ligos

2016 m. lapkričio 21 d. Australijos miesto Melburno ligoninių skubios pagalbos skyriai staiga prisipildė pacientų su sunkiomis kvėpavimo takų problemomis. Dešimt žmonių mirė, o tūkstančiai negalėjo lengvai kvėpuoti gąsdinančiai ilgą laiką. Šis įvykis buvo ne kokios nors pandemijos perspėjimas, o pats blogiausias reiškinio, žinomo kaip „audros astma“, atvejis.

Šylantys orai džiugina saule, imamės aktyvios veiklos ir daugiau laiko leidžiame gryname ore. Tačiau pavasaris – palankus metas veido odos ligoms, kurios atšilus orams pasireiškia dažniau.  Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Dermatovenerologijos centro gydytoja, projekto „Odos akademija“ koordinatorė Iveta Gylienė portalui tv3.lt pasakojo, kokios veido odos ligos paūmėja atšilus orams bei kaip veido kaukių nešiojimas prisideda prie odos ligų simptomų pasireiškimo.

Manoma, kad 1918 m. ispaniškojo gripo pandemijos metu virusas pražudė 20–50 mln. žmonių visame pasaulyje – maždaug 2–3 proc. visų užsikrėtusiųjų. Priešingai nei dabar pasaulyje siaučiantis koronavirusas, ispaniškasis gripas pavojingiausias buvo jaunimui. Tai greičiausiai lėmė citokinų audra – imuninis atsakas, kai organizmas į virusą reaguoja per smarkiai ir į kovą su užkratu pasiunčia per daug imuninių ląstelių, taip kyla uždegimas, o plaučiuose pradeda kauptis skysčiai.

Pranešta, kad lytiškai plintančios ligos (LPL) pasiekė visų laikų rekordą po to, kai pagal naujausią 2019 m. statistiką užsikrėtimo atvejų padaugėjo jau šeštus metus iš eilės. Naujai paskelbtoje JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) statistikoje nustatyta, kad 2019 m. buvo užregistruota 2,5 mln. chlamidijos, gonorėjos ir sifilio atvejų. Per 2015–2019 m. šių ligų atvejų padaugėjo beveik 30 proc. Viena liga, kuri ypač mažai tikėtina (ir nepageidaujama), yra sifilis.

Lietuvoje pernai mirė 43 tūkst. 547 žmonės, tai – beveik 5266 žmonėmis daugiau nei 2019 metais, prie didesnio mirčių skaičiaus prisidėjo ir COVID-19 pandemija, trečiadienį pranešė Higienos institutas.

Lietuvoje paukščių gripo protrūkis, užfiksuota  šios ligos 18 atvejų, sunaikinta beveik pusė tūkstančio paukščių. Užkratas į šalį pateko, kai iš Lenkijos kažkas atsivežė ir turguose pardavė 600 sergančių vištų. Ypač turėtų susirūpinti paukščių laikytojai, kurie pastarąjį savaitgalį paukščius pirko Rudaminos, Maišiagalos ir Lentvario turgavietėse. Paukščių laikytojams pavasaris yra vištų dedeklių įsigijimo laikotarpis, tad jas perkantys žmonės turėtų būti ypač atidūs.

Kraujo krešulius gali susidaryti dėl įvairių priežasčių. Įtakos turėti gali vartojami vaistai, lėtinės ligos ar net kontraceptikai. Kai kuriems kraujo krešulių rizika didesnė nei kitiems, o didelę įtaką turi ir genetika. Galima pabrėžti ir kelis svarbiausius kraujo krešulių riziką didinančius veiksnius: pavyzdžiui, nutukimas. Dėl viršsvorio sulėtėja kraujo tekėjimas į venas. Įtakos gali turėti ir žmogaus amžius – su amžiumi didėja ir kraujo krešėjimas.

Menopauzės simptomai moterims gali pasireikšti kelis metus prieš menstruacijų išnykimą. Stiprūs ankstyvieji menopauzės simptomai gali rodyti, kad ateityje moteris gali turėti rimtų sveikatos problemų.  Moteris labiausiai vargina būtent ankstyvieji simptomai, o kaip lengviau išgyventi šį sudėtingą laikotarpį domėjosi TV3 laida „Būk sveikas“.  „Etapas, kuris dažniausiai prasideda tarp 48 ir 52 gyvenimo metų, ir vidurkis pasaulyje yra apie 51,5 metų.

