai - pirko naujus automobilius.

Europos lizingo asociacija „Leaseurope“ paskelbė naujausius birželį atliktos verslo pasitikėjimo apklausos duomenis. Europos lizingo profesionalų nuomone, lizingo rinkos perspektyvos išlieka teigiamos: 54 procentai apklaustųjų mano, kad per 2-ąjį šių metų pusmetį naujai pasirašomų sutarčių vertė augs, ir tik 20 procentų prognozuoja smukimą. Prieš pusmetį atlikto analogiško nuomonės tyrimo duomenimis, besitikinčių augimo buvo 58 procentai, besitikinčių smukimo – 21 procentas.

Banko „Snoras“ bankroto administratorius Neilas Cooperis patvirtino, kad bankas šiandien sėkmingai užbaigė sandorį su Estijos banku LHV ir jo partneriu RAZFin, Rakauskų šeimos bei Žabolis Partners kontroliuojama investicine bendrove dėl UAB „Snoro lizingas“ akcijų pardavimo. Pagal susitarimą, kuris buvo pasirašytas 2013 gegužės 17 d., bendra sandorio vertė, įskaitant visišką paskolų išmokėjimą Snorui, yra 74 milijonai litų.

Vadovauti Indėlių draudimo fondui po penktojo pagal turtą Lietuvos komercinio banko „Snoras“ žlugimo 2011 metų pabaigoje atėjusi 41 metų Aurelija Mažintienė teigia, kad šiuo metu pagrindinis fondo tikslas yra kuo greičiau ir saugiau sugrąžinti valstybei milijardinę skolą, kurią Finansų ministerija paskolino fondui apdraustų "Snoro" indėlių draudimo išmokoms.

„AutoTyrimų“ duomenimis, 2013 m. kovą Lietuvoje parduota 1'090 naujų lengvųjų automobilių, t.y. 6 proc. mažiau nei 2012 m. kovą (1'164 vnt.). Asmeninių automobilių parduota 960 vnt., o lengvųjų komercinių - 130 vnt. 2013 m. kovą tarp parduotų automobilių markių tradiciškai pirmavo „Volkswagen“ (197 vnt.), ženkliai pranokusi „Nissan“ (139 vnt.), „Škoda“ ir „Toyota“ (po 98 vnt.). Tarp modelių ryškiai pirmavo „Nissan Qashqai“ (84 vnt.). Smarkiai atsilikę „Škoda Yeti“ (38 vnt.

Lietuvos banko vadovo Vito Vasiliausko užuominos apie būtinybę didinti konkurenciją finansų srityje leidžia tikėtis naujų pavadinimų Lietuvos bankų pasaulyje. Rinkos užkulisiuose prabilta apie du galimus kandidatus, kurie išaugs iš esamų finansinių institucijų rašo „eVersus“. Žvalgosi į vakariečius Lietuvos banko valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas prognozuoja, kad Lietuvos bankų sistemoje bus naujų dalyvių. „Jeigu kalbėtume apie bankų sistemą, matau, kad ji pakankamai stipri.

Automobilių finansavimo paslaugą „Pirk autolizingu“ teikiančios finansų įstaigos „General Financing“ statistika rodo, kad šiuo metu populiariausi naudoti lengvieji automobiliai, kuriuos išsimokėtinai norėtų įsigyti Lietuvos gyventojai, yra „Volkswagen“, „Audi“, BMW, taip pat „Opel“ ir „Mercedes-Benz“. Būtent šių automobilių žmonės dažniausiai ieškojo transporto skelbimų portaluose ir naudojosi ten integruota skaičiuokle bei kreipėsi į bendrovę norėdami juos įsigyti išsimokėtinai.

 2013 m. vasario 12 d. Lietuvos bankui laikinai sustabdžius AB Ūkio banko veiklą, užtikriname, jog ši situacija neturi įtakos UAB Ūkio banko lizingo veiklai. Ūkio banko lizingas tęsia savo darbą ir turi visas galimybes dirbti savarankiškai bei sklandžiai. Stabiliai veikdami ir užtikrindami įsipareigojimų vykdymą verslo partneriams bei klientams, sieksime ir toliau išlaikyti vartotojiško lizingo rinkos lyderio poziciją. Ūkio banko lizingas 15 metų sėkmingai teikia finansines paslaugas.

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) suteikė pirmąją lizingo garantiją „Šiaulių banko lizingui“ už UAB „Lietmeta“ imamą lizingą. UAB „Lietmeta“, gaminanti kartonines dėžes ir tiekianti jas įvairioms įmonėms, perka gamybos įrangą. Įmonė su įsigyta įranga vien savo produkcijai pagaminti planuoja sutaupyti apie 20 proc. lėšų per metus. Tikėtina, kad skirtos investicijos atsipirks per 3 metus. „Džiaugiamės, kad INVEGA lizingo garantijos atranda savo paklausą.

„AutoTyrimų“ duomenimis, 2013 m. sausį Lietuvoje parduoti 1'159 nauji lengvieji automobiliai, t.y. 5 proc. daugiau nei 2012 m. sausį (1'106 vnt.). Asmeninių automobilių parduota 987 vnt., o lengvųjų komercinių − 172 vnt. 2013 m. sausį tarp parduotų automobilių markių tradiciškai pirmavo „Volkswagen“ (175 vnt.), ženkliai pranokusi „Fiat“ (111 vnt.) ir „Peugeot“ (108 vnt.). Tarp modelių pirmas buvo „Fiat 500“ (72 vnt.), aplenkęs „Peugeot 208“ (54 vnt.) ir „Škoda Yeti“ (51 vnt.

Praėjusių metų duomenys rodo, jog lizingo rinka atsigauna, teigia Lietuvos bankų asociacija (LBA). Jos preliminariais duomenimis, 2012 m. naujai pasirašytų lizingo sutarčių vertė sudarė 2,51 mlrd. litų, arba 8,3 proc.

„AutoTyrimų“ duomenimis, 2012 m. gruodį Lietuvoje parduota 1'130 naujų lengvųjų automobilių, t.y. 9 proc. mažiau nei 2011 m. gruodį (1'244 vnt.). Asmeninių automobilių parduota 865 vnt., o lengvųjų komercinių − 265 vnt. 2012 m. gruodį tarp parduotų automobilių markių tradiciškai pirmavo „Volkswagen“ (289 vnt.), ženkliai pranokusi „Nissan“ (151 vnt.) ir „Škoda“ (128 vnt.). Tarp modelių pirmas buvo „Volkswagen Caddy Kombi“ (64 vnt.), vos aplenkęs „Nissan NV200 Combi/Evalia“ (63 vnt.

„AutoTyrimų“ duomenimis, 2012 m. spalį Lietuvoje parduoti 1'332 nauji lengvieji automobiliai, t.y. 3 proc. mažiau nei 2011 m. spalį (1'378 vnt.). Asmeninių automobilių parduota 1'189 vnt., o lengvųjų komercinių − 143 vnt. Spalį tarp markių tradiciškai pirmavo „Volkswagen“ (274 vnt.), ženkliai pranokusi „Mazda“ (137 vnt.) ir „Škoda“ (123 vnt.). Tarp modelių netikėtai pirmas buvo „Mazda 6“ (117 vnt.), gerokai aplenkęs „Fiat 500“ (64 vnt.) ir „Škoda Yeti“ (53 vnt.