lietuvos

Į trečiadienį prie sostinės savivaldybės surengtą mitingą „Dėl sutarties su „Vilniaus šilumos tinklų“ nuomininke „Dalkia“ nutraukimo ir nepagrįstų kainų už komunalines paslaugas“ susirinko apie 200 žmonių, iš kurių dauguma - pensininkai.

Paskutinį kartą Romą Ramanauską lietuviškame filme matėme Algimanto Puipos „Nuodėmės užkalbėjime“. Sėdėjo dažniau nugara į žiūrovus, aiškindamas žmonai (gražiai), kad išeina gyventi ir mylėti kitur. Ekrane gyventi ir mylėti liko kiti. Panašiai kaip realybėje: talentingo, mąstančio, įdomaus aktoriaus neliko nei ekrane, nei scenoje. Muilo operose taip pat nešmėžuoja.

Keturių sostinės „Lietuvos“ kino teatro gynėjų, iš kurių bendrovė „Rojaus apartamentai“ siekia prisiteisti daugiau nei milijoną litų už stabdomus verslo planus, likimas paaiškės po keturių mėnesių - Vilniaus apygardos teismas (VAT) ketvirtadienį atidėjo bylos nagrinėjimą birželio mėnesiui. Atsakovai sutiko su ieškovo nuomone, kad tam, jog galima būtų nagrinėti šią bylą toliau, reikia sulaukti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimo susijusioje byloje.

Pasikeitus Seimo sudėčiai, padidėjo ir į parlamentą siunčiamos rinkėjų korespondencijos srautas: vien naujasis Seimo pirmininkas esą jau gavo apie 500 laiškų. Laiškais su Seimo pirmininku ir premjeru iš pradžių bandė susisiekti ir profesinių sąjungų atstovai, tačiau į jų laiškus nereaguota. Tik tada jie surengė mitingą prie Seimo rūmų, kuris vėliau virto riaušėmis.

Taurės, lyg rankos maldai, pakeltos į viršų, dar vienas kilstelėjimas, tarsi norėtum kliustelėti gėrimo dangaus, o dar daugiau Žemės, ir itin konkrečios žemės dievams, ir  drauge su taurėmis kylančios viršun akys: tostas, palinkėjimas pirmiausiai sau, ir amžina ateities viltis, gimstanti iš dabartinės nevilties. Taip įprastai metai po metų baigiame metus su viltimi ir greta  jos kartais atsistojančiu nusižeminimu: gal kažkas duos, gal rytoj bus geriau.

Net nustėrsti, kai pamatai, jog pranašystės ir katastrofinės nuojautos pildosi taip realiai ir greitai, kad net juodas humoras negelbsti. Ir kaskart prieš valdžios rinkimus ištariama frazė „blogiau nebus“ vis paneigiama. Belieka šauktis dievopi, įtikėjus, kad esame verčiami virsti kultūriniais Jobais. Gero čia tik tiek, kad vis labiau nustojama tikėti valdžia, virstančia „karalium Juoba“, ir tik gūžteli, pamatęs statistiką, skelbiančią, kad esame labiausia retėjanti valstybė ES.

Iki metų pabaigos Generalinė prokuratūra baigs nagrinėti bylą dėl Kauno apskrities viršininko pavaduotojo Virginijaus Vizbaro galbūt neteisėtų veiksmų., rašo „Lietuvos žinios“. Byloje kartu su V.Vizbaru kaip įtariamosios minimos kaunietės verslininkės Laima Baranauskienė ir Birutė Jablonskienė toliau atlieka juridinius veiksmus, susijusius su sklypu, dėl kurio pavasarį Kaune kilo korupcijos skandalas.

Ne eilinis pilietis pagal savo individualų nusiteikimą ir skonį siūlo kandidatus į ministrus, ne apžvalgininkai lemia pasirinkimus šioje sferoje. Be jokios abejonės, kaip tik rinkimus laimėjusių politinių partijų prerogatyva yra spręsti apie tai, ieškoti pajėgų  siekiant įgyvendinti programinius pažadus.

