literatūra

Vokietijoje keturias dienas trukusi Tarptautinė Leipcigo knygų mugė šiemet pritraukė daugiau nei 160 tūkst. lankytojų. Dėmesio netrūko ir mugėje įsikūrusiam Lietuvos stendui bei įvairialypei lietuvių kultūrinei programai, taip pat knygos dailininkui Tomui Mrazauskui, kuris knygos meno konkurse buvo įvertintas Garbės raštu.

Šiais metais Lombardijos regiono miesto Castel Goffredo savivaldybė kartu su literatūros asociacija „Premio Letterario Giuseppe Acerbi“ Lietuvos rašytojams skirs dvi literatūrines premijas „Giuseppe Acerbi“, pranešė Lietuvos ambasada Romoje. Šios premijos kiekvienais metais skiriamos skirtingų šalių rašytojams.

Kovo 15–16 dienomis Į Druskininkų „Ryto“ gimnaziją iš visos Lietuvos ir užsienio sugužės lietuvių kalbos mylėtojai: 23 mokiniai iš užsienio lietuviškų mokyklų, 128 mokiniai iš Lietuvos mokyklų ir apie 100 jų mokytojų. Lietuvos mokyklų mokiniai olimpiadoje turės atlikti autentiškas Vilniaus universiteto dėstytojų parengtas užduotis, rašys esė nurodyta tema. Užsienio lietuviškų mokyklų mokiniai Druskininkuose atliks kitokias – kalbos vartojimo, rašymo, kalbėjimo ir meninio skaitymo – užduotis.

Ketvirtadienį prezidentė Dalia Grybauskaitė, po iškilmingo 14-osios tarptautinės Vilniaus knygų mugės atidarymo, pati lankė ekspozicijas, bendravo su mugės dalyviais ir lankytojais. Prezidentė pirmiausia apžiūrėjo didžiųjų leidyklų stendus, kalbėjosi su jų atstovais ir vartė naujausias knygas. Pirkti daug knygų šalies vadovei neprireikė, nes dažnas mugės dalyvis jau laukė jos su dovanomis.

„Mano gyvenimas yra amžinas grįžimas į Lietuvą, bet ir negrįžimas, ir vėl reikia grįžti, ir reikia grįžti kitaip, ir šįkart grįžtu su romanu „Pogrindis“, – sako lietuvių kilmės Kanados rašytojas Antanas Šileika.

Vasario 21–24 dienomis vyks tradicinė, jau 14-oji tarptautinė Vilniaus knygų mugė. Antradienį jos organizatoriai pristatė pagrindinius šių metų renginius ir naujoves. Tūkstančius literatūros mėgėjų kasmet sutraukiančiame renginyje ne tik vyks metų knygos rinkimai, susitikimai su rašytojais, diskusijos ir naujausių knygų pristatymai, bet ir bus pristatyta nemažai naujovių. Mugės lankytojų šiais metais laukia staigmena – nauja, atvira ir interaktyvi erdvė. Biblioteka@įkrauk.

Milžiniška interneto erdvė siūlo daugybę būdų laisvai reikšti mintis ir skleisti savo įsitikinimus. Tą patį deklaruoja ir Lietuvos Respublikos Konstitucija bei Visuomenės informavimo įstatymas. Tačiau kai siauras suvokimas, nesugebėjimas į dalykus pažvelgti kitu kampu ir puritoniškas kietakaktiškumas peržengia asmeninės nuomonės reiškimo ribas ir pradeda eiti masinės informacijos cenzūros link, atsakomieji veiksmai tampa reikalingi.

 Vasario 22 d., Ilgąjį penktadienį, Vilniaus knygų mugės metu paaugliai kviečiami į netradicinį renginį – protų mūšį literatūros tema. Paauglių ir jaunimo literatūros temą šiemet pasirinkusios knygų mugės svečiai viktorinoje, kurią moderuos TV laidų vedėjas Ignas Krupavičius, galės pademonstruoti savo žinias apie įvairias knygas. Šis renginys – projekto „Augu skaitydamas“, kurį inicijuoja leidykla „Alma littera“, dalis.

 Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkai paskelbė kūrybiškiausių 2012 metų lietuvių autorių knygų dvyliktuką. Į praėjusiais metais išleistų kūrybiškiausių lietuvių autorių knygų sąrašą išrinktos prozos, poezijos ir dramaturgijos knygos. Į kūrybiškiausiųjų dvyliktuką pateko Eugenijaus Ališankos esė knyga „Gatvė tarp dviejų bažnyčių“ („Tyto alba“), Vaivos Grainytės esė knyga „Pekino dienoraščiai“ („Vaga“), Mariaus Ivaškevičiaus pjesė „Išvarymas.

 Jeigu Kauno Laisvės alėja būtų dvaras (su visais „privalomais“ veikėjais), dvaro poetu neabejotinai būtų kaunietis Gintaras Patackas. Laisvės alėja – jo „namai, įkvėpimo šaltinis ir darbo kabinetas“. Kasdien kone kiekvienoje Laisvės alėjos kavinėje čia jo laukia puodelis kavos ir šviežias dienraštis, o dar svarbiau – įdomūs pašnekovai, kurių, beje, poetui nepritrūksta ir einant alėja bei mintyse galbūt rimuojant naujas eiles.

Poetas Gytis Norvilas, LRT televizijos laidoje „Labas rytas, Lietuva“, pristatydamas savo labai vizualią knygą „Išlydžių zonos“, teigė, kad piešinius galima traktuoti kaip poeziją. „Paraščių piešiniai, nors jų netraktuoju labai rimtai, tačiau rašant užeina noras kažką nupiešti ir tai pateikti kaip eilėraštį. Kiekvieną paveikslą, piešinį galima perskaityti kaip tekstą. Galų gale, pačiuose piešiniuose yra teksto, rašto“, – sako poetas G. Norvilas.

Poetui, vienam ryškiausių lietuvių literatūros kūrėjui, Sigitui Gedai pirmadienį būtų suėję 70 metų.

Raminta Jonykaitė, LRT Klasikos laida „Ryto allegro“, LRT.lt Darbas laikraštyje negali pakenkti rašytojui, jeigu šis anksti paliks redakciją ir imsis vien plunksnos.

 Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido 2010 metais išėjusios žymios literatūrologės, kritikės, profesorės Vandos Zaborskaitės memuarus „Autobiografijos bandymas“. Profesorė savo autobiografiją buvo spėjusi beveik užbaigti – jos rašyta autobiografija publikuojama kaip pirmoji knygos dalis, o antrojoje dalyje spausdinami V. Zaborskaitės pasakojimai, užrašyti pasitelkus diktofoną.

 Neseniai Lietuvos knygynus pasiekusi knyga „Teatro malonumas“ pristato šiuolaikinį lietuvių teatrą nuo XX amžiaus pabaigos iki XXI amžiaus pradžios, aptariant penkių ryškiausių lietuvių režisierių kūrybą. Knygos autoriaus Valdo Vasiliausko, žymaus teatro kritiko, tikslas buvo per fragmentus, per teatro malonumo pojūtį, per „neprofesionalią kritiką“ sudėlioti pirmųjų dviejų laisvės dešimtmečių (1990–2011 metų) lietuvių teatro panoramą.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Praėjusiais metais lietuviai iš knygynų lentynų labiausiai šlavė Beatos Nicholson receptus, Kristinos Sabaliauskaitės ekskursijas po Vilnių bei Algimanto Čekuolio publicistiką. Literatūros kritikė Solveiga Daugirdaitė LRT.lt tinklalapiui sako, kad vaizdelis nykokas – perkamiausių knygų TOP formuoja žiniasklaidos veidų paketas, nesiklausoma ekspertų ir todėl kokybė dažnai keliauja į antrą planą.

Poetas, eseistas, vertėjas Tomas Venclova apdovanotas aukščiausiu Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos apdovanojimu - auksiniu "Gloria Artis" medaliu. Apdovanojimo ceremonija vyko Varšuvoje minint vieno garsiausių literatūros žurnalų Lenkijoje "Zeszyty Literackie" 30 metų jubiliejų.

Žinoma J. K.Rowling knygų apie Harį Poterį serija, pasirodo, patiko ne visiems. Ne taip jau mažai tėvų (visose JAV ir kai kuriose kitose šalyse) vaikų pamėgto jaunojo burtininko istorijoje įžvelgė nepageidautiną okultizmo, raganavimo, smurto propagavimą, slegiančią ir, anot jų, vaikus gąsdinančią atmosferą. Jiems knygos nepatiko tiek, kad 2001 m. kai kuriose JAV valstijose buvo deginamos kaip viduramžiais.

