lietuvos vyriausybė

Parlamentinių partijų lyderių sutinka, kad kandidatų į „Leo LT“ vadovus paieška turi užsiimti naujoji Vyriausybė. Politikai prognozuoja, kad nacionalinės energetikos bendrovės vadovų gretas retina rinkimų rezultatai, kiti tuo abejoja.

Atsistatydinus nacionalinės energetikos bendrovės „Leo LT“ vadovui, premjero Gedimino Kirkilo teigimu, naujas vadovas turėtų būti paskirtas kuo greičiau. „Neturime laukti kol, bus paskirta nauja Vyriausybė, esame suinteresuoti, kad „Leo LT“ veiktų efektyviai. Tai tarybos („Leo LT“ stebėtojų taryba - BNS) prerogatyva, Vyriausybė turi savo balsą. Mūsų interesas paskirti kuo greičiau“, - trečiadienį žurnalistams sakė G.Kirkilas.

Daugiafunkcis kultūros centras - Jono Meko vizualiųjų menų galerija ir muziejus „Hermitage/Guggenheim Vilnius“(HG), sumanytojų teigimu, turėtų sostinę paversti neabejotinu regiono lyderiu.

Užsienio reikalų ministro Petro Vaitiekūno nuomone, žydų turto grąžinimo klausimą turėtų spręsti dar ši, kadenciją baigianti Vyriausybė. Tai ministras sakė antradienį Vilniuje vykusiame susitikime su Amerikos žydų komiteto Tarptautinių reikalų departamento direktoriumi rabinu Andrew Bakerio (Endriu Beikeriu) Kaip pranešė URM, susitikime A.Bakeris priminė Lietuvos vadovų duotą pažadą išspręsti žydų bendruomeninio turto restitucijos klausimą.

Eurokomisarė Dalia Grybauskaitė, vakar dalyvavusi „Verslo žinių“ konferencijoje „2009-ųjų biudžetas. Ekspertų prognozės ir rekomendacijos“, kalbėjo be užuolankų: „Dabartinė Vyriausybė įeis į istoriją kaip sugebėjusi nuslėpti nuo Lietuvos piliečių tiesą apie realią ekonominę situaciją“. „Bet kuri valstybė turi žinoti tiesą. Lietuvos valdžia tiesą neigė, slėpė faktus, filtravo informaciją“, - sakė finansų specialistė apie Lietuvą, o ir visą pasaulį ištikusią krizę.

Pirmosios lietuviškos karinės doktrinos autorius susirūpinęs, ar išsipūtusios karinės biurokratijos administruojama  sumažinta ir privatizuota kariuomenė pajėgtų ginti šalį. Prieš 17 metų, 1991 m. spalio 16 d., Lietuvos Vyriausybė panaikino Krašto apsaugos departamentą. Dar anksčiau, spalio 10 d., departamento vadovas Audrius Butkevičius buvo pakeltas į krašto apsaugos ministrus. 1992 m. vasario 3 d. Vyriausybė patvirtino Krašto apsaugos ministerijos struktūrą.

Referendumui dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo žlugus, premjeras ir socialdemokratų lyderis Gediminas Kirkilas atsakomybę suvertė Vyriausiajai rinkimų komisijai. Premjerui užkliuvo iš tikrųjų teisinei demokratinei valstybei skandalingas faktas: net dvylika procentų Lietuvos rinkėjų negavo kvietimų ateiti balsuoti spalio 12 dieną. Tautos prisikėlimo partijos vadovas Arūnas Valinskas tvirtino, jog kalti tie, kas pasiūlė referendumo idėją, nes šis referendumas buvo nereikalingas.

Lietuva nepasiruošė Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymui ir prašydama pratęsti jos veiklą gadina savo reputaciją. Tuo įsitikinęs energetikos specialistas, buvęs Tarptautinės energetikos agentūros direktorius prancūzas Claude‘as Mandilas, trečiadienį rašo „Lietuvos rytas“. Jis tikino suprantąs sunkią Lietuvos padėtį po elektrinės uždarymo, tačiau toliau derėtis dėl jos darbo pratęsimo nerekomenduoja. „Pirmiausia, sprendimas uždaryti elektrinę yra įrašytas į jūsų Stojimo sutartį.

