litai

Praėjus beveik penkeriems metams nuo euro įvedimo, Lietuvos gyventojai į bendrą Europos Sąjungos (ES) valiutą vis dar yra neiškeitę maždaug 447 mln. litų, arba 129,5 mln. eurų. Spalio pabaigoje apyvartoje esančių litų banknotų vertė siekė 314,4 mln. litų, monetų – 113,9 mln. litų, arba atitinkamai 91,1 mln. ir 33 mln. eurų. Spalio pabaigoje apyvartoje taip pat buvo 18,7 mln. litų vertės numizmatinių monetų. Pasak Lietuvos banko, litų keitimo į eurus procesas išlieka pakankamai aktyvus.

Su euru gyvename jau penkti metai, bet litai vis dar plūsta į Lietuvos banko keityklas. Šiuo metu kojinėse, puoduose, spintose ar senų paltų kišenėse vis dar guli pamiršti apie 450 milijonų užsilikusių litų. Per pirmus tris šių metų mėnesius priduota apie 3 milijonus jų. Lietuvos banko atstovai nemano, kad į banką sugrįš visi trūkstami litai, tačiau tikimasi, kad dar bent porą metų litų pridavimo banga neatslūgs.

Per 29-erius Nepriklausomybės metus vidutinės lietuvių algos ir pensijos išaugo šimtus kartų. Tiesa, šie palyginimai tik apytiksliai, pabrėžia specialistai, nes tuomet šalis žengė pirmus žingsnius iš planinės ekonomikos į laisvąją rinką. Vis dėlto to meto lietuvių pajamų dydžiai žiūrint iš šiandienos tikrai glumina. 921 eurai prieš ir 718 eurų po mokesčių. Toks yra vidutinis mėnesinis atlyginimas Lietuvoje šiuo metu, skelbia Statistikos departamentas.

Prieš trejus metus Vokietijoje buvo atlikta apklausa, kurios metu išsiaiškinta, kad beveik pusė vokiečių vis dar linkę eurus versti į Vokietijos markes. Nors nacionalinė valiuta šioje šalyje nebeegzistuoja jau nuo 2002 metų, tačiau, kaip pranešė vokiečių naujienų internetinis portalas „Frankfurter Allgemeine“, ir po trylikos metų 47 proc. Vokietijos gyventojų savo pirkinių kainas konvertuoja į markes, ypač vyresnio amžiaus žmonės ir žmonės, kurių išsilavinimas yra žemas.

Praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo euro įvedimo, Lietuvos gyventojai į bendrą Europos Sąjungos (ES) valiutą vis dar yra neiškeitę 447,5 mln. litų, arba 129,6 mln. eurų. Kovo pabaigoje apyvartoje esančių litų banknotų vertė siekė 333,1 mln. litų, monetų – 114,4 mln. litų, arba atitinkamai 96,5 mln. ir 33,1 mln. eurų. Šių banknotų svoris siekia apie 11 tonų, monetų – apie 1,48 tūkst. tonų.

Praėjus trejiems metams po euro įvedimo Lietuvoje, gyventojai mūsų šalyje ir užsienyje tebeturi daugiau kaip 469 mln. litų, arba apie 8 proc. apyvartoje 2015 metų sausio 1 dieną buvusių litų, praneša Lietuvos bankas. Tai sudaro apie 11 tonų banknotų ir apie 1 593 tonas monetų, kurios nėra grįžusios į jas išleidusį Lietuvos banką. Lietuvos banko duomenimis, gyventojai tebeturi daugiau kaip 336,3 mln. litų banknotų (6 proc. buvusių apyvartoje iki 2015 metų sausio) ir apie 114,5 mln.

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. Išskirtinį banknotų rinkinį sudarys trijų nominalų banknotai: 1991 metų laidos 1000 ir 500 litų banknotai bei 1994 metų laidos 100 litų banknotas. Pirmieji banknotų rinkinius galės įsigyti jau pirmadienį vyksiančiame elektroniniame aukcione. „Buvusi valiuta litas, kuriai visuomet jausime deramą pagarbą, ir Lietuvos pinigų istorija kelia vis didesnį žmonių susidomėjimą.

