lietuvos vyriausybė

2006 m. birželio 23 d. Europos Komisija paskelbė komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Dėl veiksmų saugesnės Europos labui“ ir pasiūlymus ES Tarybos rekomendacijai dėl nelaimingų atsitikimų ir traumų prevencijos. Šis straipsnis parengtas Europos Parlamento narės dr. Laimos Andrikienės kalbos per „Žinių radiją“ laidoje „Dienos klausimas“ (2006 06 27) pagrindu.

Europos Komisija (EK) gegužės pabaigoje pradėjo informacinę kampaniją „Nuo tavęs priklauso, ar klimatas keisis“. Ja kiekvienas Europos pilietis raginamas kasdienėje buityje taupyti bei efektyviai naudoti energiją ir taip prisidėti prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų mažinimo. Energijos taupymas aktualus ir kiekvienam Lietuvos žmogui, juolab kad dujos, kuras ir kiti energijos ištekliai nuolat brangsta. Nuo liepos brangs dujos, o kartu ir šildymas.

Mūsų valstybės viešasis gyvenimas yra dvejopo pobūdžio. Vienais atvejais visas būrys laikraščių ir televizijų puola nagrinėti kurią nors temą. Paprastai nesusilaikoma nuo „spardymo kojomis“ ir „batų šluostymo“ į kokius nors viešojo gyvenimo veikėjus. Visuomenė murkdoma nuolat besikartojančioje muilo operoje. Kitais atvejais – griebiamasi visuotinės tylos, vengiama viešai svarstyti ir aiškintis, nors tai ir būtų strateginiai, visai Tautai svarbūs politiniai spendimai.

Vienas iš bendros valiutos įvedimo Ekonominėje ir pinigų sąjungoje reikalavimų – geras šalies ekonominis valdymas. Šio reikalavimo pirmiausia ir neįvykdė Lietuvos Vyriausybė. „Gerai“ valdydama ekonomiką, Vyriausybė sugebėjo iš defliacijos 2003 metais (-1,1 proc.), iš žemos infliacijos 2004 metais (1,2 proc.), iškopti į aukštumas ir pasiekti 2005 metais 2,7 proc. infliaciją. Prognozė ateinantiems metams – 3,5 proc.

Būsimų "Mažeikių naftos" valdytojų sąraše liko dvi bendrovės -Lenkijos "PKN Orlen" ir Kazachstano "Kazmunaigaz". Su jomis Vyriausybė jau rengia "Mažeikių naftos" akcijų pirkimo ir pardavimo sutartis, o anksčiau tarp pretendentų minėta Rusijos įmonė TNK-BP greičiausiai savo siūlymo taip ir nebepateiks.

Dabartinis laikotarpis visoje Europoje ir Lietuvos antrosios narystės metinės Europos Sąjungoje pažymėtos agresyvia Rusijos valstybės politika, siekiant užvaldyti vidinius europinius energetikos transportavimo tinklus, energetiką naudojant kaip politinį ginklą. Tai, apie ką visada partneriams Vakaruose kalbėdavo Lietuvos, Lenkijos, kitų Rytų Europos valstybių politikai ir kas dažnai susilaukdavo skeptiškų šypsenėlių ar būdavo įvardijama kaip posovietinė neurozė, jau vyksta.

"Mažeikių naftos" žaidimai tęsiasi pagal anksčiau nubrėžtą metodiką. Kol Kremlius dar ne viską užblokavo reikalaujamais teismų sprendimais, Lietuvos Vyriausybė tik šneka apie kasdien tęsiamą gumą ir nieko konkretaus nedaro. Laikas eina - tegul eina.

Kol Lietuva murkdosi privilegijų istorijose, kol oponentai dangstosi vienas kitą kompromituojančiais skandalais, kol žeminamas valstybės autoritetas, “Mažeikių naftos” likimas skendi miglose. Tačiau įžvalgesniam stebėtojui turėtų būti aišku, kad šiandieninės krizinės situacijos ištakos - šios strategiškai Lietuvai svarbios įmonės akcijų pardavimas - didžiausias nepriklausomoje Lietuvoje sandoris. Deja, informacija apie šį procesą atsiduria nuošalėje, o bandymai jį analizuoti labai komplikuoti.