Nepaisydama neigiamo Europos Komisijos požiūrio, „Leo LT“ toliau didina savo galias. Vyriausybei padedant, energetikos monopolininkė įgauna galimybę neatsisakyti Kruonio ir Kauno elektrinių, kurias pagal sutartį turėtų perduoti valstybei už vieną litą, rašo „Lietuvos žinios“. Rugsėjo viduryje Seimas beveik vienbalsiai pritarė Vyriausybės pateiktam Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimui, supaprastinančiam bendrovių reorganizavimo jungimo bei skaidymo būdu procedūras.

Pirmadienį Europos Parlamentas (EP) pritarė siūlymui iš Europos Sąjungos (ES) Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) skirti 298 tūkst. 994 eurų paramą buvusiems „Alytaus tekstilės“ darbuotojams. (EGF pradėjo veikti pernai sausį, jį patvirtinus Europos Parlamentui ir ES Tarybai. Šis fondas remia atleistuosius iš darbo asmenis, jei atleidimas susijęs su globalizacijos padariniais.

Europos Sąjungos (ES) Transporto, telekomunikacijų ir energetikos ministrų tarybos posėdyje Liuksemburge ūkio ministras Vytas Navickas pareiškė, kad įvertinant visas pasikeitusias aplinkybes ir nepažeidžiant Lietuvos saugumo interesų, uždaryti IAE bus galima tik 2012 metais.

Prezidentas Valdas Adamkus sako nepritariantis referendumui dėl Ignalinos AE darbo pratęsimo, tačiau, kadangi jo atšaukti nebegalima, ragina Lietuvos piliečius aktyviai jame dalyvauti. Ir ne gadinti biuletenius, kaip jis anksčiau sakė darysiąs, o balsuoti „už“. „Jeigu referendumas neįvyktų, galime likti nesuprasti kitų Europos Sąjungos narių. Rengiame referendumą, bet jame nedalyvaujame? Gal mums nerūpi valstybė?”, - V. Adamkus kreipėsi į Lietuvos žmones.

Europos Sąjungai neparengus specialaus Ignalinos atominės elektrinės uždarymo pasekmių plano, nepažeidžiant esminių Lietuvos interesų, atominę elektrinę Lietuva uždarys 2012 metais. Tai Ūkio ministras Vytas Navickas ketina pareikšti Europos Sąjungos Energetikos ministrų tarybos posėdyje Liuksemburge penktadienį. „Neišsprendus energetikos saugumo problemų, kurios kiltų Lietuvai po 2009-ųjų, uždarius Ignalinos jėgainę, mes nepritarsime klimato kaitos programai.

Skirtinguose Lietuvos bankuose garantijos indėlininkams nevienodos.  Nustatytas garantijos dydis kol kas neprilygsta kitų bankų Lietuvoje ir užsienyje numatytoms garantijoms. Europos Sąjungos ekonomikos ir finansų ministrų taryba (ECOFIN) Liuksemburge antradienį nutarė, kad bent vieniems metams ES šalys nustatys bent 50 000 eurų minimalią draudimo sumą indėliams bankuose. Liuksemburge nemažai šalių narių pareiškė pasiryžusios šią kartelę kilstelėti iki 100 000 eurų.

Lietuva, atsakydama į Latvijos notą, pasiūlė nepolitizuoti dviejų skrydžių bendrovių - Lietuvos „flyLAL-Lithuanian Airlines“ ir Latvijos „airBaltic“ - ginčo. Užsienio reikalų ministerija pranešė, kad pirmadienį Latvijai perduotoje notoje pabrėžiama, kad dviejų komercinių įmonių ginčą pagal galiojančius nacionalinius ir Europos Sąjungos teisės aktus turi spręsti teismas.

Prieš  Lietuvai vadovaujančių  politikų akis šiandien – sunkiai sprendžiami klausimai. Jų daug. Vieni  mažiau, kiti daugiau svarbūs, tačiau svarbiausias iš jų, ir vargu ar dėl jo kas nors ginčysis, yra nepriklausomos  Lietuvos valstybės  saugumas.