Praėjus daugiau kaip pustrečių metų po Europos Sąjungos bendrosios valiutos euro įvedimo šalyje, pasirodo, nemenka suma dar negrąžinta. Lietuvos bankas informuoja, kad negrįžusi yra 480 mln. vertės litų suma. Tai beveik dešimtadalis visų įvedant eurą buvusių apyvartoje litų. „Litų keitimo į eurus tempas vis lėtesnis, palyginti su buvusiu po naujos valiutos įvedimo, nes mažėja pinigų keitėjų. Bet nors šiemet vidutinė keičiamų litų suma didesnė nei pernai.

Prekių kainos litais iki 2022 metų sausio 1 dienos prieštarauja Konstitucijai. „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūno Remigijaus Žemaitaičio siūlytos Euro įvedimo įstatymo pataisos Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo atmestos. Prieš kelias savaites tvarkietį R.Žemaitaitį supykdė pliušinis žaislas už bene 300 eurų. Tą kartą Seimo narys tikino, kad asmenys, parduodantys prekes ir paslaugas pelnosi iš to, kad žmonės jau pamiršta kainas versti į litus, todėl smarkiai permoka.

Seimo narį Remigijų Žemaitaitį šokiravo atviras lupikavimas parduotuvėse. Anot politiko, prekybininkai, pasinaudoję, kad kainos litais nebėra rašomos, o pirkėjas įpranta kainos į litus nebeversti, stipriai permoka už prekes. Seimo narys registruoja ir įstatymo pataisas.  Apie tai „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Remigijus Žemaitaitis pasiskundė socialiniame tinkle „Facebook“. Jis, sako, kad užėjęs į žaislų parduotuvę liko šokiruotas.

Kažkur dingo beveik pusę milijardo litų. Būtent tiek lietuviai vis dar neiškeitė į eurus, nors kasdieną į Lietuvos banką atkeliauja krūvos centų ir popierinių litų banknotų. Netrukus pamatysite ir išties neįtikėtiną sumą – vienas žmogus į banką tik šiandien iškeisti atnešė net 30 tūkst. litų. Kailiniai, sena odinė rankinė, o joje centai. Ne eurocentai, o tie kiti centai, kuriuos naudojome prieš daugiau nei dvejus metus.

Lietuvos gyventojai praėjusių metų pabaigoje į eurus nebuvo iškeitę 492 mln. litų. Daugiausia tai mažesnio nominalo banknotai ir monetos, kurių didžioji dalis, pasak Lietuvos banko, niekada nebegrįš į saugyklas. „Dauguma litų gyventojai išsikeitė, likus keliems mėnesiams iki euro įvedimo ir iškart po to. Tačiau dar ir dabar į Lietuvos banką kasdien kreipiasi po keliasdešimt gyventojų, norinčių išsikeisti litus.

Nors pirmieji metai su euru jau į pabaigą, Lietuvos pirkėjai lito dar nepamiršo ir senajai valiutai jaučia nostalgiją. Atlikti naujausi tyrimai rodo, kad kainas abiem valiutomis parduotuvėse vis dar norėtų matyti du iš trijų tautiečių. Pasirodo, pirkdami maisto produktus ar kitas prekes žmonės ir šiandien eurus perskaičiuoja į litus. O taip dažniausiai elgiasi moterys, mažesnių miestų, rajonų ar pensinio amžiaus gyventojai.

Viena moteris JAV loterijoje laimėjo daugiau nei 300 mln. dolerių ir jų visų tikrai nepasiliks sau – tad ką gi moteris veiks su tiek pinigų? 310 milijonų dolerių ir šypsena veide... 50-ies metų močiutė Julie iš Mičigano valstijos šią akimirką turbūt buvo laimingiausia savo gyvenime. Laimingi Julie skaičiai buvo 21, 39, 40, 55, 59 ir 17. Bilietą moteris pirko degalinėje. O pinigų vaikams ir anūkams tikrai užteks: močiutė nusprendė visą sumą atsiimti iš karto.

Net ir praėjus pusmečiui po euro įvedimo, gyventojai naujosios valiutos dar neprisijaukino. Atėję į parduotuvę žmonės pirmiausia kainas nužvelgia litais, tuomet pasižiūri, kiek maisto produktai kainuoja eurais. Atsižvelgdami į gyventojų nuogąstavimus, prekybininkai pratęsia kainų nurodymą dvejomis valiutomis. Tačiau ekonomistas Žygimantas Mauricas atkerta, kad tai meškos paslauga ir pirkėjams, ir visai šalies ekonomikai, mat litas jau praeitis.

