lidl

Ar prisimenate, kaip dabar jau atrodo gūdžiais 1999-aisiais, kai Rusijos krizė siautė visu pajėgumu į Lietuvą atėjo TELE2? Paklausite kuo čia dėti LIDL ir TELE2? Ogi dėl to, kad atėjus naujam didžiuliam tarptautiniam žaidėjui, mes greičiausiai ženkliai mažiau išleisime maistui ir efektas jau pastebimas. Dabartiniai 20-mečiai tikrai nepamena tų laikų, kai užuot skambinę, žmonės „majakindavo“. Ir sutartų ženklų kiekvienas turėjo.

Nuo naujo pigaus prekybos tinklo starto Lietuvoje praėjo beveik savaitė. Tačiau prie parduotuvių vis dar rikiuojasi žmonių eilės. Vien dėl to, kad kai kurių prekių kainos čia mažesnės. Toks ažiotažas dėl pigesnių prekių kaip reikiant įaudrino visuomenę. Ypač turtingesnius - Vilniuje. Vieni rėžia, kad kelias valandas tarsi sovietmečiu kepti saulėje dėl pigesnių bananų gali tik nieko neveikiantys ir užsidirbti nesistengiantys žmonės. Esą laukti tokioje eilėje paprasčiausiai neoru.

Vilnietis sugalvojo itin originalų eksperimentą, o jo išpildymas, greičiausia, pranoko net ir jo paties lūkesčius. Socialiniame tinkle „Facebook“ plinta vaizdo įrašas, kuriame slaptą kamerą prisitaisęs jaunas vyras bando apeiti prie vienos „Lidl“ parduotuvės stoviniuojančių žmonių eilę. Tą padaręs jaunuolis kreipiasi į prie durų stovintį apsaugos darbuotoją: „Atsiprašau. Sveiki, aš čia sąraše būsiu svečių, Majaus Kalendoriaus vardu.“. Pečiai trūktelėjęs apsauginis pasiūlo praeiti į vidų.

Šiandien paskelbta, kad gegužę vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje nepakito, metinė infliacija siekė 0,5 proc., o vidutinis metinis kainų pokytis – jau nėra neigiamas. Didžiausią įtaką mėnesio infliacijai turėjo brangę degalai, apranga ir avalynė. Maisto produktų krepšelio kaina gegužę pakito nedaug, bet, nors pavasaris ir vėlavo, daržovių kaina sumažėjo. Tiesa, daržovės vis dar buvo 4,4 proc. brangesnės negu atitinkamą mėnesį prieš metus.

Ligi šiol buvo dvi ekonominės temos, tapusios proga susiginčyti ir susipykti su draugais, giminėmis ir artimaisiais. Pirmoji tema – ar reikia leisti parduoti žemę užsieniečiams? Tik užvesk kalbą, ir konfliktas – garantuotas. Antroji – motinystės atostogų ir išmokų tema. Ilgos ar trumpos, dosniai apmokamos - čia ginčas įsižiebs net tarp žemės pardavimo užsieniečiams šalininkų. Ir štai, voila, radosi trečioji tema – eilės Lidle.

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) kreipėsi į Tarptautinį olimpinį komitetą (TOK) dėl Arvydo Sabonio dalyvavimo prekybos tinklo „Lidl“ reklaminėje kampanijoje. 40-oji Olimpinės chartijos taisyklė draudžia olimpinių žaidynių dalyvių, trenerių ar kitų oficialių asmenų atvaizdo naudojimą ne olimpinių partnerių reklaminėse kampanijose žaidynių metu.

Bendrovė „Lidl Lietuva“ išplatintame pranešime įspėja gyventojus. Anot prekybos tinklo, sukčiai sugalvojo patys kurti „Facebook“ paskyras „Lidl Lietuva“ vardu. Oficialią „Lidl Lietuva“ paskyrą „Facebook“ galima atpažinti ir iš daugiau nei 30 tūkst. gerbėjų bendruomenės. „Lidl Lietuva“ atstovai kreipėsi į „Facebook“, kad sukčių sukurti puslapiai būtų ištrinti. „Norime priminti, kad oficialų „Lidl Lietuva“ puslapį rasite adresu www.facebook.com/LidlLietuva.