Nedidelės šalies savivaldybės, susiviliojusios Europos milijonais, jau keikiasi: per tuos milijonus – vieni nuostoliai. Mat Europa pinigus pažada greitai, tačiau iki savivaldybių jie keliauja labai lėtai.

Jau greitai knygynuose bus galima išvysti naujausią žurnalistės Gražinos Sviderskytės ir istorijos mokslų daktaro Arvydo Anušausko knygą „XX amžiaus slaptieji archyvai “. Beje, šie dvylika istorinių detektyvų visiškai kitaip pasuka daugeliui lyg ir puikiai žinomą Lietuvos istoriją. Ir net skiriasi nuo tokiu pat pavadinimu pavadinto televizijos serialo.

Lentvariečiai, nepatenkinti UAB „Trakų vandenys“ teikiamomis paslaugomis, pagalbos nusprendė prašyti Vilniaus miesto mero Juozo Imbraso, rašo „Respublika“. Trakų rajono savivaldybės tarybos narė Irena Kalkienė J.Imbrasui užvakar įteikė 1539 Lentvario gyventojų parašus – juos surinko per dvi dienas – bei prašymą prijungti šį miestelį prie sostinės vandentiekio tinklų.

„Rusija Lietuvos neokupuos, nebe tie laikai, pareiškiu kategoriškai... Lietuva turi pagrindinius dokumentus ir atitinkamus instrumentus saugumo sistemai užtikrinti“, – tikino tautą Lietuvos Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas. Tačiau:  „Jei Rusijos pamišėliai sumanytų užimti Lietuvą, jie tai padarytų per keletą minučių“, – pareiškė Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus. Oi ne: „Lietuva užpuolimą atremtų geriau nei Gruzija“, – kerta atgal Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Europos mastu tariamasi saugoti ir skatinti smulkųjį verslą. Lietuvoje vienas didžiausių prekybos tinklų įpareigotas kai kuriuose regionuose stabdyti plėtrą.

Vakar vakare į gimtąją Lietuvą iš Pekino parolimpinių žaidynių grįžusiai klaipėdietei Aldonai Grigaliūnienei artimiausiomis dienomis bus įteikta 30 tūkstančių litų premija. Tokią sumą Lietuvos Vyriausybė yra numačiusi parolimpinių žaidynių sidabro medalį iškovojusiems sportininkams. Priminsime, kad 53-ejų „Vyturio“ vidurinės mokyklos kūno kultūros mokytoja (serga cerebriniu paralyžiumi) Pekine moterų rutulio stūmimo varžybose (F37/38 grupės) rutulį nustūmė 12 m 58 cm (1102 tšk.

Baltijos šalys svarsto galimybę išplėsti NATO Partnerystės taikos labui projektą, skirtą senai karinei amunicijai bei raketoms Gruzijoje naikinti, ir į jį įtraukti Gruzijos teritorijos išvalymą nuo po konflikto su Rusija likusių sprogmenų. Tai pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Raketų naikinimo projektas, kurį Gruzijai padeda vykdyti NATO, o administruoja Lietuva, Latvija ir Estija, buvo atidarytas Šiaurės Atlanto tarybos vizito Tbilisyje metu.

Iš atsinaujinančių šaltinių elektrą gaminančias jėgaines statantys ir jas eksploatuojantys verslininkai neslepia - šios energetikos srities plėtrą stabdo vietos gyventojai. Rodos, kad vietos gyventojų pasipriešinimas tampa neįveikiama kliūtimi vėjo energetikai. Lygiai prieš metus, neįveikusi gretimų sklypų savininkų užsispyrimo, buvo priversta išardyti jau pastatytas vėjo jėgaines ir keltis į kitą šalį daniško kapitalo bendrovė BNE.

Politikai-populistai vis eskaluoja klausimą dėl grupės Seimo narių kreipimosi į Konstitucinį Teismą, kuriuo prašoma atsakyti, ar Tarptautinių operacijų, karinių pratybų ir kitų renginių įstatymo pakeitimo įstatymas (priimtas 2002 m. sausio 15 d.), reglamentuojantis NATO pajėgų įvedimą siekiant ginti Lietuvą nuo agresijos, neprieštarauja šalies Konstitucijai. Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnės pavaduotoja Ramunė Visockytė sveikina Konstitucinio Teismo pirmininką doc.

