lietuvos vyriausybė

Dėl Europos Sąjungos sankcijų paralyžiuotoje Kėdainių fosforo trąšų įmonėje „Lifosa“ baigiamos naudoti žaliavos ir gamyba sustos balandžio 10-ąją. Įmonė dar bando susitarti su Lietuvos valdžia, kad ši leistų veikti, mat „Lifosos“ savininkas Rusijos oligarchas Melničenka po sankcijų suskubo žmonai perleisti savas akcijas. Tačiau kol kas Lietuvos Vyriausybė sprendimų nepateikia. Kėdainių pašonėje dar rūksta įmonės „Lifosa“ kaminai, čia gaminamos ir trąšos.

Sekmadienį besitęsiant Rusijos sukeltam karui Ukrainoje, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad šiuo metu pasaulio nuotaikos yra kitokios nei ankstesnių karų metu. Jei anksčiau Ukrainai siųsdavome maldas ir mintis, dabar remiame ją ginkluote. Apie tai G. Landsbergis ir premjerė Ingrida Šimonytė kalbėjo spaudos konferencijoje.

Europos Komisijai praėjusią savaitę užregistravus penktąją vakciną nuo COVID-19 ligos – farmacijos kompanijos „Novavax“ sukurtą preparatą „Nuvaxovid“, pasiskiepyti juo Europos Sąjungos (ES) gyventojai galės kitų metų pirmąjį ketvirtį. Baltymų pagrindu sukurta vakcina bus skiriama dviem dozėmis asmenims nuo 18 metų, tarp pirmos ir antros dozės išlaikant trijų savaičių pertrauką.

Be galo stipri moteris, kurianti istoriją – būtent taip galima pavadinti Svetlaną Cichanouskają – anglų kalbos mokytoją, kuri netikėtai tapo politike.  Daugelis puikiai prisimena siaubingus kadrus iš televizijos ekranų, kai Baltarusijos diktatoriaus jėgos susidorojo su beginkliais, laisvės išsiilgusiais piliečiais.

Į naująjį TV3 sezoną laida „Pasaulis pagal moteris“ grįžta su trenksmu. Jau pirmojoje sezono laidoje žiūrovų lauks neeilinis pokalbis su be galo stipria moterimi, kuriančia istoriją. Būtent taip galima pavadinti Svetlaną Cichanouskają – anglų kalbos mokytoją, kuri netikėtai tapo politike. Laidoje viešės ir dar vienas ypatingas svečias, padėsiantis atskleisti šios moters asmenybę – buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

JAV praėjusią savaitę įvedus naujas sankcijas Baltarusijai, įskaitant vieną didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų „Belaruskalij“, jos produkciją kraunančio Klaipėdos Birių krovinių terminalo (BKT) pagrindinis akcininkas Igoris Udovickis sako, kad kol kas baltarusiškos trąšos vežamos įprastai, tačiau jei jų srautas sustotų, jis tikisi Vyriausybės pagalbos.

Atsiradus daugiau grįžti į kilmės šalį norinčių neteisėtų migrantų, Lietuva galėtų padėti organizuoti jiems skirtus lėktuvus, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos posėdyje trečiadienį jis sakė, kad tokia galimybė aptarta su Irako bei Irako Kurdistano atstovais. „Kalbėjome apie tai, kad kai mes identifikuojame žmones, sutvarkome jų dokumentus, įtikiname grįžti, prasideda procesas, tai ir Lietuvos Vyriausybė gali užtikrinti skrydžius.

Šešėlinis ministrų kabinetas kreipiasi į Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen ir Komisijos narius, prašydamas padėti Lietuvai spręsti nelegalių migrantų klausimus. Taip pat Europos Komisija yra prašoma įvertinti Lietuvos Vyriausybės planus, kainuosiančius valstybei labai brangiai – fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statybas, turint omenyje, kad jau yra buvęs precedentas su Vengrija, kuri pralaimėjo Europos Sąjungos Teisingumo Teisme.