Neseniai savo restoraną atsidariusi atlikėja Vilija Pilibaitytė-Mia neabejinga maistui. Todėl apsilankiusi vienoje iš didžiulį ažiotažą sukėlusio „Lidl“ tinklo parduotuvėje moteris nesusilaikė ir pasakė tai, ką tyliai galvoja daugelis. Savo socialiniame tinkle „Facebook“ garsi dainininkė pratrūko apie dabartinę padėtį Lietuvoje: „Buvau šiandien „Lidl“ parduotuvėje Kaune... Dėl įdomumo, nes Kaune eilių lauke nėra, bet užtat kiek parduotuvėje žmonių, kokios eilės prie kasų.

Ne paslaptis, kad „Lidl“ prekybos tinklas pasižymi ne tik mažomis kainomis, bet ir specialiais savo privačiais prekiniais ženklais. Tokią strategiją, norint pasiūlyti pigesnius produktus Lietuvos gyventojams, naudoja ir didieji prekybos tinklai. Visgi tuomet žmonės renkasi ne vien pagal kainą, o ir pagal kokybę.

2016 m. birželio 2 d. yra ir bus istorinė LIETUVAI. Sveikiname Lietuvą ir lietuvius, politikus ir piliečius, gyventojus ir besisvečiuojančius Lietuvoje, pirkėjus ir pardavėjus, gamintojus ir prekybininkus! LIDL LIETUVA parduotuvių atidarymas yra istorinis įvykis.

Lietuvoje ką tik atidariusi parduotuves, „Lidl“ kitose šalyse susiduria ir su nemenkomis problemomis. Naujausioji iš jų – pastebėta, kad kai kurių prekių etiketėse nėra informacijos šalies pagrindine kalba apie maisto gaminyje esančias medžiagas. Tai reiškia, kad tokioms medžiagoms alergiškas ar jų netoleruojantis asmuo gali susidurti su bet kokiomis sveikatos problemomis, kurių baigtis yra visiškai nenuspėjama.

Prekybos tinklo „Lidl“ atidarymas Lietuvoje sukėlė milžinišką ažiotažą. Laukimo burbulas sprogo vakar ir tas įvyko su trenksmu. Vien ko vertos nusidriekusios ir daugeliui sovietmetį priminusios žmonių eilės. Nepaisant kepinančios saulės, žmonės sąžiningai eilėse (prie įėjimo!) praleido valandą ar net daugiau. Nieko keisto, kad beatodairiškas žmonių noras pamatyti „Lidl“ kainas itin patiko internautams.

Nors Lietuvos pirkėjai džiaugiasi mažomis „Lidl“ kainomis, ekspertai įsitikinę, kad tai tik laikina. Pažvelgus į šio tinklo kainų skirtumus skirtingose šalyse matyti, kad nors kai kurie produktai jau siūlomi Vokietijos kainomis, kiti – daug pigesni. Mažmeninės prekybos ekspertas Justas Gavėnas įsitikinęs, kad prekės „Lidl“ Lietuvoje šiuo metu dirbtinos, nes norima sudaryti pigaus prekybininko įvaizdį. Vasarai baigiantis vaizdas gali pasikeisti.

Pirmąją „Lidl“ atidarymo dieną stebėjome nesibaigiančias eiles, nuo pat ryto iki vakaro. Atėjus antrajai dienai vėl stebime tą patį vaizdą. Visgi nors atrodo, kad žmonės mieliau renkasi stovėti eilėje prie naujai atsidariusių parduotuvių, didieji prekybos tinklai Lietuvoje tvirtina išlaikę stabilų pirkėjų skaičių. Mažmeninės prekybos ekspertas Justas Gavėnas įsitikinęs, kad prekybos tinklų teigimas, jog klientų nesumažėjo – tikėtinas, mat į „Lidl“ rinkosi didžioji dalis smalsuolių.

Postmodernioje visuomenėje dalis žmonių vartoja ne dėl to, kad jiems reikia kažkokių dalykų, bet kad neatsiliktų nuo kitų, „Žinių radijui“ masišką žmonių susidomėjimą prekybos centru „Lidl“ aiškino psichologas, socialinių mokslų daktaras Tomas Lagūnavičius. „Lidl“ į Lietuvą atėjo pakankamai seniai, bet užsiėmė ryšiais su visuomene, buvo visur sakoma, kad bus mažiausios kainos, panaudojo A. Sabonį, kitus įžymius žmones, kurie pritaria šiam dalykui netiesiogiai.