Kalbėdami apie Lietuvos pasirengimą eurui, turime pripažinti, kad Mastrichto kriterijų tenkinimas nėra savitikslis reikalas, dėl kurio ir kuriam viską turėtume sudėti ant aukuro. Lietuvos ekonomika auga, bet, reikia pripažinti, ji tebėra išlaikiusi pasenusią struktūrą ir akivaizdžiai stokoja naujųjų technologijų. Turiu pasakyti: Lisabona yra toli nuo Vilniaus, o Lietuvos ekonomika – toli nuo Lisabonos įsivaizduojamo konkurencingos ekonomikos modelio.

Tyliai tūnoję, kol Lietuvos Vyriausybė tariamai svyravo tarp kazachų ir lenkų, „Lukoilas“ ir TNK pasirodė staigiai ir stipriai, lyg jausdami Vilniuje gerai parengtą dirvą. Lietuvos politinė patirtis, Lietuvos ir Europos perspėjantys dokumentai kalbėtų, kad Rusijos įtakos turime per daug jau dabar, todėl „Mažeikių naftos“ privatizacijos baigiamojoje stadijoje vertėtų išvengti rusiškos „oligopolijos“ įsitvirtinimo buvusioje sovietų kolonijoje su sostinėmis Vilniuje ir Kėdainiuose.

„Mažeikių naftos“ akcijų paketų, priklausančių „Jukos“ kompanijai ir Lietuvos valstybei, pardavimo istorija kartais primena „Alitos“ privatizavimą. Galima parduoti ir už mažiausią kainą, užtat saviškiams, netgi partijos arba klano bičiuliams. „Mažeikių naftos“ akcijų privatizavimas sustojo po konkurso, kadangi ir vėl „ne tie“ pasiūlė aukščiausias kainas.

Jau buvo tekę viešai mąstyti, kad beatodairiška kova dėl valdžios Lietuvoje, pilant prasimanytus purvus ant oponentų, prisideda prie to, kad žmonės negerbia pačios Lietuvos. Taip daroma žala ir tarptautiniam Lietuvos vardui, nes jeigu mums patiems nerūpi, kas tiesa, o ką tik naudinga politiškai skleisti, tegu ir netiesą, – tai ir svetimieji, ypač dar piktieji, mielai didina netiesą apie Lietuvą. Su pasimėgavimu, kodėl ne.

Jau seniai buvo suvokta, kad darna visuomenėje įsigali tada, susiformuoja gausus vidurinis visuomenės sluoksnis, kai darbas „sau“ dominuoja prieš darbą „ponui“. Bet šiandieninėje Lietuvoje žemės ūkis plėtojamas Lotynų Amerikos tipo latifundinės nuosavybės kryptimi: su labai turtingais savininkais ir daugybe bežemių samdomų darbininkų.

Lietuvos premjeras Gediminas Kirkilas pareiškė įžvelgiantis politinį atspalvį situacijoje, kurioje atsidūrė Lietuvos įmonė „Mažeikių nafta“, Rusijai dar liepos mėnesį nutraukus naftos žaliavos tiekimą. Rusija tvirtina, kad taip įvykę dėl techninių priežasčių – naftotiekio „Družba-1“ avarijos. „Nesinori tikėti, kad tai politiniai dalykai, nors vis daugiau tokių ženklų yra.

Šios savaitės pradžioje Europos Komisija (EK), Europos Sąjungos (ES) Taryba ir Europos Parlamentas (EP) baigė pirmąjį derybų raundą dėl finansinės ES ateities po to, kai sausio viduryje EP atmetė 2005 m. pabaigoje Londone ES Viršūnių Tarybos pasiektą kompromisą.

Kėdainiuose, kaip ir visoje Lietuvoje, daugės demokratijos Vakar įvyko rinkimai Kėdainiuose. Sveikinu Darbo partijos atstovę Virginiją Baltraitienę. Rezultatai tokie, kokių ir turėjome laukti. Galiu pasidžiaugti, kad TS kandidato Stasio Šedbaro dalyvavimas rinkimuose, o gal ir šiaip besikeičianti situacija Kėdainiuose, mums suteikia optimizmo galvojant, kad ir Kėdainiuose kada nors, kaip ir kitose Lietuvos vietose, matysime daugiau įvairovės, daugiau demokratijos.

