lietuvos nepriklausomybės

Vasario 16 dieną Lietuvos paštas į apyvartą išleidžia pašto ženklą, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo 90-mečiui paminėti. Pašto ženklo „1918–2008 Vasario 16“ autorius – dailininkas S. Luzinas. Kartu bus išleidžiamas pirmos dienos vokas ir suvenyrinis lapas.Tą pačią dieną pirmos dienos datos spaudu Vilniaus apskrities centriniame pašte bus antspauduojama pašto korespondencija, apmokama šiuo pašto ženklu.

Dar nebaigtas montuoti paminklas Lietuvos himno autoriui Vincui Kudirkai jau kelia vilniečių diskusijas, rašo „Lietuvos rytas“.„Tegul saulė Lietuvoj“, – tokią trečiojo posmo eilutę mato vilniečiai Ant aikštėje iškilusios stilizuotos varpinės kolonos. Būtent taip skamba ir Seimo patvirtintas Lietuvos himnas. Tačiau jau pasigirsta nuomonių, jog įamžinti tokią eilutę nebuvo teisingas pasirinkimas.

Dar šiemet Lietuvoje gali būti įsteigta nauja valstybės premija ar stipendija, pavadinta skambiu Nepriklausomybės vardu. Tokią idėją jau kurį laiką puoselėja ir apie ją diskutuoja Istorinių Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo sukakčių minėjimo komisija, rašo „Lietuvos žinios“. Konkretesnį pavidalą sumanymas turėtų įgyti po poros savaičių, kai bus apsispręsta dėl konkrečių premijos teikimo kriterijų.

Senųjų deputatų krėslų ir tribūnos, tuometinio gobeleno buvusioje parlamento posėdžių salėje neliks. Salės likimą svarstanti darbo grupė apsisprendė sukurti pigiau kainuojančią autentiką, rašo „Lietuvos žinios“.Seimo valdyba dar liepos mėnesį sudarė darbo grupę Kovo 11-osios vardu pavadintos buvusios Seimo posėdžių salės naudojimo koncepcijai parengti. Projektas turėjo būti pateiktas valdybai prieš kelias savaites, tačiau jis neparengtas iki šiol. Nors tikimasi atiduoti iki Naujųjų metų.

Knygyne paėmęs į rankas naująją Algirdo Brazausko knygą “Ir tada dirbome Lietuvai” nustebau, jau pirmajame puslapyje aptikęs žodį fuck. Laiko tėkmė nesustabdoma: pažanga, globalizacija kaip smėlio smiltys skverbiasi į kiekvienus namus, į kiekvieną galvą. Vis dėlto net ir laikui dievui Kronui dirbant savo darbą bei negailestingai ryjant savo vaikus skausminga praeities dimensija, klausimas, kas ką dirbo tais laikais, Lietuvai ar nelietuvai, neišnyksta, o, rodos, tempiasi it skausminga styga.

Arvydas Akstinavičius: Lietuvos pabudimas rugpjūčio 23 d. šviesoje Savo pranešimą suskirstyčiau į keturias dalis. Pirmoje kalbėsiu kaip pilietis, antroje – kaip politikas, trečioje – kaip socialdemokratas, o ketvirtoje, baigiamojoje – kaip Socialdemokratų sąjungos narys. Kadangi laikausi principo, kad kiekviename pranešime šalia analizės, vertinimų, kritikos privalo būti siūlymai, tai pabaigoje ir pateiksiu ką ir kaip reikia daryti iš socialdemokratinės pozicijos.

Prezidentas Valdas Adamkus ketvirtadienį priėmė Lietuvos, Latvijos ir Estijos Aukščiausiųjų Tarybų buvusius pirmininkus.Kaip BNS sakė prezidento patarėjas vidaus politikos klausimais Lauras Bielinis, priimdamas Vilniuje šiuo metu viešinčius buvusius Aukščiausiųjų Tarybų pirmininkus V. Adamkus norėjo išreikšti pagarbą politikams, kurių vadovaujami parlamentai priėmė nepriklausomybės deklaracijas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Minėdami Lietuvos kariuomenės dieną, NATO oro policijos misiją Baltijos padangėje vykdantys portugalai pilotai Kryžių kalne netoli Šiaulių pastatė simbolinį kryžių. Kaip BNS informavo Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazės atstovė vyresnioji leitenantė Agnė Balčiauskytė, iš katalikiškos Portugalijos į katalikišką Lietuvą atvykę kariai kryžių pastatė savo iniciatyva. "Tai nedidelis metalinis kryžius.