Šiandien pasirodė detali informacija apie darbo užmokestį Lietuvos regionuose. Tenka konstatuoti, kad nepaisant praūžusio minimalaus atlyginimo kėlimo vajaus, darbo užmokestis pirmąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų ketvirtu ketvirčiu, nepasikeitė tik Vilniaus apskrityje, o kitose buvo mažesnis. Tiesa, per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis paaugo visose apskrityse, labiausiai Kauno, Tauragės ir Vilniaus. Pastarieji išsiskyrė ir aktyviu dirbančiųjų skaičiaus augimu.

Socialinėje erdvėje sparčiai plinta Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos pirmininko, Tautininkų sąjungos vicepirmininko Juliaus Panko nuotrauka kraunant bananus. Šūkiu „Lietuva lietuviams“ žinomas J. Panka neslepia, taip jis įsidarbino vokiško kapitalo parduotuvėje „Lidl“. „Taip tai tiesa, tačiau tai visai nesusiję su mano politine ir visuomenine veikla. Mane liūdina, kad nuotrauka buvo padaryta be mano atsiklausimo ir be mano darbdavių žinios.

Prekybos tinklo „Lidl“ atidarymas Lietuvoje sukėlė milžinišką ažiotažą. Laukimo burbulas sprogo vakar ir tai įvyko su trenksmu. Todėl ne veltui ir žinomi šalies žmonės šia tema turėjo savo nuomonę. Vieni akivaizdžiai šaipėsi iš eilėse stovėjusių žmonių, kiti – džiaugėsi, jog „Lidl“ atidarymas suteikė galimybę kitur reikalus susitvarkyti be eilių. Šalies garsenybių pasisakymai socialiniame tinkle „Facebook“: Indrė Kavaliauskaitė-Monkūnienė Geriausia diena tvarkyti seniai atidėliotus reikalus.

Kol lietuviai šluoja prekes „Lidl“ parduotuvėse, ekspertai bando paaiškinti šio tinklo fenomeną ir tai, kodėl lietuviai negailėjo savo laiko ir valandų valandas laukė išsvajotojo šių parduotuvių atidarymo. LRT laidoje „Dėmesio centre“  dalyvavusi asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė mato keletą „Lidl“ fenomeno priežasčių, tačiau vienas svarbiausių, anot jos, smalsumas ir kainos. „Yra keletas aspektų: ir smalsumas, Lietuvoje gyventojai eina, domisi, žiūri.

Masinė psichozė - pigių prekių ištroškę pirkėjai plūstelėjo į naujo vokiško prekybos tinklo parduotuves. Eilės prie atsidariusių naujų parduotuvių priminė laikus, kai žmonės po kelias valandas laukdavo dešrelių ar duonos. Tačiau karščio alinami gyventojai tvirtina – laukti verta. Vieni džiaugiasi mažomis kainomis, kiti nuogąstavo, kad Lenkijoje vis tiek pigiau.

Nuo pat ryto žmonės būriavosi prie atidaromų „Lidl“ parduotuvių, o su laiku srautas nė nemažėjo. Jau per pirmąją valandą susidarė ilgiausios eilės, kuriose žmonės kantriai laukė prilygindami stovėjimą eilėje Sovietų Sąjungos laikams. O įpusėjus dienai ir saulei dar karščiau pradėjus šildyti, eilės nemažėjo, o žmonės nuo saulės slėpėsi po prekių katalogais. Eilės gale stovėjusieji Vytautas ir Stasė buvo įsitikinę, kad laukti verta ir kainos bent 15 proc. bus pigesnės.

Nuo pusės 8 ryto žmonės jau rinkosi į „Lidl“ parduotuves. Kas pasižvalgyti, o kas ir apsipirkti. Viena aišku, kainų skirtumus pamatyti stengėsi visi. Kol dar vyko sveikinimo kalbos, žmonės jau rikiavosi į eilę pasiruošę prikrauti pilnus prekių vežimėlius. Turbūt populiariausia preke tapo bananai. Šiuos žmonės krovėsi kekėmis.

Prieš atverdami duris savo klientams, „Lidl“ pirmąjį apsipirkti pakvietė Vilniaus miesto merą Remigijų Šimašių. Kartu su juo į „Lidl“ parduotuvę žengė ir Arvydas Sabonis, Vokietijos ambasadorė Jutta Schmitz ir Ūkio ministras Evaldas Gustas.  Svečiai apžiūrinėjo pieno ir mėsos produktus bei įsigijo jau legendomis tapusius „auksinius“ kalafiorus. Jie „Lidl“ parduotuvėje kainuoja 0,99 eur.

Pasižvalgius po „Lidl“ parduotuvę galima pamatyti nemažai Lietuvoje prieš tai nepardavinėtų prekės ženklų, o norintiems daugiau lietuviškos produkcijos teks apsilankyti alkoholio skyriuje. „Lidl“ siūlys 1600 skirtingų prekių ženklų, apie 320 iš jų – lietuviški. Prekės bus tiekiamos iš Lietuvos, Vokietijos, Lenkijos, Prancūzijos, Italijos, Ispanijos bei kitų šalių. Dauguma produktų pažymėti privačiu prekės ženklu. Tai „Lidl“ užsakymu pagaminti maisto produktai ir ne maisto prekės.

Prieš didįjį atidarymą „Lidl“ dalinasi pirmuoju savo prekių katalogu. Prekių asortimente bus galima išvysti ne tik pažįstamus lietuviškus gaminius, bet ir užsienio prekių.  Pavyzdžiui, bananai „Lidl“ parduotuvėje atidarymo dieną kainuos 0,66 eur centų. Tuo tarpu „Maximoje“ ir „Rimi“ bananai kainuoja 1,44 eur už kilogramą.  Pomidorų padažo „Mikado“ kaina bus 0,45 eur, o „Iki“ parduotuvėje „Kėdainių konservų“ pomidorų padažas kainuoja 0,89 eur.

Nors vartotojai skundžiasi dėl išaugusių prekių kainų, mažmeninė prekyba kilo sparčiau nei kovą arba nei vidutiniškai praėjusiais metais. Vartojimo prekių pardavimus vis dar skatina augančios pajamos ir pigesnis benzinas, nors kai kuriose srityse šis efektas pradeda nykti. Kad ir kaip būtų, mažmeninė prekyba išlieka gyvybinga, o prastesnes vartotojų nuotaikas galima įžvelgti lėčiau augančioje maisto produktų apyvartoje.

Kitą ketvirtadienį, birželio 2 d., 8 val. ryto prekybos tinklas „Lidl“ atidaro pirmąsias 15-a parduotuvių Lietuvoje. Vilniuje pirkėjus pasitiks penkios „Lidl“ parduotuvės, Kaune – dvi, po vieną parduotuvę atidaroma Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Kretingoje, Telšiuose ir Mažeikiuose.

 Prekybos tinklas „Lidl“ socialiniame tinkle „Facebook“ oficialiai paskelbė, kada atidarys pirmąsias 15 parduotuvių ir kuriose vietose. „Birželio 2-ąją pirmosios 15 „Lidl“ parduotuvių visoje Lietuvoje pagaliau atvers duris jums, mielieji! Labai laukėme ir daug dirbome, kad galėtumėme jums pasiūlyti geriausią kokybės ir kainos santykį bei malonų apsipirkimą“, - socialiniame tinkle rašo „Lidl“. Kitą ketvirtadienį, birželio 2 d., 8 val.

Didysis ketvertas - „Maxima“, „Iki“, „Norf a“ ir „Rimi“ - plečia savo teritoriją iš rinkos stumdamas smulkiuosius prekybininkus. Dabar, kai į rinką žengia naujas varžovas „Lidl“, plėtra dar suintensyvėjo, rašo „Verslo žinios“. Šiandien didžiausi pagal parduotuvių skaičių yra „Iki“ ir „Maxima“ - abu valdo po 235 parduotuves.

Maisto produktų gamintojai jau turi sutartis su Vokietijos mažmeninės prekybos tinklu „Lidl“, o pirmąsias prekes turi patiekti gegužės 25 dieną, tad atidarymo laukiama birželio pradžioje, rašo „Verslo žinios“. Naujienų portalo tv3.lt žurnalistų žiniomis, atidarymas turėtų įvykti birželio 2 dieną. Sutartis su „Lidl“ jau pasirašė pieno perdirbimo bendrove Vilkyškių pieninė, vaisių ir daržovių prekybininkėmis „Citma“, „Kietaviškių gausa“, mėsos perdirbėja Klaipėdos mėsine.

Greitai Lietuvos pirkėjams duris atversiantis prekybos tinklas „Lidl“ praneša apie partnerystę su vienu žymiausių Lietuvos krepšininkų – Arvydu Saboniu. Lietuvos krepšinio legenda pasirodys prekybos tinklo reklamose ir kituose projektuose. Garsųjį krepšininką jau galima išvysti įsibėgėjančioje „Lidl Lietuva“ reklaminėje kampanijoje. „Nusprendėme bendradarbiauti su Arvydu Saboniu, nes Lietuvoje krepšinis yra populiariausia sporto šaka, kuri vienija visą tautą.