Iš pirmo žvilgsnio Lietuva labai pasikeitė nuo tada, kai čia lankiausi prieš ketverius metus, ypač žvelgiant į gražius centrinio Vilniaus kvartalus. Tačiau iš esmės viskas labai primena tuos laikus, kai čia gyvenau prieš penkiolika metų.

Niekas nesiginčys, kad Lietuvos jaunimas šiuo metu yra patraukliausia prekė užsienio rinkose. Niekas taip nepakėlė Lietuvos ekonomikos kaip šis produktas. Tai didžiausią pridėtinę vertę sukuriantis produktas, tad, manau, reikėtų panagrinėti šios produkto ypatybes ir verslo niuansus. Pirmiausia produktas nėra vienalytis ir susideda iš kelių produkto grupių. Mano manymu, galima išskirti keturias pagrindines grupes.

Praėjusią savaitę Lietuvoje apsilankiusi Dalia Grybauskaitė, užimanti vieną įtakingiausių postų Europos Komisijoje, vietiniams politikams ir ypač Vyriausybei pasiuntė keletą išskirtinai svarbių signalų. Reikia pripažinti, kad be rimtos politinės priežasties eurokomisarai ES valstybių narių nelanko ir pastabų apie pinigus arba strateginius prioritetus nedalija.

Priimdamas į darbą šią tiesą savo būsimajam pavaldiniui turėtų išaiškinti kiekvienas krautuvės šeimininkas. Ir dar pridurti – būna tik prasti pardavėjai. Ne visada išmintinga tiesiogiai lyginti valstybės gyvenimo aukštumas ir buities smulkmenas. Tačiau kas keleri metai vis pasikartojanti „Mažeikių naftos“ pardavimo istorija norom nenorom verčia prisiminti anų tarybinių laikų pardavėjus.

Įprastinėje tarptautinėje investuotojų paieškos praktikoje yra visiškai nepriimtinas premjero Algirdo Brazausko pareiškimas, kad jis yra jau pasirinkęs investuotoją į AB „Mažeikių nafta“. Toks pasakymas ne tik atbaido Lietuvoje apsilankiusius (tuos, kuriems premjeras nepasakė, kad yra laukiami Lietuvoje) ir galėjusius apsilankyti investuotojus, tačiau blogina ir bendrą investicinį klimatą.

Integruotis į Vakarų Europos elektros rinką ir taip sumažinti šalies ūkio pažeidžiamumą Lietuva aktyviai siekia jau keletą metų. Tačiau, niekaip nepavykstant susitarti su kaimynine Lenkija, „eiti į Europą“ tenka per aplinkui – per Suomiją ir Švediją. Su Lenkija susitarti nesiseka Elektros tiltas tarp Lietuvos ir Lenkijos visuomet buvo prioritetinė integracijos į Vakarų Europos elektros rinką kryptis.

Putino-Šrioderio "pakto" pasekmės Lietuvai, jeigu kas pajėgia ir nori analizuoti, numatomos gana nesunkiai. Tačiau gali būti sunkios. Galimos politinės pasekmės: smarkiai didėjanti priklausomybė nuo esamos Rusijos valdžios. "Gazpromas" - tai Rusijos Vyriausybė, kuri per "Gazpromą" jau sėdi ir "Ruhrgas'e". Paliktieji be jokios alternatyvaus vamzdžio perspektyvos (pvz. iš Norvegijos arba per Ukrainą), turėsime ne tik nuolankiai klausyti, bet ir prašyti.

Maskvos meras Jurijus Lužkovas atšaukė kelerius metus derintą vizitą į Vilnių. Jis pareiškė, kad į Lietuvą nebevažiuos, nes jo darbo grafikas esą labai įtemptas. Rusijos sostinės mero vizitas turėjo trukti nuo rugsėjo 29 d. iki spalio 1 d. Rusijos naujienų agentūra RIA Novosti cituodama Maskvos vyriausybės ministrą Vladimirą Malyškovą teigia, kad lietuviai nepakankamai pasirengė sutikti Maskvos merą ir padėti "Maskvos namų" pamatus.

Šįkart drauge su praeiviais paklaidžiosime po Lietuvos valdžios labirintus - klausimėlis apie Lietuvos Vyriausybę - kaip ji atsiranda, ką ji veikia, galų gale kaip vadinasi pareigos žmogaus, kuris vadovauja Vyriausybei. Lietuvos Konstitucijoje teigiama, kad Vyriausybė - tai vykdomosios valdžios institucija, ji suformuojama bendradarbiaujant Seimui ir prezidentui. Tačiau, pasak praeivių, Lietuvoje pasitaiko ir kitaip.