Australijoje gyvenanti Simona Korkus (35) šiandien plačiai šypsosi ir spinduliuoja energija. Tačiau ji pasakoja prieš keletą metų išgyvenusi tikrą košmarą – moters sveikata buvo pašlijusi taip stipriai, kad ji ne tik nepajėgdavo pakilti iš lovos, bet ir neprisimindavo paprastų dalykų, o kartą net pamiršo pasiimti vaiką iš mokyklos.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) prieššventinę savaitę šiek tiek padidėjo. Bendras sergamumo rodiklis kovo 29 – balandžio 4 d. siekė 19,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų, prieš savaitę –18,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Praėjusią savaitę daugiausia sergančiųjų užregistruota Kauno apskrityje (25,1 atvejo 10  tūkst.

Kai kurie žmonės mano, kad kaspinuočiai – plokšti kirminai, galintys gyventi žarnyne –veikia tik gyvūnus, tačiau jie taip pat gali užkrėsti žmones ir sukelti parazitines infekcijas.  Žmonės gali užsikrėsti šiomis kirmėlėmis suvalgę netinkamai paruoštos ir neiškeptos mėsos. Tai apima užkrėstą kiaulieną, jautieną ar žuvį.  Šunys ir katės taip pat gali turėti kaspinuočių, tačiau jų infekcijos retai patenka į žmones.

Nors daugeliui pavasaris – tai metas, kai ilgėja dienos ir saulė vis dažniau lepina savo spinduliais, kai kuriems šis metų laikas asocijuojasi su paūmėjusiomis lėtinėmis ligomis ir suprastėjusia savijauta. Vilniaus Šeškinės poliklinikos šeimos gydytoja Brigita Baliuckienė naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kokios ligos ypač paūmėja pavasarį ir ką reikia daryti, norint išvengti negalavimų.

Karantino metu neskubantys tirtis, ar neserga vėžiu, lietuviai verčia nerimauti medikus. Ankščiau vizito pas gydytoją tekdavo ilgai laukti, dabar eilių nėra. Specialistai įspėja, kad vėluojantis onkologinių ligų diagnozavimas tarsi tiksinti bomba. „Taip, turiu nerimą, kuris neapleidžia, ir dabar atradau laisvo laiko ir atvažiavau pasitikrinti“, – sako šiaulietė Irena, atvykusi pasitikrinti.

Energijos trūkumas, bloga nuotaika, išsiblaškymas – tai požymiai, į kuriuos dažniausiai numojate ranka manydami, kad jie praeis savaime? Taip daryti tikrai nereikėtų, mat tokia savijauta gali signalizuoti apie anemiją (mažakraujystę), kurią svarbu laiku diagnozuoti ir gydyti, nes įsisenėjusi liga gali ne tik varginti, bet ir sukelti dar didesnių sveikatos problemų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje kovo 15–21 d. sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis šiek tiek padidėjo. Per savaitę bendras šalies sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis išaugo iki 14,0 atvejų 10 tūkst. gyventojų. NVSC duomenimis, praėjusią savaitę daugiausia sergančiųjų užregistruota Kauno apskrityje (15,1 atvejo 10 tūkst.

2001-aisiais slaugytoja Australijos gydytojui uždavė gana neįprastą klausimą. „Slaugė norėjo sužinoti, ar ji užteršė operacinę, kurioje dirbo, tyliai bezdėdama sterilioje aplinkoje operacijų metu ir supratau, kad neturiu atsakymo. Bet aš buvau pasiryžęs tai sužinoti“, – savo mokslinės radijo laidos klausytojams sakė dr. Karlas Kruszelnicki. Jis susisiekė su mikrobiologu Kanberoje, kad jie kartu galėtų sugalvoti eksperimentinį tyrimą. Ne visi tyrimai yra rafinuoti.

Su kraujavimu iš nosies susidūrė daugelis žmonių. Sveikiems žmonėms tai didelių problemų įprastai nesukelia ir dažnai nesikartoja, tačiau šildymo sezonu, išsausėjus orui, nosies gleivinės sveikata reikėtų susirūpinti ir jiems. Dėl ko pasireiškia ir kaip sustabdyti prasidėjusį kraujavimą iš nosies papasakojo Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų ausų, nosies ir gerklės ligų gydytoja dr. Aistė Paškonienė.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (toliau ULAC) medikai primena – kad vis daugiau laiko praleidžiant gamtoje reikia tinkamai pasirūpinti savo ir augintinio sveikata. Pasak ULAC gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės, artėjant pavasariui, sniego apklotas sparčiai tirpsta, primindamas mums, kad kartu su pavasariu, ateina pavojus plisti šunų ir kačių platinamoms ligoms.

Šaltuoju metų laiku padaugėja besiskundžiančių kraujavimu iš nosies. Pasak Trakų „MediCA klinika“ šeimos gydytojo Andriaus Mikelionio, taip yra dėl to, kad šildymo sezonu nosies gleivinė labiau išsausėja. Tačiau iš nosies bėgantis kraujas gali įspėti ir apie rimtas ligas arba žalingus vaistų vartojimo įpročius. Skaičiuojama, kad su kraujavimu iš nosies yra susidūręs mažiausiai kas antras žmogus. Dažniausios priežastys yra susijusios su vietiniais nosies gleivinės pažeidimais.

Žiūrėdamas į ketverių metų uteniškį Marijoną nė nepasakytum, kad šis besišypsantis berniukas paženklintas likimo išbandymais. Jam būnant vos pusantrų metukų jo kūnas tapo tarsi kūdikio – prieš tai vaikščiojęs, taręs pavienius žodžius ir savarankiškai valgęs berniukas staiga nebegalėjo nieko.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena – pavasaris ne už kalnų, atšilus orams, suaktyvės erkės. Dažniausia erkių platinama liga – erkinis encefalitas, kuris gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų, todėl svarbu tinkamai rūpintis savo sveikata ir imtis visų galimų prevencijos priemonių. Efektyviausia priemonė, padedanti išvengti  erkinio encefalito –  skiepai. Jie ypač rekomenduotini gyvenantiems didelės rizikos vietovėse ir  mėgstantiems laisvalaikį gamtoje.

Kiekvieną dieną Enrika išgeria 21 tabletę – tiek vaistų reikia vos septynerių sulaukusiai mergaitei. Visiškai sveiką gimusią Enriką itin reta liga, pažeidžianti galvos smegenis, užklupo kaip perkūnas iš giedro dangaus – šiandien mergaitė sunkiai kalba, greitai užmiršta neseniai išmoktus dalykus, jos rankytės ir kojytės visą laiką dreba.

Nauji tyrimai labai prisidėjo prie daug dėmesio sulaukusios vitamino D temos ir išsiaiškino, ar vitaminas gali padėti išvengti kvėpavimo takų infekcijų. Nors tyrimas parodė, kad vitamino D papildai neapsaugo daugelio žmonių nuo peršalimo, gripo ir kitų ūmių kvėpavimo takų infekcijų, jie gali padėti sumažinti ligos trukmę ir palengvinti jos sunkumą. Australijos QIMR Berghoferio medicinos tyrimų instituto mokslininkai išanalizavo 16 000 žmonių nuo 60 iki 84 metų duomenis.

Nauji užsikrėtimai koronaviruso infekcija Lietuvoje vis dar kelia neramumų. Specialistai teigia, kad net ir persirgusieji koronaviruso infekcija negali būti visiškai ramūs – daugelis po ligos patiria iššūkių, bandydami grįžti į ankstesnę fizinę ir psichologinę savijautą, bei gali net kelis mėnesius jausti ligos liekamuosius simptomus.

Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi marijampolietis Linas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – aut. past.), kuris sako nenuvykęs į suplanuotą išvaržos operaciją Kauno klinikose, nes tik atvažiavęs į laikinąją sostinę buvo pasitiktas policijos pareigūnų ir paprašytas važiuoti namo.