Kadenciją Lietuvoje baigianti Švedijos ambasadorė mano, kad sprendimą, iš kurios šalies - Lietuvos ar Latvijos - tiesti elektros kabelį į Švediją, turėtų priimti visos trys Baltijos šalys. „Kad ir kokį sprendimą rastumėte, tai turi būti Šiaurės ir Baltijos šalių sprendimas. Tad norime įsitikinti, kad, nepriklausomai nuo to, ar tiltas eis į Lietuvą ar į Latviją, jis yra naudingas visai Baltijai.

Vadinamieji lietuvių ir žydų santykiai, apie kuriuos yra prasmingai rašę ir Tomas Venclova, ir Antanas Terleckas, vis įkrenta į kokią nors duobę, dažniausiai tarptautinę. Rodos, jau Sovietų Sąjunga negailestingai nuteisė visus nacių talkininkus, kuriuos rankom pasiekė, bet pasiekė ne visus, nes kai kurie sugebėjo pasislėpti Jungtinėse Valstijose, kurių niekas negalėtų apkaltinti nacizmo ir nacių globojimu.

1863 metų sukilimas Lietuvoje ir Lenkijoje prieš carinę valdžią paspartino lietuvių tautos nacionalinį judėjimą, paskatino vadavimąsi iš svetimųjų įtakos, žemės reforma visiškai pakeitė santykius kaime. Su 1863 m. sukilimo įvykiais ypač glaudžiai susijęs ir mūsų, Biržų, kraštas. 1863 m. balandžio mėnesį, vadovaujant Z. Sierakauskui, daugelis atskirų sukilėlių būrių susijungė į sukilėlių kariuomenę, kuri turėjo daugiau nei 2500 žmonių. Jie susirinko netoli Anykščių, Andrioniškio miške.

Prezidentas Valdas Adamkus, grįžęs iš ES viršūnių pasitarimo Briuselyje, džiaugėsi: derybos buvo sunkios, nuomonės įvairavo, tačiau išvados pasigėrėtinos – Miuncheno pakartojimas išvengtas.

Vilniaus Šnipiškių kapinių teritoriją tyrę Izraelio ekspertai išplatino savas išvadas, kuriose nurodo, kad jų tyrimas patvirtina Karaliaus Mindaugo apartamento pastatus stovint žydų kapinių teritorijoje. Tuo metu Izraelio geofizikų tyrimo medžiagą matęs Lietuvos geologijos tarnybos vadovas Juozas Mockevičius BNS sakė, kad tokios išvados - per drąsios ir per ankstyvos.

 „Turime džiaugtis tokiu derliumi… Pekine mūsų sportininkai pasirodė fantastiškai… Tai mums geriausios olimpinės žaidynės.“ – gyrė jaunimą Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentas Artūras Poviliūnas („Balsas.

Tėvynės sąjungos politikos memorandumas Dėl situacijos Lietuvos energetikoje po 2010-01-01 2008 m. vasario 20 d. Po to, kai LR Prezidentas V.Adamkus pasirašė Atominės elektrinės įstatymą, būtų klaida ir toliau pagrindine artimiausio laikotarpio Lietuvos energetikos problema ir visuomenės svarbiausių diskusijų tema laikyti naujos atominės elektrinės temą. Nauja atominė elektrinė, jeigu bus statoma,  bus pastatyta ne anksčiau kaip 2017 m., o labiausiai tikėtina, kad apie 2020 metus.

Mokyklas Tauragėje kamuoja maitinimo, mokytojų trūkumo ir mokinių skaičiaus mažėjimo problemos. Prieš dešimt metų į pirmąją klasę Tauragės bendrojo lavinimo mokyklose atėjo 928 pirmokai, šiemet planuojama, kad jų bus 460. Mokyklose sparčiai mažėja mokinių.