Lietuvos Vyriausybė trečiadienį šaukia specialų posėdį, kuriame svarstys, ar uždrausti Kinijos įmonės „Nuctech“ rentgeno patikros įrangą šalies oro uostuose dėl galimos grėsmės nacionaliniam saugumui. Tokio pobūdžio sandorius tikrinanti vyriausybinė komisija praėjusį mėnesį padarė išvadą, kad įmonės „Nuctech“ bagažo rentgeno patikros įrangos diegimas šalies oro uostuose neatitinka nacionalinio saugumo interesų.

Lietuvos vyskupų konferencija paskelbė, kad nuo kito pirmadienio, sausio 11 dienos, atnaujins viešas pamaldas su tikinčiaisiais. Ji žada, kad bažnyčioje vienam žmogui teks ne mažiau kaip 10 kvadratinių metrų, bus išlaikomas dviejų metrų atstumas tarp žmonių, jie privalės dėvėti kaukes. Nei pirmojo, nei antrojo karantino metu Lietuvos Vyriausybė nepriėmė privalomų nurodymų Bažnyčiai dėl pamaldų organizavimo, tik rekomendacijas.

Sekmadienį, gruodžio 13 d., naujoji Lietuvos Vyriausybė priėmė sprendimus, kaip toliau bus valdoma koronaviruso pandemija. Griežtesni ribojimai apima ne tik uždaromas ne maisto prekių parduotuves, bet ir ribojimus keliaujant tarp šalies savivaldybių ir daugeliu atvejų privalomą nuotolinį ugdymą vaikams. Esminiai priimti sprendimai yra karantino sugriežtinimas ir jo pratęsimas iki sausio 31 d. imtinai. Ribojimų griežtumas yra artimas pirmajam Lietuvoje šiemet galiojusiam kovo karantinui.

Pirmadienį Neringa Venckienė kreipėsi į žiniasklaida pranešimą spaudai, kuriame nurodė, kas jai gresia už patikslintą nusikalstamą veiką kaltinime. „Neseniai kreipiausi į visuomenę su pranešimu, jog į teismą perduotoje baudžiamojoje byloje kaltinamajame akte nurodytas ir penktas nusikaltimas, esą  piktnaudžiavau globėjos teisėmis, taip laužant Lietuvos ir JAV ekstradicijos sutartį.

Lenkijai uždarius sienas, pasienyje su Vokietija įstrigo lietuviai. Keleivinis autobusas sieną kirto šiek tiek po vidurnakčio ir lenkų pareigūnai jį sulaikė. Lietuvos Vyriausybei kol kas nesiseka derybos su Lenkijos Vyriausybe. Premjeras lenkų prašo 72 valandoms atidaryti humanitarinį koridorių, kad žmonės grįžtų namo.

Lietuvoje skelbiant vis daugiau pranešimų apie naujus užsikrėtimo atvejus koronavirusu, su nesklandumais susidūrė ir Vyriausybė – nustojo veikti oficialus internetinis puslapis. Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Vyriausybės atstovai, šiuo metu dėl didelio lankytojų skaičiaus internetinis puslapis lrv.lt tiesiog neveikia. „Dėmesio! Dėl didelio lankytojų skaičiaus kilo trikdžių lrv.lt svetainėje. Atsiprašome, jei patyrėte nepatogumų.

Premjeras Saulius Skvernelis šeštadienio vakarą paaiškino, kokia atsakomybė gresia tiems, kurie nesilaikys karantino režimo. Pasak jo, už tai gresia ir administracinė, ir baudžiamoji atsakomybė. „Dėl šių pažeidimų numatyta atsakomybė asmenims, priklausomai nuo padaryto nusižengimo, nuo 60 iki 3 tūkst. eurų, kalbant apie juridinius asmenis, priklausomai nuo veikų ir kokios pasekmės yra sukeltos“, – per Vyriausybės posėdį sakė S. Skvernelis.

Lietuvos Vyriausybė šeštadienį nusprendė, kad Lietuvoje turi įsigalioti trečias civilinės saugos sistemos parengties lygis. Iš viso Lietuvoje yra trys civilinės saugos sistemos parengties lygiai ir štai kuo jie skiriasi. Skirtingi civilinės saugos sistemos lygiai Lietuvoje gali galioti priklausomai nuo situacijos sudėtingumo. Pirmas lygis yra įprastas, trečias – visiškos parengties.