Rusijos policija sulaikė šešis uždraustos islamistų grupuotės narius, įtariamus pasekėjų verbavimu Maskvos mečetėse ir ginklų laikymu, skelbia „Reuters“, remdamasi Rusijos vidaus reikalų ministerija. Rusijos vidaus reikalų ministerija pranešė, kad sulaikytieji priklauso Islamo atgimimo partijai, kurią Rusijos aukščiausias teismas pripažino tarptautine teroristine organizacija ir kurios veiklą uždraudė.

Vienai talentingiausių šių dienų rašytojų Laurai Sintijai Černiauskaitei pastarieji keleri metai buvo itin dosnūs įvertinimų ir premijų už literatūrinę veiklą. Ir kitaip dosnūs – prieš devynis mėnesius Laurai Sintijai ir jos vyrui literatūrologui Regimantui Tamošaičiui gimė sūnus Simonas, trečiasis vaikas šeimoje. Laura juokiasi, kad šiandien ji daugiau mama nei rašytoja. Bet kalbėjomės apie viską – kūrybą, motinystės džiaugsmus ir kasdieninius rūpesčius, kurių, beje, Laura rutina nevadina.

Pasaulio lietuvių bendruomenės menėje, kuri yra Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių išeivijos institute, trečiadienio pavakarę rengiama diskusija, skirta garsiam lietuvių išeivijos veikėjui, sociologui Vytautui Kavoliui. Bus pristatomas V. Kavolio archyvas ir biblioteka, kurie pasiekė VDU Lietuvių išeivijos institutą spalio mėnesį. Taip pat bus diskutuojama apie išeivijos intelektinio palikimo svarbą, V. Kavolio darbų ir idėjų reikšmę Lietuvai.

Tikslaus atsakymo į klausimą, kur ir kada gimė Džeimsas Bondas, jo autorius nedavė, taip padarydamas pradžią didžiausiai mūsų laikų literatūrinei mįslei. Dauguma Iano Flemingo kūrybos tyrinėtojų sutaria, kad būsimasis agentas 007 pasaulį turėjo išvysti tarp 1920 ir 1924 metų. Tačiau filmų apie Jos Didenybės slaptąjį agentą autorių tokia skurdi biografija netenkino, taigi jie sukūrė Džeimsui Bondui naują. O kartu perkėlė jo gyvenimo istoriją į mūsų dienas.

Prozininkė, eseistė Giedra Radvilavičiūtė yra viena iš dvylikos rašytojų, apdovanotų šių metų Europos Sąjungos literatūros premija. Rašytojai iš dvylikos Europos šalių gaus premijas po 5 tūkstančius eurų ir pirmumo teisę pretenduoti į ES kultūros programos paramą savo kūrinių vertimams į kitas kalbas, paskelbė antradienį Europos Komisija Frankfurto knygų mugės proga.

Lietuvos ambasada Švedijoje kartu su Stokholmo universitetu ir Prancūzų mokykla spalio 1–2 dienomis Švedijos sostinėje surengė tarptautiniu bestseleriu tapusio ir į švedų kalbą išversto lietuvių kilmės amerikiečių rašytojos Rūtos Šepetys romano apie gyvenimą tremtyje „Tarp pilkų debesų“ pristatymą.

Vapsvos ir drugio simbiozė – gamtinis reiškinys, kurį stebėjęs Charlzas Darwinas pagrįstai suabejojo, ar Dievas, kuris yra absoliutus gėris, summum bonum, – tikrasis siaubo filmo apie vabzdžių gyvenimą Kūrėjas? Šiuolaikinė filmavimo kamera ir teleskopas leidžia dar kruopščiau ištirti dramą. Štai vapsva prakiurdo nieko nenutuokiančios riebios kirmėlės odą ir prifarširuoja kūną kiaušinėlių. Kiaušinėliai pamažėle virsta lervomis.

Nobelio literatūros premijos laureatas vokietis Guenteris Grassas šeštadienį išleido savo naujausią poezijos rinkinį „Vienadienė sėkmė“ („Eintagsfliegen“), kuriuo vėl provokuoja Izraelį. Rašytojas naujausiame kūrinyje liaupsina izraeliečių techniką Mordechai'ų Vanunu, kuris 9-ajame XX a. dešimtmetyje papasakojo apie iki tol slaptą Izraelio branduolinę programą.