Gruzijos aukštieji politikai sunerimę klausinėja: nejau vėl yra koks nors slaptas susitarimas? Iš tiesų, kodėl Vokietija darė paslaugą Rusijai šį pavasarį Bukarešte, blokuodama Gruzijos laukiamą NATO narystės veiksmų planą? Kodėl dabar iš Berlyno skamba balsai nesmerkti Gruzijos užpuolikės Rusijos? Apskritai, kas taip vėl surišo, bemaž po 70 metų, Vokietiją su Rusija? Viena aplinkybė aiški: tai džiaugsmo vamzdis vieniems, per dujas parišant Rusijai visą vokiečių ūkį, ir mirties vamzdis kitiems...

Klyvlendo žydų savaitraštis „The Cleveland Jewish News“ išspausdino straipsnį grėsmingu pavadinimu – „Nuo didvyrės iki persekiojamosios: Lietuvos kampanija prieš holokausto išgyvenusiuosius“. Dviejų autorių – Budd Margolis ir Marjorie Margolis – straipsnyje aprašoma jų pusseserės Rachelės Margolis istorija. Vilniuje gyvenusi Rachelė šią vasarą padarė išimtį ir neatvyko aplankyti Lietuvos sostinės, kaip darydavo kasmet.

Kol Rusija nutrauks agresiją prieš Gruziją, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius Audronius Ažubalis siūlo sustabdyti karinį Rusijos tranzitą per Lietuvos teritoriją.

Dėl karinio konflikto nukentėjusiai Gruzijai Lietuvos Vyriausybė teikia būtiniausią pagalbą. Į Gruziją jau nugabenta siunta medikamentų, tvarsliavos ir kitų būtinų medicinos reikmenų, kurių bendra vertė - per 36 tūkstančiai litų. ,,Mes užjaučiame nukentėjusius per neramumus ir jų artimuosius. Šioje sudėtingoje situacijoje manome, kad visų šalių parama nukentėjusiems regionams yra būtina, ir mes taip pat galime suteikti realią pagalbą", - sakė Gediminas Černiauskas.

Pekino olimpinių žaidynių išvakarėse Vilniaus Rotušės aikštėje Tibeto rėmėjai surengė akciją, kurios metu degindami žvakutes išreiškė solidarumą su laisvės siekiančiais tibetiečiais. Kaip ir daugelyje kitų pasaulio šalių, ketvirtadienį 21 val. buvo įžiebtos žvakės, sudarančios užrašą „Free Tibet“ („Laisvas Tibetas“). Į akciją susirinkę daugiau nei šimtas Tibetą palaikančių žmonių taip sakė norintys solidarizuotis su tauta, kurios istorija labai primena Lietuvos okupaciją.

Olimpiados politizavimas pažeidžia Olimpinę chartiją ir kenkia sportininkų interesams, teigia Kinijos ambasadorė Lietuvoje Jang Siuping (Yang Xiuping). Išskirtiniame interviu Eltai diplomatė suabejojo, ar Tibeto rėmėjai Lietuvoje žino tikrąją situaciją Tibete, ir sakė esanti tikra, kad Lietuvos Vyriausybė ir dauguma lietuvių nepritaria aktyvistams, siejantiems politiką su sportu. - Sportininkai dažnai vadinami savo šalių ambasadoriais, geriausiai pristatančiais šalį.

Lietuva, ilgai raginta greičiau spręsti žydų turto restitucijos klausimą, žengia dar vieną žingsnį šiame procese – pateikiamos naujos pataisos įstatymui, nustatančiam teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarką. Šiandien valstybės sekretorių pasitarime bus svarstomos Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo pakeitimo projektas.

Šeštadienį iš Vilniaus išvažiavo autofurgonas, gabenantis Lietuvos humanitarinę pagalbą nelaimės ištiktai Ukrainai. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovų vežamame pagalbos krovinyje - 80 palapinių, 5 kilnojamosios elektros stotys, 8 nešvaraus vandens siurbliai ir medikamentai. Lietuvos gelbėtojai, vadovaujami PAGD direktoriaus pavaduotojo vidaus tarnybos pulkininko leitenanto V. Kurkulio, pagalbos siuntą palydės iki pat nelaimės zonos.