Kaip ir daugelio kitų, taip ir sergančiųjų epilepsija, gyvenimą stipriai pakoregavo karantino laikotarpis. Apie tai, kaip pandemijos metu jaučiasi epilepsija sergantys žmonės ir ar jiems patariama skiepytis COVID-19 vakcina, atsakė Lietuvos epilepsija sergančių sąjungos „EPILĖ“ vadovė Donata Balčikonienė ir Vilniaus universitetinės ligoninės (VUL) Santaros klinikų Epileptologijos centro vadovė, prof., med. dr. Rūta Mameniškienė.

Iš pirmo žvilgsnio 12-metė Gabija niekuo nesiskiria nuo kitų vaikų – ji šypsosi, įdėmiai stebi, kas vyksta aplink, ir trykšta noru bendrauti. Tačiau tai daryti jai sekasi sunkiau nei kitiems – su aplinkiniais ji gali bendrauti tik akimis, mat jos raida sutrikusi, o gyvenimą paženklino ir kitos sunkios ligos, dėl kurių mergaitė nekalba, nevaikšto ir be tėvelių pagalbos negali net apsiversti. Gabija yra vilniečių Zdanių šeimos pirmagimė.

Pasirodo net ir tuos, kurie jau persirgo COVID-19 liga, gali kamuoti įvairūs simptomai, užsitęsiantys net iki pusės metų. Tačiau padėti sau galima atliekant specialius pratimus, kurie skirti simptomams lengvinti bei palaipsniui didinti fizinį pajėgumą. Anot Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovo, profesoriaus Raimondo Kubiliaus, COVID-19 infekcija nėra ūminis, vos 10–14 dienų trunkantis susirgimas. Net ir sėkmingai persirgusieji šia liga gali jausti liekamuosius požymius.

21-erių merginos, kuri visą laiką buvo sveika ir aktyvi, gyvenimas vieną dieną apsivertė aukštyn kojomis – ištinęs veidas jai tapo vėžio pranašu. 2018 metų pabaigoje Grace Parry iš Buckley, Flintshire, pastebėjo gumbą ant kaklo po to, kai jos veidas tapo neįprastai ištinęs. Aktyvi ir sveika 21-erių metų mergina teigė tuo metu nemaniusi, kad „tai gali būti kažkas rimto“, tačiau apsilankė pas šeimos gydytoją, kad jis ją patikrintų.

Lietuvoje kasmet prostatos vėžiu suserga pustrečio tūkstančio vyrų, 500 miršta. Naują etapą su šia klastinga liga pradėjo Respublikinė Klaipėdos ligoninė, kur akredituotas vienintelis toks Baltijos šalyse centras, kuriame prostatos tyrimai atliekami naujausiu būdu – tiksliau ir atliekant mažiau dūrių.  Pacientas Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje gulasi į magnetinio rezonanso aparatą.

Mitybos specialistė pasakė, į kokius ant rankų nagų pasireiškiančius ir apie sveikatos sutrikimus įspėjančius požymius reikėtų atkreipti dėmesį – nuo baltų dėmelių iki vagelių. Fiona Tuck iš Sidnėjaus, Australijos, sako, kad nagų pokyčiai gali signalizuoti organizmo viduje patiriamus sutrikimus, kuriems pasireikšti kitais būdais gali prireikti dar daugelio savaičių ar mėnesių, rašoma mirror.co.uk.

Šiuo metu Lietuvoje garsios aktorės Aleksandros Metalnikovos šeima išgyvena itin sunkų laikotarpį. Visai neseniai susituokusiam ir šeimos pagausėjimo laukiančiam jos 34-erių broliui Aleksejui diagnozuotas ketvirtos stadijos, agresyvios formos, smegenų vėžys. Nors prognozės labai liūdnos, aktorė ir jos šeima nepraranda vilties ir deda visas pastangas, kad surinktų lėšas, reikalingas brolio gydymui.

Kardiologai sunerimę: praeitais metais koronavirusas nusinešė 2 milijonų gyvybių, širdies ir kraujagyslių ligos – net 8 milijonus. Kasmet visame pasaulyje širdies ir kraujagyslių ligos nusineša milijonus gyvybių. Užklupusi COVID-19 viruso pandemija, deja, tik pablogino šią statistiką, mat baimindamiesi viruso grėsmės, pacientai rečiau kreipiasi į gydytojus bei apleidžia rizikos veiksnių kontrolę.

Šiuo laikotarpiu siaučiant įvairioms ligoms, tarp jų ir koronavirusui, termometras tampa daugelio namuose dažnai naudojamas prietaisas. Tačiau ar žinote, kaip dažnai reikia dezinfekuoti termometrą, kad jis tinkamai veiktų, ir kaip tai teisingai padaryti? Pasaulio sveikatos organizacija siūlo, kad termometrai turi būti dezinfekuojami prieš kiekvieną naudojimą ir po jo.

Šiuo metu, paspaudus šalčiui ir išaugus sergamumui peršalimo ligomis, gripu ir koronavirusu, kaip niekada svarbu nuolatos stebėti savo sveikatą. Pasijutote blogai, bet po ranka neturi termometro? Sužinoti, ar karščiuojate galite ir be jo. Žmogaus kūno temperatūra nustatoma naudojant termometrą, tačiau karščiavimą galima įtarti ir be termometro.

Remiantis vidaus sveikatos tarnybos duomenimis, vienas iš šešių koronavirusu sergančių pacientų Anglijos Nacionalinės sveikatos tarnybos (NHS) ligoninėse užsikrėtė virusu gydydamasis nuo kitų ligų. Iki šiol šį mėnesį 5 684 COVID-19 susirgę pacientai iš 44 315 – maždaug kas aštuntas – buvo užkrėsti virusu, kai pateko į ligoninę dėl kitų negalavimų.

Kosulys – dažnas virusinių kvėpavimo takų ligų (ir ne tik) palydovas. Kartais jis praeina išgėrus vaistinėje nusipirktų nereceptinių tablečių ar vaistažolių arbatos, o kartais būtina gydytojo konsultacija ir gydymas jo paskirtais vaistais. Apie kokius sutrikimus perspėja kosulys, papasakojo Karoliniškių poliklinikos gydytoja pulmonologė Rūta Paškevičiūtė.

Sėklidės vėžys – nors ir ne dažnas, tačiau labai klastingas onkologinis susirgimas, dažniausiai diagnozuojamas jauniems vyrams. Anot specialistų, šios ligos neišduoda skausmas, todėl pastebėti ją laiku galima tik nuosekliai atliekant savityrą. Beveik visi susirgusieji šia liga yra išgydomi, ypač, jei liga aptinkama ankstyvoje stadijoje. O tam, kad vėžį pavyktų nustatyti laiku, vyrai turėtų reguliariai apčiuopti savo sėklides ir stebėti, ar jose neatsirado pakitimų.

Šaltuoju metų laiku išauga sergamumas ne tik peršalimo ligomis, bet ir vėjaraupiais. Ir nors vėjaraupiai dažnai laikomi vaikiška liga, jie gali turėti liūdnų pasekmių jais dar nepersirgusiems vyresnio amžiaus žmonėms. Visuomenės sveikatos specialistės teigimu, suaugusieji gali susidurti su sunkesne šios ligos forma ir dažnesnėmis komplikacijomis.

7-erių berniukas prarado atmintį po to, kai persirgo daugiasisteminiu uždegiminiu sindromu, kuris siejamas su COVID-19 ir vaikams pasireiškia kaip komplikacija. Pirmą kartą Loganas Walshas bogai pasijuto gruodžio 16 d., kai jam pradėjo tinti rankos ir kojos bei atsirado bėrimai.

Užtenka menkiausio prisilietimo, kad Panevėžyje gyvenančio Pauliaus oda atsiluptų ar kūną nusėtų skausmingos pūslės. Ir nors nepagydoma liga sergantis berniukas nuo pat gimimo kasdien gyvena su neišnykstančiomis žaizdomis, jis – tikras pavyzdys mums visiems, kaip reikia džiaugtis gyvenimu. Pūslinė epidermolizė, recesyvinė distrofinė forma – taip vadinama nepagydoma liga, kuria Lietuvoje serga vos keletas vaikų, tarp kurių ir Paulius.

Nors dažnai girdime sakant, kad sloga yra ne liga, tačiau į varvančią ir užsikimšusią nosį nederėtų numoti ranka. Pasak gydytojo otorinolaringologo Audriaus Blauzdžiūno, kai kuriais atvejais ilgai negydoma sloga signalizuoja apie rimtą susirgimą ir gali baigtis net akies ar galvos smegenų pažeidimu. Vargina ir mažus, ir pagyvenusius Sloga – tai ne atskira liga, o nosies gleivinės uždegimas.

Žiema tai metas, kuomet užpuola peršalimas, gripas ir kiti virusai. Pajutę pirmuosius simptomus, daugelis skuba pirkti vaistus, tačiau iš pradžių vertėtų atkreipti dėmesį į natūralias priemones.

Trečiadienį Statistikos departamentas pateikė naujausius koronaviruso duomenis. Paaiškėjo, kad per parą Lietuvoje pasiektas dar vienas mirtingumo nuo Covid-19 rekordas – užfiksuotos 44 mirtys. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, mirė asmenys nuo 40 iki 99 metų.  Kiek vėliau paaiškėjo, kad net 9 mirę asmenys pagal amžių nepriklausė rizikos grupei, o 5 neturėjo jokių gretutinių ligų, LRT radijui sakė NVSC atstovė Justina Petravičienė.

Nustatant įvairius organizmo sutrikimus bei infekcines, uždegimines ir net onkologines ligas, kraujo tyrimų svarba – nenuginčijama. Šeimos gydytoja atskleidžia, kokie kraujo tyrimų rodikliai yra svarbiausi ir paaiškina, kokias sudėtingas ir gyvybei pavojingas ligas jie gali parodyti. Pacientams, kurie skundžiasi suprastėjusia sveikatos būkle, šeimos gydytojai dažnai paskiria specialius kraujo tyrimus, norėdami išsiaiškinti, kas slypi už neraminančių simptomų.

Indijoje žmonės, apimti traukulių, sąmonės netenka tiesiog gatvėse, o suglumę medikai negali paaiškinti to priežasčių. Indijos Andra Pradešo provincijos ligoninėse dėl nežinomo susirgimo paguldyta jau daugiau nei 500 žmonių. Vienas vyras mirė. Paslaptinga liga, dėl kurios žmones apima traukuliai, o kai kurie tiesiog susmunka gatvėje, pradėjo plisti dar praėjusį šeštadienį. Daugiausiai sergančiųjų – vaikai.

Klaidingai manoma, kad sergant lytiškai plintančia liga visuomet turi jausti tam tikrus simptomus – perštėjimą, deginimo jausmą ar nemalonų kvapą. Deja, dažnai infekcijos, neturinčios visiškai jokių požymių, būna pačios pavojingiausios ir gali sukelti mirtiną grėsmę arba ilgalaikius ir nepranykstančius sveikatos pakitimus. Apie pagrindines lytiškai plintančias ligas, apsisaugojimo ir profilaktinių patikrinimų svarbą ir lytinį švietimą pasakoja Vilniaus gimdymo namų vyr.

Neretai atvėsusių orų palydovu tampa peršalimo ligos ir kosulys. Šiemet kosulys įgavo dar ir kitą reikšmę – tai vienas pagrindinių COVID-19 infekcijos simptomų. Todėl sveikatos specialistai sako, kad nevalia į kosulį žiūrėti pro pirštus, o kosulio gydymas turėtų būti prioritetu. Vaistininkė pataria, kokiais atvejais po ranka turėtų būti vaistai nuo kosulio, o kuomet arbata nuo kosulio.

Atvėsus orams, šąlančios rankos ir kojos gali atrodyti natūrali būsena. Tačiau Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų kraujagyslių chirurgė Ingrida Ašakienė įspėja, kad šie pojūčiai gali būti ne tik atvėsusių orų pasekmė, bet ir rimtų ligų pranašas. Gydytojos teigimu, sveiko žmogaus galūnės yra šiltos, bet gali pradėti šalti dėl įvairių veiksnių. Tam įtakos gali turėti netinkama apranga ir avalynė, šaltesni orai ar dietų laikymasis.