liepos

Panevėžiečių akis patraukė vidurvasariui nebūdingas vaizdas – pageltusios liepos. Ne vienam kyla klausimas – kodėl taip nutiko? Apie šio reiškinio priežastis pasakoja Panevėžio miesto savivaldybės atstovė. „Vasara dar neįpusėjo, o medžiai gelsta, meta lapus. Gal kas turi kokių minčių kokia priežastis?“ – „Facebook“ grupėje „Lietuvos orų ir gamtos vaizdai“ rašo Mindaugas.

Nors dar rugpjūtis, Kauno želdinių vaizdas daug kur jau primena rudenį. Nurudo liepos, kaštonai ir klevai. Ypač liūdnas vaizdas Laisvės alėjoje. Kauniečiai sunerimę: gal medžiai miršta po buvusios rekonstrukcijos? Tačiau savivaldybė ramina – liepoms ir kitiems augalams pakenkė daugelis veiksnių, bet esą kitąmet jie vėl vešliai sužaliuos. Laisvės alėją ir prieigas valantys tvarkdariai stebisi.  Nors dar ne ruduo, medžių lapai nurudę ir krenta – darbo padaugėjo.

Kauniečiai pastebėjo, jog Laisvės alėjoje nusidriekusi liepų alėja atrodo ne taip kaip anksčiau – liepų lapai ruduoja, jos atrodo apmirusios. Situaciją, apie liepų būklę pakomentavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius vedėja Radeta Savickienė. Jos teigimu, augalams nepalankios augimo ir oro sąlygos pasireiškia per lapų spalvos pakitimus. „Palyginus kelių paskutinių metų stebėsenos rezultatus, matome, kad Laisvės al.

Sostinės centre medkirčiai toliau pjauna šimtamečius medžius. Naujasis meras konservatorius Valdas Benkunskas verslininkams, nupjovusiems šimtametį ąžuolą, grasina 140 tūkstančių eurų bauda. Tuo pat metu pačiame centre, Gedimino prospekte, Lukiškių aikštėje, darbininkai nupjovė 6 šimtametes liepas. Sostinės gyventojai stebisi savivaldybės dviveidiškumu, mat Lukiškių aikštėje liepos nudžiūvo, spėjama, dėl Vilniaus vadovų sprendimo trinkelizuoti Lukiškių aikštę.

Trečiadienį Vilniaus Lukiškių aikštėje nukirstos nudžiūvusios liepos. Vietoje jų bus pasodintos naujos. Šią vasarą buvusių liepų vietoje bus pasodinta 10 brandžių apie 7–8 metrų Tilia tomentosa rūšies liepų, dar vadinamų sidabrinėmis. Jos gali augti miesto sąlygomis, yra atsparios karščiams ir taršai, praneša Vilniaus miesto savivaldybė.  Brandžių medžių sodinimas – nemažas iššūkis sodintojams. Savivaldybės užsakymu bus pirmą kartą sodinami tokio dydžio medžiai.

Ne kiekvienam gali pasisekti savo namų ar sodybos kieme pastebėti apsilankiusius retai matomus drugių vikšrus. Būtent taip nutiko Anykščių rajone sodybą turinčiam Arvydui Adamoniui. Iš pradžių vyras net nesuprato, kas nuvalgė visus liepos lapus, todėl pamanė, kad ant medelio įsikūrę vabzdžiai – invaziniai. Kuo ypatingi šie drugiai ir kaip elgtis pastebėjus tinklus ant medžių, į klausimus atsakė ekologas, entomologas Mantas Kaupys.

Panevėžio krašto žolininkės sukvietė žmones į liepų žydėjimo šventę. Tiesa, medumi kvepiančių liepžiedžių arbatos pavyko tik paragauti. Mat dėl šalto pavasario liepų žydėjimas vėluoja. Tad juos skinti žolininkės patarė kiek vėliau. Kaimo moterys priminė, kad įpusėjusi vasara dosni ir kitų įvairiausių vaistinių žolynų. „Šiuo metu tai dar tik viena kita pražydusi, seniau būdavo jau prieš Jonines, per Jonines būtinai turėdavom nuskinti.

Visiems pasaulio lietuviams Liepos 6-ąją giedant tautišką giesmę, vieno Klaipėdos kvartalo vaikai niekino trispalvę. Vienas kitą ant jos tampė tarsi rogutėmis, ant vėliavos nupiešė vyrišką lytinį organą ir užrašė prezidentą Nausėdą žeidžiantį nepadorų užrašą. Vaikai su visu kotu nukabino trispalvę ir vienas ant jos atsigulė, o kiti jį su visa vėliava traukė po žolynus ir purvynus.