Nuo liepos 1 dienos prekybininkai nebeprivalo skelbti kainų dviem valiutomis, bet didieji prekybos centrai, atsižvelgdami į klientų pageidavimus, planuoja tai daryti iki metų pabaigos. Žmonės dar nori matyti litą. „Atsisveikinimas su nacionaline valiuta išties ilgas, o nostalgija litui tik didėja“, – tvirtina Jolita Mažeikienė, kuriai šis procesas pakuždėjo verslo idėją.

Nuo liepos 1 d. iki šių metų pabaigos 83 vietose visų šalies apskričių centruose ir kai kuriuose kituose miestuose komercinių bankų padaliniai toliau nemokamai keis grynuosius litus į eurus, bet tik banknotus. Lietuvos banko kasos Vilniuje ir Kaune ir toliau nemokamai į eurus keis grynųjų litų banknotus bei monetas, tai bus daroma neribotą laiką. „Kaip ir buvo numatyta Euro įvedimo Lietuvoje įstatyme, nuo liepos 1 d. mažinamas keitimo vietų skaičius.

Po šių metų liepos 1 d. verslo atstovams nebeliks įpareigojimo prekių bei paslaugų kainas skelbti dviem valiutomis. Lietuvos vartotojus ginančių organizacijų atstovai ragina verslo bendruomenę pratęsti kainų nurodymą litais bei eurais bent iki 2016 m. sausio 1 d. Anot Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso prezidentės ir euro įvedimą stebinčio projekto Pranešu.

Nuo liepos pirmosios nebeliks prievolės skelbti kainas dviem valiutomis – ir litais, ir eurais – tai nusprendė Euro įvedimo koordinavimo komisija. Finansų ministerijos Pasirengimo euro įvedimui koordinavimo skyriaus vedėja Gita Šematovičiūtė „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė, kad negalime gyventi nostalgija litui, o Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas nurodė, kad normalu, jog gyventojai kol kas skaičiuoja litais ir kad norint priprasti prie euro reikės pastangų.

Ar jau spėjote priprasti prie euro? Tikriausiai lengva nebuvo, viskas atrodo taip pigu, o štai banko sąskaitoje skaičiai gerokai sumažėjo. Pasirodo, yra ir tokių, kurie net nesivargina priprasti. O kam? Prie lito buvo taip gera, sava ir paprasta.  Nors parduotuvės ir visos kitos įstaigos kainas litais pavertė eurais dar metų pradžioje, Vilniaus oro uostas iki šiol bent menka dalimi džiaugiasi lietuviška valiuta.

Sekmadienis – paskutinė diena, kai Lietuvos pašto skyriuose ir kai kuriose kredito unijose neatlygintinai bus galima išsikeisti litus į eurus. Per du mėnesius žmonės čia išsikeitė daugiau kaip 800 mln. litų. Komerciniai bankai šią paslaugą nemokamai teiks iki birželio 30-osios, o iki metų pabaigos nemokamai litų banknotus į eurus keis dalis komercinių bankų padalinių. Lietuvos banko kasose Vilniuje ir Kaune litų banknotus ir monetas į eurus bus galima išsikeisti neribotą laiką.

  Ketvirtadienis yra paskutinė diena, kai Lietuvoje cirkuliuoja dvi valiutos – galima atsiskaityti ir litais, ir eurais. „Šiandien parduotuvėse mes galime atsiskaityti litais, bet litai neprapuola, juos dar galėsime keisti. Pašto skyriai litus keis iki kovo 1 dienos, visi bankų skyriai – iki liepos 1-osios, didesnių bankų skyriai – iki metų pabaigos“, – ketvirtadienį interviu LRT radijui sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Per pirmąsias sausio savaites už prekes bei paslaugas atsiskaityti bus galima ir litais, ir eurais. Tačiau grąžą prekybininkai ir paslaugų teikėjai privalės atiduoti eurais, išskyrus išimtinius atvejus. Šie pokyčiai, anot euro.lt, labiausiai atsilieps daugiausia klientų kasdien sulaukiančiam verslui – apie 15 tūkst. mažmeninės prekybos parduotuvių, taip pat beveik 7 tūkst. viešojo maitinimo įmonių.

