lingė

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pirmadienį ketina apsispręsti dėl jo pirmininko Mindaugo Lingės iniciatyvos keisti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansavimo modelį.   M. Lingė siūlo valstybės biudžeto asignavimus LRT nuo 2025 metų sausio sieti su šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimu. Tačiau neatsisakoma ir dabartinio modelio – ir toliau LRT būtų skiriama užpraėjusiais metais faktiškai gautos 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 proc.

Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) pasiūlius Lietuvai apmokestinti pensijas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad siekiant didinti pensijas pirmiausia reikėtų surinkti daugiau pajamų į biudžetą. „Pensijų apmokestinimo klausimas yra visiškai antraeilis dalykas ir kreipiantis dėmesį nuo esmės (...) Svarbu pirmiausia užtikrinti tą pajamų dydį gaunantiems pensijas, kad tai būtų oru arba vis artėtų link buvusio vidutinio darbo užmokesčio.

Nepriekaištingos reputacijos reikalavimus turėtų atitikti daugiau žmonių, įmonių ar organizacijų, susijusių su lošimų verslu, pavyzdžiui, samdomų tam tikriems darbams ar paslaugoms. Tokias Azartinių lošimų įstatymo pataisas inicijuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė ir finansų ministrė Gintarė Skaistė.   „Tai veiktų kaip prevencija.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį svarstys pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą.    Komiteto pirmininko Mindaugo Lingės teigimu, Vidaus reikalų ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atstovai pateiks apibendrinančią informaciją šiuo klausimu. Verslo pozicijos nebus aptariamos.

Siūlymų nuo 2025 metų visiškai uždrausti azartinių lošimų reklamą iniciatorius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad nereikėtų ilgai laukti priimant sprendimus. Pasak jo, dabartinė sistema ir reklamos sklaida daro žalą žmonėms, priklausomiems nuo lošimų, ir neskatina jų sveikti.  „Reklama ir dabar yra draudžiama, tik įstatyme palikta išimtis, kuri leidžia informuoti. Tai visa tai, kas vadinasi informuoti, turime apie 12-13 mln.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė pasidalino planu, kurį įvykdžius būtų galima mažinti probleminį lošimą. Tarp jo įvardijamų siūlymų, numatoma galimybė neleisti lošti asmenims, turintiems neišsimokėtų greitųjų vartojimo kreditų. „Papildomi siūlymai svarstymams: (...) neleisti lošti asmenims, turintiems neišsimokėtų greitųjų vartojimo kreditus. Stiprinant kontrolę, įteisinti slaptą lošėją. Tas pats principas, kaip vaistinėse – slaptas pirkėjas.

Dar kartą laimę Lietuvos prezidento rinkimuose bandysianti premjerė Ingrida Šimonytė savo rinkiminę kampaniją pristatė šūkiu – „Stipri Prezidentė – stipri šalis“. Socialiniuose tinkluose internautai ėmė ūžti, mat panašų šūkį priešrinkiminėje kampanijoje naudojo Putinas, kandidatavęs į prezidentus 2018-aisiais. Ministrė pirmininkė teisinasi, kad Vladimiro Putino šūkių neseka, tad ir kilęs šaršalas – jai netikėtas, dėl to esą visai nepergyvena.

Seimo narys Mindaugas Lingė paaiškino, kur išleidžia savo parlamentinei veiklai skirtas lėšas. Jis paaiškino, kam jam reikalingi du išmanieji telefonai ir kodėl išleidžia tūkstantines sumas kurui bei automobilio remontui. Apie tai jis antradienį paskelbė savo „Facebook“ paskyroje. Mindaugas Lingė paskelbė savo išlaidas M. Lingė nurodo, kad nusprendė nelaukti, kol kils klausimai dėl jo išleidžiamų lėšų.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė parengė Azartinių lošimų įstatymo pataisas, kuriomis siūlo nuo 2025 metų dar labiau sugriežtinti lošimų reklamą.   „Šiandien parengtas įstatymo pataisas, draudžiančias azartinių lošimų reklamą, pakviečiau pasirašyti ir Seimo narius. Svarbu, kad prie iniciatyvos prisidėtų panašiai problemą matantys kolegos iš įvairių frakcijų“, – trečiadienį savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ parašė M. Lingė.