Pagrindinis pretendentas į šių metų Nobelio premiją už nuopelnus literatūrai Harukis Murakamis yra parašęs visą kalną knygų. Vieni jas tiesiog dievina, kiti nėra nė vienos skaitę, tačiau visi žino, kad toks rašytojas egzistuoja. Knygynuose japonų novelisto H. Murakamio knygos išsiskiria didele apimtimi ir išskirtinai meniškais, simbolių kupinais viršeliais.

Literatūrologei, teatrologei, visuomenės veikėjai Irenai Veisaitei antradienį Veimare (Vokietija) įteikiamas Gėtės (Goethe) medalis. Šiuo apdovanojimu Vokietijos Gėtės institutas siekia pagerbti žmones, kurie ypač nusipelnė populiarindami vokiečių kalbą ir skatindami kultūrinius mainus.

Lietuvos dailininkai antradienį išvyksta aplankyti Kristijono Donelaičio atminimą įamžinančias vietas Karaliaučiaus krašte, artėjant šio žymiausio lietuvių literatūros kūrėjo 300-osioms gimimo metinėms Dvi dienas lankydamiesi Karaliaučiuje ir Tolminkiemyje, Lietuvos dailininkų sąjungos nariai susipažins su Karaliaučiaus istorijos ir dailės muziejaus filialo - K. Donelaičio muziejaus Tolminkiemyje ekspozicija, aplankys poeto gimtinę Lazdynėliuose.

Pabandykite užsimerkti ir įsivaizduoti savo tolimą ateitį – save, sulaukusį šimtojo gimtadienio. Kaip manote švęsti savo triženklę sukaktį? Bus daug šampano? Tikriausiai gersite daug vaistų nuo visokiausių ligų, tad alkoholio negalėsite vartoti net tokia gražia proga. Visa galva panirsite į didžiulį tortą, užpūsite visą šimtą žvakučių ir atsipjausite didžiulį gabalą to skanumyno? Turbūt irgi ne, nes prižiūrėsite mitybą – juk turite saugoti širdį nuo bereikalingų kalorijų.

Nidoje šeštadienį prasideda 16-asis tarptautinis Tomo Mano (Thomas Mann) festivalis, šįmet pasirinkęs vienos iš Česlavo Milošo (Czeslaw Milosz) knygų „Pavergtas protas“ pavadinimą. Šių metų festivalio svečiai – rašytojas Fridas Manas iš Vokietijos, lenkų filosofas Bogdanas Šliachta (Bogdan Szlachta), 2011 m. Vokietijos knygų premijos laureatas rašytojas Eugenas Ruge, filosofas, Europos humanitarinio universiteto rektorius Anatolijus Michailovas (Baltarusija), filosofas Alvydas Jokubaitis.

Profesionalų gyvenimas kupinas intensyvios veiklos. Nuo pat ryto atakuoja elektroniniai laiškai, skambučiai ir nesibaigiantys būtinų atlikti darbų sąrašai. Taip intensyviai gyvenant nebelieka laiko susitelkti apmąstymams, kai gimsta didžios idėjos, rašo „Inc“. Turbūt ne vienam teko patirti palaimos akimirką, kai netikėtai į galvą šauna puiki idėja arba kankinamos problemos sprendimo raktas.

Viena mokykla Britanijoje atsiprašė mokinio mamos, kad liepė vaikams rašyti atsisveikinimo laiškus tėvams. Keturiolikmetis Wesley Walkeris mokykloje gavo užduotį parašyti laišką savo mamai, įsivaizduodamas, jog serga mirtina liga ir jam gyventi liko vos kelios valandos. Tačiau, kai berniukas įteikė tokį laišką savo mamai Vicki, ji išsigando, nes manė, kad vaikas planuoja pasidaryti sau ką nors blogo, rašo telegraph.co.uk.

TURIME saugoti humanitarinio švietimo ir auklėjimo tradiciją, tobulinti ją (Just. Marcinkevičius, „Dienoraščiai ir datos“) Teisinga mintis ir raginimas. Prisimenu, kai gimnazijoje buvo įvestas profiliavimas į realiukus ir humanitarus. Su kokia panieka direktorė matematikė žiūrėjo į humanitariukus. Tose klasėse galėjo, jos manymu, mokytis bet kas. Visi geri, gabūs, motyvuoti buvo perviliojami į realinę klasę, net jai patys norėdavo ir save matydavo humanitarinėje.