Prekybos tinklai, kurie grąžą atiduodavo ne eurais, o litais, baudžiami nebus, sako Vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VTAT). Kaip LRT Radijui teigia VTAT direktorius Feliksas Petrauskas, pažeidimai prekybos centruose buvo padaryti dėl objektyvių priežasčių. „Ne visuomet laiku būdavo suteikiamos inkasacinės paslaugos, nes žmonių srautas buvo gana didelis. Antras dalykas – didelė apyvarta. Lyginant su praėjusiais ir užpraeitais naujais metais, apyvarta padidėjo iki 30–40 proc.

Kartu su naujais metais į Lietuvą atėjo euras. Pirmas sausio savaites dar bus galima atsiskaityti litais, todėl lietuviai ėmė traukti iš taupyklių smulkius litus ir centus bei nešti juos į prekybos centrus, kur stengiasi juos išleisti. Arba naudojasi prekybos vietomis kaip pinigų keityklomis – už prekes moka didesnėmis litų kupiūromis, o grąžą gauna eurais.

Valdančiajai koalicijai priklausančios partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos seniūnas Seime Petras Gražulis siūlo, kad litų banknotai būtų saugomi iki 2019 metų sausio 1 dienos. Jis parengė Seimo rezoliucijos projektą, pagal kurį Lietuvos bankui būtų pasiūlyta ketverius metus saugoti Lietuvos nacionalinę valiutą litą.

2015 m. sausio 1-15 d. Lietuvoje už prekes bei paslaugas atsiskaityti bus galima ir litais, ir eurais. O grąža, išskyrus išimtinius atvejus, bus atiduodama tik eurais. Šie pokyčiai labiausiai atsilieps daugiausia klientų kasdien sulaukiančiam verslui – apie 15 tūkst. mažmeninės prekybos parduotuvių, taip pat beveik 7 tūkst. viešojo maitinimo įmonių.

Jurgis KOCHANSKAS Alytaus rajono apylinkės teismas, teisėja Vaidutė Stangvilienė, paskelbė nuosprendį telefoniniams sukčiams 34 metų Vytautui Ažukui ir jo bendraamžiui Mariui Bumbliui. Abu kaltinamieji už grotų valgo valdišką duoną ją pagardindami apgautų žmonių pinigais. V.Ažukas anksčiau teistas 19, M.Bumblys – 11 kartų.

Didžioji finansų krizė jau paliko Lietuvą, verslai atsigauna, o minimalios algos augimas tikrai džiugina, tačiau paskolas teikiančios bendrovės vis dar yra labai populiarios: jau seniai gyvuojančios ir žinomos bendrovės aptarnauja daugybę klientų, o naujai susikūrusios taip pat klientų nestokoja.

Jau daugiau nei 3 tūkstančiai Lietuvos įmonių viešai įsipareigojo nesinaudoti euro įvedimu kaip pretekstu didinti kainas ir prisijungė prie Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo. UAB „Balthana“ direktoriaus Giedriaus Gairionio teigimu, „yra labai daug manančių, jog verslininkai tik ir laukia, kad galėtų pakelti kainas ir ištraukti pinigus iš žmonių kišenių“. Pagrindinė priežastis jungtis prie memorandumo, anot jo, ir yra noras prisidėti prie tokios nuomonės pakeitimo.

Šiemet žemės savininkai ir ūkininkai turės plačiau atverti pinigines. Kai kuriuose rajonuose žemės ūkio paskirties žemės mokestis ūgtelėjo iki trečdalio, o valstybinės žemės nuomos – net kelis kartus. Jau pernai nuogąstauta, kad žemės mokestį pradėjus skaičiuoti nuo vidutinės rinkos vertės, mokesčiai stipriai kirs per kišenę. Tačiau, išskyrus pavienius atvejus, žemės mokestis drastiškai neišaugo.

Kaunas, Ūkio ministerijos inicijuoto konkurso „Sąžiningiausio verslo savivaldybė“ duomenimis, pirmauja tarp didžiųjų Lietuvos miestų pagal atsakingų ir sąžiningų verslininkų, kurie pasirašė Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą, rodiklį. 445 Kauno įmonės ir organizacijos viešai įsipareigojo nesinaudoti euro įvedimu kaip pretekstu kelti kainas.