Lietuvos Vyriausybė penktadienio vakarą pranešė, kad šalyje naujų koronaviruso atvejų nėra. Iš viso iki šiol ištirti 247 mėginiai, vienintelis atvejis buvo patvirtintas vasario 27 dieną iš Italijos grįžusiai šiaulietei.  Penktadienį buvo atlikti aštuoni tyrimai.  Pasaulyje koronavirusas nustatytas 92 šalyse. Nuo jo mirė daugiau kaip 3400 žmonių.

Prezidentas Gitanas Nausėda Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikime žada siekti didesnės kompensacijos naujajame bendrijos biudžete dėl lietuvių emigracijos į Vakarų Europos šalis. Tai šalies vadovas pareiškė Briuselyje prieš prasidedant viršūnių susitikimui dėl 2021–2027 metų ES biudžeto. Praėjusį penktadienį Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis pasiūlė skirti papildomai lėšų šalims, kurios pastarąjį dešimtmetį prarado daugiausia žmonių.

Lietuvos Vyriausybė paprašė Europos Žmogaus Teisių Teismo duoti daugiau laiko parengti poziciją dėl Saudo Arabijos piliečio skundo, kad 2005–2006 metais jis buvo neteisėtai kalinamas slaptame amerikiečių kalėjime Lietuvoje. Iki šiol Lietuvos Vyriausybė kategoriškai neigė, kad šalyje veikė slaptas Centrinės žvalgybos valdybos kalėjimas. 51 metų Mustafa al Hawsawis šiuo metu kalinamas JAV Gvantamo bazėje. Jis sulaikytas 2003 metais Pakistane.

Lietuvos Vyriausybė trečiadienį nusprendė prisidėti prie kitų Europos šalių iniciatyvos įtvirtinti tikslą pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos iki 2050-ųjų, nepaisant galimų iššūkių šalies ūkiui. Ministrų kabinetas šį sprendimą priėmė likus dienai iki Europos Sąjungos viršūnių susitikimo, kuriame bus sprendžiama, ar įsipareigoti iki 2050 metų iki nulio sumažinti grynąjį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Pirmadienį Ukrainos karinių oro pajėgų orlaivis iš Lietuvos išgabeno beveik milijoną Lietuvos kariuomenės nebenaudojamų šaudmenų. Jie skirti Ukrainos kariuomenei. Šie šaudmenys tinka sovietinės gamybos lengviesiems šaulių ginklams – automatiniams šautuvams, kulkosvaidžiams. Sprendimą dėl šaudmenų perdavimo Lietuvos Vyriausybė priėmė vasario pradžioje. Perduodamo turto įsigijimo vertė 255,5 tūkst. eurų, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Lietuvos Vyriausybė parengė planą, kokių žingsnių reikės imtis, jei Britanija iš Europos Sąjungos (ES) pasitrauks be jokio susitarimo. Šį scenarijų numatoma aptarti trečiadienio Ministrų kabineto pasitarime. Britų parlamentarai dėl išstojimo iš ES sutarties planuoja balsuoti antradienio vakarą.

Lietuvos Vyriausybė rengia planą, kokių žingsnių reikės imtis, jei Britanija iš Europos Sąjungos (ES) pasitrauks be jokio susitarimo. Sausio mėnesį šį scenarijų numatoma atskirai svarstyti Vyriausybės pasitarime. Užsienio reikalų ministerijos (URM) teigimu, jei „Brexitas“ įvyks be susitarimo, gali tekti skubiai keisti įstatymus, reguliuojančius mokesčius, aviaciją ir jūrų transportą, profesinių kvalifikacijų pripažinimą.

Lietuva Paryžiuje steigia nuolatinę atstovybę prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO). Šios organizacijos nare Lietuva tapo šių metų liepą. Norint šaliai aktyviai dalyvauti organizacijos veikloje ir bendradarbiauti su EBPO įgyvendinant svarbias nacionalines reformas, Užsienio reikalų ministerija (URM) siūlo įsteigti atstovybę. Pagal ministerijos siūlymą, atstovybė turėtų būti įkurta nuo gruodžio 1 dienos.

