lituanica

Lygiai prieš metus lietuvis Aurimas Valujavičius irkline valtimi atplaukė į Majamį ir užbaigė 120 dienų trukusią įsimintiną savo kelionę per Atlanto vandenyną. Kaunietis tapo vos trečiuoju žmogumi pasaulyje ir pirmuoju lietuviu, kuriam pavyko pažaboti Atlanto bangas ir 8500 km distanciją vien irklais.

Lygiai prieš 90 metų įveikę Atlanto vandenyną ir beveik pasiekę namus – Kauną – Lenkijoje žuvo legendiniai Lietuvos lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas. „Lituanicos“ skrydis tapo žygdarbiu ir lietuvių tautos pasididžiavimu. Žūties vietoje lakūnų atminimą sekmadienį pagerbė prezidentas Gitanas Nausėda ir Lenkijos vadovas Andžejus Duda, o ceremoniją vainikavo tradicinis bėgimas iki Kauno. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Šiandien yra kiekvienam lietuviui svarbi diena – praėjo lygiai 90 metų nuo Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žūties. Šių dviejų didvyrių žygdarbis tapo tikru lietuvių stiprybės įrodymu. Skrisdami iš Niujorko į Kauną lakūnai norėjo įrodyti, kad Lietuva niekuo nenusileidžia kitoms valstybėms.

Kauno savivaldybė pirmadienį organizuoja Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žūties 90-ųjų metinių minėjimą. Vidurdienį Kauno savivaldybės ir Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų atstovai lankys S. Dariaus ir S. Girėno kapus Aukštųjų Šančių kapinėse, padės gėlių. S. Darius ir S. Girėnas kėlė tikslą be sustojimo perskristi Atlanto vandenyną – iš Niujorko į Kauną. Kad be sustojimo įveiktų 8 tūkst. kilometrų, 1933 metų liepos 15 dienos rytą „Lituanica“ pakilo su 3 tūkst.

Energetikos ir technikos muziejaus stogo terasoje Vilniuje nuo penktadienio eksponuojama Stepono Dariaus ir Stasio Girėno lėktuvo „Lituanica“ kopija. „Padarėme ekspoziciją, kuri skirta paminėti Dariaus ir Girėno skrydžio 90-ąsias metines.

Lietuvos istoriją perrašinėjantis keliautojas Aurimas Valujavičius nenumaldomai artėja prie savo kelionės tikslo. Per Atlantą irkline valtimi plaukiantis kaunietis Majamyje šiuo metu esančiai TV3 žinių žurnalistei Justei Petkevičiūtei telefonu papasakojo apie savo dabartinę savijautą ir paskutines jūrmyles. Nors plaukti liko visai nedaug, tačiau paskutinės laukimo valandos, pasak jo, yra ypač sunkios dėl miego trūkumo ir nepalankių oro sąlygų.

Irkline valtimi per Atlantą plaukiančio Aurimo Valujavičiaus saulėtajame Majamyje, „Black Point Marina“ uoste jau laukia būrys pačių brangiausių jam žmonių. 90-ąsias S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio metines tokiu būdu siekiantis paminėti 28-erių kaunietis į Majamį ketino atplaukti balandžio 23 dieną, tačiau dėl nepalankių oro sąlygų prie Floridos krantų tai padaryti turėtų diena vėliau – balandžio 24-ąją.

Jau daugiau nei 50 dienų Atlanto vandenynu link Majamio irkluojantis Aurimas Valujavičius socialinių tinklų paskyroje pasidalijo kaip švenčia meilės dieną.  A. Valujavičius pasidalijo akimirka iš maudynių Atlanto vandenyne, smaikščiai juokaudamas, jog Valentino dienos nešvęs, kadangi nepavyko rasti undinės.  „Undinės neradau, tiek to ir Valentino. Grįžtu į Lituanica“, – socialinių tinklų paskyroje rašė A. Valujevičius.

Beveik 80 proc. didžiausių Lietuvos įmonių ir organizacijų per dvi pastarąsias savaites sumažino darbuotojų skaičių. Tik devynios iš penkiasdešimties didžiausių įmonių  įdarbino daugiau gyventojų negu atleido. Darbuotojų skaičių sumažino ne tik prekybos įmonės, bet ir kai kurios ligoninės. Tai rodo negalutiniai „Sodros“ viešai skelbiami duomenys apie apdraustųjų asmenų skaičių.

Prieš kelis metus „X faktoriuje“ sužibėjusi Miglė Pivoriūnaitė vieną dieną iš bičiulio DJ ir chirurgo Benedikto Jonuškos sulaukė kvietimo įrašyti pirmąją dainą. BeLeo pseudonimu dar žinomas vaikų chirurgas rezidentas, dienomis dirbantis itin atsakingą darbą, o vakarais linksminantis žmones vakarėliuose, seniai svajojo sukurti ir šokių aikštelėms pristatyti savo paties kūrinį. Išgirdus aksominį Miglės balsą, daina susidėliojo tarsi nejučia.

Vienas įspūdingiausių epizodų Lietuvos istorijoje – Dariaus ir Girėno skrydis per Atlantą – ketvirtadienio vakarą Vilniuje atgimė didžiausioje miesto arenoje. Į istorinį skrydį meninės interpretacijos forma rinkosi kultūros ir visuomenės veikėjai, politikai bei originalaus, įspūdingo reginio ištroškę žiūrovai, rašo pranešime spaudai. Autentiško miuziklo „Lituanica“ premjera jau įvyko Šiauliuose bei Klaipėdoje. Paskutinis premjerinis pasirodymas simboliškai vyks Kaune balandžio 27 dieną.

Naujausias lietuviškas miuziklas „Lituanica” šeštadienį pasirodymu Šiaulių arenoje pradėjo premjeros turą. Šio žiūrovų lūkesčius pranokusio miuziklo premjera Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje vyks balandžio pabaigoje.  Kaip skelbiama pranešime spaudai, susižavėjimą lūkesčius pranokusia premjera publika reiškė griausmingais ovacijų pliūpsniais, o aktoriai neslėpė juos sukrėtusių stiprių emocijų bei vidinių išgyvenimų.

Likus savaitei iki pirmojo premjeros pasirodymo, kviečiame žvilgterėti į miuziklo „Lituanica“ užkulisius. Po 400 valandų repeticijų, vieno didžiausių Lietuvoje miuziklo formą pagaliau įgyja 50-ies aktorių ir šokėjų bendras darbas, 140 autentiškų kostiumų, 30 originalių muzikos kūrinių.

Šią savaitę Londone vyksiančios ikisezoninės Kauno „Žalgirio“ rungtynės patraukė pajėgiausio Europos krepšinio turnyro – Eurolygos – vadovų dėmesį, jie kauniečių sprendimą vadina drąsiu ir pavyzdiniu žingsniu. Rugsėjo 22-ąją, penktadienį, 19 val.

Būsimiesiems Atlanto nugalėtojams Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui 1927-ieji metai tapo lemtingais. Būtent tada, Amerikoje, jų bendra aistra – aviacija, juos ir supažindino. Du vyrus siejo ne tik pomėgiai, bet ir keletas panašumų jų biografijose. S. Darius gimė 1896 m. Tauragės aps. 1907 m. pabaigoje kartu su šeima emigravo į JAV. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, jis stojo savanoriu į Amerikos kariuomenę. Dalyvavo kovose Prancūzijoje. Po karo mokėsi Čikagoje.

Trečiosiose Lietuvos beisbolo lygos finalo rungtynėse reguliariojo sezono nugalėtojas Kauno „Lituanica“ (12 pergalių ir 4 pralaimėjimai) klubas sekmadienį sostinėje 15:3 nugalėjo antrąją vietą užėmusią Vilniaus BK „Vilniaus“ (9/7) komandą, laimėjo seriją iki trijų pergalių 3:0 bei keturioliktą kartą ekipos istorijoje laimėjo šalies pirmenybes.

Valstybinė ligonių kasa (VLK) nepagrįstai pasirašo ortopedinių gaminių gamybos ir aptarnavimo sutartis su bendrovėmis, nesugebančiomis to atlikti. Tad mokesčių mokėtojų pinigai yra švaistomi vietoje ortopedinių gaminių žmonėms su negalia dalijant paprastą avalynę arba visai nereikalingus gaminius. Kad tai paprasčiausias sukčiavimas, pripažįstama ir VLK, tačiau situacijos neskuba keisti.

Naujai įkurta Pasaulio lietuvių sporto asociacija prezidentui Valdui Adamkui iškilmingai suteiks pasaulio lietuvių sporto ambasadoriaus vardą. Vis dažniau prisimenami kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus nuopelnai Lietuvos sportui. Jis Lietuvos vardą garsino dar 1948-aisiais per Europos pavergtųjų tautų olimpiadą Niurnberge ir pelnė du aukso bei du sidabro medalius. REKORDININKAS. V. Adamkaus – sprinterio ir šuolininko į tolį – talentas atsiskleidė dar 1946-aisiais.

Lietuvos ir Švedijos pasiekiamumas šią vasarą bus itin geras: oro linijų bendrovė „Air Lituanica“ siūlys sezoninius skrydžius į du Švedijos miestus – Geteborgą ir Malmę. Skrydžiai bus vykdomi nuo birželio vidurio iki rugpjūčio pabaigos, abiem maršrutais skraidys 2 kartus per savaitę vakariniu laiku. „Pastaruoju metu galime dažniau pasidžiaugti pranešimais apie naujus oro transporto ryšius tarp Lietuvos ir Švedijos.

Kalėdiniu laikotarpiu - nuo gruodžio 20 d. iki sausio 5 d. - „Air Lituanica“ didina skrydžių skaičių. Iš Vilniaus ir Palangos oro uostų į Londono ir Dublino oro uostus bus skraidinama trečdaliu dažniau nei planuota – vyks 64 reisai. Taip pat didinamas skrydžių skaičius į Miuncheną ir Amsterdamą. Iš viso keleiviams šventiniu laikotarpiu bus pasiūlyta virš 7000 vietų skrydžiuose.

 2013 m. rugsėjo 21 d. Finalo serija tarp Vilniaus ir Kauno kaip visada buvo įtempta ir permaininga. Šeštadienį pirmose varžybose Kauno komandoje startiniu ir visas varžybas metiko pozicijoje žaidė Marijus Dargis. Vilniečių gretose ant metiko kalno eilinį kartą jėgas išbandyti stojo ilgametis vilniečių treneris ir metikas Virmidas Neverauskas.

Penktadienio naktį Kauno padangę papuošė parskrendanti „Lituanica“. Aitvaru į dangų buvo iškeltas milžiniškas ekranas, kuriame buvo demonstruojamas originalus „Lituanicos“ skrydžio momentas. Projekto koordinatorius Marius Abramavičius Neboisia pasakoja, kad toks įvykis yra unikalus ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje bei pasaulyje. „Ši unikali technologija projektuojant į didesnį nei 200 kvadratinių metrų ekraną, nuotraukų ir vaizdo medžiagą Lietuvoje įgyvendinta pirmą kartą.

Simona Aginskaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai" Lygiai prieš 80 metų Soldino girios prieigose, tuometinėje Vokietijos teritorijoje, sudužo Stepono Dariaus ir Stasio Girėno pilotuojamas lėktuvas „Lituanica“. Šis skrydis yra vienas ryškiausių XX a. Lietuvos istorijos įvykių, tačiau tik neseniai pradėta ieškoti faktais pagrįstų atsakymų į svarbius skrydžio organizavimo, jo nesėkmės ir įamžinimo klausimus, taip pat – kokie žmonės buvo tautos idealizuojami lakūnai S. Darius ir S. Girėnas.

  Simona Aginskaitė, LRT radijo naujienų tarnyba, LRT.lt Prieš 80 metų liepos 15-ąją Steponas Darius ir Stasys Girėnas pakilo skrydžiui per Atlantą iš Niujorko į Kauną. Po pusantros dienos pasiekus tuometinės Vokietijos teritoriją „Lituanica“ sudužo. Versijos dėl nelaimės priežasčių nuolat kito, tačiau dabar specialistai teigia, kad lėktuvas nukrito dėl variklio defekto, blogų oro sąlygų ir netinkamai pasirinktos nusileidimo vietos.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Lenkijoje mini Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 80-ąsias metines. Šalies vadovė Lietuvos lakūnų žuvimo vietoje - Pščelnike padės gėlių vainiką. Stepono Dariaus ir Stasio Girėno pilotuojamas lėktuvas nukrito 1933 metų liepos 17 dieną. Skrydis, kuriuo buvo siekiama garsinti Lietuvos vardą visame pasaulyje, truko 37 valandas ir 11 minučių. S. Darius ir S. Girėnas turėjo nuskristi per 7 tūkst. kilometrų.