Lietuvos radijo laidoje „Kultūros savaitė“ ne kartą buvo diskutuota, kokią kultūros politiką šiandien turime Lietuvoje. Dažnas menininkas teigia apskritai nejaučiąs jokios politikos egzistavimo, o kai kurie kūrėjai akcentuoja itin prastas kultūros vadovavimo tendencijas. Neseniai Lietuvos Vyriausybė minėjo savo darbo šimtadienį. Šis laikotarpis Kultūros ministerijos vadovybei nebuvo lengvas, ne kartą ji buvo patekusi į žiniasklaidos kritikos taikinį, jos darbą lydėjo ne vienas skandalas.

Vilniaus oro uostui springstant nuo keleivių srautų (pernai - beveik 1 mln. keleivių), jau kuris laikas aišku, kad Lietuvai reikia antro konkurencingo tarptautinio keleivinio oro uosto. Dėl savo nelemtos vietos mieste šalia gyvenamųjų rajonų esantis sostinės oro uostas plėstis negali, o ekspertai prognozuoja, kad kitais metais oro transportu Lietuva gabens 1,1 mln. keleivių, po 5 metų jų gali padaugėti iki 1,7 mln.

Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorius Lietuvoje Stephanas D. Mullas atsako į “Omni laiko” skaitytojų klausimus. Kokia nuomonė apie Lietuvos dabartinę padėtį, kur link kryps JAV užsienio politika. Domėtasi ir ambasadoriaus pomėgiais.

Kiekvienam lietuviui turi kilti pasididžiavimas, kad Vilnius 2009 metais bus Europos kultūros sostinė. Tai ir prasmingas Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio priminimas pasauliui, ir neabejotinai augsiantys turistų srautai į Vilnių ir į visą mūsų šalį. Neabejotinai atsiranda galimybė tvarkyti kultūros paveldą, rengti kultūros renginius, pritraukiant Europos Sąjungos lėšas.

Politologai Mauzeris su Surskiu veda analogiją tarp sliekų ir Darbo partijos ministrų. Paskui traukia kubines šaknis ir aiškinasi, kaip galima pragyventi iš matematikos. Surskis: Mauzeri, ar žinote, kokį naudingiausią darbą pernai nuveikė Norvegijos vyriausybė? Mauzeris: Aš net nežinau, ką nuveikė Lietuvos Vyriausybė. Surskis: Tai vot, gerbiamasis, Norvegijos vyriausybė per mokslininkus užsakė tyrimą, kad nustatytų, ar ant kabliuko užvertas sliekas jaučia skausmą ar ne.

Gimti galima tik kartą. Toks pat dėsnis valdo ir mokymąsi, ir pirmuosiuos žingsnius, pirmuosius vestuvinius įspūdžius - taip iki pat pirmojo karsto. Lygiai tokia pat taisyklė galioja ir naujajai valdančiajai Lietuvos koalicijai - jos suburtos Vyriausybės ministrai savo pareigas galėjo pradėti tik šį vienintelį kartą. Deja, visi jie kartoja Lietuvos šuolių į aukštį sporto rezultatus - iki europinių trūksta ne centimetrų, o metrų.

Metų pabaigoje visada kyla klausimas, ką mes patyrėme per juos ir kuo jie buvo ypatingi mums ir mūsų šaliai. Tad kokie gi buvo 2004-ieji - keturioliktieji mūsų laisvės ir nepriklausomybės metai? Ką jie mums atnešė? Ką jie mums žada ateičiai? Istorinio lūžio metai Visų pirma 2004-ieji į Lietuvos istoriją pateks kaip politinio ir gal net civilizacinio lūžio metai. Lietuva tapo Europos Sąjungos nare.

Ūkio ministras Viktoras Uspaskichas pradėjo ieškoti galimybių užkirsti kelią naujiems Rusijos kompanijos "Jukos" akcininkams įsigyti beveik 10 proc. bendrovės "Mažeikių nafta" akcijų. Tačiau premjeras Algirdas Brazauskas pareiškė to nesibaiminantis. "Šiandien iš ryto ministerijoje daviau pavedimą išnagrinėti visas teisines galimybes išpirkti opcioną. Mano nuomone, reikia surasti teisinį būdą sustabdyti opcioną, kuris numatytas sutartyje", - ketvirtadienį žurnalistams teigė V. Uspaskichas.

Pastarieji metai Lietuvoje ir Lietuvai - dvejopos reikšmės. Tarptautinėje plotmėje, europine ir atlantine kryptimis, yra pasiekti nuo paties 1988-1991 m. išsivadavimo užsibrėžtieji tikslai. O vidiniame visuomenės ir šalies gyvenime stiprėja buvusios sistemos revanšo požymiai. Sistema visai atvirai atkuriama Rusijoje, tai turi įtakos ir Lietuvai taikomiems metodams. Ir čia jau kur kas daugiau nei ankstesniais metais ciniško revanšistų atvirumo.

Prezidentas Valdas Adamkus “sunkiai suprantamu” pavadino kandidato į premjerus Algirdo Brazausko pareiškimą, kad jis neprisiima atsakomybės už būsimus kiekvieno ministro darbus. Vyriausybės vadovu tapęs Algirdas Brazauskas turės prisiimti atsakomybę už visus savo kabineto narius, trečiadienį žurnalistams sakė V. Adamkus.

Neregėtas naftos ir jos produktų brangimas pasaulyje jau atsiliepia ir Lietuvos ekonomikai. Ekonomistai konstatuoja, kad tik žiauri konkurencija bendrovėms neleidžia smarkiai didinti produktų ir paslaugų kainų. Visų ūkio šakų įmonės gyvena tik iš vidaus rezervų, kurie tirpsta kiekvienąkart padidinus degalų kainas. Ekonomistai nurodo tik skirtingus „didžiojo kainų sprogimo“ terminus - vienų nuomone, visuotinis brangimas prasidės po 4-5 mėnesių, kitų skaičiavimu - po kelių savaičių.

Naujoji Europos Sąjungos Konstitucija yra visos Europos įsipareigojimas ateičiai. Ateičiai be karų ir be ginčų, - sakė Prezidentas Valdas Adamkus per improvizuotą spaudos konferenciją po Europos Sąjungos Konstitucijos pasirašymo iškilmių Romoje. Jo nuomone, Konstitucija duoda Lietuvai lygiateisį balsą - šalis gali kartu su kitomis Europos Sąjungos narėmis optimistiškai žvelgti į ateitį.

Prezidentas Valdas Adamkus tikina, kad Lietuvos Vyriausybė nesikreips į Europos Sąjungą (ES) su prašymu leisti pusmečiui pratęsti Ignalinos atominės elektrinės (IAE) pirmojo bloko eksploataciją. Tai pareiškė prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė po antradienį vykusio A. Adamkaus pasitarimo su premjeru Algirdu Brazausku ir užsienio reikalų ministru Antanu Valioniu. "Prezidentas įsitikinęs, kad Lietuva turi laikytis ir laikysis įsipareigojimų ES", - sakė R. Grumadaitė.

Premjeras Algirdas Brazauskas neseniai yra pasakęs: “Ką aš padarysiu - tokia mūsų tauta. Žmonės nori daug ir iš karto”. Laikinasis prezidentas Artūras Paulauskas taip pat neseniai panašiai tarė: “Žmonės siekia lengvo problemų sprendimo ir lengvo gyvenimo”. Jie esą nepakankamai politiškai išprusę, nenori gilintis, kaip valdoma valstybė, ir nesuvokia valstybės misijos.

Lietuvoje viešintys įtakingos žydų organizacijos atstovai sako tikį, jog baigtinis grąžintino žydų bendruomenės turto sąrašas bus baigtas sudaryti jau po kelių savaičių. Tuo pat metu, anot žydų atstovų, Lietuvos Vyriausybė turėtų pateikti atitinkamo įstatymo, reglamentuojančio bendruomeninio turto grąžinimą, pataisas.

Naftos gavybos įmonės "Minijos nafta" bandymai iš Lietuvos geologijos tarnybos gauti vertingus Baltijos jūros gelmių seisminių tyrimų duomenis kai kuriems ekspertams kelia įtarimų. Kadangi Lietuva kol kas neketina pradėti naftos gavybos jūroje, daroma prielaida, kad šiais duomenimis naudotųsi Danijos įmonė "Odin Energi A/S", laimėjusi naftos darbų konkursą Latvijai priklausančiame Baltijos jūros šelfe. Dalis šios įmonės akcijų priklauso "Minijos naftos" vadovui Tomui Haseltonui.

