lietuvos ekonomika

Lietuva pagal ekonomikos metinio augimo spartą antrąjį šių metų ketvirtį aplenkė kitas dvi Baltijos valstybes, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) balandžio-birželio mėnesiais, palyginti su atitinkamu 2018-ųjų laikotarpiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 3,9 procento. Latvijos ūkio metinis augimas, įvertinus abu šiuos veiksnius, siekė 2,1 proc., Estijos – 3,8 procento.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) pagerino šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę, tačiau ji išlieka kukliausia Baltijos šalyse. Sparčiausia bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas prognozuojamas Latvijai. ERPB vertinimu, Lietuvos ekonomika šiemet turėtų augti 3,4 proc. – 0,2 procentinio punkto daugiau nei prognozuota šių metų gegužę. Latvijos BVP augimo prognozė padidinta 0,4 punkto iki 3,9 proc., Estijos – sumažinta 0,2 punkto iki 3,6 procento.

Lietuva oficialiai tapo 36-ąja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nare. Ši organizacija dar kartais vadinama „turčių klubu“, mat į ją priimamos pažengusios šalys. Norint pasiekti kitų šio klubo šalių narių lygį, Lietuvai pateikiamos rekomendacijos. Lietuvoje viešintis EBPO vadovas pristatė naujausią Lietuvos ekonomikos apžvalgą, kurioje itin daug dėmesio skirta Lietuvos demografinėms problemoms.

Lietuva oficialiai tapo turtingųjų šalių klubo nare. Tačiau tai dar nereiškia, kad šalyje problemų nėra. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generalinis sekretorius Angelis Gurria pristatė naujausią Lietuvos ekonomikos apžvalgą, kurioje išskirta ne viena problema. Pirmiausia Lietuva buvo ir namažai pagirta, dėl greito įstojimo į EBPO, atliekamų reformų bei biudžeto pertekliaus.

SEB banko makroekonomikos apžvalgoje vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda paskelbė, kad Lietuvos ekonomikos augimo prognozės didinamos, naftos kainos nors ir kyla, bet kol kas lietuvių smarkiai nepaveikia, o krizė gali ateiti iš centrinių bankų. Kalbėdamas apie Baltijos šalis ekonomistas sako, kad Estijos ekonomika nors ir augo daugiau, tai dar nėra stiprus išsiveržimas, tad situacija visose trijose šalyse ganėtinai panaši.

Po keletą metų trukusios defliacijos Lietuva staiga tapo sparčiausią kainų augimą fiksuojančia valstybe Europoje. Rugpjūčio mėn. infliacija Lietuvoje jau siekė beveik 5 proc., tuo tarpu nekilnojamojo turto (NT) kainų augimas pirmoje šių metų pusėje viršijo 10 proc. Ar tai jau reiškia, kad Lietuvos ekonomika kaista? Kas yra ekonomikos perkaitimas? Ekonomikos perkaitimu yra laikoma situacija, kai visuminė paklausa pradeda stipriai viršyti gamybinį šalies potencialą.

Gerėjant tarptautinei aplinkai, spartėja ir Lietuvos ekonomikos augimas. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos bankas šalies BVP metinį augimą, pavasarį prognozuotą kaip 2,6 proc., dabar prognozuoja didesnį – sudarantį 3,3 proc. Be greitai augančio eksporto, ekonomiką skatina ir vidaus vartojimas, kurį didina kylantis darbo užmokestis. „Šiuo metu stebime situaciją, kai kyla visų darbuotojų grupių darbo užmokestis, kad ir kokio dydžio atlyginimą darbuotojai gautų.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas atvyko į Vašingtoną dalyvauti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) susitikimuose, kuriuose pasaulio centrinių bankų vadovai ir finansų ministrai ieškos sprendimų, kaip sumažinti augančią pajamų nelygybę. Išskirtinis dėmesys nelygybės problemai skiriamas ir TVF susitikimų išvakarėse paskelbtoje naujausioje Pasaulio ekonomikos apžvalgoje. „Didėjanti pajamų ir galimybių nelygybė – tai problema, itin aktuali ir mums.

Šiuo metu stiprų Lietuvos ekonomikos pulsą padeda palaikyti Europos Sąjungos (ES) investicinių fondų parama, tačiau po 2020 metų ji ženkliai sumažės. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Roberto Dargio teigimu, pasiruošti savarankiškai auginti savo ekonomiką galime tik susidoroję su šiuo metu opiausiomis valstybės problemomis demografijos ir švietimo srityse.