Pirmadienį, liepos 15 dieną, minėsime Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio 80-metį. Yra ir kita apskrita data, tik susijusi su Alytumi, kurią galėjome minėti šia ypatinga proga: Dzūkijos sostinėje gyvena Vytautas Burinskas, surinkęs didžiausią Lietuvoje kolekciją apie legendinius lakūnus. Šįmet liepos 10 dieną jo muziejui galėjo būti 20 metų. Tačiau 2005-aisiais kolekcininkas buvo priverstas iškraustyti eksponatus iš Vilniaus gatvės 13 pastato.

Skirmantas Pabedinskas, Zinaida Paškevičienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt . Šiemet sukanka 80 metų, kai lietuvių lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas perskrido Atlanto vandenyną. Legendinių lakūnų skrydžiui paminėti prieš trisdešimt metų sukurta „Lituanicos“ kopija šiandien pradeda 20-ies dienų skrydį į įvairiausius mūsų šalies miestus ir miestelius.

UAB „Air Lituanica Club“, jungianti juridinius ir privačius asmenis iš Lietuvos ir užsienio, šiandien pasirašė investicijų sutartį ir įsigijo UAB „Air Lituanica“ akcijų už 4,1 mln. Lt. Taip pat „Air Lituanica Club“ deleguos savo atstovą ir į skrydžių bendrovės valdybą. Bendrai veiklai UAB „Air Lituanica Club“ susijungė 26 investuotojai: „MG Baltic Investment“, „Panevėžio keliai“, „SBA“, „Vičiūnai group“, Antanas Guoga, Jonas Garbaravičius, „Hanner“, „Pieno žvaigždės“, „Arvi ir ko“, „Balsas.

Šiandien internete pradedamas naujas informacinis projektas – pasakojimas apie vieną pagrindinių XX amžiaus Lietuvos istorijos įvykių – transatlantinių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydį, kuriam šią vasarą sukanka 80 metų. Klaipėdos aludarių inicijuota ir įgyvendinta interneto svetainė dar kartą plačiajai publikai primins dviejų Amerikos lietuvių pasiryžimą įveikti Atlantą perskrendant lėktuvu.

Sėkmingo lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlanto vandenyną laukė tūkstančiai Lietuvos gyventojų. Deja, tautos didvyrių pilotuojamas lėktuvas „Lituanica“ taip ir nepasiekė gimtosios žemės.  Lėktuvas sudužo dabartinėje Lenkijos teritorijoje, kai iki išsvajoto tikslo buvo likę vos apie 650 km. Po kelių mėnesių bus minimos 80-ios lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno žūties metinės, tačiau iki šiol nėra aišku, kas įvyko tą 1933-ųjų liepos 16 naktį.

Rugsėjo 1 ir 3 dienomis „Fluxus Ministerija“ kauniečius ir Kauno miesto svečius kviečia pasitikti naujus mokslo metus buvusio batų fabriko„Lituanica“ patalpose (Jonavos g.3). Rugsėjo 1-osios, šeštadienio, programa: 15.00 val. ant Fluxus Ministerijos stogo prasidės kūrybinės dirbtuvės, kurių metu bus audžiama viena ilgiausių trispalvių juostų ant pastato stogo. 16.00 val. stalo žaidimų popietė, į kurią dalyviai galės atsinešti savo mėgiamus žaidimus. 18.30 val. filmo „Balkonas“ peržiūra.

Trečiadienį į olimpinį kaimelį Londone atvyko Lietuvos irkluotojai ir dziudo imtynininkai. Kaip praneša Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), ir vieni, ir kiti po trumpo atokvėpio iškeliavo į treniruotes. Šalių misijų vadovai trečiadienį dalyvavo bendrame pasitarime su Londono olimpinių žaidynių organizacinio komiteto ir Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) padalinių vadovais.

Antradienio popietę Kauno Aukštųjų Šančių karių kapinėse, prie paminklo S. Dariui ir S. Girėnui, rengiama atminimo valanda, skirta paminėti vieno įsimintiniausių įvykių Lietuvos istorijoje – skrydžio per Atlanto vandenyną – 79–ųjų metinių sukaktį. 1933–iųjų vasarą Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenę lietuvių pilotai Steponas Darius ir Stasys Girėnas pasiryžo įgyvendinti tiems laikams labai sunkų žygį – dviese lėktuvu įveikti Atlanto vandenyną. Planavo be sustojimo nuskristi 7186 km.

„Mes skrisime į Lietuvą!“, – taip prieš 79-erius metus ištarė Steponas Darius ir Stasys Girėnas, pakildami į ne tik sau, bet ir visiems pasaulio lietuviams lemtingą skrydį. Šį skrydį legendiniai lakūnai skyrė jaunajai Lietuvai, linkėjo jai „pasitikėti savo jėgomis ir gabumais“. Šis mūsų Tautos didvyrių troškimas yra kaip niekad aktualus ir šiandien, kuomet siekiame tvirtinti plačiai po pasaulį pasklidusios lietuvių šeimos saitus, skatinti Lietuvos pažangą.

Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžiui paminėti kauniečiai rengia dviračių žygį. Legendinių lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno žygdarbiui atminti sekmadienį dviračių entuziastai yra kviečiami į 15 km ilgio žygį Aleksotas-Kačerginė. Padėję gėlių prie Aviatorių memorialo, žygeiviai prieš vidurdienį startuos prie Aleksoto seniūnijos. Žygio maršrutas drieksis per Karo aviacijos gatvę, vėliau suks į Veiverių g., po Vytauto Didžiojo tiltu, Marvele ir Nemuno pakrantės keliu - iki Kačerginės.

Paramos ir labdaros fondo „Algojimas“ bei fotografo A. Aleksandravičiaus projektas „neGalios nePaliesti“ jau gana ilgą laiką klajoja po Lietuvą, o dabar jis pasiekė ir mažąja Lietuva vadinamą Londoną. Fotografijų paroda eksponuojama lietuvių gausiai apgyvento Beckton'o rajono lietuviškame prekybos centre – „Lituanica“. Paroda iškabinta strategiškai itin geroje vietoje.

Vilniuje didelio pasisekimo sulaukęs „Fluxus Ministerijos“ projektas šiemet atkeliauja į Kauną. Anot projekto vadovo Edgaro Stanišausko, tai turi ir simbolinės reikšmės – šiais metais sukanka penkiasdešimt metų „Fluxus“ judėjimui, kurio vienas pradininkų yra pasaulyje žinomas menininkas Jurgis Mačiūnas, gimęs Kaune. Čia veiksianti „Fluxus Ministerija“ prisidės prie Niujorke, Londone, Paryžiuje, Tokijuje vyksiančių „Fluxus“ judėjimo penkiasdešimtmečiui skirtų renginių.

Lenkijos Myslibužo miestelyje, esančiame netoli lietuvių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žūties vietos, išniekintas  Lietuvos  lakūnams pastatytas  paminklas. Nežinomi asmenys  nuo memorialo pavogė  S. Dariaus ir S. Girėno lėktuvo „Lituanica“ modelį, praneša delfi.lt. Lenkijoje dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas. Lenkų pareigūnų  versija – „Lituanicą“ nuo paminklo nulupti galėjo tiek vandalai, tiek paprasčiausi metalo vagys.

Sekmadienio vakarą pačiame Londono centre esančiame „Prince Charles Cinema“ kino teatre skambėjo itin daug šiltų lietuviškų žodžių ‒ būtent čia Lietuvoje jau rekordininku spėjęs tapti filmas „Tadas Blinda. Pradžia“ buvo pirmą kartą parodytas užsienyje gyvenantiems lietuviams.  Šis įvykis svarbus buvo ne tik toli nuo tėvynės gyvevantiems tautiečiams, bet ir juostos pristatyti atvykusiai kūrybinei komandai: būtent čia „Tadas Blinda. Pradžia“ pradėjo savo tarptautinę karjerą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė lietuvių moterų tremties vietoje – Akmolinsko Tėvynės išdavikų žmonų lageryje atidengė atminimo akmenį. Po ceremonijos Kazachstane su oficialiu vizitu viešinti Prezidentė susitiko su Kazachstano lietuvių bendruomene. D. Grybauskaitė pabrėžė, jog istorinė atmintis, tremtyje kentėjusių ir žuvusių žmonių likimai – patriotiškumo, tautos vienybės ir taurumo pamoka, kurią privalome perduoti ateities kartoms.

Kai kurie batų fabriko „Lituanica“ darbininkai algos negauna devynis mėnesius, praneša LTV naujienų tarnyba. Kauno miesto apylinkės teisme – batų fabriko „Lituanica“ darbininkų ieškiniai. Kai kurie tikina algos negaunantys devynis mėnesius. Direktorius padėties nekomentuoja. Ekonomistai pastebi, kad dauguma didžiųjų pramonės įmonių dabar susiduria su panašiomis bėdomis. Profesinės sąjungos žiniomis, apie šimtas „Lituanica“ darbuotojų negauna algų, trečdalis dėl jų – kovoja teismuose.

Tai, kad Jūros šventė atidaroma Jūrų muziejaus renginiais, tampa gera tradicija ir geru tonu. Šiemet pirmasis šventės renginys – tikrai simbolinis: muziejaus parengta paroda „Pirmosios Lietuvos burės“. Ji bus atidaryta liepos 26 dieną, antradienį, 16 val. Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės bibliotekoje.

Lenkijoje lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno žūties vietoje paminėtos jų skrydžio per Atlantą 78 metinės. Lakūnų žūties vietą nuo šiol primins ir trys lietuviški koplytstulpiai. Laisvė ir Tėvynė – pagrindiniai žodžiai skambėję šiandien Pščelniko (buvusio Soldino) miške, prie paminklo legendinio skrydžio per Atlantą didvyriams Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui.

Jaunas talentingas lietuvių kilmės JAV lakūnas Feliksas Vaitkus 1935 m. vienas perskrido Atlantą. Taip simboliškai jis užbaigė Stepono Dariaus ir Stasio Girėno didvyrišką, tačiau tragiškai pasibaigusį skrydį 1933-iaisiais. Paradoksalu, kad F. Vaitkaus skrydžio atminimą išsaugojo airiai, o ne lietuviai. Pirmoji "Lituanica" Apie S. Dariaus ir S. Girėno skrydį žino kiekvienas, nors kartą rankose laikęs dešimties litų banknotą. Jų skrydis prasidėjo lygiai prieš 78 metus.

Iš ŠALFASS žaidynių Toronte sugrįžusios Čikagos „Lituanicos" jaunučių krepšinio komandos į namus parsivežė du auksinius ir vieną sidabrinį apdovanojimą. Dar vieną aukščiausios prabos medalių komplektą „Lituanicos" krepšininkai parsivežė iš praėjusį savaitgalį Bostone vykusių jaunių žaidynių. Kanadoje (Toronte) vykusiose jaunučių ŠALFASS žaidynėse pasižymėjo 7-8 metų amžiaus antrokai.

Kol Anykščių valdžia ir regioninio parko direkcija suko galvas, kaip nuvalyti prieš keletą mėnesių vandalų ištepliotą Puntuką, juos aplenkė iniciatyvūs anykštėnai. Kas nuvalė vandalų terliones, nugremžė gausias kerpes ir nuplovė gamtos paminklą ir neprašė už darbą nė cento, prieš susitikdami su korespondentais rajono vadovai dar nežinojo, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. „Valdžia, kad ir kaip ten besistengtų, turi laikytis tam tikrų procedūrų, derinimų ir panašiai.

Lietuvos kariai penktadienį dalyvaus Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 77-ųjų metinių minėjimo renginiuose. Per atminties valandą "Už vandenynu atneštą mums garbę", rengiamą prie Puntuko akmens Anykščių rajone, Karinių oro pajėgų sraigtasparnis Mi-8 lakūnų atminimą pagerbs skrydžiu, o sutemus - prožektoriumi apšvies akmenį ir jo prieigas.

Lietuviams gerai žinomi Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vardai. Jų žygdarbiui –skrydžiui per Atlantą lėktuvu „Lituanica“ 1933 m. – abejingų tikriausiai nėra. Artėja liepos septynioliktoji – Dariaus ir Girėno žuvimo diena. Šį kartą Sporto muziejaus rubrikoje norėtume prisiminti vieną iš šių dviejų Lietuvos didvyrių – Steponą Darių. Jis buvo ne tik drąsus lakūnas, bet ir sportininkas, teisėjas, treneris, sporto organizatorius.

Praėjusį sekmadienį Londone buvo oficialiai atidarytas lietuviškų patiekalų restoranas „Lituanica“, o renginio svečius sveikino filme „Skrydis per Atlantą“ vaidinęs aktorius Remigijus Sabulis. Daugeliui susirinkusiųjų į Londono Bektono rajone įsikūrusį restoraną buvo netikėta pamatyti legendinį Lietuvos lakūną Steponą Darių vaidinusį aktorių, kuris ne vienai tautiečių kartai turbūt labiau siejasi su „Lituanica“ nei tikrasis S. Darius.