Lietuvos gyventojai nuo potvynio ir liūčių nukentėjusiai Ukrainai paremti per dvi dienas pervedė 3 765 litus. Taraso Ševčenkos labdaros ir paramos fondo koordinuojama lėšų rinkimo akcija prasidėjo antradienį. Kaip ketvirtadienį popiet BNS sakė fondo direktorė Inga Žilaitytė, ši suma lėčiau ar greičiau didėja kas valandą.

Nuo potvynių nukentėjusi Ukraina paprašė Lietuvos pagalbos. Trečiadienį Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Igoris Prokopčiukas Lietuvos užsienio reikalų ministerijos sekretoriui Laimonui Talat-Kelpša įteikė oficialų Ukrainos vyriausybės prašymą suteikti Ukrainai finansinę, humanitarinę, techninę paramą stichinės nelaimės padariniams likviduoti.

Lietuvos archeologų tyrimus galimose žydų kapinėse sostinės centre stabdo prižiūrėtojų iš Izraelio religiniai įsitikinimai. Praėjusią savaitę vos tik pradėti tyrimai, kuriais siekiama nustatyti galimas buvusių žydų kapinių ribas, buvo laikinai sustabdyti. Oficialiai tokio sprendimo priežastys nebuvo nurodytos.

Prie Vilniaus koncertų ir sporto rūmų, kur vykdomi archeologiniai kasinėjimai žydų kapinių riboms nustatyti, rabinui užpuolus fotografą policija pradėjo ikiteisminį tyrimą. Kaip BNS pranešė Vilniaus 1-ajame policijos komisariate, tyrimas pradėtas dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Ketvirtadienio rytą vaizdo naujienų agentūros „News Bridgepix“ fotografui su kolega iš Izraelio atėjus į kasinėjimų vietą, lietuvį užpuolė kasinėjimus stebintis rabinas.

Premjeras Gediminas Kirkilas sudarė darbo grupę Lietuvos Vyriausybės 90-mečio minėjimui organizuoti. Minėjimo programa Vyriausybei turi būti pateikta iki rugsėjo 10 dienos. Pasak Vyriausybės spaudos tarnybos pranešimo, darbo grupė taip pat turės koordinuoti, kaip vyksta pasirengimas minėjimui, darbų organizavimas. Darbo grupės vadovu paskirtas Vyriausybės kancleris Valdemaras Sarapinas. Pirmoji Lietuvos Vyriausybė buvo sudaryta 1918 metų lapkričio 11 dieną.

Tariamų žydų kapinių paieškos Vilniuje prie Koncertų ir sporto rūmų vakar baigėsi skandalu: žydų rabinai kumščiais puolė fotografą garsaus aktoriaus Sauliaus Balandžio sūnų Luką, po to susirinko savo daiktus ir dingo, rašo penktadienio "Respublika". Ankstyvą rytą vienai iš agentūrų dirbantis L.Balandis atvyko fotografuoti kasinėjimus atliekančių archeologų, kurių darbą prižiūrėjo Žydų kapinių Europoje išsaugojimo komiteto deleguoti rabinai.

Menamų žydų kapinių vietoje Vilniaus centre tyrimus vykdantys archeologai aptiko pirmuosius radinius. Radiniai, pasak specialistų, nekelia nuostabos, tačiau pažymima, kad apie radinius laiku nepranešę sostinės savivaldybei archeologai padarė procedūrinį pažeidimą. Žinios apie pirmuosius radinius kol kas prieštaringos. Lietuvos žydų bendruomenės vykdantysis direktorius Simonas Gurevičius trečiadienį žurnalistams sakė, kad archeologai tiriamoje teritorijoje jau rado kaulų.

Neverta tikėtis, kad Europos Sąjunga pakeis požiūrį į Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymą po spalį Lietuvoje įvyksiančio patariamojo referendumo, teigia Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Kęstutis Sadauskas. Jis referendume neigiamai atsakys į klausimą dėl IAE veiklos pratęsimo. „Būtinai dalyvausiu (referendume - BNS), nes visuomet einu balsuoti. Šįkart referendumo lapelyje pažymėsiu tą atsakymą, kurį įpareigoja Europos įstatymai - „ne“. Nes toks yra įstatymas.