Lietuva įgyvendins savo įsipareigojimus ir šiemet pasieks NATO standartą gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), nors dėl spartesnio ekonomikos augimo krašto apsaugos finansavimą gali tekti padidinti keliolika milijonų eurų, teigia premjeras Saulius Skvernelis. „Mes surasime būdus (įgyvendinti įsipareigojimus NATO – BNS) nekeičiant pačio biudžeto (....) Tikrai šiais metais 2 proc. bendrojo vidaus produkto bus panaudoti.

Lietuvos Vyriausybė siūlo Briuseliui atsisakyti laiko sukiojimo dukart per metus, vietoje to palikti galioti dabar esantį vasaros laiką. Trečiadienį ministrų kabinetas pritarė šiai Susisiekimo ministerijos parengtai Lietuvos pozicijai, kuri bus teikiama Europos Komisijai, vykdančiai viešas konsultacijas dėl vasaros laiko susitarimų. Europos Komisija konsultacijas pradėjo atsižvelgdama į Lietuvos, Suomijos vyriausybių bei Europos Parlamento narių raginimus atsisakyti laikrodžių sukiojimo.

Vieno didžiausių Lietuvoje gamybos, logistikos, energetikos įmones vienijančio koncerno „Achemos grupė“ vadovai su energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu pradėjo pokalbius dėl galimybės mažinti bendrovei tenkančią suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo Klaipėdoje išlaikymo naštą. Be to, iki liepos turėtų paaiškėti, ar Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivas-saugykla bus išperkamas, ar toliau nuomojamas.

Lietuvai 2020 metais ketinant išardyti galingiausią Europoje elektros liniją į Baltarusiją, energetikos ministras sako, jog tai yra aiškus signalas Minskui, jog Lietuva vykdys savo sprendimą neįsileisti baltarusiškos elektros iš, jos manymu, nesaugiai statomos Astravo atominės elektrinės (AE). „Manau, kad taip, tai labai aiškus signalas Baltarusijai, kad tie planai, kurie mūsų patvirtinti, jie nuosekliai įgyvendinami“, – BNS sakė Žygimantas Vaičiūnas.

Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė siūlys atgaivinti Lietuvos ir Lenkijos švietimo komisiją, kad kylančios problemos dėl tautinių mažumų švietimo būtų išspręstos greičiau. Savo ruožtu Lenkijos prezidentas įsitikinęs, kad Lietuvoje gyvenančių lenkų problemos bus sprendžiamos. „Dvišaliai santykiai, pavyzdžiui, švietimo srityje, kurie liestų Lenkijos bendriją ar Lietuvos lenkų atstovus taip pat yra sprendžiami ir bus sprendžiami.

Lietuvoje viešintis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) šeštadienį dvišalius klausimus aptars su prezidente Dalia Grybauskaite. Lietuvai yra svarbi Lenkijos parama, siekiant sinchronizuoti elektros tinklus su Vakarų Europa ir sustiprinti gynybos pajėgumus.

„Kaspersky Lab“ išplatino komentarą po kaltinimų grėsmės kėlimu Lietuvai. „Atsižvelgiant į tai, kad „Kaspersky Lab“ neturi jokių ryšių su bet kuria pasaulio vyriausybe, labai nuvilia, kad Lietuvos Vyriausybė priėmė tokį sprendimą. Mes, žinoma, nesutinkame su šiuo sprendimu. Teigiame, kad Lietuvos verslininkai ir mūsų programos vartotojai neturi dėl ko nerimauti, nes niekados nebuvo pateikta JOKIŲ mūsų kaltumą įrodančių įkalčių.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) giria Lietuvos pastangas kovojant su užsienio pareigūnų papirkinėjimu, tačiau atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje už korupciją skiriamos mažesnės nei vidutinės bausmės, retai konfiskuojami kyšiai. EBPO kovos su užsienio pareigūnų papirkinėjimu darbo grupė naujame pranešime Lietuvai teigia, kad šalis šiose srityje imasi reikšmingų žingsnių, jos teisinis reguliavimas atitinka aukštus standartus.

Vilniuje penktadienį susitinka Lietuvos ir Ukrainos prezidentai Dalia Grybauskaitė ir Petro Porošenka. Prezidentų susitikimo metu abiejų šalių energetikos ministrai numato pasirašyti memorandumą, kurio pagrindu Lietuvos ekspertai ketina vykti į Ukrainą dalytis Ignalinos atominės elektrinės uždarymo patirtimi. Vizito išvakarėse Lietuvos Vyriausybė nutarė perduoti Ukrainai septynis antžeminius siųstuvus, kad ukrainiečiai galėtų transliuoti į Rusijos remiamų separatistų kontroliuojamas teritorijas.

Vokietijos automobilių komponentų pramonės milžinė „Continental“ ir Lietuvos Vyriausybė trečiadienį pasirašė investicijų sutartį bei susitarimą dėl bendradarbiavimo – Vokietijos bendrovė įsipareigojo investuoti 95 mln. eurų į naują gamyklą Kauno rajone, o Vyriausybė – jai padėti ir laiku suteikti visus leidimus. „Tai bus didžiausios investicijos į gamybinį projektą Lietuvos istorijoje.

Nuo šiandien vilniečiai ir miesto svečiai vėl gali įžengti į Lukiškių aikštę, lankytojams atvertą po rekonstrukcijos. Aikštėje per pusantrų metų buvo atlikti svarbiausi tvarkybos darbai, pagal realius pėsčiųjų srautus perplanuoti bei naujai išvedžioti takeliai. Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius sako, kad Lukiškių aikštė ateityje bus kur kas žalesnė nei iki šiol – joje planuojama pasodinti apie 200 naujų medžių.

Seimas po svarstymo pritarė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisų projektui Nr.  XIIIP-1039(2), kuriuo siūloma į nacionalinę teisę perkelti Europos Sąjungos direktyvų nuostatas. Teikiamu projektu numatoma aiškiau reglamentuoti sunkvežimių ir sunkiasvorių transporto priemonių patikrinimą kelyje.

Pirmąjį rudens savaitgalį Marijampolėje aplankęs 14-ka Lietuvos miestų ir miestelių baigėsi visą vasarą trukęs, Lietuvių kino akademijos (LiKA) surengtas kino festivalis „Sidabrinės gervės naktys 2017“. Aštuntą kartą surengto festivalio organizatoriai džiaugiasi, kad lietuvaičiai – tikri kino gerbėjai. Pirmą kartą 2010 metais surengtas festivalis ne tik pateisino, bet ir pranoko lūkesčius. Šiemet festivalis nukeliavo daugiau nei 5 tūkst.

Lietuvai siekiant, kad Astravo atominė elektrinė (AE) netoli Vilniaus būtų statoma saugiai, laikantis tarptautinių standartų, valdžia ketina riboti elektros pralaidumus su Baltarusija bei apmokestinti elektrą iš kaimyninės šalies. Taip pat siūloma uždrausti Kruonio hidroakumuliacinei elektrinei teikti paslaugas Baltarusijai. Tokios ir kitos priemonės numatomos Energetikos ministerijos parengtame plano projekte, skirtame apsisaugoti nuo Astravo AE grėsmių.

Lietuvos Vyriausybės nariai ketvirtadienį sutarė tęsti spaudimą Baltarusijai dėl Astravo atominės elektrinės saugumo, bet kartu siekti plėtoti gerus ekonominius ryšius, sako premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas. Dvišalių santykių perspektyvas Vyriausybės vadovas specialiai sukviestame pasitarime aptarė su užsienio, energetikos, ūkio, susisiekimo ir aplinkos ministrais. „Mūsų pozicija nesikeičia dėl Astravo, principingumas yra svarbiausias kriterijus, tikrai nenusileisime.

Lenkija prieš 2010 metų Smolensko katastrofą rimtai svarstė Rusijai parduoti naftos koncerno „Orlen“ valdomą naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose, o vėliau, tariantis dėl galimo jos uždarymo, tuometinis Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis ragino „Orlen“ vadovą Jaceką Krawiecą „paauklėti lietuvius“. Tai atskleidžia portalo tvp.info paviešintas slapta įrašyto pokalbio fragmentas.

Minske vykusiame Espo konvencijos šalių aukšto lygio susitikime nepriimti papildomi sprendimai dėl Astravo atominės elektrinės (AE), jų tikimasi neeiliniame susitikime, kurį sutarta surengti kitąmet. Lietuvos aplinkos apsaugos ir užsienio reikalų ministrai kiek skirtingai vertina Minsko susitikimo rezultatus. „Deja, Minskas netapo ta vieta, kurioje Espo konvencijos šalys galėjo pasiekti susitarimų.

Seimas apsispręs, branduolinę elektrinę, statomą Baltarusijos Astravo rajone, pripažinti nesaugia ir keliančia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai.

Astravo atominės elektrinės statybų projekte numatyta, kad ateityje jos teritorijoje gali būti pastatyti dar du reaktoriai, penktadienį pareiškė Rusijos ambasadorius Baltarusijoje Aleksandras Surikovas. „Preliminariai planuota, kad esant normaliai įvykių eigai ir esant elektros energijos ir tuo pačiu pagaminamos šilumos pardavimo rinkoms, yra rezervinės aikštelės, kuriose galima pastatyti dar du reaktorius ir padvigubinti pajėgumus čia pat, nes geopolitinės sąlygos čia yra palankiausios.

Pagal seksualinių mažumų teises Lietuva užima 40-tą vietą iš 49 Europos šalių, rodo naujas tyrimas. Per metus Lietuva pagal šį rodiklį nukrito keturiomis pozicijomis. Tarptautinės LGBTI (lesbiečių, gėjų, biseksualių, transseksualių ir interseksualių asmenų) teisių organizacijos „ILGA-Europe“ paskelbtoje apžvalgoje Lietuva šiemet dalinosi 39-40 pozicijomis su Latvija, o Estija kartu su Albanija pasidalino 23-24 vietas, pranešė nevyriausybininkai.

Baltijos šalys artimiausiu metu pasirašys sutartis su Jungtinėmis Valstijomis dėl amerikiečių karių statuso. Pirmieji susitarimą su amerikiečiais ketvirtadienį pasirašys latviai. Sutartį Rygoje patvirtins Latvijos gynybos ministras Raimondas Bergmanis ir JAV ambasadorė šioje šalyje Nancy Pettit. Estijos Vyriausybė ketvirtadienį ketina patvirtinti sutarties tekstą. Lietuvos Vyriausybė tai jau padarė, o pasirašymas Vilniuje numatomas kitą savaitę.

Latvijoje atsisakyta idėjos privalomai registruoti išankstinio mokėjimo SIM kortelių turėtojų duomenis, pranešė ją inicijavusi Susisiekimo ministerija. Pasak ministro Aivio Freidenfeldo, taip nuspręsta Susisiekimo, Teisingumo, Vidaus reikalų ministerijų bei teisėsaugos institucijų ekspertams šią idėją kruopščiai išanalizavus ir pripažinus ją netikslinga.

Lietuvos Vyriausybė nesitiki, kad Baltarusija galėtų imtis atsakomųjų priemonių Lietuvos atžvilgiu, šaliai bandant blokuoti Astravo atominės elektrinės projektą, pirmadienį paskelbtame interviu pareiškė energetikos ministras Rokas Masiulis.

Premjeras Algirdas Butkevičius atmeta ekspertų kritiką dėl kitų metų biudžeto projekto. Jo nuomone, biudžeto kritikai neįvertina kelių kriterijų, kurie lems biudžeto pajamų surinkimą – geresnio mokesčių administravimo ir pajamų iš „šešėlio“. „Dėl ekspertų kritikos galiu pasakyti, kad kiekvienais metais ekspertai kritikuoja biudžeto projektus, ir aš atsimenu, kad pernai irgi sakė, kad prognozė – per daug optimistinė, kad biudžeto pajamų planas yra per daug optimistinis, bet kaip jūs matote, plana...

  Nigerijos uosto prieigose pagrobti du Lietuvos ir du Ukrainos jūreiviai, antradienį pranešė Lietuvos Vyriausybė. Laivas užpultas Port Harcourto uosto prieigose. Bahamų salose registruotas laivas plaukė su Komorų salų vėliava. Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Rimantas Vaitkus BNS sakė, kad iš viso laive buvo 16 Lietuvos piliečių. Didžiąją dalį laivo įgulos sudarė Lietuvos ir Ukrainos piliečiai, LNK Žinioms sakė Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis.