lina jaruševičienė

Dėl galimo piktnaudžiavimo per COVID-19 pandemiją įsigyjant greituosius serologinius testus teisiama buvusi sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė savarankiškų sprendimų nepriėmė ir tik vykdė ministro nurodymus, sako tuometis Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas Aurelijus Veryga.

Dėl galimo piktnaudžiavimo per COVID-19 pandemiją įsigyjant greituosius serologinius testus kaltinama buvusi sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė ketvirtadienį pareiškė nušalinimą prokurorui. Vilniaus miesto apylinkės teismas per posėdį L. Jaruševičienės byloje kaip liudytoją planavo apklausti tuometį sveikatos apsaugos ministrą, dabar Seimo narį „valstietį“ Aurelijų Verygą.

Piktnaudžiavimu tarnyba ir 4,1 mln. eurų žalos padarymu valstybei įsigyjant greituosius COVID-19 testus kaltinama sveikatos apsaugos eksviceministrė Lina Jaruševičienė tvirtina, jog elgėsi teisėtai. Ketvirtadienį duodama parodymus jos baudžiamąją bylą nagrinėjančiam Vilniaus miesto apylinkės teismui kaltinamoji taip pat tvirtino, kad byloje minimos įmonės „Profarma“ kontaktus jai davė tuometis premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas, dabartinis parlamentaras Lukas Savickas.

Piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi kaltinama buvusi sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė prašo jos baudžiamąją bylą nutraukti arba grąžinti prokurorui. „Aš palaikau prašymą, kaltinamasis aktas turi būti patikslintas, esu mokslų daktarė, profesorė, nestudijavau teisės, kaltinamasis aktas man neaiškus, man svarbu žinoti, už kokius veiksmus esu kaltinama, jeigu to nežinau, galimybės gintis yra ribotos“, – teismo posėdžio pradžioje antradienį sakė kaltinamoji L. Jaruševičienė.

Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendžia, ar nutraukti arba grąžinti prokurorui piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi kaltinamos buvusios sveikatos apsaugos viceministrės Linos Jaruševičienės baudžiamąją bylą. To per pirmąjį posėdį antradienį teismo paprašė kaltinamoji.  Kitą savaitę, lapkričio 24 dieną, teismas paskelbs nutartį dėl kaltinamosios pateikto prašymo, jeigu jis bus atmestas, byla toliau bus nagrinėjama gruodį.

Generalinė prokuratūra trečiadienį pranešė teismui perdavusi baudžiamąją greitųjų COVID-19 testų įsigijimo bylą, kurioje buvusi sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė kaltinama piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi.

Premjeras Saulius Skvernelis jam Seime iškeltus klausimus dėl greitųjų Covid-19 testų pirkimo sieja su rinkimais. Premjeras tvirtina, kad opozicija bando politizuoti šį klausimą. O LRT Tyrimų skyrių, kuris kiek anksčiau atliko tyrimą apie testų pirkimą, S. Skvernelis kaltina pateikus ne visą informaciją.

Penktadienį sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga iš pareigų atleido viceministrę Laurą Jaruševičienę. Prašymą atleisti buvusi viceministrė A. Verygai pateikė asmenine iniciatyva. Dėl tokio sprendimo L. Jaruševičienė paaiškino dabartinę situaciją, kodėl buvo priimtas toks sprendimas. Pateikiame visą L. Jaruševičienės paaiškinimą. „Ilgai svarsčiau, kaip pasielgti šioje situacijoje: užsiskliausti tylos siena ar viešai reikšti savo nuomonę ir gintis.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga penktadienį atleido teisėsaugos įtarimų greitųjų koronaviruso testų pirkime sulaukusią viceministrę Liną Jaruševičienę iš pareigų. „Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga patenkino viceministrės L. Jaruševičienės prašymą atleisti ją iš užimamų pareigų. Asmens sveikatos priežiūros sritį kuravusi viceministrė šias pareigas palieka šiandien“, – informavo Sveikatos apsaugos ministerija.