Donaldo Trumpo išrinkimas į JAV prezidentus ir darbo našumo atotrūkis nuo atlyginimų – raktiniai žodžiai lydėję aptariant galimas grėsmes Lietuvai ir kokiu keliu jai tektų žengti. „Verslo žinių“ konferencijoje „Verslas 2017” keturi Lietuvos ekonomistai pateikė savo versijas ,kur slypi problemos ir kaip jas riekėtų spręsti Vyriausybei ir verslui.

Dėl vangių investicijų ir neigiamo įmonių atsargų pokyčio Lietuvos ekonomikai per pirmuosius tris šių metų ketvirčius augus lėčiau nei buvo galima tikėtis, „Danske Bank“ mažina visų metų ūkio plėtros prognozę iki 2,1 proc. Banko ekspertų teigimu, šalies ekonomikos augimas kitąmet jau bus spartesnis, o pagrindinis veiksnys, leisiantis ekonomikai augti greičiau, bus atsigaunančios investicijos.

Statistikams prognozuojant, kad liepą po trijų mėnesių pertraukos Lietuvoje bus 0,5 proc. mėnesio defliacija, SEB banko ekonomistas sako, kad vasarą defliacijos buvo galima tikėtis, nes dėl sezoniškumo taip vyksta kasmet. Gitanas Nausėda sako manantis, kad vyksta lėto vidutinės metinės infliacijos augimo procesas. „Nemanau, kad čia yra kažkokie neįtikėtini skaičiai, nes žinome, kad vasaros mėnesiais vyksta mėnesinė defliacija. Šitas reiškinys yra jau gana seniai Lietuvoje.

„Lietuvos ekonomika išlaikė sunkų testą“, – pristatydamas 2015 m. Vyriausybės veiklos ataskaitą pareiškė premjeras Algirdas Butkevičius. Vėliau iš ministro pirmininko lūpų nuskambėjo tirada apie augančius atlyginimus, mažėjantį nedarbą, didėjančias pensijas ir šalies ekonomikos augimą. Vis dėlto, kiek prie Lietuvos ekonomikos augimo ir gyventojų piniginių papilnėjimo prisidėjo valdantieji? Lietuvos ekonomika išlaikė šį sunkų testą.

Lietuvos ekonomika yra stabili ir ateityje augs, sako Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generalinis sekretorius Angelas Gurria (Anchelas Gurija), tačiau jis nepasakė, kada Lietuvą galėtų įstoti į EBPO. „Lietuvos ekonomika dirba gerai ir ji dirbs geriau ateityje. Ji yra atvira, todėl priklausoma nuo išorinių veiksnių. (...) Iš esmės mes vis dar patiriame finansinės krizės pasekmes.

Pernai ženkliai kritęs Lietuvos eksportas į Rusiją paliko pėdsakų ir ekonomikos augime. Jei ne stiprus vidaus vartojimas ir investicijos, būtume atsidūrę recesijos kelyje. Portalas tv3.lt domisi, kas šiais metais padės išlaikyti ekonomikos augimą. Pastebėjimais apie pernai metų ekonomikos augimą dalinosi banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

  Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 2,9 proc., o 2017 metais ekonomikos plėtra paspartės iki 3,4 proc., prognozuoja Europos Komisija (EK). Tokio pat BVP augimo EK analitikai tikėjosi ir pernai lapkritį.   Ketvirtadienį paskelbtose EK prognozėse teigiama, kad pernai Lietuvos ekonomikos augo 1,6 proc. (lapkritį prognozuotas 1,7 proc. augimas). „Europos Komisijos prognozės Lietuvai iš esmės yra palankios.

Pernai tiek Lietuvos ekonomika augo lėčiau nei pastaruosius kelerius metus, tiek ir nekilnojamojo turto (NT) rinka buvo mažiau aktyvi nei 2014 metais. Labiausiai tokius rezultatus nulėmė ypatingai vangi 2015 metų pradžia. Visgi, antroje metų pusėje NT pirkimo-pardavimo sandorių padaugėjo maždaug 25 proc., rinka grįžo į normalų ritmą. Padidėjęs rinkos aktyvumas išaugino antrinės butų rinkos pardavėjų lūkesčius bei suteikė impulsą kainų ūgtelėjimui didmiesčiuose 4-8 proc.

