linas slušnys

Politinėje arenoje kasdien verda debatai ir aistros. Pastaruoju metu daugumos akys nukrypusios į pirmą didesnį skandalą išgyvenančius Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narius. Tačiau kritikos, vertinimų, nepatogių klausimų ir skandalų išvengia retas politikos veikėjas. Nors politikai yra vieši asmenys, žinantys, kokia viešumos kaina, jų šeimos nariams ir ypač vaikams, tenka ne ką mažesnė našta.

Susirūpinusios mamos ėmė garsiai piktintis dėl „Facebooko“ grupės „Pažintys N-7“, kurioje, kaip rašoma, santykius kviečiami kurti šešiamečiai, publikuojamas necenzūrinis ir nešvankus turinys. Nors ekspertai sako, kad greičiausiai šią grupę sukūrė paaugliai norėdami pajuokauti, tačiau taip pat sutinka, kad kai kurie vaikai gali įrašus toje grupėje priimti tiesiogiai. „Sveiki visi, atėjau į šią grupę ir labai susidomėjau.

Sulaukęs šešerių metų vaikas gali pasirinkti, kas jis yra – mergaitė, ar berniukas. Tai – ne pasaka ir ne svaičiojimai, o Norvegijoje egzistuojantys įstatymai. Ar gali šešiametis pasirinkti lytį? O gal tai derėtų įteisinti ir Lietuvoje? Dešimtmetė Ana iš Norvegijos pasakoja, kad nuo mažens jai norėjosi dėvėti sunkeles, žaisti su lėlėmis ir nuo mažų dienų manė, kad ji – mergaitė. Nuo birželio priėmus šį įstatymą Ana – devintas vaikas Norvegijoje nusprendęs pasikeisti lytį.

Pagal Europos vaiko saugos aljanso tyrimą (2009-2011 metų duomenys), Lietuva Europos Sąjungoje pirmauja pagal vaikų tyčines mirtis. Mūsų šalyje šimtui tūkstančių berniukų ir paauglių iki 19 metų tenka 7,78 mirtys, o 100-tui tūkstančių mergaičių-2,29 tyčinės mirtys. Vaikų psichiatras ir psichoterapeutas Linas Slušnys tv3.lt sakė, kad šio reiškinio priežasčių – kelios, įskaitant emocijų nevaldymą ir toleranciją smurtui.

Lietuva Europoje pirmauja ne tik pagal savižudybių, bet ir pagal vaikų mirčių skaičių nuo tyčinių sužalojimų. Šiurpsta ne tik medikai, bet ir vaikų psichiatrai. Specialistai pastebi, kad lietuviai nesugeba valdyti savo emocijų ir jas išlieja smurtaudami prieš silpniausius – vaikus. Pasirodo, dažniausiai lazdos principo griebiamasi prieš berniukus, mat šiuos mušti kone įprasta. Medikai tikina, kad vaikų traumos vis rimtėja, jiems prireikia ne tik ilgesnio gydymo ligoninėje, bet ir operacijų.

Pradinukams beveik nereikia stengtis išlikti motyvuotiems mokytis, nes jie turi tik vieną mokytoją ir mokosi žaidybiniais metodais, pirmadienį „Žinių radijuje“ kalbėjo vaikų psichiatras psichoterapeutas Linas Slušnys. „Mokytojas kuria aplinką, tą gerą klasės klimatą. Ketverius metus tas pats mokytojas pažįsta kiekvieną vaiką, jo silpnąsias vietas ir randa stipriąsias puses. Geri pradinių klasių mokytojai yra, kaip aš sakau, geri pianistai.

Žinių radijas Tėvai žino ar numano pavojus, su kuriais susiduria jų vaikai internete. 77 proc. respondentų teigia, kad domisi savo vaikų veikla internete, 9 proc. tai daro tik kartais, o visiškai nesidomi – 14 proc. Tai rodo Saugaus interneto tyrimas.

Vaikų psichiatras Linas Slušnys net neabejoja, kad vaikams ir paaugliams yra reikalingas lytinis švietimas ir ugdymas. Visgi čia specialistas įžvelgia vieną problemą: mokykloje lytinį švietimą gali dėstyti nebūtinai šios srities žinovai. Pašnekovo nuomone, tokiam švietimui reikia stuburo, kuris prasideda nuo pačių mokytojų.  „Aš pats dirbu su programa, kuri vadinasi „Seksualinės prievartos ir smurto prevencijos“ programa, kuri yra norvegų. Čia kalbama apie lytinius organus.

Savižudybės tema visuomet kelia įvairių emocijų: šis įvykis neabejotinai paliečia ne tik iš gyvenimo pasitraukusio žmogaus artimuosius, bet ir sukrečia visuomenę.

Visuomenėje vis dar tebėra tabu kalbėti apie vaikų patiriamą seksualinį smurtą. Prabilti apie patirtą smurtą aukas ir jų artimuosius dažnai stabdo tai, kad baiminamasi ne tik visuomenės nuomonės, bet ilgų teisėsaugos tarnybų tyrimų procesų. Tiesa, dideli dalis tokių atvejų apskritai nutylimi, nes suaugusieji paprasčiausiai netiki vaiko pasakojimais, o patys vaikai dažnai apie tokias patirtis nutyli, nes jaučiasi kalti, pasimetę, bijo. Europos Komisijos duomenimis apie 10–20 proc.

Televizijų programų tinkleliai atrodo sudaryti taip, lyg programų direktoriai nusižiūrėtų vieni nuo kitų: tuo pačiu metu į eterį transliuojami dainų ir šokių projektai, pokalbių, pseudo publicistikos šou arba bulvarinės laidos. Vieni šalia kitų įrašyti amerikietiški animaciniai filmai,  meksikietiškos muilo operos, lietuviški serialai, „premjeriniai“ vakaro filmai kovoja už tikslinės auditorios dalį.

Nors moterų ant Lietuvos žemės tik keliais šimtais tūkstančių daugiau nei vyriškosios lyties atstovų, šios antrosios pusės ieško kur kas aktyviau ir originaliau nei vyriškiai.

Po prieš kelias dienas įvykusios tragedijos, kai buvo rasta nužudyta 13-metė mergaitė, o įtarimai krito ant 14-mečio vaikino pečių, sukruto ne vienas tėvas, auginantis paauglius. Bene labiausiai sukrėtė žinia, kad mirtimi pasibaigęs konfliktas kilo pirmojo jaunuolių pasimatymo metu, kurį jiedu suplanavo susipažinę socialiniame tinklalapyje. Po tokios žinios ne vienas vaikus auginantis tėvas suskubo tikrinti, ką internete veikia jų vaikai.

Gariūnų turgavietės apsaugininkai įsivėlė į konfliktą su „Vilniaus dienos“ žurnalistais. Diena.lt praneša, kad per susistumdymą sugadintas foto aparatas, žurnalistai skundžiasi patyrę smūgių į veidą bei buvę prievarta išstumti už turgaus tvoros. Gariūnus administruojančių įmonių „Jurgena„, „Gerūda“ ir „Posūkis“ vadovas Ramūnas Šeduikis portalui balsas.lt incidentą vadina žiniasklaidos provokacija.

Užrašais „Solomon“ Vilnių bjaurojantis įtariamasis pasiekė neregėto dėmesio: policijai pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl turto niokojimo, aistros įpainioja vis naujas institucijas. Psichologai tai vadina karu ir įspėja būsiant tam tikrų aukų, o politikai tuo aktyviai naudojasi savo priešrinkiminėse kampanijose.

Naują Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo redakciją vertinantys ekspertai mano, kad politikai nuėjo klaidingu keliu. Nešvankybių ir žiaurumo žiniasklaidoje kontrolė esą bus pernelyg sudėtinga ir neefektyvi, ką jau kalbėti apie galimus žmogaus teisių pažeidimus.

Per metus į šalies vaikų globos namus patenka apie 3 tūkstančius bedalių, o šeimos globai pavedama tik 7 proc. vaikų. Statomi dideli valdiški namai, daroma viskas, kad jie išsilaikytų, nes taip patogiau suaugusiems. Tačiau Klaipėdos krašte nėra nė vienų šeimyninių vaiko namų, kur mažieji matytų, kad yra vyras ir moteris, kokie jų santykiai, ir mokytųsi elementarių gyvenimo taisyklių.

Psichikos sveikatos specialistai skelbia, jog kas ketvirtas žmogus kuriuo nors savo gyvenimo laikotarpiu gali turėti psichikos problemų. Tačiau Lietuvoje psichoterapijos paslaugos kol kas nelengvai prieinamos. Anot „Vakarų ekspreso“, ne kiekvienas lietuvis ir kreipsis į psichoterapeutą, nes privačios paslaugos brangios, o viešųjų įmonių vengs dėl galimybės pakliūti į įskaitą, ilgų eilių ar netikėjimo, kad jie gali padėti.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius. Keli tūkstančiai Lietuvos vaikų nelanko mokyklos. Taip atsitinka dėl įvairiausių priežasčių – situacijos šeimoje, motyvacijos stokos, įvairių baimių ir kompleksų. Pačioje mokykloje šiandien apstu vidinių problemų, joje klesti patyčios, mokytojų ir mokinių santykiai dažnai nesiremia abipuse pagarba, mokiniai pasigenda įdomių pamokų ir gerų mokytojų.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Trys suįžūlėjusios nepilnametės, nutarusios atkeršyti dėl kažko joms neįtikusiai trylikametei, vertė ją gerti šlapimą, valgyti cigarečių nuorūkas, bučiuoti joms kojas. Tai siužetas ne iš siaubo filmo, o iš realaus Utenos paauglių gyvenimo, kurį šiandien aprašė „Lietuvos ryto“ dienraštis. Deja, kuo toliau, tuo tokių siužetų mūsų gyvenime matyti daugiau.