litas

Finansų ministras abejoja, kad Lietuvai stojant į eurozoną, bus nustatytas kitas lito ir euro kursas. Dabar Lietuvoje yra nustatytas 3,4528 lito už eurą kursas. "Kad tas kursas būtų kažkoks kitoks negu dabar mes turime, nematau jokių protingų pagrindų. Iki šiol praktiškai visoms šalims (įsivedančioms eurą - BNS), kurios turėjo fiksuotą savo valiutos kursą su euru, buvo nustatytas kursas toks, koks buvo fiksuotas anksčiau", - ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Rimantas Šadžius.

Rengiantis nuo 2015 mtų Lietuvoje įvesti eurą, Seimas neeilinėje sesijoje siekia apsvarstyti, o esant politinei valiai - ir priimti dalį pataisų, reikalingų šalies stojimui į eurozoną. Parlamentarai ketvirtadienį antrame neeilinės sesijos posėdyje svarstys įstatymų pakeitimus, leidžiančius Lietuvos centriniam bankui laisvai disponuoti savo turtu, bei nustatančius Valstybės kontrolės (VK) galias atliekant Lietuvos banko (LB) veiklos auditą. Parlamentarai planuoja šias pataisas priimti.

Nesenai vienas gerbiamas „veikėjas“, gindamas jo įsimylėtą eurą, leido sau suabejoti mūsų protiniais gebėjimais, išsakydamas mintį, kad diskusija apie euro įvedimo naudą Lietuvoje prajuokins tarptautinę bendruomenę. Tik nepatikslino – kokią bendruomenę? Ko gero, turėjo galvoje linksmus graikus, kipriečius, islandus, portugalus ir kitas tautas.

Diskusijose dėl euro įvedimo pasikartoja vienas ir tas pats argumentas, esą kodėl jaučiamės protingesni už britus, švedus ar lenkus, kurie savo nacionalinių valiutų bent jau kol kas neketina atsisakyti. Gal ir nesame protingesni už juos, tačiau čia reikia atsižvelgti į kai kuriuos objektyvius veiksnius, kuriuos besiginčydami dažnokai pamirštame. Vienas iš tokių veiksnių yra ekonomikos atvirumo lygis.

Petras Urbonas Lietuvos Vyriausybė metų pradžioje pritarė euro įvedimo planui – 2015 metais euras bus Lietuvoje. Nuspręsta nerengti referendumo ir žmonių nuomonės neklausti. Svarbiausia – valdžios siekiai, o ne žmonių baimė ir nepasitikėjimas nauja valiuta. Euras piešiamas rožinėmis spalvomis. O kiek nuostolių dėl to patirs gyventojai? Dar niekada nė vienas pinigų keitimas atlyginimų, pajamų, pensijų nepadidino. Tik pakeldavo kainas.

Euro grupės prezidentas Jeroenas Dijsselbloemas (Jerunas Deiseblomas) tikisi, kad Lietuva 2015 metų sausį įsives eurą. "Aš labai laukiu Lietuvos progreso vertinimo, kuris pasirodys kitąmet. Ir mes euro grupėje pagal tą vertinimą priimti sprendimus ir tikiuosi, kad Lietuva nuo 2015 sausio pirmos dienos taip pat prisijungs (prie euro zonos - BNS)", - ketvirtadienį Baltijos valstybių prezidentų susitikime sakė J.Dijsselbloemas.

Kebabus Kaune pirkęs vyriškis atsiskaitė galbūt padirbta 200 litų kupiūra. Apie įvykį pareigūnams pranešė kebabinės, esančios Kaune, Draugystės gatvėje, darbuotojas. Vyriškiui įtarimų sukėlė kupiūra, ant kurios, atidžiai įsižiūrėjus, nesimatė atitinkamų ženklų. Policija paėmė kupiūrą ekspertizei. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pareigūnų teigimu, pastaraisiais metais netikrų pinigų gaminimo ir klastojimo atvejų gerokai sumažėjo, nes dauguma prekybos įstaigų įsigijo kupiūrų tikrinimo įrenginius.

Dabartinė situacija Lietuvai įstoti į euro zoną yra labai palanki, o Vyriausybės veiksmai didinant biudžeto deficitą kol kas didelio pavojaus nekelia, tačiau saugiau būtų turėti viešųjų finansų (fiskalinio) deficito rodiklio rezervą. Tai vienintelė sritis, kur reikėtų pasitempti, BNS sakė Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Lietuvos ketinimą 2015 metais įsivesti eurą privalo lydėti sėkmė, ir valdžia imsis visų būtinų veiksmų šiam tikslui įgyvendinti, interviu Vokietijos „Deutsche Boerse Group“ leidiniui MNI teigia Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. Pasak jo, Vyriausybė, Finansų ministerija ir centrinis bankas neabejoja, kad 2015 metų sausio 1 diena yra reali data, kai Lietuva taps euro zonos nare.