Būdamas 91 metų amžiaus, JAV Kalifornijos valstijoje mirė mokslinės fantastikos autorius Rayus Bradbury. Pateikiame dešimt žymiausių šio iškilaus rašytojo citatų: „Žmonės – idiotai. Jie pridarė begalę kvailysčių: sugalvodavo kostiumus šunims, reklamos vadybininko pareigas ir tokius daiktus kaip aifonas, negaudami mainais nieko, tik rūgščias pasekmes. Žmonijai davė galimybę naršyti po kosmosą, tačiau ji nusprendė užsiimti vartojimu – gerti alų ir žiūrėti serialus.

Šioje knygoje Lietuvos mokslų akademijos tikrieji nariai – literatūrologė, filosofas, istorikas, teisininkas ir ekonomistas – kiekvienas savaip žvelgia į svarbiausias humanitarines ir socialines grėsmes bei jų padarinius Lietuvai. Atsižvelgdami į tai, kad visapuse Lietuvos strateginės situacijos moksline analize nesidomi nei mūsų išrenkamos valdžios, nei biurokratinis aparatas, mokslininkai patys ėmėsi analizuoti  humanitarinę, socialinę, ekonominę ir teisinę mūsų valstybės situaciją.

Trečiadienį Rusijos sostinės Maskvos metro stotyje pradėjo kursuoti traukinys-muziejus, skirtas Nobelio literatūros premijos laureatui iš Kolumbijos Gabrieliui Garsijai Markesui (Gabriel Garcia Marquez), skelbia „RIA Novosti“. Traukinys pajudės iš stoties „Molodiožnaja“ 11 val. Maskvos laiku ir važinės Maskvos metropoliteno „Filevskaja“ linija pusę metų.

Viena garsiausių lietuvių vaikų rašytoja - poetė, dramaturgė Violeta Palčinskaitė pirmadienį karūnuota Metų vaikų knygos karalienės karūna. Vilniaus „Lėlės“ teatre vykusioje Tarptautinės vaikų knygos dienos šventėje, surengtoje per vaikų rašytojo Hanso Kristiano Anderseno gimtadienį, ne tik karūnuota geriausios metų knygos vaikams autorė, bet ir tradiciškai įteiktos Vaikų literatūros premijos.

2011-aisiais pasisvečiavusi tarptautinėje Bolonijos vaikų knygų mugėje (Italija) garbės viešnios teisėmis, Lietuva vėl grįžta į vaikų knygų iliustruotojų ir autorių Meką. Praėjusiais metais Bolonijoje eksponuotos net trys Lietuvos iliustracijų parodos, o šiemet kovo 19-22 dienomis Tarptautinių kultūros programų centras mugės lankytojus supažindins su gražiausiomis pastaraisiais metais išleistomis vaikų knygomis bei pristatys penkias naujas interaktyvias elektronines knygas vaikams.

Didžioji Britanija mini 200-ąsias rašytojo Charleso Dickenso gimimo metines, informuoja agentūra AFP. Ch. Dickensas laikomas vienu iš geriausių britų rašytojų. Visoje Didžiojoje Britanijoje ir kitose pasaulio šalyse vyks sukakčiai paminėti skirti renginiai. Nemažai renginių vyks Portsmute, Anglijos pietrytinėje pakrantėje, kur 1812 metais vasario 7 dieną gimė Ch. Dickensas.

Pedagogų praktikų teigimu, lietuvių rašytojai klasikai šiuolaikinėse mokyklose yra labai pagarbioje vietoje, tačiau vyresnės kartos kūrėjai dabartinį lietuvių literatūros mokymą vertina kaip netinkamą ir nesistebi, kad pakertamos jaunimo tautinės identifikacijos šaknys. Šįmet pažymint tautos dainiaus poeto Jono Mačiulio-Maironio gimimo 150-ąsias metines diskutuojama, kiek aktualūs ir įdomūs šių laikų moksleivijai lietuvių literatūros klasikai, tautinės savimonės žadintojai.