Minėdami Lietuvos kariuomenės dieną, antradienį NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys Portugalijos kariai Kryžių kalne pastatys simbolinį kryžių ir, jei leis oro sąlygos, surengs naikintuvų F-16 parodomąjį skrydį. Kariuomenės dienos minėjimo renginiai Šiaulių apskrities įguloje prasidės šv. Mišiomis Šiaulių Šv.

Prezidentas Valdas Adamkus, artėjant Mirusiųjų pagerbimo dienai (Vėlinėms), apsilankė Vilniaus Rasų kapinėse.Šalies vadovas dalyvavo kenotafo, pastatyto okupantų nužudytiems 1918-ųjų vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams Kaziui Bizauskui, Pranui Dovydaičiui, Vladui Mironui atminti, šventinimo iškilmėse. Šių sovietų nužudytų iškilių Nepriklausomos Lietuvos veikėjų amžinojo poilsio vietos nėra žinomos.

Jei ne Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta nuostata, kad mūsų valstybėje žemę gali įsigyti tik jos piliečiai, uostamiestis greičiausiai priklausytų vokiečiams, kurie nuo seno jame turėjo žemės ir galėtų pretenduoti į nuosavybę, ketvirtadienį rašo "Vakarų ekspresas".Šiandien, minint 15-ąsias Lietuvos Konstitucijos priėmimo metines, vis labiau diskutuojama, ar šis svarbiausias šalyje teisinis dokumentas nėra pasenęs bei ar nevertėtų jo keisti.

Rasų kapinėse pastatytas kenotafas okupantų nužudytiems 1918-ųjų vasario 16-tosios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams Kaziui Bizauskui, Pranui Dovydaičiui, Vladui Mironui atminti.2007 m. spalio 29d. 16 val. Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis pašventins skulptoriaus Vlado Urbanavičiaus sukurtą kenotafą, sakoma pranešime spaudai.

Sekmadienį senosiose Utenos miesto kapinėse į amžiną poilsį palydėtas A. Vienuolio – Žukausko sūnėnas, biografinių knygų apie vyskupą ir poetą Antaną Baranauską ir A. Vienuolį – Žukauską autorius, Utenos garbės pilietis, Rapolas Šaltenis, praneša "Anykšta".  Jis dar spėjo palaikyti rankose savo knygą „Aš – mokytojas“, kurios išleidimas buvo paskutiniųjų gyvenimo metų tikslas. R. Šalteniui praeitą ketvirtadienį sukako 99 – eri, o jo gyvybė užgeso vos įžengus į 100 – uosius.

Neseniai per visą Lietuvą plačiai nuskambėjęs Seimo narių mėginimas pasiskirti sau rentas eilinį kartą padidino ir taip jau gana didelę tautos nepagarbą savo valdžiai bei nepadidino piliečių pasididžiavimo savo valstybe. Teigiama, kad šiam įvykiui turėjo būti lemta vien tik „dūmų uždangos“ vaidmuo siekiant nukreipti didžiosios visuomenės dalies dėmesį nuo naujos atominės elektrinės reikalų svarstymo  ir nuo ateičiai Lietuvoje projektuojamo didžiojo energetikos biznio pyrago dalybų.

Seimo kancleris Gintautas Vilkelis susirūpinęs - iki rudens parlamento pirmuosiuose rūmuose jam reikia rasti patalpas, kuriose galėtų įsikurti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas, rašo "Lietuvos žinios". Signatarai įsitikinę, kad Seimo pirmųjų rūmų fojė ir dabartinė posėdžių salė turi reprezentuoti Lietuvos valstybės atkūrimą, o klubo patalpos galėtų būti šio komplekso dalis.

Lietuvos aukščiausios tarybos pirmininkui Vytautui Landsbergiui turi būti suteikiamos tokios pat socialinės garantijos, kaip ir Lietuvos prezidentams, mano Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas, ketvirtadienį išplatinęs pranešimą parlamentarams ir Seimo Valdybai.