Inicijuota peticija, raginanti neatiduoti Aplinkos ir Kultūros ministerijų Liberalų ir centro sąjungai (LiCS). Pažymėtina, kad to kol kas ir neketinama daryti - pagal partijų ketvirtadienį pasiektą susitarimą, Aplinkos ir Kultūros ministerijoms turėtų vadovauti Tautos prisikėlimo prisikėlimo partijos atstovai.

Buvusį kino teatrą „Lietuva“ valdanti bendrovė „Rojaus apartamentai“ iš visuomenininkų reikalauja nebe 609 tūkst. litų, o 1 mln. 67 tūkst. litų žalai atlyginti. Privačios bendrovės advokatė Reda Kurlavičienė Vilniaus apygardos teismui antradienį įteikė patikslintą ieškinį. Anot jos, „Rojaus apartamentų“ akcininkai iš naujo suskaičiavo patirtus nuostolius ir prašo ieškinį padidinti 400 tūks. litų. Privačios bendrovės teigimu, per 1 mln.

Dabar, kai galime sau leisti viską – dvidešimt kartų per metus persidažyti plaukus, kasdien keisti akių spalvą, ryte kalbėti viena, o popiet kita kalba, – nenuostabu, kad mūsų tapatybę identifikuoti darosi vis sunkiau. Na, bent jau tautybę tai tikrai.

Skirtinguose Lietuvos bankuose garantijos indėlininkams nevienodos.  Nustatytas garantijos dydis kol kas neprilygsta kitų bankų Lietuvoje ir užsienyje numatytoms garantijoms. Europos Sąjungos ekonomikos ir finansų ministrų taryba (ECOFIN) Liuksemburge antradienį nutarė, kad bent vieniems metams ES šalys nustatys bent 50 000 eurų minimalią draudimo sumą indėliams bankuose. Liuksemburge nemažai šalių narių pareiškė pasiryžusios šią kartelę kilstelėti iki 100 000 eurų.

Žmogus prieina prie bankomato, patikrina sąskaitą ir randa joje įrašą „sąskaitos likutis - (minus) 9 999 005,22“. Iš sąskaitos, kurioje buvo keli tūkstančiai litų, dingo beveik dešimt milijonų, rašo „Lietuvos žinios“. Sąskaitos savininkas Vytautas Petrauskas nebuvo banaliai apvogtas. Jį nubaudė už tai, kad įtarė telekomunikacijų milžinę „Teo LT“ statant naują savo būstinę pagal suklastotus dokumentus.

Penktadienį Vilniaus savivaldybės taryba patvirtino sklypo, kuriame vis dar stovi kino teatras „Lietuva“, detalųjį planą - pagal jį dabartinio pastato vietoje išdygs daugiabutis. Aršias diskusijas ir net teisminius ginčus tarp verslininkų ir visuomenės sukėlęs „Lietuvos“ kino teatras po penktadienį priimto sprendimo galės būti nugriautas - bendrovė „Rojaus apartamentai“ šiame sklype rengiasi statyti daugiafunkcinį pastatą. Jame verslininkai įsipareigoję įrengti kino centrą su 2 salėmis.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba šiandien patvirtino sklypo Pylimo g. 17, kuriame stovi kino teatras „Lietuva“, detalųjį planą. „M2 Invest“ pranešime spaudai teigiama, kad bendrovė „Rojaus apartamentai“, kuri šiame sklype rengiasi statyti daugiafunkcinį pastatą su nepriklausomu kino centru, džiaugiasi, kad pagaliau atsivėrė galimybė įgyvendinti sostinės gyventojams duotus pažadus. „Daugiau kaip dvejus metus trukęs procesas pagaliau baigtas.

Į mūšį dėl verslo projekto ir į ginčus dėl to, kas turėtų būti „Lietuvos“ kino teatro vietoje, įsitraukė ir Jungtinės Karalystės ambasadorius Lietuvoje. Jis išreiškė susirūpinimą tuo, jog stabdomas verslo investicijų procesas, kuriame dalyvauja ir britų kapitalas. Tokiu diplomato elgesiu pasipiktinę visuomenininkai atviru laišku kreipėsi į JK premjerą Gordoną Browną.

