lietuvos raudonasis kryžius

Daugiau nei pusė lietuvių sako susidūrę su situacija, kai jiems patiems ar artimiesiems prireikė pirmosios psichologinės pagalbos. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad net 4 iš 10 lietuvių nežino, kaip tokią pagalbą suteikti. Lietuvos Raudonasis Kryžius pabrėžia – krizinėje situacijoje esantį žmogų svarbiausia išklausyti ir palaikyti. O pasak psichologų, pirmieji požymiai, kurie byloja apie sudėtingą žmogaus emocinę būklę yra elgesio pokyčiai, miego sutrikimai ir emocijų kaita.

Jau penkias dienas Lietuvoje tebeieškomas dingęs 15-metis Matas. Intensyvią paiešką vykdo ne tik policijos pareigūnų pajėgos, bet aktyviai prisideda ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus organizacija, Šaulių sąjunga bei savanoriai. Pernai metais visuomenę sukrėtė dingęs 15-metis Mykolas, kurio paieškos baigėsi liūdnai – rastas paauglio kūnas Trakų rajone, upėje per 4 metrus nuo kranto.

Lietuvos Raudonasis Kryžius savo socialinio tinklo paskyroje pasidalino aktualia informacija, jog termometro stulpeliai šią savaitę pakils itin aukštai. Smarkiai ir ilgai prakaituojant, organizmas netenka daug skysčių ir druskų, todėl yra svarbu neperkaisti. Esant aukštai temperatūrai gerkite daug vandens, dėvėkite galvos apdangalą.

Septintokas Astijus savo darbais stebina ne vieną – berniukas iš pastilino lipdo animacinių filmukų herojų figūrėles. Lietuvos Raudonasis Kryžius socialiniuose tinkluose pasidalino Astijaus darbų nuotraukomis ir kreipėsi pagalbos – kad jis toliau galėtų tęsti darbus, reikalingas specialus plastilinas.

Vakar pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė apsilankė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Raseinių skyriaus nakvynės namuose ir vaikų dienos centre. Socialiniuose tinkluose Raudonasis Kryžius pasidžiaugė D. Nausėdienės vizitu ir pasidalino akimirkomis iš susitikimo. Sulaukė daug vaikų klausimų Elegantiškai pasipuošusios pirmosios šalies ponios, darbuotojų, nakvynės namų ir vaikų dienos centro gyventojų veidus puošė šypsenos, o vaikai pasitiko su dovanėlėmis.

Devynmetės kaunietės paieškos tęsiasi jau trečią parą. Mergaitės pėdsakų aptikti dar nepavyko, bet institucijos, nevyriausybinės organizacijos ir gyventojai nenuleidžia rankų. Paieškoje dalyvaujantys savanoriai papasakojo, kokia situacija yra šiuo metu, ir priminė, į ką visiems būtina atkreipti dėmesį.

Nuo gaisro nukentėjusiems Viršuliškių daugiabučio gyventojams iki sekmadienio vakaro buvo paaukota daugiau nei 135 tūkst. eurų, praneša Raudonasis Kryžius. Kaip dalinti paramą nukentėjusiems bus sprendžiama vėliau šią savaitę, gavus informaciją apie gyventojų paramos poreikius iš Vilniaus miesto savivaldybės. Aukas nuo gaisro Viršuliškėse nukentėjusiems gyventojams Raudonasis Kryžius pradėjo rinkti praėjusį trečiadienį. Pranešama, kad aukoti galima internetinėje svetainėje aukok.

Kalėdos – metas, kai daugelis žmonių, turintys galimybę, sugrįžta namo pas savo artimuosius ir gražiausias metų šventes praleidžia su šeima. Tačiau yra tokių, kurie neturi nei namų, nei artimųjų. Būtent šie žmonės gyvena Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Raseinių nakvynės namuose. Šiuo metu juose apsistoję 25 krizės paliesti žmonės, kurių tai vieninteliai turimi namai – juose ir bus sutinkamos Kalėdos, rašoma pranešime spaudai.

Lietuvos Raudonasis Kryžius savo „Facebook“ paskyroje pasidalino, kad trumpuoju humanitarinės pagalbos numeriu 111 kreipėsi mama su 2 metukų dukryte Eva, sergančia Dauno sindromu. „Mama prasitarė, kad šiuo metu sunkiai verčiasi ir labai stokoja būtiniausių daiktų, maisto produktų. Mergaitei labai reikia drabužėlių, mišinukų, sauskelnių bei vaisių ir daržovių tyrelių, kurias Eva labai mėgsta.

Lietuvos Raudonasis Kryžius savo „Facebook“ paskyroje pasidalino įrašu, kuriame papasakojo istoriją, kaip trumpuoju humanitarinės pagalbos numeriu paskambino Stasys iš Radviliškio rajono ir paprašė vienintelio dalyko – akinių. Senjoras labai silpnai mato į tolį, o pats akinių įsigyti galimybės neturi. Kadaise Stasiui nutiko nelaimė ir jo akys buvo apipiltos actu, todėl jo regėjimas šiandien toks silpnas ir akys – pažeistos.

Tradiciškai artėjant Vėlinėms, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanoriai sulaukia jų globojamų senjorų prašymų padėti nuvykti į kapines, kur ilsisi jų artimieji ir padėti sutvarkyti kapus: sugrėbti lapus, uždegti žvakeles ir tiesiog pabūti kartu. Socialiniame tinkle „Facebook“ Lietuvos Raudonasis Kryžius pasidalino įrašu, kuriame skelbiama, kad savanoriai padėjo senjorams aplankyti kapus. Pagalba senjorams „Šiauliuose savanoriai suskubo į pagalbą Šiaulių tremtinių bendruomenei.

Per pirmąsias veiklos dienos Raudonojo Kryžiaus pagalbos linija sulaukė beveik 900 skambučių, sako nevyriausybinės organizacijos atstovė. „Per tris geras paras sulaukėme beveik 900 skambučių. Didelė dalis jų yra kažkokie neadekvatūs prašymai ar išgėrę žmonės skambina. Į juos patenka ir tokie atvejai, kur paskambina ir nekalba“, – BNS sakė Luka Lesauskaitė. „Grubiai iš tų 900 trečdaliui jau yra organizuojama pagalba“, – pridūrė ji.

Lietuvos Raudonasis Kryžius praneša, kad nutikus nelaimei, dėl kurios prireikia humanitarinės pagalbos daiktais ar drabužiais, konsultacijos psichologinės pagalbos – Lietuvos gyventojai kviečiami skambinti trumpuoju humanitarinės pagalbos numeriu 111 ir LRK savanoriai bei darbuotojai suteiks skubią humanitarinę pagalbą. Per 1 parą nuo trumpojo humanitarinės pagalbos numerio startavimo, Lietuvos Raudonasis kryžius sulaukė 321 pagalbos prašančio skambučio.

Lietuvoje daugiau nei pusės mirčių priežastis yra širdies ir kraujagyslių ligos. Viena jų – infarktas, dažnai ištinkantis visiškai netikėtai. Todėl Lietuvos Raudonasis Kryžius pasidalino, kokie simptomai išduoda infarktą ir kaip elgtis jam ištikus – tai gali išgelbėti gyvybę. Rugsėjo 29 dieną buvo minima Pasaulinė širdies diena, skirta atkreipti dėmesį į širdies ligas sukeliančius rizikos faktorius, taip pat paskatinti sveikos gyvensenos propagavimą.

Stebint socialiniuose tinkluose grybautojų miško laimikius, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus specialistai primena, kaip reikėtų saugiai grybauti. „Lietuviškai vasarai sugrįžus, vėl socialiniuose tinkluose pasipils pilnos grybų pintinės bei gardžiausių patiekalų su grybais nuotraukomis!“ – rašo feisbuko paskyroje Lietuvos Raudonasis Kryžius.

Susprogdinus užtvanką Ukrainoje Lietuvos Raudonasis Kryžius antradienį paskelbė skiriantis 1 mln. eurų humanitarinei pagalbai, evakuacijai ir kitiems būtiniausiems poreikiams užtikrinti.

Šią savaitę Lietuvą sukrėtusios netikėtos žinomų žmonių mirtys dar kartą priminė, kokia svarbi yra laiku suteikta pirmoji pagalba. Deja, daugelis žmonių bijo ją suteikti, nes nepasitiki savo žiniomis ir jėgomis. Pasak Lietuvos Raudonojo Kryžiaus (LRK) vyr. instruktorės-lektorės Agnės Jankauskienės, neramina ir tai, kad daugelį gyventojų jau įvykusi nelaimė paskatina mokytis padėti kitam, o dalis lietuvių vis dar tiki mitais apie pirmąją pagalbą.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanoriai pirmadienį išvyksta į kelionę po visas šalies savivaldybes, jose gyventojams skleis žinią apie organizacijos veiklą. „Norim tikrai nunešti labai svarbią žinią, kad esam valstybės pagalbininkas ir ateinam į nelaimę sureaguodami ir padėdami valstybei, savivaldybėms ir visiems žmonėms, kurie pateko į kažkokią bėdą. Tokia yra Raudonojo Kryžiaus misija“, – sostinės Katedros aikštėje kalbėjo Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė.

Lietuvos Raudonasis Kryžius pranešė renkantis paramą nukentėjusiems nuo žemės drebėjimo Turkijoje ir Sirijoje. „Nors Lietuvos ši didžiulė nelaimė tiesiogiai neveikia, kviečiame nelikti abejingais, parodyti susitelkimą ir kaip galime padėti Turkijai ir Sirijai kuo greičiau pašalinti žemės drebėjimų sukeltus padarinius bei išgelbėti kuo didesnį skaičių žmonių“, – pranešime cituojama Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė.

Lietuvos Raudonasis Kryžius feisbuke pasidalijo globojamos 78-erių Angelės iš Vilniaus prisiminimais apie 1991 m. sausio 13-ąją. Senjorė sako, kad lemtingąją naktį buvo sunku blaiviai mąstyti, todėl būtų galėjusi ryžtis bet kam. „78 metų Angelė iš Fabijoniškių savanorei pasakojo, kad sausio 13-ąją su dvejomis dukromis leido prie seimo. „Tą dieną buvo apėmęs begalinis nerimas, buvo sunku net mąstyti. llgai prisiminsiu tą vienybę, kuri tvyrojo ore.

Žiemai rodant aštresnius nagus, tautiečiai vėl raitojasi rankoves ir Rusijos pradėto karo alinamai Ukrainai aukoja ir šiltesnius drabužius, ir miegmaišius. Lietuvos Raudonasis Kryžius skelbia per savaitgalį jų surinkęs keturis tūkstančius. Nors šiltų miegmaišių reikia gerokai daugiau. O artėjant šventėms pavienės organizacijos pakuoja ir veža ukrainiečiams simbolines dovanas su linkėjimais kuo greičiau pasiekti pergalę.

Lietuvos Raudonasis Kryžius visoje Lietuvoje šį savaitgalį skelbia miegmaišių rinkimo akciją, kurie bus paaukoti Ukrainai. „Žinome, kad lietuviai – nepaprastai vieninga tauta ir tai įrodėme ne kartą. Negalime likti abejingi kolegų prašymui surinkti reikalingą kiekį miegmaišių, todėl labai tikimės, kad esame dar nepavargę padėti ir aukoti Ukrainai, kuriai pagalba vis dar yra labai reikalinga“, – pranešime spaudai sako Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė.

Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK) prašo visuomenę susitelkti: iš kolegų, Ukrainos Raudonojo Kryžiaus, gavo žinių, kad šalyje labai trūksta šiltų miegmaišių. Todėl gruodžio 10-11 dienomis Lietuvos Raudonasis Kryžius visoje Lietuvoje skelbia miegmaišių rinkimo akciją ir kviečia žmones atnešti švarius naudotus arba naujus miegmaišius, rašoma pranešime spaudai. „Žinome, kad lietuviai – nepaprastai vieninga tauta ir tai įrodėme ne kartą.

Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK) Ukrainos žmonėms, esantiems pažeidžiamose grupėse ir dėl karo savo šalyje atvykusiems į Lietuvą, vasaros pradžioje pradėjo dalinti 130 Eur vertės korteles apsipirkimui prekybos centruose. Iš viso pirmojo etapo metu LRK išdalino 7565 korteles. Gruodžio 5 dieną prasidėjo antrasis kortelių dalinimo etapas, kurio metu planuojama išdalinti dar 3675 korteles, rašoma pranešime spaudai.

Iš Baltarusijos į Lietuvą patekusiam Šri Lankos piliečiui teko amputuoti vieną koją, jis paguldytas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę Lazdynuose, patvirtino Lietuvos raudonojo kryžiaus atstovė Luka Lesauskaitė ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Giedrius Mišutis.

Naujausios apklausos rodo, kad beveik pusė apklaustųjų šalies gyventojų nemokėtų suteikti pirmosios pagalbos. Sveikatos specialistai kartu su Raudonuoju kryžiumi griebiasi gąsdinti – nemokame suteikti pirmosios pagalbos, prireiks su savimi nešiotis vadinamąjį „antrosios pagalbos krepšelį“. Šiame krepšelyje yra lavonmaišis ir pelenų urna, ir rėmelis mirusiojo nuotraukai. Mat laiku nesuteikus tokios pagalbos – žmogus pasmerktas mirti.

45 proc. Lietuvos gyventojų nesugebėtų kitam žmogui suteikti pirmosios medicininės pagalbos, rodo antradienį paskelbta Lietuvos Raudonojo Kryžiaus užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa. Reaguodami į šiuos nerimą keliančius duomenis, antradienį Raudonasis Kryžius surengė spaudos konferenciją. Jos metu pristatytas „Antrosios pagalbos“ rinkinys.

Kai vykome į Ruklos pabėgėlių priėmimo centrą, žinojome, jog susitiksime su seksualinę prievartą Lietuvoje patyrusiais jaunuoliais. Nutuokėme, kad pokalbis bus klampus ir sunkus. Žinojome, kad reikės prasibrauti pro gėdos šydą, nes niekada nebūna lengva pasakoti, kaip žmogus, turėjęs padėti ir paguosti, pasirinko naudotis tarnybine padėtimi ir tenkinti asmeninius geidulius. Bei gąsdinti, kas bus, jeigu jam nebus paklūstama.

Baltarusija į Lietuvą siunčia migrantus, kuriuos pavertė gyvuoju ginklu. Mūsų šalis šiuos žmones apgręžia atgal į Baltarusijos pusę, bet kol toks metodas nebuvo sugalvotas į Lietuvą pateko net 4140 migrantų, kurių kai kurie vis dar gyvena apgailėtinomis sąlygomis.

Lietuvos Raudonasis Kryžius sako, kad daliai apgręžtų migrantų gali kilti pavojus jų saugumui, taip pat kyla klausimas ir dėl galimo neproporcingo jėgos panaudojimo. Organizacijos teigimu, nors valstybės narės, pagal Europos Sąjungos prieglobsčio procedūrų direktyvą, gali reikalauti, kad tarptautinės apsaugos prašymai būtų pateikti nurodytoje vietoje, kaip šiuo atveju pasienio kontrolės punktuose, tačiau dabartinėje situacijoje įžvelgiamos dvi potencialios problemos.

Kristina Juškytė viena iš Lietuvos Raudonojo Kryžiaus „Šiltų apsilankymų“ programos savanorių. Jų tikslas – mažinti senų žmonių vienišumą. Maždaug kas trečias Lietuvoje gyvenantis vyresnis nei 65 metų žmogus gyvena vienas ir neturi su kuo net pasikalbėti. Seneliams itin svarbus bendravimas, šiltas žodis, išklausymas, todėl savanoriai tampa naujais jų draugais.

 Vienišumas Lietuvoje tampa vis opesne problema. Kai kurie vyresni nei 65 metų žmonės ištisus metus neišeina iš namų, todėl bendravimas jiems yra vienintelis būdas palaikyti ryšį su išoriniu pasauliu. Lietuvos Raudonasis Kryžius yra sukūręs programą „Šilti apsilankymai“, kurios tikslas – mažinti vienišumą ir parodyti seneliams, kad jie rūpi.

Ar yra kažkas baisiau nei vienatvė? Pasaulyje gyvena milijardai žmonių, tačiau kartais atrodo, kad nei vienu iš jų negali pasikliauti. Kas trečias vyresnis nei 65 metų žmogus Lietuvoje gyvena vienas ir šis skaičius kasmet vis didėja. Šiuo metu yra apie 220 močiučių ir senelių, kuriuos lanko Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanoriai. Viena iš jų – panevėžietė Ingrida Tauperytė. Ji prie Lietuvos Raudonojo Kryžiaus prisijungė visai neseniai, tačiau jau spėjo užmegzti draugystę su 87-erių Stanislava.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija savo veiklą pradėjo nuo paramos karo aukoms, ligoninių steigimo, pagalbos varguoliams. Net praėjus 90 metų, Lietuvos Raudonasis Kryžius iki šiol tęsia jos įkūrėjo daktaro Roko Šliūpo humanistines idėjas. 90-ojo jubiliejaus proga šeštadienį Kaune vyks mišios, Raudonojo Kryžiaus klinikinėje ligoninėje, kur 1919 metais buvo įkurta draugija, bus atidengta memorialinė lenta.

Tbilisyje penktadienį ryte nusileido karinių oro pajėgų lėktuvas „Spartanas“, atgabenęs ketvirtąją humanitarinės pagalbos siuntą iš Lietuvos. Šiame krovinyje - palapinės, maisto daviniai ir higienos reikmenis. Be to, „Spartanas“ atgabeno Demokratijos ir labdaros vystymo paramos fondo iš Lietuvos gyventojų ir įvairių įmonių surinką labdarą - drabužius, patalynę, higienos reikmenis, antklodes, miegmaišius, žaislus, kūdikių maistą, avalynę ir galanteriją.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija, koordinuojanti humanitarinės pagalbos teikimą Gruzijai, dėkoja visiems Lietuvos žmonėms, įmonėms ir visuomeninėms organizacijoms, prisidėjusiems prie drabužių ir maisto rinkimo nukentėjusiems Gruzijos žmonėms akcijų. Daugiausia surinkta moteriškų, vyriškų ir vaikiškų drabužių bei patalynės. Dalį gyventojų labdaros sudaro vaikiški žaislai, kūdikių maistas, avalynė ir galanterija.