Žurnalo pavidalu pradėtas leisti kultūros savaitraštis „Literatūra ir menas“ viliasi pritraukti daugiau jaunų skaitytojų ir džiaugiasi po truputį didėjančiu tiražu. Gavusi Europos Sąjungos lėšų savaitraščio redakcija daugiau dėmesio skiria ir vaizduojamajam menui - spalvotos dailės kūrinių reprodukcijos puošia žurnalo viršelius. Bendradarbiaujant su sostinės „Vartų“ galerija kiekviename numeryje pristatoma po vieną jaunosios kartos lietuvių menininką ir jo kūriniai.

Dėl grasinimų nužudyti indų kilmės britų rašytojas Salmanas Rushdie atšaukė savo dalyvavimą didžiausiame Azijoje literatūros festivalyje. S. Rushie penktadienį išplatintame pareiškime pareiškė, kad nevyks į renginį Indijos Džaipūro mieste. Slaptosios tarnybos informavo rašytoją, kad į Džaipūrą vyksta nusikaltėliai, kurie gali nusitaikyti į jį.

Vakar iš Parlamento darbotvarkės pašalinta išvakarėse pačių seimūnų palaiminta idėja sukurti specialią komisiją „Snoro“ nacionalizavimui tirti, o iš banko sklinda vis daugiau bauginančių signalų. Esą valdančiųjų giminės spėjo ir po bankroto iš „Snoro“ išpešti gražaus pinigo. „Snoro“ sunaikinimas slepia tiek daug tamsių dėmių ir neįmintų mįslių, kad skirtingų stovyklų Seimo nariai galbūt net prieis iki fizinių muštynių.

Minint Mažosios Lietuvos rašytojos Ievos Simonaitytės 115-ąsias gimimo metines sausio 23 dieną Klaipėdoje bus įteikiama I. Simonaitytės literatūrinė premija. Šią garbingą premiją šįmet pelnė poetė Elena Karnauskaitė už eilėraščių rinkinį „Pasaulio krašte“. Jau 26-erius metus I. Simonaitytės premijos laureatas paskelbiamas artėjant rašytojos gimtadieniui ir tradiciškai apdovanojamas Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje.

Kauno miesto savivaldybės įsteigta Bernardo Brazdžionio literatūros premija skirta rašytojui Petrui Palilioniui už knygą „Tautos šauklio balsai“. Pasak miesto tarybos Kultūros ir meno komiteto pirmininko pavaduotojos Onos Nijolės Rudgalvienės, apdovanojimas atiteko autoriui, kuris labiausiai atitiko šiai premijai gauti numatytus kriterijus.

Genovaitės Bončkutės-Petronienės romanas „Neįvykusi terapija“ gruodžio pradžioje buvo tarp dešimties perkamiausių knygų „Vagos“  knygynuose (ši leidykla išleido kūrinį). Iki Vilniaus knygų mugės ketinama atspausdinti dar vieną romano laidą. Autorė, profesionali psichoterapeutė, dabar jau išleidusi ketvirtą knygą, mano, kad jos pacientai ar klientai nėra ligoniai, o tiesiog kenčiantys žmonės. Įdomu, kaip jaučiasi pati psichologė, jau penkiolika metų klausanti svetimų paslapčių.

Prestižinė Bukerio premija ir šiais metais atiteko britų rašytojui. Julianui Barnesui garbingas apdovanojimas skirtas už romaną „Pabaigos nuojauta“ („The Sense of an Ending“). Savo knygoje J. Barnesas pasakoja vidutinio amžiaus vyro istoriją. 65 metų J. Barnesas jau tris kartus buvo nominuotas Bukerio premijai, tačiau iki šiol jos nelaimėjo. Jis padėkojo „leidėjams už jų išmintį, o rėmėjams – už jų čekį“. Bukerio premija dotuota 50 tūkst. svarų.

2011 metų Nobelio literatūros premija paskirta švedų poetui Tomasui Transtromeriui, ilgą laiką figūravusiam lažybų kontorų favoritų sąrašuose. Laureato vardą ketvirtadienį Stokholme paskelbė Švedijos akademijos nuolatinis sekretorius Peteris Englundas, praneša naujienų agentūra „RIA Novosti“. „Jo glausti, aiškūs įvaizdžiai leido mums naujaip pažvelgti į pasaulį“, – teigia akademikų formuluotė.