Kas antras Lietuvos gyventojas įsitikinęs, kad įvedus eurą asmeniškai susilauks neigiamų pasekmių. Daugiau nei pusė gyventojų pasisako prieš euro įvedimą ir tokių euroskeptikų Lietuvoje per pastaruosius metus nemažėja. Tai parodė rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovės TNS LT atliktas Flash Eurobarometro tyrimas apie euro įvedimą neseniai į Europos Sąjungą įstojusiose valstybėse. Šiuo metu 55 proc. lietuvių pasisako prieš euro įvedimą, o 41 proc.

„Lietuvai nėra jokios prasmės neturėti euro ir nebūti Eurozonoje. Mes jau seniai turime valiutų valdybą, litas susietas su euru, taigi, de facto mes jau turime eurą. Kitaip reikėtų atsisakyti valiutų valdybos modelio, kas būtų labai sudėtinga.

Į Vilnių trečiadienį atvykstanti TVF vadovė Christine Lagarde Lietuvai siūlo nebijoti euro zonos. "Dabartiniai sunkumai euro zonoje neturėtų užgožti ilgalaikės naudos, kurią Lietuva gautų dėl glaudesnės ekonominės integracijos. (...) Esu tikra, kad narystė euro zonoje nauda gerokai viršija riziką. Tuo pat metu Europoje iš šiuo metu pirmininkaujančios Lietuvos laukiama pozityvaus indėlio, rodant europinį ryžtą", - interviu "Verslo žinioms" sakė Ch.Lagarde.

Pernai rudenį sukako 20 metų, kai atkūrusi nepriklausomybę Lietuva galutinai pasitraukė iš sovietinio rublio zonos, o birželio 25-ąją sukanka 20 metų, kai mūsų rankose sušiugždėjo pirmieji litai. Tiesa, sakyti „pirmieji“ – ne visai tikslu, nes pirmą kartą nepriklausoma Lietuva tarpukariu taip pat turėjo savo pinigus – litus. Tada naujieji pinigai apyvartoje pasirodė 1922 spalio 2 dieną ir pakeitė iki tol apyvartoje buvusius rublius bei pirmojo pasaulinio karo metais cirkuliavusias markes.

„Alytaus naujienų“ straipsnyje „Kaip šeimai su trimis vaikais per dieną išgyventi iš vieno lito“ (Nr. 49) rašyta apie Alytaus rajone Miroslavo seniūnijoje Atesninkų kaime sunkiai gyvenančią Jono ir Danutės Pockevičių šeimą, kuri augina tris vaikus. Žmonės daugiau kaip pusmetį buvo priversti išgyventi iš vaikų pinigų – 156 litų per mėnesį. Per dieną penkių asmenų šeimai teko tik vienas litas. Šiandien Pockevičiams trims mėnesiams skirtos socialinės pašalpos.

Vis garsiau kalbant apie euro įvedimą 2015 metais, ne vienam lietuviui kyla klausimų: o kas gi tada nutiks jo piniginei. Manoma, kad galimybės įsivesti eurą gana palankios, tačiau daugelis nerimauja, kaip tai paveiks šalies ir kiekvieno mūsų gyvenimą. Ypač žmones jaudina kasdieniai klausimai – kiek mokėsime už butą, maistą, drabužius ir kitus dalykus. Prie ribos Kol kas euras Lietuvoje yra tik siekis.

Premjero Algirdo Butkevičiaus teigimu, Lietuvai labai svarbu 2015 metais įsivesti eurą. Anot jo, tai esąs vienas iš svarbiausių šios Vyriausybės tikslų. Priminęs, kad Latvija gavo leidimą nuo 2014 įsivesti eurą, jis aiškino, kad Lietuvai taip pat labai svarbu prisijungti prie euro zonos. ,,Pirma – dėl investicijų pritraukimo tiek iš užsienio, tiek vietos verslininkų. Kitas dalykas- mūsų litas yra surištas su euru, ,,de facto“ mes turime eurą.

Algirdo Butkevičiaus Ministrų kabinetas džiūgauja patvirtinęs euro įvedimo planą, o tautininkai reikalauja dėl lito atsisakymo surengti referendumą. Praėjusią savaitę kai kurie valdantieji politikai džiūgavo, kad Vyriausybė patvirtino euro įvedimo planą, tačiau aiškėja, kad jokio plano kol kas nėra. Eurą šalis planuoja įsivesti 2015 m., bet šis tikslas, pasak oponentų, gali būti ir nepasiektas, jei gyventojams bus per menkai išaiškinta euro įsivedimo nauda.

 Finansų ministras Rimantas Šadžius tikina, kad Vyriausybė ketina įpareigoti verslą laikytis sąžiningų taisyklių siekiant įsivesti eurą. Sėkmės atveju ir vėliau, nuo 2015 metų pradžios. Tai reiškia, bent kelis mėnesius iki numatytos euro įvedimo datos prekių kainas reikia nurodyti dviejomis valiutomis, o atlyginimus perskaičiuoti kuo tiksliau, bene su nuline paklaida.

Pasaulinės reitingų agentūros „Fitch Ratings“ ekspertai teigia, kad Lietuva ir Latvija prisijungs prie euro zonos atitinkamai 2015 ir 2014 metais. Jie mano, kad euro įsivedimas atneš grynosios naudos šioms mažoms, atviroms, lanksčioms ir europietiškoms (jų valiutos jau pririštos prie euro) ekonomikoms, nepaisant galimų euro zonos sunkumų ateityje. Lietuvos vyriausybė yra užsibrėžusi tikslą prie euro zonos prisijungti 2015 metais.

 Negaliu neišgyventi dėl to, kad Lietuva po dvidešimties metų pasaulio šalių reitinguose atsidūrė korupcijos, emigracijos, savižudybių masto pirmūnės sąrašuose, o pagal oficialią statistiką net penktadalis žmonių šalyje šiuo metu gyvena žemiau skurdo ribos. Graudulingose prieššventinėse aukščiausiųjų šalies vadovų kalbose, pasakytose labdaros akcijose ir reportažuose, akivaizdžiai išlenda šalies materialinio skurdo, socialinės atskirties bei neteisingumo lygmuo.

Lietuvos bankas, pristatydamas Lietuvos ūkio perspektyvas 2013 m., neprognozuoja įstojimo į euro zoną net 2014 m. Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorė Rūta Rodzko, komentuodama euro įsivedimo galimybes, teigė, kad Lietuvos banko pateiktos prognozės greito euro įsivedimo nežada.

Lenkijos zlotas toliau brangsta: antradienį 10 Lenkijos zlotų kainuoja 8,5328 lito. Dar pirmadienį zloto kursas lito atžvilgiu buvo 8,4888. Ekspertai sako, kad iš brangstančios kaimyninės šalies valiutos galėtų pasipelnyt ir Lietuvos gamintojai. DNB banko analitikas Mindaugas Jurgelis sakė, kad Lenkijos zlotas toliau brangti neturėtų. Esą, kol neišspręstos problemos euro zonoje, zloto kursas svyruos: jis gali kristi.

Graikijos skolų krizė ir lėtesnis pasaulio ekonomikos augimas gali pagerinti Lietuvos galimybes įsivesti eurą 2014 metais, mat mažėjančios prekių kainos mažina infliaciją, „Bloomberg“ teigė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. „Kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų, bet kuo blogesnė padėtis pasaulyje, mažesnė naftos kaina, tuo tokia šalis kaip mūsų turi daugiau šansų atitikti infliacijos kriterijus“, – teigė I. Šimonytė. Pasak ministrės, euro įsivedimas 2014 metais – realus tikslas.

Praėjusią savaitę Lietuvoje vėl vyko diskusijos apie prisijungimą prie euro zonos, buvo prisimintas net aukso standartas. Tad argumentai „už“ ir „prieš“. Nesibaigiant euro zonos šalių skolų krizei verslininkų pasitikėjimas euru blėsta. Audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendrovės KPMG atlikta apklausa parodė, kad per metus nuo 34 iki 21 proc. sumažėjo Baltijos šalių verslininkų, teigiančių, kad euras 2020 metais bus viena stipriausių pasaulio valiutų. Be to, daugiau jų (39 proc.

Seimo narys Andrius Šedžius siūlo nustatyti laisvą lito ir euro kursą, susieti Lietuvos nacionalinę valiutą litą su valiutų krepšeliu. Tokį Lito patikimumo įstatymo pakeitimo projektą jis įregistravo Seimo posėdžių sekretoriate.

Drebant euro pamatams, vis garsiau skamba diskusijos, kam Lietuvai tas euras apskritai reikalingas. Gal nebeverta minti takų jo link. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) surengtoje diskusijoje „Kas vyksta euro zonoje ir ką tai reiškia Lietuvai“ dalyvavę pašnekovai vieningai sutarė, kad euras Lietuvai ne siekiamybė, o būtinybė.

Lito gimtadienio proga šį sekmadienį Vilniaus gyventojai ir svečiai turės galimybę dalyvauti pirmą kartą organizuojamame renginyje „Lietuvos banke – atviros durys“. Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, lito gimtadienio proga Lietuvos banko atvirų durų renginyje kiekvienas apsilankęs galės sužinoti daug pinigų pasaulio įdomybių. Pažinties su Lietuvos banku programoje – žvilgsnis į senąją pinigų saugyklą, iš kurios į bankus iškeliavo pirmieji litai.

Garsusis Nobelio premijos laureatas Jozefas Stiglicas šiomis dienomis nuramino europiečius. JAV ekonomistas pareiškė, kad Europa padarė būtinas išvadas ir eina teisingu keliu – ES ekonomika pasveiks ir Senajam žemynui pavyks nuo nemalonumų išgelbėti eurą. Tokiu keliu turėtų eiti ir amerikiečiai. Stabilumas, kaip niekada, labai reikalingas ir vis didinančiai eksportą Lietuvai.

Kartą jau pasakęs, kad infliacija gali pakišti koją Lietuvos planams 2014 metais įsivesti eurą, Lietuvos banko valdybos pirmininkas dar kartą, šįkart kalbėdamas Seimo salėje, pažymėjo kainų didėjimo pavojų. „Kalbant apie perspektyvą, šiuo metu mes dar tenkiname vidutinį infliacijos rodiklį, tai yra Mastrichto kriterijų, kuris yra 3 proc. Mūsų metinė vidutinė infliacija šiuo metu yra 2,8 proc.

Kartais atsitinka, kad kas vieniems yra nelaimė, kitiems gali prisidėti prie sėkmės. Šalies pramonininkų nuomone, dabartiniu metu Lietuvai į naudą išeina problemos euro zonoje. Mat dėl jų jau kuris laikas ritasi žemyn su litu susieto euro kursas, o tai gali dar labiau paskatinti atsigaunantį mūsų eksportą. Litas – paskui eurą Iš pradžių buvo Graikija. Vėliau prie jos prisidėjo Airija.

Vilniaus biržoje praeita savaitė įeis į biržos istoriją. Nuo pirmadienio NASDAQ OMX Vilnius biržoje prekyba ir akcijų nustatyta vertė buvo pakeistos į eurus. Esminės įtakos prekybai ir investavimui nebuvo. Nebent tokia, kad akcijų kainų vertė dabar skaičiuojama trimis ženklais po kablelio. Tiek lito palydos, tiek euro sutiktuvės rinkoje buvo optimistinės. Akcijų kainos kilo, tačiau apyvarta buvo stebėtinai maža.

Pensijų sumažinimo atšaukimas gali turėti neigiamos įtakos lito stabilumui, sako premjeras Andrius Kubilius, o Seime dėl šio klausimo vyksta procedūrinė kova. „Gal norime pabandyti ir sugriauti finansų sistemą? (...) Lito stabilumas yra labai trapus dalykas.

Euras daugelio lietuvių sąmonėje vis dar yra tarsi stabas. Jis turi daryti stebuklus. Pavyzdžiui, apsaugoti turtą. Kai kurie piliečiai kaupia eurus, nes prisibijo lito devalvavimo. Valstybės mastu finansų stabilumo siekta nelabai pasitikint savomis institucijomis. „Filosofija“ buvo tokia – nežinia, ką tas mūsų centrinis bankas gali pridirbti, todėl atsisakykime savarankiškos monetarinės politikos ir prie ko nors prisišliekime.

Klaipėdiečių buriuotojų organizuojamoje regatoje Baltijos jūroje "Gero vėjo" ko jau ko, o vėjo tikrai netrūko. Dalyvavo 13 jachtų. Startavusios šeštadienį apie 11 val. iki Palangos ir atgal į Klaipėdos jachtklubą Smiltynėje jos nuplaukė per kelias valandas. Tiesa, šlapumos irgi netrūko, mat bangos kėlė buriuotojų kovinę dvasią. Beje, šiemet, nepaisant krizės, dalyvavo tik viena jachta mažiau nei pernai.