Ponui Gordon Brown, Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės Ministrui Pirmininkui Ponui Kochiro Matsuura, UNESCO Generaliniam sekretoriui Profesoriui Michael Petzet, ICOMOS prezidentui ICOMOS Jungtinės Karalystės nacionaliniam komitetui Visuomeninio judėjimo „už Lietuvą be kabučių“                               &nbs...

Visuomenininkų judėjimas „Už Lietuvą be kabučių“, tęsiantis kovą dėl kino teatro „Lietuva“ ateities, ketvirtadienį pareiškė nepasitikįs pažadais, jog šioje vietoje iškilsiančio komplekso dalimi bus nekomerciniam kinui skirtos salės.

„Lietuvos vardui tūkstantis metų – tūkstantis puslapių apie Lietuvą“ – tokiu šūkiu pristatoma nauja tritomė enciklopedija, kurios pirmasis tomas jau pasirodė knygynuose. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas enciklopediją „Lietuva“ apibūdina kaip iliustruotą mokslinį informacinį leidinį, skirtą Lietuvos visuomenei, siekiančiai turėti išsamios informacijos apie savo šalį.

Vakar jachta „Lietuva“, vadovaujama kapitono Stepono Kudzevičiaus, ilgam paliko Klaipėdos uostą. Jos kursas - Liverpulis (Didžioji Britanija), kuriame startuos didžiųjų burlaivių regata „The Tall Ships Races“. Šeštadienį Kruizinių laivų terminale buvo surengtos jachtos „Lietuva“ palydėtuvės. Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius pranešė džiugią žinią, jog Klaipėdos savivaldybė ir Finansų ministerija per pusę ketina finansuoti naujo stiebo įsigijimą.

Prezidentas Valdas Adamkus praėjusią savaitę pasakė kalbą Seime. Tarptautinėje konferencijoje „Berlyno sienos griuvimas: nuo Budapešto iki Vilniaus“ valstybės vadovas kalbėjo apie Sąjūdį, minintį savo 20-ties metų sukaktį.

Sekmadienio vakarą Klaipėdos jūrų uoste siautėjo ir kitiems laivams didžiulį pavojų kėlė neblaivaus buriuotojo valdoma žymiausia šalies jachta „Lietuva“. Jos kapitonu prisistačiusiam klaipėdiečiui Robertui Kuzevičiui nustatytas sunkus girtumo laipsnis, rašo "Respublika". Sekmadienį apie 21 val.

Per miesto šventę Druskininkams įteiktas svarbus apdovanojimas - Europos Tarybos (ET) garbės vėliava, rašo „Lietuvos žinios“. Visus metus svečių nestokojantys Druskininkai praėjusį savaitgalį virto didmiesčiu. Tūkstančiai žmonių suplūdo į kurorto šventę „Druskininkai 2008“. Ji šiemet skirta šeimos, bendruomenės ryšiams stiprinti. Už savivaldybės pastangas skatinant bendrumą ir supratimą tarp Europos žmonių, tautų ir miestų Druskininkų kurortui buvo įteikta ET garbės vėliava.

Kai į skandalus dėl nelegalių statybų bei statinių saugomose teritorijose vis dažniau įsipainioja ir politikai, o naujų dangoraižių statybos senamiesčiuose tapo įprastu reiškiniu, gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimu susirūpinusiems entuziastams kovoti darosi vis sudėtingiau. Dėl vagonėlio ant Kuršių marių kranto aiškinosi aplinkos ministro Artūro Paulausko buvęs patarėjas Rolandas Zujevas, kilo neaiškumų ir dėl Klaipėdos rajono tarybos nario Alfredo Šiaulio vagonėlio ant Minijos kranto.

Nors balandžio pabaigoje buvo pranešama, kad teismas leido griauti buvusio „Lietuvos“ kino teatro pastatą ir statyti jo vietoje naują kompleksą, portalo „Balsas.lt“ kalbinti aktyvistai tvirtina, kad ši istorija dar nebaigta.

Visuomeninio judėjimo „Už Lietuvą be kabučių“ nariams nepavyko išsaugoti „Lietuvos“ kino teatro. Teismas paskelbė jiems nepalankų sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) atmetė judėjimo „Už Lietuvą be kabučių“ apeliacinį skundą dėl kino teatro žemės sklypo detaliojo planavimo ir paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą. Anot teismo, „Lietuva“ nėra kultūros vertybė, todėl sklype galima griauti senus ir statyti naujus pastatus.