 Vyriausybei ruošiantis 2025 metais atsisakyti privalomo turto vertinimo licencijavimo, šią funkciją turėtų perimti naujai steigiama Jungtinė vertintojų asociacija. Tačiau verslo atstovai abejoja, ar tokią organizaciją įmanoma sukurti.  Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį bendru sutarimu pritarė Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo pataisoms.

Seimui antradienį planuojant pradėti 2024 metų valstybės biudžeto projekto svarstymą, jo korekcijoms daug laisvės nėra, sako Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė. Anot jo, pasiūlymus varžo numatomas biudžeto deficitas, pasiekęs 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ribą.

„Darbiečių“ siūlymu Seimui ketvirtadienį nepradėjus 2024 metų valstybės biudžeto projekto svarstymo, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad opozicija naudojasi procedūrinėmis galimybėms. „Panašu, kad įvertinę ir tą situaciją salėje, kur trūko šiandien ir balsų iš daugumos, tai, matyt, yra jų tokia teisė ir galimybė“, – žurnalistams Seime sakė M. Lingė.

Parlamentarams ir Seimo komitetams kitų metų biudžete iš viso paprašius įvairioms reikmėms papildomai skirti 1,3 mlrd. eurų, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) siūlymus įvertino ir valdančiųjų balsais nusprendė perduoti svarstyti Vyriausybei. Pats komitetas nepritarė nė vienam siūlymui.   „Mūsų siūlymas yra, kad Vyriausybė įsiklausytų ir apsvarstytų. (...) Drąsos mes turime, tik pinigų nelabai“, – teigė komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.

Seimo Ekonomikos komitetui antradienį pritarus asociacijos „Lietuvos keliai“ siūlymui 2024 metais keliams numatyti 217 mln. eurų didesnį finansavimą, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako, jog taip bandoma atimti lėšas iš prioritetinių valstybės sričių, pavyzdžiui, švietimo, gynybos, gyventojų pajamų didinimo.

Seime kelią skinasi naujas Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo projektas, numatantis naujus šio mokesčio tarifus.  Parlamentinis Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas trečiadienį bendru sutarimu pritarė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mindaugo Lingės pasiūlymui, kuris kiek skiriasi nuo Vyriausybė projekto.  Pagal M. Lingės pasiūlymą savivaldybės galėtų pačios nustatyti konkrečius komercinio ir gyvenamojo NT mokesčio tarifus, jų „žirklės“ būtų nuo 0,05 proc.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių bei Biudžeto ir finansų komitetai trečiadienį apsispręs dėl naujojo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifo nuo 2025 metų. Komitetai balsuos dėl Vyriausybės teikiamo varianto ir parlamentarų siūlymų.  „Bus Seimui išvada, kaip dėl tų pasiūlymų“, – BNS teigė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė. Seime projektas bus svarstomas kitą antradienį, o tada liks vienas balsavimas iki priėmimo.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mindaugas Lingė sako, kad valdantiesiems konservatoriams, liberalams ir „laisviečiams“ koalicinės taryboje nutarus neskubėti mokesčių reformos Seime tvirtinti šiais metais, įstatymų pataisų svarstymas nestos, tik vyks lėčiau, o pirmenybė ir dagiau dėmesio bus teikiama nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pertvarkai.    „Judėsime nebe tokiu tempu, kokį buvome suplanavę ir kokio reikėtų. Bet pats procesas nestos.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad antroji pensijų pakopa yra pensijų kaupimo sistemos dalis, todėl ji turėtų išlikti. Visgi jis pripažįsta, kad pokyčių gali būti, priklausomai nuo to, ką išaiškins Konstitucinis Teismas – jo pozicijos prašo dalis Seimo narių iš opozicijos. „Pirmiausia, kas buvo kurta kaip pensijų sistema, tai ir turėtų tarnauti kaip pensijų sistemos papildoma dalis. Kai sukanka senatvės pensija, yra svarbu.

Seimo opozicijai siūlant iki šių metų pabaigos galiojančią 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą restoranams pratęsti neribotam laikui, Biudžeto ir finansų komiteto vadovas sako, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo laikiną lengvatą paversti „amžina privilegija“.     Pasak Mindaugo Lingės, dėl tokios lengvatos biudžeto netekimai siekia apie 119 mln. eurų per metus, o lengvatos naudą gauna didžiausios maitinimo įstaigos.