„Dalis žmonių bijo euro įvedimo, o prisijungimas prie Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo galbūt šiek tiek nuramina žmones. Jungiasi tiek mažos, tiek didelės įmonės, čia neturi būti jokių problemų. Labai gerai, kad mes jau pusę metų ruošiamės euro įvedimui ir kainos nurodomos dviem valiutomis“, – sakė Alytuje gyvenantis IĮ „Autokona“ vadovas Arstidas Geryba.

Nuo rugpjūčio, kai Vyriausybėje buvo pasirašytas Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumas, vis daugiau prekybininkų ir paslaugų teikėjų oficialiai pasižada kainas perskaičiuoti sąžiningai. Šiuo metu daugiau nei 2200 Lietuvos ūkio subjektų viešai įsipareigojo vykdyti šį pažadą. Didėjantys skaičiai rodo, kad vis daugiau verslo atstovų stengiasi būti sąmoningai atsakingi ir savo klientams užtikrinti bei viešai parodyti, jog kainas iš litų į eurus perskaičiuos sąžiningai.

Artėjant euro įvedimui Lietuvoje, vis didesnei daliai gyventojų nerimą kelia įvairūs klausimai. Dažniausiai žmonės baiminasi kainų augimo ir atlyginimų stagnacijos. Sėkmingi Estijos bei Latvijos pavyzdžiai rodo, kad bendrosios europinės valiutos – euro – atėjimas nesukėlė katastrofiško kainų augimo, o Lietuvoje planuojama, kad euro įvedimo poveikis kainoms nebus didesnis nei 0,2–0,3 procento.

 Valiutos konvertavimas nerimą kelia ne tik tiems, kurie yra susirūpinę dėl galimo kainų augimo. Išgąsčio mimikomis „pasipuošti“ turėtų ir tamsiosios ekonomikos pusės, šešėlio, atstovai. „Pirkčiau butą Jūsų name. Moku grynais.“ Tokiais žodžiais „pasipuošusi“ vis dažnesnė laiptinė. Būsto pardavimas – anokia naujiena. Tačiau mokėti šimtatūkstantines sumas popierinių pinigų maišais neatrodo labai praktiška. Nebent tenka disponuoti dideliais grynųjų kiekiais, apie kurių kilmę kalbėti nesinori.

Pastaruoju metu, kalbant apie artėjantį euro įvedimą, daug dėmesio skiriama sąžiningam kainų perskaičiavimui. Prekybininkai ir paslaugų teikėjai kviečiami prisijungti prie Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo.

Ruošiantis naujos valiutos įvedimui vienas svarbiausių uždavinių – tinkamai informuoti visuomenę apie Europos bendros valiutos įvedimą, jos privalumus ir trūkumus, būsimą pinigų keitimą. Gyventojams informuoti buvo sukurta Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą informacinė kampanija, kuri vykdoma trimis kryptimis.

„Esu labai prieš ir labai nepatenkinta euro įvedimu. Dabar jau apgavystės kiekvienoje parduotuvėje, kai nueini tai visą laiką arba dvigubą kainą išmuša už tą pačią prekę, ar kainos vienokios parašytos, o paskui įmuša kitokią, o dabar kai bus tie eurai – tai aš neįsivaizduoju kaip seniems žmonėms reikės gyventi ir susigaudyti?“, – štai tokią problemą paklausta apie euro įvedimą įžvelgia senjorė Anelė iš Kauno.

Spalio 5 d. apie 4 val. Šilutės r., Bikavėnuose, Kalno g., 1959 m. gimęs vyras pastebėjo, kad iš jo namo, galimai patekus pro nerakintus garažo vartus, pavogta 200 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, 12 048 litai ir aukso dirbinių už 12 000 litų. Nuostolis – 24 916 litų.

Ar pastebėjote, kad Lietuvoje daugelis įvykių vienaip ar kitaip yra siejami su mažomis pensijomis ir vos galą su galu suduriančiais pensininkais? „Uždrauskite gėjų eitynes“, „Litus į eurus keisti santykiu 1:1“, – štai tokių ir į juos panašių nesąmoningų šūkių galima pamatyti tarp ne pačių gudriausių žmonių. Kuo, pavyzdžiui, gėjų eitynės siejasi su mažomis pensijomis, neturiu žalio supratimo.