Lietuvoje paskelbtas karantinas gerokai iš vėžių išmušė sveikatos priežiūros įstaigų darbą. Ir nors gydymo įstaigos jau gali teikti visokeriopą pagalbą Covid-19 nesergantiems žmonėms, nerimaujama, kad tik pusė įstaigų teigia esančios tam pasiruošusios. Seimo Sveikatos reikalų komitetas trečiadienį kartu su Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybinėmis ligonių kasomis aptarė sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą pacientams, sergantiems ne koronavirusu.

Dėl ligos pamokas praleidusiems mokiniams nebereikės į mokyklą nešti tą pateisinančios gydytojo pažymos. Pirmą ligos dieną tėvai apie tai turės informuoti mokymo įstaigą. Švietimo įstaigų atstovai sako, kad tokia tvarka paskatins piktnaudžiavimą, tačiau sveikatos ir švietimo ministerijos teigia, kad užtikrins patikimą tvarką. Tiesa, dar nežino, kaip. Nepaisant to, nauja tvarka įsigalios jau nuo ateinančių mokslo metų šį rugsėjį.

Nedidelės žaizdelės burnoje tikriems vyrams – vienas juokas, o dėl tokių menkniekių kreiptis į gydytojus tiesiog gėda. Štai toks stereotipinis mąstymas, pasak medikų, kasmet kainuoja šimtus gyvybių. Dėl pavojingojo burnos vėžio tikrintis lietuviai vengia net už dyka. O onkologų išvados liūdnos – į jų kabinetą užsukama jau per vėlai – diagnozavus net ketvirtos stadijos vėžį. Osvaldas į chirurgo kabinetą užsuko ne sveikatos problemų prispaustas.

Lietuviai piktinasi absurdiška situacija šalies registravimosi pas gydytojus sistemoje. Pas gydytoją bandant registruotis trumpuoju numeriu už minutę skambučio taikomas beveik pusės euro mokestis. Ir jis tautiečių telefonų sąskaitas tuština net niekam neprisiskambinus. Vilnietė taip ir nesulaukusi, kada kas atsilieps, už laukimą buvo priversta sumokėti 40 eurų. Sveikatos ministerija ir sistemą prižiūrinčios Santaros klinikos ginasi nieko negalinčios padaryti.

Tūkstantinės baudos gresia už kyšio davimą, tačiau kas ketvirtas lietuvis kyšį vis tiek duoda. Politikai susigriebė ir ragina ieškoti būdų kovai su tebeklestinčia korupcija ir kyšiais gydymo įstaigose. Kad neimtų kyšių, medikai reikalauja didesnių algų.  Šiemet baudos už kyšininkavimą padidintos ir bauda paties kyšio sumą gali viršyti iki dešimties kartų. Tarkime, net mažiau kaip 50 eurų duodančiajam kyšį gresia 750 eurų bauda.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakymu sudaryta darbo užmokesčio monitoringo darbo grupė išanalizavo duomenis, kaip kito medikų atlyginimai nuo gegužės 1 dienos, kai darbo užmokesčio fondas buvo padidintas beveik 100 mln. eurų. Duomenys rodo, kad gegužės ir birželio mėnesiais medikų atlyginimams buvo panaudota 83 procentais visų šiam laikotarpiui iš PSDF biudžeto skirtų lėšų. „Tai yra ganėtinai neblogas rezultatas – dauguma įstaigų sąžiningai panaudojo papildomas lėšas.

Sveikatos apsaugos ministras pasirašė įsakymą, kuriuo nustatomas nemokamų specializuotų odontologijos paslaugų sąrašas. Tai reiškia, kad regionuose gerės odontologijos paslaugų prieinamumas ir žmonėms nebereikės vykti į Vilnių arba Kauną.

Sveikatos apsaugos viceministre nuo antradienio dirba buvusi viena Kauno klinikų vadovių Lina Jaruševičienė. Pastaruoju metu ji dirbo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų direktore visuomenės sveikatai, mokslui ir studijoms. Pasak ministerijos, ji kuruos asmens sveikatos priežiūros sritį, Europos Sąjungos investicijų projektus.