Vyriausybei siūlant individualiai dirbančiųjų pajamas palaipsniui sulyginti su darbo santykių apmokestinimu nepasitenkinimą tuo galbūt reiškia žmonės, kurių šie pokyčiai nepalies, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė. Antradienį visuomenei pristatyti Finansų ministerijos siūlymai numato dalį pajamų iš individualios veiklos apmokestinti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). „Labai įdomu, kas taip kalba, kas taip piktinasi.

Augant būsto paskolų palūkanoms jas kompensuoti gyventojams, negalintiems susimokėti didesnių įmokų, būtų nesąžininga kitų žmonių atžvilgiu, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Anot  Mindaugo Lingės, bankai privalo įvertinti tokias rizikas. Anot jo, nepakankamai įvertinta rizika būtų pagrindinė priežastis, dėl kurios gyventojai negalėtų grąžinti būsto paskolų.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų priežiūros komitetas, kuris yra tarsi partijos aukščiausiasis teismas, pirmadienį nusprendė pašalinti iš partijos Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką Mykolą Majauską ir įspėti Seimo frakcijos narį Mindaugą Skritulską. Abu šie politikai nepakluso prezidiumo sprendimui palaikyti tik Vyriausybės pasiūlytą biudžetą ir nepritarti jokiems šalutiniams pasiūlymams.

Seimas ketvirtadienį balsuos, ar pakeisti sąlygas, kada gali būti suteiktas bedarbio statusas – bus apsispręsta dėl Užimtumo bei Sveikatos draudimo įstatymų pakeitimų.  Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė numatomus pokyčius yra pavadinęs „pakankamai didele pertvarka“.  Pataisomis siūloma darbo ieškantiems žmonėms darbą pasiūlyti iš karto – tai leistų Užimtumo tarnybai darbdaviams siųsti tik motyvuotus darbo ieškančius žmones.

Ketvirtadienį prezidentūroje politikai ir ekspertai diskutavo, ką daryti su augančiomis kainomis. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Mindaugas Lingė po diskusijos savo mintimis pasidalijo socialiniame tinkle „Facebook“. „Prezidentui, kas pasiūlyta Vyriausybės – per mažai. Nepakanka. Opozicija choru atitaria ir siūlo dar daugiau gerovės virš to, ką siūlo prezidentas siūlydamas ir NPD didinimą ir išmokas iš malūnsparnio barstyti.

Vyriausybei paskelbus planus, kad nepasiskiepijusiems ar galimybių paso neturintiems gyventojams bus apribotas daugelio paslaugų prieinamumas, viešoje erdvėje kilo nemenkas pasipiktinimas. Išmaniais telefonais ar internetu nesinaudojantys gyventojai – ypač vyresni – nuogąstauja, kad jie gali tapti atstumtieji. Atliepdamas tokias nuotaikas opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis kritikavo valdančiųjų užmojus.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto Seime posėdyje trečiadienį svarstyti tolimųjų reisų vairuotojų reikalai. Diskusija pakrypo netikėta linkme. Iš posėdžio išmesti asmenys, ne kartą išjungti mikrofonai. Ketvirtadienį savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje Seimo narys, komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė papasakojo daugiau apie susiklosčiusią situaciją. Anot jo, posėdžio metu patirta chuliganizmo, bus aiškinamasi, kas užsiiminėjo saviveikla.

Žiniasklaidoje pasirodę teiginiai, kad 2015 metais prezidentė Dalia Grybauskaitė derino generalinio prokuroro kandidatūrą su verslo koncernu „MG Baltic“, neatitinka tikrovės ir klaidina visuomenę, sako šalies vadovės patarėjas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ragina Seimo narius ieškoti bendro darbo galimybių ir nemano, kad pirmalaikiai rinkimai yra realistiški, sako jos patarėjas. Mindaugas Lingė antradienį Žinių radijui sakė, kad šalies vadovė pasisako „už dialogo ieškojimą ir už politinį stabilumą valstybėje“. Prezidentės patarėjas poziciją išsakė likus kelioms valandoms iki Seimo posėdžio, kuriame numatoma pateikti opozicijos siūlymą rengti pirmalaikius parlamento rinkimus birželio 3 dieną.

