ligonių kasa

Ligonių kasų specialistai primena, kad sutartis su Valstybine ligonių kasa (VLK) pasirašiusiose įmonėse, pacientams visų pirma turi būti pasiūlytas klausos aparatas, apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Daugelis pamiršta, kokias galimybes suteikia privalomas sveikatos draudimas. Kaip gauti klausos aparatą? Pajutę klausos sutrikimo požymius ar norintys pasitikrinti klausą, gyventojai pirmiausia turi apsilankyti pas savo šeimos gydytoją.

Ketvirtadienį į Alytaus policiją kreipėsi Vilniaus teritorinė ligonių kasa, kuri pranešė apie, kaip įtariama, apgaulės būdu iš biudžeto įgytus daugiau kaip 32 tūkst. eurų. Teisėsaugos duomenimis, ketvirtadienį Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai gavo Vilniaus teritorinės ligonių kasos informaciją apie apgaulės būdu suteiktas paliatyviosios pagalbos paslaugas. Įtariama, kad, pateikiant klaidingą informaciją, neteisėtai buvo įgytos biudžeto lėšos.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos primena, kokiais atvejais magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo įrašymas į elektroninę laikmeną ir pati laikmena nekainuoja. Kaip skelbiama socialiniuose tinkluose, MRT tyrimo vaizdų kopijos įrašymas į elektroninę laikmeną ir pati elektroninė laikmena privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apsidraudusiems gyventojams nekainuoja, jei kreipiamasi į įstaigą, turinčią sutartį su ligonių kasomis.

Siekiant gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, gydymo įstaigoms numatoma apmokėti visas šiais metais virš sutarties suteiktas ambulatorines, dienos stacionaro bei chirurgijos ir slaugos paslaugas. Pasak Valstybinės ligonių kasos (VLK), bus skirtos reikiamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšos.

Nors apdraustiems Lietuvos gyventojams garantuojamas nemokamas gydymas, atsiranda situacijų, kai už sveikatos paslaugas paprašoma susimokėti patiems. Dalimi atvejų taip nutinka, kai pacientas savo noru pasirenka papildomus tyrimus. Tačiau to gali būti pareikalauta ir į priėmimo skyrių kreipusis ne skubios pagalbos atveju.

Reaguodami į viešojoje erdvėje keliamas problemas įsigyjant ortopedijos technines priemones, nepasitenkinimą dėl jų kokybės ir per mažo atsakingų institucijų dėmesio, ligonių kasų specialistai atsako į opiausius pacientų ir pacientų organizacijų klausimus.  Kokie reikalavimai keliami ortopedijos techninių priemonių (OTP) išdavimui ir sutarčių sudarymui?   Šie reikalavimai nuolat griežtėja.

Europos sveikatos draudimo kortelė garantuoja nemokamą būtinąją medicinos pagalbą privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems Lietuvos gyventojams viešint Europos šalyse. Tuo ne kartą įsitikino Ignalinoje gyvenanti Inga Češulienė, sutikusi pasidalinti patirtimi, kaip jos šeimai ir kitiems dviračių sporto mėgėjams šios kortelės turėjimas padėjo kritinėse situacijose.

Ligonių kasos praneša sulaukiančios niekur nedirbančių vyresnio amžiaus gyventojų klausimų, kokios trukmės pensijų socialinio draudimo (darbo) stažas jiems garantuoja sveikatos draudimą, apmokamą valstybės lėšomis.  Nedirbantys darbingo amžiaus žmonės, turintys įstatymu nustatytą būtinąjį pensijų socialinio draudimo stažą socialinio draudimo senatvės pensijai gauti, privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) draudžiami valstybės lėšomis, pranešime primena Valstybinė ligonių kasa.

Kovo 20-ąją, minint Pasaulinę burnos sveikatos dieną, ligonių kasos drauge su medikais kviečia savo burnos ir dantų sveikata pradėti rūpintis daug atsakingiau: nepamiršti burnos higienos, tikrintis dantis profilaktiškai, o jiems suskaudus laiku gydyti. Valstybinė ligonių kasa pranešime žiniasklaidai taip pat primena, už kurias odontologijos paslaugas jums nebūtina mokėti.

Dvejus metus trukusiame Valstybinės ligonių kasos ir UAB ,,Berlin Chemie Menarini Baltic“ ginče pagaliau padėtas taškas. Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo vaistus gaminanti įmonė įpareigota sudaryti gydymo prieinamumo gerinimo sutartį ir grąžinti į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą daugiau nei 1,5 mln. eurų, rašoma Valstybinės ligonių kasos interneto puslapyje.