Vos įpusėjo birželis, o štai už langų jau žydi medumi kvepiančios liepos. Gamtininkai tai vadina anomalija, mat šis medis turėtų žydėti anksčiausiai po Joninių, bet geriausia jam žiedus skleisti liepos mėnesį. Tiesa, nors medžiai apsipylė žiedais, bitininkai guodžiasi, kad rinkti medų bitėms per karšta, o ir žiedadulkės dėl drėgmės stokos sunkiau pasiekiamos, tad liepų medaus gali būti mažiau. Gamtininkas sako, kad liepų žiedai išsiskleidė net trimis savaitėmis anksčiau nei turėtų.

 Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė Valstybės atkūrimo dieną apdovanojo esamą ir buvusį premjerą, užsienio reikalų ministrą, buvusį ambasadorių Ukrainoje. Vytauto Didžiojo ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi kaip sėkmingų valstybės strateginių projektų įgyvendintojai apdovanoti premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius ir buvęs premjeras, opozicijos lyderis Andrius Kubilius, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

 LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Kodėl nežydi liepos galėjo nulemti keletas veiksnių, sako arboristas Sigitas Algis Davenis. Anot jo, reikėtų iš arti pamatyti ir ištirti liepas, norint daryti tikslesnes išvadas. LRT radijo klausytojas domisi, kodėl jo kieme nežydi liepos. „Turiu sodybą Šakių rajone, aplinkui daug senų liepų. Kiekvienais metais jos gausiai žydėdavo. Šiais metais jos visiškai nežydi.

Šiandien į balsas.lt redakciją kreipėsi Šnipiškių rajono, Daugėliškio g. 3, gyventoja, ji itin susirūpinusi šalia vykstančiomis statybomis, kur kėsinamasi sunaikinti šalia augančias liepas. Medžiai šioje vietoje jau auga daug metų, gyventojai patys rūpinasi ir prižiūri žaliąją zoną.  „Skambinau teritorijų planavimo tarnybai, jie turėjo atvažiuoti, bet faktas tas, kad jokios statybos normos neišlaikytos.

Sausio 30 d., ketvirtadienį, 19 val. Šv. Kotrynos bažnyčioje vyks šalies ir tarptautinį pripažinimą pelniusio moterų choro ,,Liepos“ pirmasis jubiliejinio ciklo koncertas ,,Širdies šviesoj“, skirtas kolektyvo 25-erių metų sukakčiai paminėti. Renginio metu bus pristatytas bendras buvusių ir esamų moterų choro „Liepos“ narių bei šiandieninio mergaičio choro „Liepaitės“ pasirodymas, kuriame dalyvaus net 90 įvairaus amžiaus chorisčių. Koncerte taip pat pasirodys Šv.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Gyvename patį gražiausią vasaros metą, sunku būtų įsivaizduoti, ko dar iš vasaros tikėtis. Šiluma, saulė, lietutis, maudynės, uogos, grybai, atostogos... Norintys gali šį sąrašą tęsti ir tęsti. Nors kalendorius primena, kad diena iš lėto trumpėja, tačiau to neregime ir nejaučiame. Kitų, daug smagesnių, naujienų yra iki valios, todėl turėtume kalbėti ir galvoti tik apie jas. Baigia žydėti liepos.

Lietuvoje visi lygūs, tačiau Briuselio biurokratai lygesni. Europinės agentūros atleidžiamos nuo visų mokesčių, kad jų darbuotojai gyventų kaip inkstai taukuose. Jiems taikomos diplomatinės privilegijos ir imunitetas, už Lietuvoje perkamus daiktus galima susigrąžinti sumokėtą pridėtinės vertės mokestį (PVM). Maža to, svetimų pranašumą prieš mūsiškius norima įteisinti ir Lietuvos teisės aktuose. Vyriausybė iš šešėlio traukia milijardą, skatindama lietuvius sąžiningai mokėti mokesčius.

Buvęs „B'Avarijos“ narys Deividas Zvonkus tikrai žino, kas yra „Eurovizija“. Juk ir pats su minėta grupe prieš bene dešimt metų bandė laimę šiame konkurse su daina „We all“. Nors grupės vaikinai ir užėmė pirmąją vietą, bet atstovauti Lietuvai negalėjo – jų dainą buvo diskvalifikuota. Šį kartą Deividas Zvonkus vėl bando laimę „Eurovizijoje“, tik jau ne kaip dalyvis, o prodiuseris trijų dalyvaujančių merginų: Laisvos, Liepos ir Katažinos.

Prienų rajonas nusilenkė šviesaus atminimo poetui Justinui Marcinkevičiui. Ketvirtadienį šio rajono politikai nusprendė suteikti Prienų rajono savivaldybės viešajai bibliotekai J. Marcinkevičiaus vardą. Už tai, kad kultūros židinys būtų pavadintas Prienų Justino Marcinkevičiaus viešąja biblioteka, „už“ balsavo visi 25 tarybos nariai. Pasak Prienų rajono mero Vyto Bujanausko, prieniškiams „yra didelė garbė įamžinti J. Marcinkevičiaus atminimą“. Poetas gimė ir augo Prienų rajono Važatkiemio kaime.

Šiandien maestro Juozui Domarkui – 75–eri. „Kaip nustatyti, ar esi laimingas? Laimė ir nelaimė paprastai vaikšto šalia viena kitos. Kartais nelaimė virsta laime, o kartais – atvirkščiai. Nebūčiau atsidūręs Klaipėdoje – nebūčiau patekęs į muzikos mokyklą. Ir tai buvo laimė. Bet juk kažką išvežė vietoj mūsų. Buvo planinė sistema ir iš mūsų apylinkės turėjo išvežti tiek, kiek numatyta plane. Už tą mano laimę galbūt kažkas sumokėjo savo gyvenimu.

Penktadienį Vilniuje baigėsi dvejus metus trukusio Lietuvos pirmininkavimo Demokratijų bendrijai pabaigos renginiai, trukę dvi dienas. Vilnius buvo tapęs kone pasaulio centru, sutraukęs labai įtakingų politikų iš daugiau nei 100 valstybių. Renginiuose dalyvavo įvairių valstybių prezidentai, premjerai, vicepremjerai, ministrai ir kiti įtakingi politikai.

Vakar Rytų skirstomųjų tinklų darbuotojai skubėjo į Pabiržės seniūnijos Daumėnų kaimą. Atvykę su specialia technika, pjaustė liepas, kurios virsdamos nutraukė elektros laidus, vedančius į Virgiui Rožėnui priklausančią sodybą. Apie 12 valandą elektros tiekimas į šią sodybą buvo atstatytas. Paaiškėjo, kad elektra dingo, nes sodyboje atsivėrė karstinė įgriuva ir krentančios žemės įtraukė šimtametes liepas, kurios virsdamos nutraukė elektros laidus.

Stovėti tėvynės sargyboje – garbinga ir kilnu. Jei saugai ją nuo išsigalvotų priešų – tai dar ir labai lengva. Gali būti net ir pelninga. Su krištolinėmis ašaromis veizoluose, lyg tie lietuviški beržai ar liepos su plieno dalgiais ar šakėmis ant pečių, į valdžią žengė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vyrai ir damos. Žengė ir nužengė, patogiai atsisėdo ir nutarė – su dalgiu prieš mešką strikinėti pavojinga ir visai neapsimoka, nes dalgis pasirodė besąs butaforinis.

2010 m. gegužės mėnesio 20 – 23 dienomis Bratislavoje, Slovakijoje, vyko V Tarptautinis chorų sakralinės muzikos konkursas „Musica Sacra Bratislava“, kuriame Vilniaus regiono kultūros centro kuruojamas moterų choras „Liepos“ (vadovė Audronė Steponavičiūtė Zupkauskienė) laimėjo du sidabro diplomus. „Liepos“ dalyvavo dviejose konkurso kategorijose: lygių balsų ir šiuolaikinės muzikos.

Lapkričio 28-30 jau 16-ąjį kartą įvyksiantis tarptautinis sakralinės muzikos festivalis „Cantate Domino“ pateiks ne vieną klausytojų ausis bei sielas pradžiuginsiančią staigmeną.

Birželio 28 ir 29 d. Palangos „Ramybės“ kultūros klube vyks seniai lauktas pasirodymas – Rolando Rastausko skaitymo performansas pagal rusų dramaturgo Ivano Vyrypajevo kultinę pjesę „Deguonis“. Prieš penkerius metus pasirodęs debiutinis Tomsko autoriaus ir aktoriaus I. Vyrypajevo spektaklis „Deguonis“ tapo naujojo rusų teatro vizitine kortele. Per pastaruosius metus I. Vyrypajevas įsitvirtino ne tik šiuolaikiniame rusų teatre, bet ir kine.