Penktadienį prie Rusijos ambasados Vilniuje susirinkusi grupė Čečėnijos rėmėjų, rankose laikiusi plakatus bei keturių nužudytų teisėtų Čečėnijos prezidentų nuotraukas, reikalavo grąžinti Aslano Maschadovo kūną.Protesto metu buvo primintos abiejų Čečėnijos karų metu vykusios represijos, prekyba lavonais, kurią vykdė rusų kariškiai, išpirkų reikalavimai ir už gyvuosius belaisvius.

Penktadienį prie Rusijos ambasados Vilniuje susirinkusi grupė Čečėnijos rėmėjų, rankose laikiusi plakatus bei keturių nužudytų teisėtų Čečėnijos prezidentų nuotraukas, reikalavo grąžinti Aslano Maschadovo kūną.Protesto metu buvo primintos abiejų Čečėnijos karų metu vykusios represijos, prekyba lavonais, kurią vykdė rusų kariškiai, išpirkų reikalavimai. Čečėnai piktinasi, kad pasauliniu mastu kalbant apie tautines mažumas niekas neprisimena 40 tūkst. nužudytų čečėnų.

Palangoje, kultūros centre „Ramybė“ (Vytauto g. 35) balandžio 8 d. 21 val. koncertuos imigrantų iš Afrikos muzikos grupė „Afro Band“. Netikėtai susibūręs kolektyvas į šalies sceną tikisi įnešti daugiau spalvų ir šilumos.  „Afro Band“ groja afrikietiškų ritmų ir šio žemyno folkloro elementų kupiną muziką, joje yra visko – ir liūdesio, ir mums neįprastos egzotikos. Afro-Band žiūrovus žavi unikalia Afrikos tradicija, paremta balsais, gitaros ir perkusijų ritmais.

Konservatoriai teigia, kad 2007 m. vasario ir kovo mėnesių laikraščio „Karštas komentaras“ numeriuose publikuotas Vytauto Petkevičiaus interviu yra neetiškas. Anot konservatoriaus Sauliaus Pačeliūno, interviu yra šmeižiami ir įžeidinėjami nuo sovietų kariuomenės 1991 m. sausio mėn. žuvę Lietuvos Nepriklausomybės gynėjai, taip pat platinamas šmeižtas apie tuos įvykius dėl jų kaltinant Lietuvos Respublikos vadovybę.

Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus sekmadienį dalyvavo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos renginiuose. Kovo 11-osios dienos rytą valstybės vadovas dalyvavo iškilmingame Seimo posėdyje, skirtame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 17-osioms metinėms pažymėti ir pasakė kalbą, pranešė Prezidento spaudos tarnyba Prezidentas V.Adamkus pažymėjo, kad Kovo 11-osios Akte esmingai sutapo signatarų, politikų ir visos lietuvių tautos valia.

Latvijos pasieniečiai pareiškė pretenzijų oreiviui iš Lietuvos už tai, kad vėjas trečiadienį nunešė balioną ne ten, kur planuota.Kaip BNS pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos ambasados Latvijoje konsulinis pareigūnas ketvirtadienį telefonu paprašė Latvijos pasienio apsaugos tarnybą paaiškinti įvykio aplinkybes.

Laikas, kai visi Lietuvoje gyvenantys turi džiaugtis, kad jie gyvena būtent čia, Lietuvoje yra Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje minėjimo diena, - taip sako renginio „Šaukiu aš Lietuvą“ organizatoriai. 2007 m. kovo 11 d. 19 val. Nepriklausomybės aikštė Vilniuje vyks renginys „Šaukiu aš Lietuvą“, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti.

Alpinistas ir keliautojas Vladas Vitkauskas bei pilotas Vytautas Samarinas pasiekė Lietuvos rekordą, didžiausiu šalyje karšto oro balionu trečiadienį nuskridę daugiau kaip 350 kilometrų.Oro balionas, trečiadienio rytą pakilęs Druskininkuose ir ore praleidęs 9 valandas, nusileido kaimynės Latvijos teritorijoje.Ant baliono kupolo buvo iškabinta Lietuvos vėliava, prieš 15 metų plevėsavusi Gedimino pilies bokšte.

Alpinistas ir keliautojas Vladas Vitkauskas bei pilotas Vytautas Samarinas didžiausiu šalyje karšto oro balionu per Lietuvą skraidina trispalvę bei siekia naujų rekordų.Oro balionas trečiadienio rytą pakilo Druskininkuose ir skrenda šiaurės kryptimi. Oreiviai tikisi nuskristi apie 300 km, ore praleisti apie 11 valandų ir užfiksuoti Lietuvos rekordą.Ant baliono kupolo iškabinta Lietuvos vėliava, prieš 15 metų plevėsavusi Gedimino pilies bokšte.

Kovo 11-ąją Lietuvos radijo teatras paminės savo 80-mečio jubiliejų. Nors tikroji jo gimimo data – 1927-ųjų kovo 4-oji, Lietuvos radijo klausytojams teatras naujai prisistatys Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną – Kovo 11.Ką XXI-ame amžiuje mums reiškia žodžiai Lietuva, tėviškė, laisvė, protėvių dvasia, vergija? Sąvokos, apie kurias kalbėjo poetas Liudas Gira savo pjesėje „Beauštanti aušrelė”... 1927 m. kovo 4 d. pirmąkart suvaidintą pjesę po 80 metų atgaivins generolo J. Žemaičio Lietuvos ...

Saugokite Vasario 16-osios dvasią - liepė mums, šią svarbiausią Lietuvos šventę minėti besirengiantiems JAV lietuviams, čia apsilankęs iš atostogų Meksikoje grįždamas Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus. Priminimas taiklus, taip mes turime daryti.

Kovo 4 dieną Klaipėdos koncertų salėje prasidėsiantis XI-asis jaunųjų atlikėjų festivalis “Skambanti banga” kvies klausytojus į šešis koncertus, kuriuose pasirodys atlikėjai iš Lietuvos, Švedijos, Danijos, Portugalijos, Belgijos, Norvegijos. Festivalio metu taip pat vyks konferencija bei edukacinė programa.

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje prasideda naujas koncertų ciklas. Pirmajame koncerte „Gimstanti tauta“, skirtame Lietuvos Nepriklausomybės dienai, gros pianistas, M.K.Čiurlionio konkurso laureatas, Sergejus Okruško. Šis pianistas, pažįstamas fortepijoninės muzikos gerbėjams ir iš savo monumentalių solinių koncertinių programų, ir iš kamerinės muzikos interpretacijų, visada žavi minties aiškumu, ypač tiksliu ir išraiškingu grojimu.

Prasidėjo rinkimų kompanija. Yra tradicinių dalykų, kurie kartojasi prieš kiekvienus rinkimus, yra ir naujų reiškinių. Neišvengiamai pasikartojanti tradicija, kad prieš kiekvienus rinkimus yra aptariami mano uošvės visuomeninės veiklos katalikų mokytojų sąjungoje reikalai. Šiandien “Respublika” vėl bando daryti tą patį, kaip naujieną pakartodama tai, ką apie ketverių metų senumo reikalus prieš metus  jau rodė R.Grinevičiūtė. Smagu, kad tik tiek mano tariamų “nusižengimų” ir tesurandama.

Tautiškumas šiandien – viena labiausiai kritikuojamų ir kartu mažiausiai diskutuojamų temų. Tai nekelia nuostabos: šiais laikais madinga reliatyvistinė pasaulėžiūra, linkusi neigti visas žmogiškąsias bendrybes, pradedant tokiomis vertybėmis kaip gėris, tiesa ir dora, baigiant bendro pobūdžio tapatybėmis – netgi tokiomis akivaizdžiomis kaip lytis. Žmogus, gyvenantis pats sau ir dėl savęs, verčiamas visa ko matu. Ir to padarinius nesunku pastebėti.

110 metų socialdemokratijos susikūrimo metinių minėjimas tikriausiai dabartiniams tikriems socialdemokratams yra daugiau ne šventė, o jausmas. Jausmas, kad tu neši vėliavą savo pirmtakų, kurie burdamiesi į socialdemokratinę organizaciją iškėlė ir Lietuvos valstybingumo atkūrimo idėją.

Žmogaus atmintis trumpa ir nepatikima tarsi debesėliai vėjuotame pavasario danguje, nuolat keičianti formą ir pavidalus, apgaulingai pastovi, tačiau nepastebimai dingstanti už horizonto. Rodos, tarybiniai laikai dar ranka pasiekiami, tačiau pasišovę papasakoti apie juos jaunajai kartai atrandame, kad nebežinome žodžių, kuriais pradėti, ir išvis nieko įtikinamo nebesugebam pasakyti, nes patys esam beveik viską pamiršę.

Sausio 13-oji prieš 15 metų buvo tvirtas įrodymas, kad ir kokie vyktų – Jaltoje, Potsdame ar dar kur nors – tautų pardavinėjimai, pačių tautų suvereni valia ir laisvės siekis taip pat šį tą reiškia. Kai kada reiškia nepaprastai daug, gali net pakreipti viso žemyno istoriją. Toks buvo Lietuvos Nepriklausomybės ir tautų laisvės dokumentas, kurį tą naktį savo krauju pasirašė laisvi Lietuvos piliečiai, nesutikę vėl tapti nelaisvi.

“Tikrovė - tai, ką mes darome drauge”, - teigia Karlas Marxas, pritariant ŠMC TV komandai ir visame pasaulyje išsibarsčiusių garso menininkų, virėjų, muzikos ir meno gurmanų bei atvirojo kodo gerbėjų būriui. Šį trečiadienį, vasario 9 d., Šiuolaikinio meno centro televizijos laida kviečia jus drauge keliauti kolektyvinės kūrybos ir patirties labirintais.

Europarlamentaras, buvęs Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis sako, kad kol Rusija globoja Sausio 13-osios kaltininkus, tol yra „negero jausmo mūsų atžvilgiu“. Atsakydamas į Lietuvos radijo klausimą, „Ar galima, prabėgus beveik 15 metų po Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo, kalbėti apie ramybę mūsų valstybėje?“, profesorius Vytautas Landsbergis atsakė, jog visa tai reikia sieti su Sausio 13-ąja.

Šeštadienį, gruodžio 18 d., 13 val. tiesioginėje LTV laidoje “Kultūra” - rubrika “Šeštadienio pokalbiai”, skirta profesoriaus Česlovo Kudabos atminimui. Jūsų dėmesiui - Č. Kudabos - geografo, politiko ir tėvo - portretas. Mintimis dalinsis profesoriaus dukra Eglė Kudabaitė-Martinonienė, VPU docentas, profesoriaus mokinys Rimantas Krupickas ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė.

Įtakingas “The Wall Street Journal Europe” išspausdino Vladimiro Socoro prezidentinių rinkimų Lietuvoje apžvalgą. Ir nors rinkimai baigėsi, tačiau manome, kad vakarietiškas požiūris į Lietuvoje susiklosčiusią situaciją bus įdomus ir “Omni Laiko” skaitytojams. Kaip mes atrodome Vakarams, kuriems save priskiriame? Dar nei viena iš trijų nepriklausomybę atgavusių Baltijos valstybių nebuvo susidūrusi su tokia akivaizdžia konfrontacija antrame prezidento rinkimų ture.

Šią savaitę priimtos Lietuvos Konstitucijos pataisos, artinančios mus prie Europos Sąjungos (ES), yra išskirtinis žingsnis keičiant jau daugiau nei keturis tūkstančius dienų galiojantį pagrindinį mūsų šalies įstatymą. Per tą laiką jau buvo padaryti šeši pakeitimai. Nei daug, nei mažai. Kai kurie žmonės piktinasi mėginančiais “kėsintis” į Konstitucijos vientisumą ir neliečiamumą.

Praėjusį trečiadienį festivalis “Gyvoji linija” vienam vakarui buvo perkrikštytas į “Mirusiųjų liniją”, nes klubo “Intro:” scenoje koncertavo konceptualiausia Lietuvos gotikinė grupė iš Kauno “Anapilis”. Šį trečiadienį festivalyje “Gyvoji linija” įvyks garsiausios ir inteligentiškiausios Vilniaus klubinio roko grupės “Sportas” pasirodymas., rašoma klubo pranešime spaudai. Gotikinės muzikos vakarėlį praėjusį trečiadienį pristatė Gytis Balčiūnas ir Nėrius Pečiūra.

Šią savaitę - net dvi šventės: visų pripažįstama Kovo 11-oji, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena, ir pasirinktinai tebeminima Tarptautinė moters diena, kovo 8-oji. Kadangi su lietuviškomis licencinėmis vaizdajuostėmis, panašu, teks atsisveikinti (kas iš to, kad firmų kataloguose žavingas kinų “Herojus” egzistuoja - prie jo visur prirašyta: nėra, nėra, nėra...), pažvelkime bent, kaip šventinės ir kitos dienos atsispindi mūsų televizorių ekranuose.

Siūlome pažintį su maža, bet labai draugiška Havajų lietuvių bendruomene, tarp narių yra ir profesorių, ir krepšininkų. Dažnas iš mūsų svajoja kada nors aplankyti “rojų Žemėje” - Havajus (Hawaii) ir praleisti ten bent kelias dienas atostogų.

Prieškarinės Lietuvos generolo Povilo Plechavičiaus nuopelnais suabejoję istorikai sulaukė aštrios buvusių politinių kalinių reakcijos. "Pseudorašytojai tyčiojasi iš žymiausių partizanų vadų, nevykėliai, bandantys vaizduoti politikus, juodina Antano Smetonos asmenį, apgailėtini istorikai, išsiskiriantys tik savo analfabetiškumu bei neribotomis pretenzijomis, pradėjo šmeižti generolo Povilo Plechavičiaus asmenybę", - teigiama pirmadienį paskelbtame visuomeninės Lietuvos politinių kalinių sąjung...

Lietuvos politinių kalinių sąjunga pirmadienį išplatino pareiškimą, kuriame piktinasi dėl generolo Povilo Plechavičiaus kritikos. Praeitą savaitę Rolando Pakso sprendimas skirti valstybės apdovanojimus 1926 metais valstybės perversmą organizavusiam ir su lenkų partizanais per Antrąjį pasaulinį karą Vilniaus krašte kovojusiam generolui sulaukė prieštaringų vertinimų. “Vėl suaktyvėjo Lietuvos praeities ir Tėvynei nusipelnusių asmenybių, iškilių patriotų juodinimo kampanija.

Kadangi ateinantis savaitgalis per televizijas rodomų filmų prasme – su mažytėmis išimtimis – visai „skystokas“, teks Jums, mieli ponai, žengti į vaizdajuosčių nuomos punktus ar net ir pirkti spalvingas, tik viduje juodas, daug ką slepiančias dėželes. O dėželėse... Šį kartą tarp lietuviškų licencinių dėželių akį traukia nauja „Pepė Ilgakojinė“ – žinoma, animacinė, žinoma, pagal nemirtingą Astridos Lindgren kūrinį apie nestandartinę mergaitę.

Nepriklausomybės Akto signatarų bei mokslininkų rentos, pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinių pensijų negalės gauti ūkininkai ar individualių įmonių savininkai - iki šiol ūkininkai ir individualių įmonių savininkai galėjo pretenduoti į šias rentas ir pensijas.

Trečiadienį (01.07) posėdžiavusi Vyriausybė iš savo rezervo nutarė skirti 100 tūkst. litų Irako atstatymui. Humanitarinė pagalba šiai šaliai bus skirta per Krašto apsaugos ministeriją. Užsienio reikalų ministerijai trečiadienį paskirta 250 tūkst. litų - 150 tūkst. litų humanitarinei pagalbai žemės drebėjimo ištiktam Iranui suteikti ir 100 tūkst. litų Gruzijai - skubioms humanitarinėms reikmėms tenkinti. Visuomeninei organizacijai Sausio 13-osios nukentėjusiųjų draugijai skirta 8 tūkst.

Prezidentas Rolandas Paksas trečiadienį teiravosi Seimo frakcijų vadovų nuomonės apie praėjusią savaitę Seime priimtą prieštaringai vertinamą teisės aktą, suteikiantį teisę Nepriklausomybės akto signatarams ir jų artimiesiems gauti nemažą valstybinę rentą.

Septyni Seimo nariai kreipėsi į prezidentą Rolandą Paksą, prašydami nepasirašyti ir grąžinti pakartotiniam svarstymui Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų statuso įstatymą. Grupės parlamentarų nuomone, šio įstatymo nuostatos, įpareigojančios mokėti išskirtinę rentą signatarams, prieštarauja Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintam socialinio teisingumo principui, neleidžiančiam teikti jokių išskirtinių privilegijų.