Nemažai Lietuvos gyventojų naudojasi ne valstybinių, bet privačių klinikų ar poliklininkų paslaugomis. Tačiau, pasirodo, jos kartais reikalauja sumokėti už tai, už ką ir taip sumokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, kuris finansuojamas iš kiekvieno dirbančio gyventojo įmokų. Valstybinė ligonių kasa pripažįsta, kad pacientai retai skundžiasi dėl galimai neteisėto gydymo įstaigų pasipinigavimo. Tačiau, kai jos patikrinamos, daugiau nei pusė skundų pasiteisina.

Klaipėdos apygardos prokuratūra antradienį pranešė atliekanti ikiteisminį tyrimą dėl įtariamų korupcinių veikų, dėl kurių iš Valstybinės ligonių kasos (VLK) galėjo būti apgaule įgyta daugiau kaip 350 tūkst. eurų.

Į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą (PSDF) šiemet surenkama daugiau pajamų nei suplanuota, šis perviršis kitais metais taps įstaigos rezervo lėšomis, teigia Valstybinės ligonių kasa.  Pasak įstaigos Ekonomikos departamento direktorės Simonos Adamkevičiūtės, viršplaninių pajamų gauta apie 100 mln. eurų arba 4 proc. daugiau nei numatyta plane.      „Šių metų biudžetas yra vykdomas, gauname viršplaninių pajamų. Iš viso beveik 4 proc. Virš 100 mln.

Jau gavę kelis kartus didesnes sąskaitas už elektrą ligoninių vadovai su siaubu laukia šildymo sezono pradžios. Jie konstatuoja, kad sunkmetis jau atrodo neišvengiamas, o jo pasekmes pajaus ne tik medikai, bet ir pacientai. Politikai savo ruožtu ramina, kad pagalvę gydymo įstaigoms paruoš, tačiau ragina ir patiems labiau pasistengti pataupyti.

Į Šiaulių teritorinę ligonių kasą (TLK) kreipėsi savarankiškai privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas mokantis gyventojas, kuris manė esąs draustas, tačiau už gydymą liko skolingas Privalomajam sveikatos draudimo fondui (PSDF). Tai paaiškėjo nustačius, kad nutrūkus PSD galiojimui per vadinamąjį papildomą mėnesį gyventojas gydėsi nemokamai, o įmokos laiku nesumokėjo.

Valstybinė ligonių kasa aiškinasi, kaip per porą mėnesių daugiau nei 10 tūkst. panevėžiečių iš Vilniaus psichoanalizės ir psichoterapijos centro Panevėžio padalinio persirašė pas psichiatrą miesto poliklinikoje, ketvirtadienį rašo vietos dienraštis „Sekundė“. Dienraščio teigimu, tikrintojai mano, kad tai galėjo vykti be žmonių raštiškų sutikimų. Ligonių kasa poliklinikai pateikė ultimatumą iki šios savaitės pabaigos pateikti bent tokių dokumentų kopijas.

Į Šiaulių teritorinę ligonių kasą kreipęsis niekur nedirbantis šiaulietis teiravosi, ar jam reikia savarankiškai mokėti sveikatos draudimo įmokas. 32 metų darbo stažą turintis gyventojas klausė, kokius dokumentus turi pateikti, jei nesiregistruoja darbo biržoje, bet nori susitvarkyti draustumą privalomuoju sveikatos draudimu.

Įpusėjus brandos egzaminams mokyklose ir atsiskaitymų sesijoms universitetuose bei kolegijose, Vilniaus teritorinė ligonių kasa atkreipia šiemet mokyklas ir nuolatines studijas baigiančių jaunuolių dėmesį į privalomąjį sveikatos draudimą. Jie valstybės lėšomis apdrausti iki šių metų rugpjūčio 31 dienos.

Stringant viešajam pirkimui, Valstybinė ligonių kasa (VLK) sako, kad kyla grėsmė sklandžiam Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų administravimui. Lietuvos apeliacinis teismas praėjusią savaitę patenkino bendrovės „Alna Business Solutions“ prašymą – sustabdė VLK pernai rugsėjį paskelbto viešojo pirkimo procedūras ir kol kas uždraudė VLK sudaryti sutartį dėl Finansų valdymo ir apskaitos informacinės sistemos (FVAIS) priežiūros ir plėtros paslaugų.

Informacinių technologijų specialistams, dirbantiems Valstybinėje ligonių kasoje prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK), pavyko sėkmingai sustabdyti pradėtą kibernetinę ataką. Siekiant tam užkirsti kelią ir apsaugoti pacientų duomenis, nedelsiant buvo imtasi reikiamų saugumo priemonių ir įdiegta speciali apsaugos sistema. Liepos mėnesio pradžioje VLK valdomose duomenų bazėse, kuriose saugomi pacientų duomenys, buvo užfiksuotos elektroninių paslaugų trikdymo atakos, vykdomos iš užsienio.