Protestuotojų užsispyrimas meta iššūkį sveikam protui, o siekiant pateisinti savo poziciją prigalvojama naujų argumentų, kurie iš tiesų protestą tik dar labiau kompromituoja. Kovą dėl „Lietuvos“ kino teatro pralaimi abi pusės, pralaimi ir visuomenė. Jeigu nebūtų buvę dirbtinių kliūčių, naują nekomercinio kino teatrą su dviem salėm turbūt jau būtumėm turėję šiemet ar bent jau tikrai kitais metais. Naujajame kino teatre planuota rengti ,,Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009“ kino programą.

Balandžio 17 d. atnaujinta interneto svetainė „Geraskinas.lt“ pristato kino centro Pylimo g. 17 koncepciją. Dalis Lietuvos kinematografininkų ir kultūros veikėjų pasisako už naujo kino centro kūrimą buvusio “Lietuvos” kino teatro vietoje. Kartu su atnaujinta interneto svetaine startuoja akcija „Laisvė geram kinui!“, kviečianti Vilniaus bendruomenę ir kino mėgėjus išsamiau susipažinti su naujo kino centro projektu ir palaikyti jo įgyvendinimą.

Neformalaus judėjimo ,,Už Lietuvą be kabučių“ aktyvistai, iš kurių ,,Lietuvos“ kino teatro pastatą įsigijusi bendrovė ,,Rojaus apartamentai“ siekia prisiteisti daugiau nei pusės milijono litų už stabdomus verslo planus, norėtų, kad teismo procese dalyvautų ir Lietuvos žmogaus teisių asociacija. Tokį prašymą Vilniaus apygardos teismui parengiamajame posėdyje ketvirtadienį pateikė vienas iš atsakovų šioje byloje, muzikologas Tomas Bakučionis.

Ne visiems patinka demokratinės visuomenės principai – žmogaus ir pilietinės laisvės ir visuomenės teisė jas ginti. Dar labiau nepatinka šias teises aktyviai ginantys piliečiai ir nevyriausybinės organizacijos. Totalitariniuose režimuose viešojo intereso gynėjus „pamoko“ valstybė, demokratijose – pelno bet kurią kainą siekiančios korporacijos, „bananų“ respublikose – verslas drauge su korumpuota valdžia.

Pastaruoju metu kone kasdien girdime karštas diskusijas dėl viešųjų erdvių ir jų naikinimo. Kai kuriais atvejais tos diskusijos jau perkeliamos ir į teismą. Kas iš tikrųjų yra viešoji erdvė, ir kodėl ji vieniems reikalinga, o kitiems – ne? Didesnio visuomenės (ar bent jau jos dalies) susirūpinimo viešųjų erdvių ir viešojo intereso problema impulsu tapo sostinės „Lietuvos“ kino teatro pardavimas stambioms verslo struktūroms.

Šnipiškių gyventojas pradėjo kelti triukšmą pastebėjęs, kad šalia jo namų statomo pastato dokumentai galimai suklastoti. Rezultatas: jo turtas areštuotas. Pasirodo, jog verslo bendrovėms taip įbauginti teisybės ieškančius piliečius leidžia Lietuvos įstatymai. Viskas prasidėjo, kai Vilniaus miesto savivaldybė parengė detalųjį planą dėl 12 aukštų „Teo Lt“ administracinio pastato Lvovo gatvėje statybos.

Prieš „Lietuvos“ kino teatro griovimą Vilniuje protestuojantys visuomenininkai nori kreiptis į Lietuvos Konstitucinį ir Europos Teisingumo Teismą. Visuomenininkai piktinasi, kad piliečiams leidžiama dalyvauti tik įgyvendinant sprendimus dėl teritorijų planavimo, o ne juos priimant, praneša LTV naujienų tarnyba. Prieš porą mėnesių teismui nepavykus sutaikyti visuomenininkų ir privačios įmonės „Rojaus apartamentai“, todėl abi pusės vėl susitinka teisme.

Prezidentui – nepavydėtinas pasirinkimas: stoti „Leo LT“ pusėn ir išsistatyti „pasibaigusios garantijos politikų“ vitrinoje ar vetuoti įstatymą, užkliudyti didžiulį privatų interesą ir užsitraukti rūstybę tų, kurie žarsto didelius pinigus ir kontroliuoja viešėją erdvę? Seniai niekas nebeslepia, kad šio neskaidraus sandėrio esmė – jokie ne nacionaliniai interesai, o tik pelnas. Dar daugiau.

Seimo narys Petras Auštrevičius kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydamas užtikrinti viešojo intereso gynimą sprendžiant klausimus, susijusius su kino teatro „Lietuva“ likimu. „Kreipiausi į Generalinę prokuratūrą norėdamas išgirsti aiškų atsakymą, kodėl prokuratūra šioje situacijoje prisiėmė tik tylaus stebėtojo vaidmenį?“, – pažymi P. Auštrevičius.

Šiandien prasidėjo teismas, kuriame verslininkai, planuojantys “Lietuvos” kino teatro vietoje statyti naujus pastatus, reikalauja šimtų tūkstančių litų iš visuomenininkų, reiškiančių abejones dėl manipuliacijų nekilnojamojo turto pardavimo ir nuomos sandėriuose bei reikalaujančių saugoti minėtą objektą, kaip reikšmingą 7-ojo dešimtmečio architektūros paveldą. Vilniaus miesto tarybos nariai susiklosčiusią padėtį vertina skirtingai.

Muzikologas, Lietuvos socialdemokratų sąjungos tarybos narys Tomas Bakučionis yra vienas iš keturių organizacijos už „Lietuvą be kabučių“ aktyvistų, kurie šiandien stojo prieš teismą. Juos apskundė ir 609 000 litų priteisti reikalauja UAB „Rojaus apartamentai“.Piliečiai kaltinami "eksperimentavimu viešojo intereso srityje" ir kitais"neteisėtais veiksmais", bei "bandymu apeiti įstatymus", dėl ko ieškovas - UAB "Rojaus Apartamentai" "negalėjo realizuoti savo planų" ir esą patyrė nuostolių.

Jau kurį laiką Lietuvos kultūroje galima stebėti labai įdomius procesus, panašius į tai, kas vyksta ugnikalnio viduje prieš išsiveržimą. Kyla temperatūra, kyla įtampa, ir kuo toliau, tuo labiau nevienareikšmiška visa tai atrodo. Kultūra ir menas vis dažniau kaktomuša susiduria su politiniais ir verslo interesais, ir šių kolizijų pasekmės yra sunkiai prognozuojamos.

Dėl ko gyvename ir dėl ko vargstame? Ką kaupiame ir ką prarandame? Ko siekiame ir ką dovanojame? Kas esame ir koks mūsų tikslas? Į ką laikini ir suvargę šioje žemėje gyvendami investuojame? Sąžiningas ir vienintelis atsakymas – į išlikimą. Juk gyvename ne tam, kad mirtume, o  kad gyventume.

Oficialiai pripažinta, kad UAB „Rojaus apartamentai“ savo reklamai naudoja klaidinančią informaciją.Įmonė, kuri ketina buvusio Lietuvos kino teatro vietoje statyti gyvenamąjį namą bei jame įrengti dvi kino sales, skelbė esanti VŠĮ "Europos kultūros sostinė 2009" partnerė. Pastaroji organizacija šią informaciją paneigė.

Susitikęs su judėjimo „Už Lietuvą be kabučių“ atstovais Seimo Pirmininkas sako sieksiąs, kad įstatymai užtikrintų saugią galimybę ginti viešąjį interesą. Judėjimo „Už Lietuvą be kabučių“ aktyvistai ir V. Muntianas ketvirtadienį sutarė, kad „Lietuvos“ kino teatro byloje būtina politikų reakcija, nes dabartiniai postūmiai – viešojo intereso gynėjams pateiktas 200 tūkst. Lt ieškinys – peržengė privačių santykių aiškinimosi ribas.

Kai Vakaruose minios tirtėdamos nekantravo sužinoti galutinį Hario Poterio likimą, mes vasariškai glebiai laukėme kitų, daug tolimesnių dalykų. Šiomis savaitėmis žiniasklaidoje daugiausia buvo pranešama ir svarstoma apie tai, kas įvyks ateityje – artimoje arba tolimoje. Kaune kada nors (reikia tikėtis) iškils nauja sporto arena.

Cristinos Ricupero pokalbis su Nomeda ir Gediminu Urbonais Cristina Ricupero yra dirbusi su Nomeda ir Gediminu Urbonais 2005 m. rengdama tarptautinę parodą „Populizmas“ bei kuruodama dalį Gwangju bienalės 2006 m., tad jų pokalbis apie naują menininkų projektą „Villa Lituania“ Venecijos bienalei (kurio metu bus surengtos profesionalios balandžių varžybos) nėra atsitiktinis.

Šį savaitgalį Druskininkuose startuos jau XXIII – iosios jaunimo kamerinės muzikos dienos „Druskomanija 2007“. Jau virš 20 metų įvairiausių krypčių jaunimo muziką pristatančio renginio programoje ir šiemet gausu naujų, netikėtų ir neįprastų projektų. Kartu neatsisakoma ir tradicija tapusių koncertų, kiekvienais metais sulaukiančių gausaus klausytojų būrio.

Kavinę Havanoje, kurioje laiką leido ir kokteilius siurbčiojo garsusis rašytojas Ernestas Hemingway, iki šiol lanko  daugybė keliautojų iš viso pasaulio. Jie mielai įsitaiso prie to paties stalelio, prie kurio mėgdavo sėdėti rašytojas, ir ragauja tų pačių jo pamėgtų gėrimų.  „Verslo klasė“ domisi, kodėl tokių, savo dvasią turinčių kavinių beveik nėra Lietuvoje. Architektų ir kavinių savininkų klausėme, kaip kuriami dabartiniai interjerai.

Po to, kai teko pamatyti tikrą šedevrą, – „Tykų gyvenimą“, pasakojantį apie dabartinės Kinijos konkretiką, tačiau vos keliais subtiliais pirštų prisilytėjimais perkeliantį visą pasakojimą į pačią universaliausią egzistencinę plotmę, kažkaip nelabai ir besinori vaikščioti į „Kino pavasarį ‘07“, daugiausiai siūlantį tokių filmų, kuriuos galima ir žiūrėti, ir nebūtinai. Atėjo metas, kai išties puikus filmas pasaulyje pasidarė tokia pat retenybė, kaip žiemos šaltis Lietuvoje.

Lietuvos Respublikos SeimuiLietuvos Respublikos VyriausybeiLietuvos Respublikos Kultūros ministerijai Kopija – Lietuvos Respublikos Prezidentui Valdui Adamkui Žvėryno bendruomenės, M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo, Pilaitės bendruomenės, Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubo “Budys”, Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos, Lietuvos Žaliųjų judėjimo, Vilniaus nepriklausomų bendruomenių asociacijos, Kuršių Nerijos mylėtojų draugijos, neformalios Klaipėdos miestiečių ini...

Vidudienį sostinės bendruoju planu nepatenkinti piliečiai pradėjo žygį į Vilniaus miesto savivaldybę, rašoma portale "Lrt.lt". Piketuotojai mitingą-ekskursiją pradėjo vidudienį nuo Katedros aikštės, vėliau, praėję pro Vyriausybę ir Kultūros paveldo departamentą, turėjo atsidurti Vilniaus savivaldybėje. Vilniečiai, save vadinantys neįrašytaisiais į abonentų sąrašus, trauks į miesto tarybos salę, kur bus tvirtinamas bendrasis planas.

Vienas giliausiai į atmintį įsirėžusių tarybinės vaikystės šūkių yra „Gamta – mūsų namai!“. Manau, kad daugeliui mūsų tai tapo ne tik formaliu lozungu, bet ir viena pamatinių gyvenimo maksimų. Vienovė su gamta kyla ne tik iš Čarlzo Darvino įžvalgų, žymiai geriau lietuvišką sąlytį su gamta atspindi lietuvių literatūra, iš kurios asmeninius jutimus tiksliausiai kartoja žemiečio Broniaus Radzevičiaus „Priešaušrio vieškeliai“ (http://anthology.lms.lt/texts/61/turinys_l.