Sprendimas dėl Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovo Gintauto Kėvišo tolesnio likimo – kultūros ministrės Lijanos Ruokytės – Jonsson rankose, teigia prezidentės patarėjas vidaus politikos klausimais Mindaugas Lingė. „Čia iškylantys viešieji privatūs interesai ir pastabų buvo Viešųjų pirkmų tarnybos, ir Valstybės kontrolės dar 2009 metais... Atsakinga konkreti ministerija, procesas vyksta.

Norėdama sudaryti koaliciją, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) turės eiti į kompromisus su galimais partneriais ir švelninti savo derybines pozicijas, sako prezidentės patarėjas vidaus politikai Mindaugas Lingė. „Galima jausti ir matyti kad kitose pusėse nebus didelio palaikymo toms nuostatoms, kurios buvo išsakytos, tai natūraliai kvepia kompromiso poreikiu ir, matyt, tų kompromisų tam tikruose klausimuose tikrai sulauksime“, – Žinių radijui antradienį sakė M.Lingė.

„Auksinius miltus“ nepasiturintiesiems pirkusios agentūros turėtų nelikti, antradienį pareiškė prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Mindaugas Lingė. „Šiuo atveju, kaip matėme su pirkimo tarnyba dėl maisto produktų brangių pirkimų, tokia agentūra iš esmės turėtų būti naikinama.

Antrai kadencijai perrinkta prezidentė Dalia Grybauskaitė nesutiktų tapti Europos Komisijos (EK) vadove, sako jos patarėjas Mindaugas Lingė. „Prezidentė yra pasakiusi, kad bus ten, kur galės būti reikalingiausia ir kur norės, kad būtų, Lietuvos žmonės. Ir prezidentė dar vasario mėnesį apsisprendė ir pranešė Lietuvos žmonėms savo apsisprendimą siekti dirbti Lietuvoje, pasirinko pareigą Lietuvai ir jos žmonėms“, - Žinių radijui antradienį sakė M.Lingė.

Tai, kad Lietuvos žmonės referendume pasisakė nepritariantys naujos atominės elektrinės statybai, yra ir dabartinės Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės darbo pasekmė. Vyriausybei nepavyko ar nepakako laiko išaiškinti apie būsimos jėgainės svarbą, dėmesį atkreipia Prezidentės patarėjas vidaus politikos klausimais Mindaugas Lingė. „Prezidentės pozicija, kad atominės nauda suabejojo vienas trečdalis Lietuvos žmonių, turinčių balso teisę.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) kartu su teisėsaugos institucijomis turėtų kuo greičiau išsiaiškinti galimus rinkimų pažeidimus, teigia Prezidentės patarėjas vidaus politikos klausimais Mindaugas Lingė, pabrėždamas, kad Prezidentei skaidri politinė sistema yra vienas iš rinkimų prioritetų. Šalies vadovės atstovas pabrėžia, kad negalima nereaguoti į pasirodžiusią informaciją apie galimus rinkėjų papirkimus.

Politinės jėgos gana kūrybingai pažvelgė į rinkimų kampaniją, tačiau tenka apgailestauti, kad nestokojama ir primityvaus populizmo, teigia šalies vadovės patarėjas vidaus politikos klausimais Mindaugas Lingė. „Visos rinkimų kampanijos negalima vertinti kaip vienalyčio reiškinio, tikriausiai reikėtų atsižvelgti į tam tikrus epizodus.

Visuomenėje paplitęs vaizdinys apie „teisėjų klaną“ yra klaidingas – tai įrodo ir Prezidentės D. Grybauskaitės susitikimas su Pretendentų į teisėjus atrankos komisija, teigia šalies vadovės patarėjas vidaus politikos klausimais Mindaugas Lingė. „Visuomenėje yra susidaręs įspūdis, kad egzistuoja „teisėjų klanas“, kuris savo žmones „prakiša“ ir tokiu būdu sistema nesikeičia.

Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis atsistatydina ne dėl to, kad suklydo atleisdamas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovus – tokį sprendimą jis priėmė suvokęs įtampą koalicijoje. Svarbiausia žinia, kad ji išliko ir galės dirbti toliau, mano Prezidentės patarėjas vidaus politikos klausimais Mindaugas Lingė.