 Pasitikėjimas mūsų šalies privalomojo sveikatos draudimo sistema ir Ligonių kasa didėja. Net 78 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad jų teisė į sveikatos priežiūrą yra užtikrinta, ir žino, kad už jiems suteiktas gydymo paslaugas nereikės mokėti patiems, nes Ligonių kasa sumokės Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

Klaipėdos teritorinėje ligonių kasoje nuo pirmadienio dirba du direktoriai - konkursą laimėjęs naujasis bei į darbą teismo sprendimu grąžintas senasis, rašo „Lietuvos rytas“. Liepos 7-ąją dirbti pradėjęs naujasis ligoninės direktorius Mindaugas Būta tvirtino manantis, jog jis yra teisėtas direktorius, nes laimėjo rengtą konkursą ir dirba jau tris mėnesius.

Mūsų šalies gydymo priežiūros įstaigos ir vaistinės į Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą kasmet grąžina vis daugiau netinkamai panaudotų lėšų. Pernai, lyginant su ankstesniais metais, ši suma išaugo 34 proc. iki 1 mln. 375 tūkst. litų. Šie pinigai buvo skirti apmokėti už gyventojams suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir išduotus kompensuojamuosius vaistus, tačiau teritorinėms ligonių kasoms (TLK) atlikus patikrinus, paaiškėjo, kad jie panaudoti netinkamai.

Neseniai rašėme, kad pagal sveikatos ministro naujai nustatytą tvarką, ligoninėse gydęsi pacientai, pareiškę norą, gali gauti smulkią ataskaitą, kiek kainavo jų gydymas. Straipsnyje šį ministro įsakymą komentuodamas Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Darius Steponkus baigė savo kalbą pastebėdamas, kad būna ir tokių atvejų, kai Ligonių kasa nepadengia visų gydymo išlaidų, Nežiūrint to, ligoniai visuomet yra gydomi.

Įsigaliojus naujajam kainynui, nuo gegužės vidurio už kompensuojamuosius vaistus mokame pigiau – bet tik už kai kuriuos. Atrodo, kad šiais laikais gyvenančių žmonių sveikata kasdien prastėja, jų sveikatos būklės rodiklis nesustojančia kreive ritasi žemyn. Taip, kaip aukštyn kyla kita – vaistų pirkimo ir jų suvartojimo – kreivė. Kompensuojamieji vaistai ne išimtis – jų mūsų visuomenei reikia vis gausiau. Didėja ne tik valstybės, bet ir pačių ligonių išlaidos.

Vasario 11-tąją minėjome ligonių dieną. Gera proga apie tai pakalbėti. Juolab, kad sveikatos ministras nusprendė grąžinti sveikatos apsaugą, kaip pats neneigia, į sovietmetį. Anot jo, reikia nebefinansuoti privačių gydymo įstaigų, grąžinti teritorinį gyventojų priskyrimą gydymo įstaigai ir gydytojui, panaikinti principą „pinigai seka paskui pacientą“ ir sujungti sveikatos draudimo įmoką su gyventojų pajamų mokesčiu.

Daugelis šalies gydymo įstaigų negali savo pacientams suteikti reikiamų ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų vietoje ir iškart – arba reikia jų laukti ilgoje eilėje, arba vykti į didesnius miestus, kur jos gerokai prieinamesnės nei žmogaus gyvenamojoje vietovėje. Nepaisant to, kad ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų šalies mastu teikiama pakankamai, žmonėms neretai dėl šių paslaugų ir dėl konsultacijų tenka vykti į kitus regionus.

Po ilgos pertraukos, kuri truko beveik metus, Vilniaus apygardos teismas pagaliau pradėjo iš esmės nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje Valstybinės ligonių kasos vadovas Algis Sasnauskas kaltinamas piktnaudžiavęs tarnyba. Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą iš esmės ir leido valstybės kaltintojui perskaityti kaltinamąjį aktą. Jame skelbiama, kokiais būdais A. Sasnauskas ir jo parankiniai organizavo įvairių pirkimų procedūras siekiant asmeninės naudos.

Algirdas Igorius, LRT televizijos laida „Savaitė“ Vytenio Andriukaičio pateiktos Sveikatos draudimo įstatymo pataisos, sukėlė daugiau sumaišties, nei palankumo. Taip pat ir Seimas nepritarė Sveikatos ministro pataisoms. Privačių gydymo įstaigų vadovai sako, kad įgyvendinus šias pataisas, Ligonių kasos nebesudarytų su jomis sutarčių ir daliai privačių gydymo įstaigų nebeapmokėtų teikiamų medicinos paslaugų.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyrius informuoja, kad pastaruoju metu pasitaiko atvejų, kai vaikams, turintiems teisę į dantų protezavimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis ir gavusiems kvietimus protezuoti dantis, šie protezuojami savo lėšomis bet kurioje gydymo įstaigoje, o paskui kreipiamasi į ligonių kasą dėl išlaidų kompensavimo.

Susirgę ir atėję į polikliniką galite netikėtai sužinoti, kad už visas paslaugas teks sumokėti iš savo kišenės, nors ir esate socialiai draustas. Panašiai nutiko ir į „Šiaulių naujienų“ redakciją paskambinusiai kūdikį auginančiai šiaulietei, kuri atėjusi į polikliniką sužinojo, kad nebėra socialiai drausta ir už ją ligonių kasa gydymo įstaigai nesiruošia mokėti.

Vilniaus apygardos prokuratūra sostinės apygardos teismui perdavė baudžiamąją bylą dėl piktnaudžiavimo tarnyba Valstybinėje ligonių kasoje. Valstybinės ligonių kasos direktorius Algis Sasnauskas kaltinamas piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi jo vadovaujamai įstaigai organizuojant ir vykdant viešąjį intelektualinės saugos paslaugų pirkimą.

Ligonių kasos gauna studijuojančiųjų ES šalyse prašymus išduoti Europos sveikatos draudimo kortelę, suteikiančią teisę prireikus ES valstybėse gauti būtinąją medicinos pagalbą.

Specialiųjų Tyrimų Tarnyba (STT) pradėjo Valstybinės ligonių kasos (VLK) finansų tyrimą ir pareigūnų veiksmus vertins pagal Baudžiamąjį kodeksą. Paaiškėjus faktams, kad VLK sunkmečiu kaupė sutaupytas lėšas, o jų nepaskirstė, STT pradėjo tyrimą dėl pareigūnų veiksmų, panaudojant Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervo lėšas. Ar VLK direktorius Algis Sasnauskas nepadarė tarnybinio nusižengimo, tyrė Sveikatos apsaugos ministerija, kuriai pavaldi ligonių kasa.

Gyventojų skundai dėl nelegalių priemokų ligoninėse ir poliklinikose pasiekė ir valstybės kontrolierių ausis. Jie konstatavo, kad kartais gydymo įstaigos dvigubai uždirba, gaudamos atlygį ir iš pacientų, ir iš ligonių kasų. Auditoriai ragina netoleruoti dvigubo mokėjimo už gydymo paslaugas, tačiau ligonių kasos tvirtina, kad neturi galių bausti prasižengėlius. Tai esą turėtų daryti sveikatos priežiūros įstaigų steigėjai.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kauno valdybos pareigūnai baigė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje dėl kyšininkavimo, papirkimo ir piktnaudžiavimo Kauno teritorinėje ligonių kasoje. 2010 m. gruodžio 13 d. Kauno apygardos prokuratūra šią bylą perdavė Kauno miesto apylinkės teismui. Baudžiamojoje byloje kaltinimai dėl kyšininkavimo ir piktnaudžiavimo pateikti Kauno teritorinės ligonių kasos direktoriui.

Ligonių kasoms pirmines sveikatos paslaugas finansuojant ne tik valstybinėse, bet ir privačiose gydymo įstaigose, pastarųjų ėmė sparčiai daugėti. Kone dešimtadalis valstybės finansavimo tenka būtent privatininkams. Pacientų atstovai sako, kad net ir brangiai įkainotos paslaugos privačiose įstaigose dažnai būna pigesnės nei susumavus mokėjimus gydytojams į kišenę valstybinėse, praneša LTV „Panorama“. Privačios, o ne valstybinės šeimos medicinos įstaigos duris veria kas ketvirtas gyventojas.

Antikorupcijos komisija tyrė, kodėl teritorinės ligonių kasos, skirstydamos pinigus Greitajai medicinos pagalbai, nesilaikė ministro įsakymo. Pagal jį, pinigų suma priklauso nuo gyventojų skaičiaus. Kaimo vietovėms yra skiriama daugiau pinigų. Anot Antikorupcijos komisijos pirmininko, kai kurie rajonai sulaukė per mažai pinigų. „Tauragės savivaldybė negavo apie 24 tūkst., Pagėgių – 30 tūkst., Šilutės – 50 tūkst. litų.