Rusijos šaltasis karas prieš Baltijos šalis eina visą laiką nuo pat jų nepriklausomybės atkūrimo ir net anksčiau, avansu. Kuo tik jos nebuvo kaltinamos pasauliui: kad skriaus kitataučius, kad jų laisvės sąjūdžiams vadovauja avantiūristai, kenkiantys pasaulio tvarkai ir norintys perrašyti Antrojo pasaulinio karo istoriją, kad lietuviai, latviai ir estai prasimano kažkokias sovietų okupacijas ir nebūtus nuostolius, o Lietuva dar trukdo Rusijos piliečiams laisvai važinėti savo valstybėje nuo Kali...

Lietuvos Vyriausybė, kaip ir prieš 2000 metų Sidnėjaus olimpiadą, auksą laimėjusiam Lietuvos olimpiečiui sumokės 400 tūkst. litų. Piniginėmis premijomis bus įvertinti visi sportininkai, iškovoję aukštesnes nei 9-a, vietas. Premijas teiks ir Tautinis olimpinis komitetas bei jo rėmėjai. Automobilių BMW atstovai Lietuvoje “Krasta Auto” žaidynių prizininkams įteiks įvairių klasių BMW automobilius.

„Labdarinėmis“, „piginėmis“, „dolerinėmis“ ir kitaip ironiškai vadinamos dėvėtų drabužių parduotuvės tapo mūsų gyvenimo kasdienybe. Gėda tai ar bėda? Ko gero, nei viena, nei kita. Tiesiog tai šalies valdžių darbo rezultatas. Daugeliui iš mūsų dėvėti rūbai tapo kone kasdiene preke, o juos į Lietuvą gabenantiems ir pardavinėjantiems - pajamų šaltiniu.

Šią savaitę "Mažeikių naftos" privatizavimą tyrusi komisija paskelbė savo išvadas, po kurių kiekvienam nesusipratėliui turėjo paaiškėti, kad komisija nuo pat darbo pradžios turėjo vadintis "Mažeikių naftos atidavimo "Williams" tyrimo komisija". Pasak komisijos pirmininko Valentino Greičiūno, jokio privatizavimo nebuvo, nors ta pati to paties Greičiūno komisija ne vieną ir ne keletą kartų skelbia nagrinėjusi privatizavimo procesą.

Šiandien Visagine apsilankęs prezidentas Valdas Adamkus pareiškė, kad uždarius Ignalinos atominės elektrinės pirmąjį ir antrąjį bloką Lietuva turi išlikti branduoline valstybe. V. Adamkus elektrinės darbuotojams pabrėžė, kad šis jo pasakymas niekaip nesusijęs su artėjančiais rinkimais. "Aš visada laikiausi tokios pozicijos.

Spaudoje, aptarinėjant "Mažeikių naftos" privatizavimo aplinkybes, taip pat teismui ar Seimo komisijai dalyvaujant rinkimų kampanijoje su "Mažeikių naftos" reikalų svarstymais, nuolat kartojamos kelios propagandinės klišės, visiškai prasilenkiančios su bet kokia ekonomine logika. Dažniausiai kartojama, kad tuo metu, kai "Mažeikių naftą" valdė "Williams" kompanija (1999-2002 m.), įmonė patyrė 750 mln.

Bendrovei “Jukos” pareiškus apie galimą greitą bankrotą, Lietuvos politikai pradėjo energingai komentuoti susidariusią situaciją. Pasiūlymai patys įvairiausi: nuo siūlymo nedelsiant išpirkti “Mažeikių naftos akcijas” iki raginimų nesijaudinti.

Kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus nuomone, iškilus pavojui, jog Lietuva gali prarasti "Mažeikių naftos" kontrolę, Lietuvos Vyriausybė turėtų išpirkti iš dabar įmonę valdančios Rusijos kompanijos "Jukos" "Mažeikių naftos" akcijas. "Bet koks "Mažeikių naftos" perėmimas ar "Jukos", ar kieno nors kito nebetarnautų Lietuvos reikalams. Reikia dėti visas pastangas, kad "Mažeikių naftos" kontrolė išliktų Lietuvos rankose", - trečiadienį žurnalistams sakė V. Adamkus.