Trečią dieną siaučianti Tautų mugė vyksta jau šeštus metus. Mugėje kaip visada gausu įvairiausių prekių, gardaus karšto maisto ir gėrimų, vyksta muzikiniai renginiai. Brendant kartu su minia žmonių Gedimino prospektu akį patraukia stendas su magnetukais „Ate, litai“. Analogų Lietuvoje neturintys, šmaikštūs ir skirti smagiai atsisveikinti su litais magnetukai traukia žmones, norint prasibrauti juos nufotografuoti tenka pasistengti.

Rugsėjo 16 d. apie 9 val. 25 min. Trakuose, Plomėnų g., V. Č. (gimęs 1968 m.), siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (vairavo neblaivus, 0,73 prom. alkoholio), Vilniaus aps. VPK pareigūnei davė 500 litų kyšį. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 2 d. Vyras uždarytas į areštinę.

Ketvirtadienį bus pristatyti priežiūros institucijų rugpjūčio mėnesį atliktų dvejopų kainų nurodymo – litais ir eurais – prekybos ir paslaugų teikimo vietose patikrinimo rezultatai. Spaudos konferencijoje patikrinimų rezultatus apžvelgs Vartotojų teisių apsaugos bei Maisto ir veterinarijos tarnybų vadovai. Pagal įstatymą, dvigubas kainas privalu skelbti nuo rugpjūčio 22-osios.

Rugsėjo 7 d. apie 0 val. Šiauliuose, K. Kalinausko g., 1963 m. gimęs vyras pastebėjo, kad akmeniu išdaužtas jo namo lango stiklas, o iš garaže stovėjusio neužrakinto seifo užrakintos vidinės saugyklos, išlaužus užraktą, pavogta 17 000 litų, 7 390 eurų, piniginė, kurioje buvo 1 200 litų ir įvairūs dokumentai bei iš miegamajame kambaryje stovėjusios spintelės pavogti įvairūs aukso dirbiniai. Nuostolis – 62 000 litų.

Valstybės kontrolė visose Lietuvos savivaldybėse atliko valstybės lėšų ir turto valdymo teisėtumo vertinimą. „Savivaldybėms vis dar sunkiai sekasi lėšas ir turtą planuoti, apskaityti ir tvarkyti taip, kaip numato įstatymai, o dauguma savivaldybių skęsta skolose, stringa bendruomenėms svarbūs investiciniai projektai“, – audito rezultatus 60-yje Lietuvos savivaldybių komentavo valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė. 47 savivaldybėms auditoriai turėjo pastabų dėl apskaitos dalykų.

Nuo rugsėjo visi dabartiniai ir nauji fiziniai „Danske Bank“ klientai gali nemokamai įnešti grynuosius pinigus litais į banko sąskaitą. Iki šiol tokioms operacijoms galiojęs 0,05 proc. arba minimalus 3 litų įkainis panaikintas iki pat euro įvedimo. Šis sprendimas priimtas „Danske Bank“ iniciatyva, siekiant užtikrinti kuo palankesnes sąlygas Lietuvos gyventojams pereiti prie naujos valiutos. „Ko gero, esame pirmieji rinkoje, nusprendę žengti šį žingsnį.

Rugpjūčio 25 d. apie 9 val. 20 min. Kaune, Jotvingių g., V. P. (gimęs 1955 m.), siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (vairavo automobilį neblaivus (2,71 prom. alkoholio)), Kauno aps. VPK pareigūnams siūlė 1 000 litų kyšį. V. P. uždarytas į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad ministerijai pavaldžios įstaigos nuo š.m. rugpjūčio 22 d. kontroliuos kaip įgyvendinamas LR Vyriausybės nutarimas dėl prekių ir paslaugų kainų nurodymo litais ir eurais asmens sveikatos priežiūros įstaigose, tarp jų ir odontologijos kabinetuose. Gyventojai, pastebėję netikslumus ar neatitikimus gali informuoti SAM nemokama telefono linija 8 800 66004. Primename, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr.