lietuvos oro uostai

Lietuvos oro uostai prisijungė prie Europos oro uostų iniciatyvos „Net Zero“ – ja siekiama vėliausiai iki 2050 metų pasiekti nulinį anglies dvideginio (CO2) išmetimą. Lietuvos oro uostų generalinio direktoriaus ir Tarptautinės oro uostų tarybos („ACI Europe“) valdybos nario Mariaus Gelžinio teigimu, šiuo metu Vilniaus oro uoste rengiamas planas, kaip į bendrą CO2 apskaitą įtraukti jame veikiančių partnerių emisijas bei jas palaipsniui mažinti, pranešė bendrovė.

Paskutinį kovo sekmadienį simboliškai prasideda aviacinis vasaros sezonas. Jau šių metų balandį keliaujantieji Lietuvos oro uostuose galės rinktis iš beveik 40 maršrutų, tarp kurių populiarios atostogų kryptys, verslui ir emigrantams aktualūs maršrutai.

Vilniaus apygardos teismas Kinijos įmonės „Nuctech“ prašymu laikinai sustabdė Lietuvos oro uostų bagažo patikros įrangos konkursą.  Teismas kovo 25 dieną patenkino bendrovių „Nuctech Warsaw Company Limited“ ir „Inta“ prašymą sustabdyti konkursą, kol bus išnagrinėtas įmonių ieškinys, BNS pranešė teismo atstovė Lina Nemeikaitė. Nutartį per septynias dienas galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Beveik metus Lietuvos oro uostų valdybai vadovavęs Arijandas Šliupas pirmadienį atsistatydino iš pareigų, tačiau dar dirbs iki penktadienio. Tai BNS patvirtino pats A. Šliupas, tačiau daugiau jis nekomentavo.  „Taip. Tiesiog palikime tai kaip yra, tai mano apsisprendimas“ – BNS pirmadienį sakė jis. Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, jog valstybės valdomų įmonių valdybos turi būti skaidrios, jų narių reputacija neturi kelti abejonių.

Lietuvos Vyriausybei nuo pirmadienio laikinai sustabdžius visus keleivinius skrydžius iš Jungtinės Karalystės (JK) į Lietuvą, oro bendrovės taip pat atšaukė ir skrydžius iš Lietuvos į JK.  „Visi šiandienos skrydžiai iš Lietuvos oro uostų į Jungtinę Karalyste jau atšaukti“, – BNS sakė Lietuvos oro uostų atstovas spaudai Tadas Vasiliauskas.

Pasaulio aviacijos verslui išgyvenant krizę, valstybės valdoma bendrovė Lietuvos oro uostai dėl sumažėjusių veiklos apimčių ketina atleisti 48 darbuotojus, pranešė Užimtumo tarnyba.  Tarnybos atstovė Milda Jankauskienė BNS pranešė, kad numatoma atleisti 38 aviacijos saugumo darbuotojus, keturis ugniagesius-gelbėtojus ir šešis vairuotojus.

Keliautojai, kurie naudojasi Lietuvos oro uostų paslaugomis, turėtų įsidėmėti, kad į terminalų vidų įleidžiami tik nosį ir burną dengiančias asmens apsaugos priemones (AAP) dėvintys asmenys, rašoma pranešime žiniasklaidai Taip pat primenama, kad oro uosto patalpose, kur įmanoma užtikrinti 1-2 metrų atstumo laikymąsi, tinka bet kokio tipo nosį ir burną dengiančios asmens apsaugos priemonės, tačiau oro linijų bendrovės taiko skirtingas kaukių dėvėjimo taisykles, todėl prieš skrydį rekomenduojama ...

Ketvirtadienį apie pietus pajūrio gyventojai kurį laiką stebėjo neįprastą reginį – vieną po kito nedideliame aukštyje ratus suko lėktuvas „Boeing“. Iš tiesų, kaip galima pastebėti svetainėje „Flightradar24.com“, atskridę iš Vilniaus oro uosto čia skraidžiojo Lietuvoje registruotas „Boeing 737“. Šis lėktuvas priklauso krovinių gabenimo bendrovei „Bluebird Cargo“, kurią kaip skelbta metų pradžioje, yra nusipirkusi su žinomu verslininku Gediminu Žiemeliu siejama „Avis Sol...

Trys šalies oro uostai rugsėjį aptarnavo per 100 tūkst. keleivių – perpus mažiau nei rugpjūtį (212 tūkst.). Nuosmukis rudens pradžioje fiksuotas po palyginti sėkmingo vasaros sezono, skelbia Lietuvos oro uostai.  Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas teigia, jog pildosi dar vasaros vidurio prognozės – jos rodė, kad dėl griežtėjančių ir labai nevienodų keliavimo sąlygų keleivių srautas rudenį ir žiemą turėtų vėl nustoti augti arba mažėti.

Tris oro uostus vienijanti bendrovė Lietuvos oro uostai ieško, kas norėtų nuomotis patalpas picerijoms Vilniaus oro uoste. Pasak įmonės atstovo spaudai Tado Vasiliausko, dalis reikalavimų konkurso dalyviams pakeisti, atsižvelgiant į neseniai priimtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nutartį. „Peržiūrėjome ir pakeitėme visus nurodytus reikalavimams, įskaitant, bet neapsiribojant prekės ženklo paplitimu ir valdomų taškų skaičiumi.

Pagrindinius šalies oro uostus valdanti bendrovė „Lietuvos oro uostai“ skelbia nenaudojamo turto pardavimo aukcioną. Tarp parduodamo turto – ir įvairūs automobiliai, kurių kaina svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Pigiausiai, už 400 eurų pradinę kainą aukcione parduodamas lengvasis automobilis „VW Polo“ (2005 m.). Jo variklio parametrai: 40 kW; 1,2 litro, automobilio svoris – 1 094 kg., degalų tipas benzinas, degalų bako talpa 50 litrų, rida – 89 113 km.

Šalies aviaciniam gyvenimui po truputį grįžtant į vėžes ir atsiveriant galimybėms organizuoti renginius uždarose erdvėse, duris atvėrė ir naujasis Vilniaus oro uosto  daugiafunkcis pastatas – labai svarbių asmenų (VIP) terminalas su konferencijų centru. Išskirtinėje vietoje, iš kurios matyti įkvepiantis lėktuvų ir perono vaizdas, jau rezervuojamos erdvės renginiams bei išlydėti pirmieji keleiviai, panorę išskirtinio aptarnavimo ir papildomų paslaugų.

Naujasis valstybės valdomos bendrovės Lietuvos oro uostai valdybos pirmininkas Arijandas Šliupas, vadovaudamas Kauno oro uostui prieš 12 metų yra pasirašęs valstybei galimai žalingą sutartį dėl valstybinės žemės nuomos. Sandorį per teismą Lietuvos oro uostai dabar bando atšaukti, o sklype iškilusius pastatus nugriauti. Apie tai praneša portalas 15min.

Vilniaus oro uosto aerodromą už 34 mln. eurų atnaujins kelių ir tiltų statybos bendrovė „Kauno tiltai“. Darbai turėtų būti baigti iki kitų metų pabaigos, neuždarant oro uosto. Tai numato Lietuvos oro uostų ir konkursą laimėjusių „Kauno tiltų“ sutartis – ji bus pasirašyta netrukus.  „Pagal sutartį bus rekonstruojama dauguma Vilniaus oro uoste esančių riedėjimo takų, peronas, įrengiamas naujas riedėjimo takas“, – BNS sakė Lietuvos oro uostų Komunikacijos skyriaus vadovas Marius Zelenius.

Lietuvos oro uostai prognozuoja, kad jau kitą mėnesį turėtų būti atnaujinti kai kurie keleiviniai skrydžiai į ir iš Lietuvos. Tikimasi, kad tam bus skirta ir papildomų lėšų. Anot oro uostus valdančios bendrovės vadovo Mariaus Gelžinio, pirmiausia galėtų būti atnaujinti skrydžiai į tinklinius, didžiuosius oro uostus – Frankfurtą, Kopenhagą, Varšuvą. „Pirmiausia ir pačiai šaliai būtų svarbu atgaivinti pasiekiamumą, orientuotumėmės į HUB'us pagrindinius.

Visame pasaulyje pranešama apie pakitusį gyventojų elgesį dėl koronaviruso baimės. Ir Lietuvoje jau pranešta apie gerokai išaugusią kai kurių maisto produktų ir apsaugos priemonių paklausą parduotuvėse. Tačiau kai kas net nesivargina eiti į jas. Valstybės įmonės „Lietuvos oro uostai“ Strateginės komunikacijos skyriaus vadovas Marius Zelenius asmeninėje „Facebook“ paskyroje pasidalijo nuotrauka ir įrašu apie gerokai išaugusį vagysčių skaičių.

Vilniaus oro uoste pradėjo veikti išmanieji patikros varteliai, leisiantys sklandžiau judėti keleiviams, pranešė įmonė Lietuvos oro uostai. Tokios sistemos šiuo metu neturi nė vienas Baltijos šalių ar Lenkijos oro uostas. „Be Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) postų keleiviams dabar siūlome galimybę atlikti savarankišką pasienio patikrą.

Didėjant keleivių ir skrydžių į Lietuvą mastams, politikai svarsto apie oro uostų plėtrą Lietuvoje. Nors galutinis sprendimas nėra patvirtintas, vienas kandidatas į merus siūlo išeitį – statyti naują pagrindinį šalies oro uostą Kaišiadoryse. Dabartinis Kaišiadorių rajono meras, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narys Vytenis Tomkus siekia po rinkimų tęsti darbus savivaldybės vadovo kėdėje.

Oro linijų bendrovėms „Finnair“ ir „RusLine“ Lietuvos oro uostai šiemet skirs 112 tūkst. eurų dydžio finansinę paramą už papildomus skrydžių dažnius iš Vilniaus į Helsinkį ir Sankt Peterburgą. Kvietimą teikti paraiškas dėl naujų skrydžių arba esamų papildomų dažnių Lietuvos oro uostai jau penktą kartą paskelbė šių metų liepą. Tikimasi, kad iš Maršrutų plėtros fondo skiriama parama suteiks dar daugiau galimybių keliautojams, kurie aktyviai žvalgosi naujų atostogų krypčių ar verslo kelionių.

Tarptautiniai Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai liepos mėnesį sulaukė 407,9 tūkst. keleivių - 14 proc. mažiau nei pernai liepą, kai jų buvo 472,5 tūkst. Didžiausios įtakos tam turėjo dėl rekonstrukcijos uždarytas Vilniaus oro uostas. „Liepos rezultatai nepaveiks bendro per metus aptarnautų keliautojų skaičiaus ir planuojame, kad jis išliks ne blogesnis nei pernai. Nors šį mėnesį fiksuotas keleivių sumažėjimas, tačiau pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos oro uostai sulaukė 15 proc.

Lietuvoje jau veikia 3 oro uostai, tačiau nė iš vieno iš jų tiesioginiu skrydžiu nepasieksime JAV ar kitų tolimesnių pasaulio kampelių. Didelių galimybių plėsti šiuos oro uostus nėra. Kyla svarstymai, ar Lietuva pasirengusi visiškai naujam, didesniam oro uostui? Prasidėjus Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijai visos pajėgos mestos į Kauną. Ir nors gali atrodyti, kad Kaunas puikiai susitvarko ir galėtų visą laiką išlikti pagrindiniu oro uostu, galimybių tam taip pat nėra.

 Vakar (kovo 19 d.) gavus melagingą pranešimą apie Vilniaus oro uoste padėtą sprogmenį, Lietuvos oro uostai imasi skaičiuoti, kokią finansinę žalą patyrė oro uostas, aviakompanijos ir visos oro uoste veiklą vystančios įmonės. Turėdami konkretų žalos įvertinimą, Lietuvos oro uostai reikš ieškinį pranešimo autoriui.

Valstybės įmonė Lietuvos oro uostai per devynis šių metų mėnesius pasiekė 8,9 mln. litų grynojo pelno. Jungtinė įmonė veikti pradėjo tik šių metų liepos mėnesio 1 d., iki tol veiklą vykdė trys atskiros valstybės įmonės – Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai. „Rezultatai rodo, kad nuo tada, kai buvo sujungtos Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus valdžiusios įmonės, pasiekėme finansinį stabilumą.

Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai žiemos sezoną pradeda nauja kryptimi į Šanoną Airijoje, dažnesniais reisais į Maskvą ir Amsterdamą bei papildomais šventinio laikotarpio skrydžiais. Sekmadienį prasidėjęs ir kovo 29 dieną pasibaigsiantis žiemos skrydžių sezonas siūlo keliauti į 33 šalis 61 kryptimi.

Žinių radijas „Lietuvos oro uostų“ vadovas Gediminas Almantas sako, kad netrukus keleiviams gali būti pasiūlyta naujų maršrutų. „Yra nuolatinės derybos su tokiomis kompanijomis, kurios į Lietuvą dar niekada neskraidė. Negalėčiau dabar paminėti pavadinimų, tai darytų įtaką mūsų deryboms. Kompanijos iš Rytų arba iš Pietinių krypčių skraidytų į Lietuvą, tokių susisiekimo krypčių dar nebuvo.“ „Į Vakarus tikėtis naujovių, kurių Lietuvoje dar nematėme, būtų sunku.

Žinių radijas „Lietuvos oro uostų" vadovas Gediminas Almantas „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ prognozuoja, kad Malaizijos keleivinio lėktuvo katastrofa turės įtakos bilietų kainoms. Anot jo, tai keleiviai pajus artimiausiu metu. Tuo pat metu pašnekovas pabrėžė, kad mūsų šalies oro uostams mažai įtakos turės sprendimas atsisakyti maršrutų per Ukrainos oro erdvę: „Iš principo, tiek, kiek tai susijęs su maršrutais iš Lietuvos oro uostų, mūsų tai neįtakoja arba įtakoja labai minimaliai.

Sausio mėnesį į Lietuvos oro uostus atvyko ir iš jų išvyko 135,6 tūkst. keleivių – 5 proc. daugiau nei prieš metus. Daugiausiai keleivių šiemet atvyko iš ir išvyko į Jungtinę Karalystę (31,7 tūkst. arba 23,4 proc.), Vokietiją (14,9 tūkst. arba 11 proc.), Danijos (14 tūkst. arba 10,3 proc.), Latvijos (13,2 tūkst. arba 9,8 proc.) ir Airijos (12,4 tūkst. arba 9,2 proc.), praneša Statistikos departamentas.