Lietuva pagal ekonominės laisvės indeksą pasaulyje vertiname 13 vieta vietoj 15-os vietos pernai. Lietuvos laisvosios rinkos institutas pranešė, kad taip Lietuvą įvertinto JAV ekonominių tyrimų centras „Heritage Foundation“ kartu su „The Wall Street Journal“. 16-tą kartą skelbiamame indekse Lietuva lenkia kaimynes Latviją (36 vieta) ir Lenkiją (39 vieta), tuo tarpu Estija užima 9 vietą iš 186 vertintų šalių.

Tendencijos rodo, kad jeigu Lietuvos ekonomika ir toliau augs, o valdančiųjų neištiks didesnė krizė, 2016 metų rudenį bene pirmą kartą šiuolaikinės Lietuvos istorijoje Seimo rinkimuose daugiausia balsų gaus dabar Vyriausybę sudarančios partijos, rašo „Verslo žinios“. Tokį rinkėjų elgesį, politologo Mažvydo Jastramskio teigimu, lemia Lietuvoje ypač gajus „hiperatskaitomybės sindromas, mat absoliuti dauguma lietuviško elektorato linkusi būtent Vyriausybę ir Seimą vadinti kone visiškai atsakingais ...

Alvyda Bajarūnaitė, Artūras Matusas, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Lietuva gali sėkmingiausiai konkuruoti tose srityse, kur esame stipriausi: maisto pramonėje, apdirbamojoje gamyboje, aukštosiose technologijose, o ypač – chemijos ir lazerių pramonėje. Taip, žvelgdamas į ilgalaikę Lietuvos ekonomikos perspektyvą, teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius Rytis Krušinskas. „Mums tikrai nereikia kurti kažko naujo.

Lietuvos BVP pirmąjį šių metų pusmetį augo sparčiau nei prognozuota – 4,2 proc. Tačiau analitikų nuomone tokius augimo tempus vargu ar pavyks išlaikyti antrąjį pusmetį. Koją stabiliam Lietuvos ekonomikos augimui gali pakišti blogėjanti padėtis užsienio rinkose – pirmiausia Rusijoje. Gavę statistikų duomenis analitikai konstatuoja – Lietuvos ekonomika yra sveika, auga stabiliai, viršydama visas oficialiųjų institucijų prognozes, kurios siekė daugiausiai 3,5 proc.

Ekonomikos ekspertai sutaria, kad euro zonos atsigavimas nebus greitas, o, vertinant ekonomikos situaciją, reikia atsižvelgti ne tik į ekonominius, bet ir į socialinius veiksnius. „Coface“ vertinimu, recesija euro zonoje 2012 m. sieks 0,5 proc. Atsvarą recesijai euro zonoje sudaro Vokietija, nors ir fiksuojamas šios šalies ekonomikos augimo lėtėjimas. Lietuvos ekonominė padėtis išlieka rizikinga, bet pozityvi.

Pasitvirtinus prognozėms dėl lėtėsiančios šalies užsienio prekybos plėtros, o vartotojams ir gamintojams toliau stokojant optimizmo, Lietuvos bankas iš esmės nekeičia 2012 m. ir 2013 m. numatomo bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo rodiklio. Banko ekspertai prognozuoja, kad realusis BVP šiemet padidės 3,0 %, kitąmet – 3,4 % (gegužės mėn.

Kiekvienų metų biudžeto rengimo procesas stulbinamai panašus: ar ūkis kaista, ar krizė, ar kamuoja neapibrėžtumai pasaulio ekonomikoje geri norai visada viršija galimybes. Turbūt pati žmogiška prigimtis tą lemia, nes juk ir kasdienybėje reikia ir to, norisi ir ano. Skirtumas tik tas, kad asmeniniame gyvenime ištekliais tiems poreikiams ir norams daugiausia ir rūpintis tenka pačiam, tikėtis, kad tuo pasirūpins kiti, leistina tik vaikams.

„Gerai, kad prezidentė atkreipė dėmesį į kovą prieš korupciją ir monopolizaciją. Bet kalbėdama apie ekonomiką, ji net nepaminėjo vienos iš pagrindinių – nedarbo problemos, – išklausęs prezidentės Dalios Grybauskaitės metinį pranešimą Balsas.lt sakė ekonomistas, socialinių mokslų daktaras VU profesorius Romas Lazutka.

Šiuo metu esame paskutiniajame krizės sprendimo etape, teliko išspręsti valstybių skolų problemos ir su sunkmečiu bus galutinai susitvarkyta, mano Lietuvos finansų maklerių asociacijos vadovas Marius Dubnikovas. „Kai tik pavyks valstybių problemų kamštį pajudinti ir išmušti į priekį, galėsime pasiekti tvaraus ekonominio augimo laikotarpį. Esame kryžkelėje, išsprendę valstybių skolų problemas galėtume iš jos išeiti. Tam pagrindo yra daug.

Praėjusiais metais Baltijos šalių BVP augo sparčiausiai Europos Sąjungoje. Lietuvos BVP 2011 metais augo 5,9 proc., Estijos – 7,6 proc. Pastarasis augimas buvo sparčiausias Europos Sąjungoje. Latvijos ekonomika augo 5,5 proc. – pirmą kartą teigiamu tempu po tris metus iš eilės trukusio nuosmukio. Praėjusiais metais ūkio augimas tapo labiau subalansuotas nei 2010-aisias – stebėta visų BVP dalių plėtra pradedant privačiu vartojimu baigiant eksportu.

Lietuvos pramonės ir verslo bendruomenė yra susirūpinusi dėl pastaruoju metu kilusio diplomatinio konflikto tarp Europos Sąjungos ir Baltarusijos valdžios institucijų. Verslas baiminasi, kad tokių sankcijų kaina Lietuvos ekonomikai gali siekti 7 milijardus litų. „Mes suprantame, jog susidariusi situacija yra 2010 m. gruodžio mėn. 19 d. Baltarusijoje įvykusio susidorojimo su taikiais demonstrantais ir vėlesnių priemonių prieš opoziciją taikymo pasekmė.

Dauguma vilkikų pardavėjų jau senokai trimitavo varpais ir teigė, kad pirmą šių metų pusmetį sumažės jų pardavimai ir tai atspindės situaciją visoje krovinių rinkoje. Transporto įmonės sumažins savo plėtrą ir stengsis sėkmingai išgyventi iki antrojo pusmečio. Jau praėjusių metų pabaigoje kai kurie vilkikų gamintojai pranešė apie mažinamas gamybos apimtis, dėl sumažėjusios paklausos.

Savaitės pradžioje Europos rinkose ir vėl slogios nuotaikos, nes atsinaujinęs susirūpinimas dėl Graikijos erzina investuotojus. Bet tai nesutrukdė Lietuvai surengti sėkmingą vienų metų trukmės obligacijų aukcioną būtent tada, kai šalis pranešė, kad jos ekonomika praėjusiais metais išaugo 4,3 procento, rašo „The Financial Times“. ELTA primena, kad, negalutiniais Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prieaugis, palyginti su 2010 m., sudar...

„Bloomberg“ televizija kalbino Lietuvos premjero Andriaus Kubiliaus patarėją ekonomikos klausimais Mykolą Majauską. Patarėjas pasidalino mintimis apie Lietuvos sėkmę, prižiūrint šalies finansinę padėtį, ir valstybės perspektyvas įsivesti eurą.

Iškilo realus pavojus, kad iš duobės Lietuvos ekonomiką traukęs eksportas netrukus sulėtės – užsakymai priimami atsargiau, o ilgalaikius sandorius jau keičia trumpalaikiai. Rugpjūtis šįmet nė iš tolo neprimena atostogoms būdingo atsipalaidavimo. Niekas negali nedviprasmiškai paaiškinti, kodėl pasaulio biržos pradėjo elgtis kaip išprotėjusios tada, kai, regis, turėjo nusiraminti. Pirmoji nuostolių banga pasiekė ir provinciškai apsnūdusią Lietuvą.

Klestint tarptautinei prekybai, pasaulio ekonomikos atsigavimo nesustabdė nei kylančios maisto kainos, euro zonos valstybių finansinės problemos, nei gamtos katastrofos Japonijoje. Tačiau ekspertai perspėja, kad pasaulio ekonomika dar nėra visiškai išsigydžiusi praūžusios krizės žaizdų ir tebeguli ligos patale. Anot „Nordea Bank Lietuva“ vyr.

„Tau svarbiau tikslas ar priemonės tikslui pasiekti?“ – klausia verslo konsultantas, fenotipologas iš Estijos Markas Lučinas. Anot jo, užsibrėždami tikslus žmonės dažnai nebeatskiria jų nuo priemonių. „Didelė dalis žmonių vargsta, lenkia nugarą, dirba iki išnaktų, o kai jų pasiklausi, kodėl jie taip daro, sako, kad dėl pinigų, – sakė M. Lučinas. – Kai pasiklausi, ką darys su pinigais, paaiškėja, kad jie nori kažką nusipirkti, skaniai pavalgyti. Ir nebeaišku, pinigai – tikslas ar priemonė.

Po ekonominio sunkmečio Lietuvos ūkis pamažu atsigauna – pagrindiniu ūkio stimulu išlieka geri eksporto rezultatai, tačiau pagreitį įgauna ir vidaus vartojimas. Tiesa, šiemet šalis neišvengs infliacijos šuolio, kurį paskatino brangstančios žaliavos. Tokias Lietuvos ekonomikos tendencijas prognozuoja vienos didžiausių Europos bankininkystės grupių „UniCredit Group“ analitikai, pristatę naujausią tradicinę Vidurio ir Rytų Europos makroekonomikos apžvalgą.

Paskelbti 2010-ųjų metų biudžeto rodikliai yra konservatorių Vyriausybės ekonominių veiksmų ir atradimų rezultatas, tačiau, pasak Seimo naro Vytenio Povilo Andriukaičio, šis rezultatas nedžiugina. Apie prastą ūkio padėtį kalbą  ir šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šalies vadovės lūpose nuskambėjusios iniciatyvos tvarkyti šalies ūkį dar kartą patvirtino, jog  Premjero komanda yra silpna.

Investicinio banko „Finasta“ prognozėmis, Lietuvos bendrasis vidaus produktas per 2010 metus augo beveik 1 proc. Tačiau 2010 metų augimas kol kas veikiau statistika nei tvari visų ekonomikos sektorių plėtra. Lietuvos BVP šiuo metu siekia 2006 metų lygį ir tik eksporto apimtys yra kiek didesnės nei prieš krizę. Labiausiai nukentėjęs ekonomikos sektorius – statybos, jo šiandieninė sukuriama vertė siekia tik 2003-iųjų metų lygį.

„Danske bank„ analitikai atnaujintose prognozėse kitąmet žada spartesnę infliaciją bei šiek tiek lėtėsnį BVP didėjimą. Po gana reikšmingos ketvirtinių BVP duomenų korekcijos, banko analitikai mano, kad paskutinį praėjusių metų ketvirtį Lietuvos ekonomikos augimas buvo spartesnis ir didina bendrą šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę iki 0,8 proc. (spalio pabaigoje buvo prognozuotas 0,5 proc. augimas); tuo tarpu prognozė 2011-iesiems metams mažinama iki 3,6 proc.

Dar gerokai iki didžiųjų šių metų švenčių pasienyje su Lenkija esančio Lazdijų miestelio degalinių lankytojai ir darbuotojai pastebėjo padidėjusį mikroautobusų srautą valstybės sienos link vedančia gatve, rašo „Lietuvos rytas“. Nesustabdė šio srauto nei kalėdinės nuotaikos, nei šventiniai renginiai, nei tarpušventis, nei pirmosios naujųjų metų dienos – daugybė automobilių lietuviškais valstybiniais numeriais kasdien važiuoja į Vakarus. Lietuva išvažiuoja.

Programų tikslai, uždaviniai ir priemonės turėtų būti aiškiai suformuluoti ir aptarti biudžeto programų planavimo stadijoje, o pasiekus užsibrėžto tikslo, programa turėtų būti užbaigiama. Tai – vienas iš Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) analizėje pateiktų pasiūlymų, kaip mažinti biudžeto planavimo ir vertinimo ydas.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2010 metų antrąjį ketvirtį siekė 24 mlrd. 286,4 mln. litų to meto kainomis ir, palyginti su 2009 metų antruoju ketvirčiu, padidėjo 1,1 proc., praneša Statistikos departamentas. Palyginti su pirmuoju 2010 metų ketvirčiu, antrąjį ketvirtį BVP padidėjo 6,6 proc.

Lietuvos ekonomika, kurios apimtys pernai metais susitraukė bene daugiausiai Europos Sąjungoje, dėl atsigavusio eksporto 2010 metais, pagal Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vertinimą, turėtų padidėti iki 2,1 proc. TVF duomenimis, mūsų šalies bendrasis vidaus produktas prieš krizę buvusį lygį pasiekti turėtų tik 2014 ar 2015 metais.

Vienas didžiausių Lietuvoje bankų – „Swedbank“ – prognozuoja, kad kilti iš krizės Europa pradės po dvejų trejų metų. O Lietuvos ekonomikos augimas, šaliai pradėjus atsigauti, vėl bus didesnis nei kitų ES valstybių.

„Nordea" banko analitikai atnaujino ekonomikos prognozes Lietuvai ir numato 0,5 proc. augimą jau šiemet. Pagrindinė jo priežastis, pasak jų, - auganti paklausa eksporto srityje: eksportas sudaro apie 50 proc. Lietuvos BVP. Tačiau augimas sieks tik 0,5 proc., nes jį toliau stabdys nedarbo ir palyginti mažo darbo našumo nulemtas žemas vidaus vartojimo lygis. „Aš ekonomiką šioje situacijoje lyginčiau su sportu.

Tarptautinė reitingų agentūra Moody's (Moody's Investors Service) šiandien pagerino Lietuvos Vyriausybės skolinimosi reitingo Baa1 perspektyvą iš neigiamos į stabilią, praneša Finansų ministerija. Pasak agentūros, Lietuvos ekonomika stabilizavosi greičiau nei anksčiau manyta ir greičiausiai tarp visų Baltijos valstybių. Dabar jau visos trys didžiausios tarptautinės kredito reitingų agentūros yra pagerinusios Lietuvos skolinimosi reitingų perspektyvas.

Šią savaitę pranešta, kad 2009 m. gruodžio 31 d. valdžios sektoriui priskiriamų subjektų skola užsienio kreditoriams buvo 19 mlrd. 43,5 mln. litų. Vie­nam gy­ven­to­jui tenkanti užsienio sko­la jau sudaro 5720,5 lito. 2010 m. vasario mėnesį visa pramonės produkcija sudarė 3925,6 mln. litų ir, palyginti su sausio mėn., sumažėjo 3,6 procento, pašalinus sezono įtaką, – 0,4 procento.

Ekonomikai atgyjant, valstybės skolos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis stabilizuosis 2012 metais, teigia SEB banko analitikai. 2010 metų pradžioje Lietuvos ekonomikos situacija išlieka labai prieštaringa, teigia analitikai. Nors praėjusių metų antroje pusėje Lietuva statistiškai pasitraukė iš recesijos zonos, tai jokiu būdu nereiškia, kad šalies BVP kiekvieną ketvirtį augs vis sparčiau, veikiau atvirkščiai – pirmoje šių metų pusėje tikėtinas šio rodiklio pablogėjimas.

Šiandien tarptautinė reitingų agentūra „Fitch Ratings“, atsižvelgdama į šalies ekonomikos ir finansų stabilizaciją ir sėkmingai vykdomą biudžeto konsolidaciją, pakeitė Lietuvos skolinimosi reitingų perspektyvą iš neigiamos į stabilią bei patvirtino Lietuvos ilgalaikio skolinimosi užsienio valiuta reitingą „BBB“, ilgalaikio skolinimosi nacionaline valiuta reitingą - „BBB+“, trumpalaikio skolinimosi užsienio valiuta reitingą - „F3“ ir šalies reitingo lubas - „A“. „Fitch“ pažymi, kad Lietuvos eko...

Ketvirtadienį NASDAQ OMX Vilniaus biržos indeksas pratęsė savaitės tendenciją ir toliau augo. Akcijų apyvarta viršijo 5,213 mln. litų, sudaryta 1590 sandorių. Pasibaigus prekybai indeksas buvo padidėjęs 1,41 proc. Šiandien Vilniaus biržoje 22 bendrovių akcijos pabrango, 5 – atpigo. Dvylikos bendrovių akcijų apyvarta viršijo 100 tūkst. litų. Šiandien paskelbta, kad Lietuvos ekonomika IV ketv. smuko 13 proc. metiniu tempu. Lyginant su III ketvirčiu, Lietuvos BVP padidėjo 0.1 proc.