Nuo šiandien „Lidl Lietuva“ pradeda aktyvią veiklą socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Instagram“, kur savo gerbėjams pasiūlys ne tik naudingą turinį, bet ir galimybę užduoti klausimų ir dalintis atsiliepimais. „Savo šūkiu Lietuvoje pasirinkome žodžius „Taip gyventi verta“, – sako bendrovės „Lidl Lietuva“ Korporatyvinių reikalų ir komunikacijos departamento vadovė Agnė Gaižauskienė.  Šiuo metu „Lidl“ yra 27 šalyse, šiais metais planuojama plėtra į Serbiją ir JAV.

Vokietijos kovos su karteliais biuras keliems šalies mažmeninės prekybos tinklams skyrė bendrą 90,5 mln. eurų baudą už neteisėtus susitarimus dėl kai kurių rūšių alaus, saldumynų ir kavos kainų nustatymo. Baudos skirtos po šešerius metus trukusio tyrimo. Jis buvo pradėtas 2010 metų sausį, kuomet buvo atliktos kelios kratos siekiant surinkti informacijos apie neteisėtus mažmenininkų ir gamintojų susitarimus.

„Lidl“ atidarymas Lietuvoje paveiks mažmeninės prekybos rinką: tik 4% internetu apklaustų pirkėjų teigia, jog „Lidl“ atėjimas neturės jokios įtakos ir nepakeis jų pirkimo įpročių. 10% respondentų yra pasiruošę tapti reguliariais „Lidl“ pirkėjais nuo pat parduotuvių atidarymo dienos, o 3 iš 4 apklaustųjų norėtų pirmiausia apsipirkti, kad nuspręstų dėl tolesnio lankymosi, rodo „Nielsen“ atliktas internetinis pirkėjų tyrimas.

Didieji Lietuvos prekybos tinklai naudojasi didėjančia gyventojų perkamąja galia ir pamažu didina maisto produktų ir kai kurių kitų prekių antkainius ir tuo pačiu galutinę kainą vartotojams, teigia SEB banko banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Tuo metu Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas tikina, kad prekybininkų antkainiai pastaruoju metu mažėja.

Prie vienos iš „Lidl“ parduotuvių – didžiulis sujudimas. Kameros, šviesos, atidengtos iškabos, o prie kasos jau sėdi mergina, skaičiuojanti prekes. Matyti, jog vyksta reklaminio klipo filmavimas. Susisiekus su „Lidl Lietuvos“ rinkodaros ir viešųjų ryšių departamento vadove Agne Gaižauskiene nei patvirtinimo, nei paneigimo negavome. „Mes dabar kiekvieną dieną turime kiekvienoje parduotuvėje ką veikti.

Lietuvių labai laukiama parduotuvė „Lidl“ ir toliau prieš savo atėjimą kursto aistras. Praėjus darbuotojų paieškos bumui ir būsimiems pirkėjams dar tebespėliojant apie būsimą prekių pasirinkimą, kainas ir kokybę, pranešama, kad jau netrukus bus galima gauti išskirtinės informacijos apie parduotuvę. Tiesa, dėl to reikės šį tą padaryti. Trečiadienį paskelbta, kad „Lidl Lietuva“ svetainėje www.lidl.

Atidarius „Lidl“ logistikos centrą, jau kalbama ir apie parduotuvių atidarymą. Svarstoma ar tikrai sulauksime mažesnių kainų bei kokios produkcijos galėsime įsigyti. Vis dėlto, miestų merai mano, kad šiam Vokietijos gigantui nebus taip lengva suformuoti savo pirkėjų ratą. Kalbintų merų nuomone, „Lidl“ atidarymo labiau laukia verslai nei gyventojai. Kėdainių rajono meras Saulius Grinkevičius nurodo, kad to priežastis, jog bent jau Kėdainiuose ir taip nemažas skaičius maisto prekių parduotuvių.

Kaune pagaliau atidarytas mažmeninės prekybos tinklo „Lidl“ logistikos centras, kuriame jau daugėja dėžių su prekėmis, netrukus pasieksiančiomis „Lidl“ parduotuves. Tarp jų galima išvysti ir lietuvišką produkciją. Atidarymo stebėti susirinko ir miestelių, kuriuose bus atidaromos parduotuvės, merai. Vienas jų prasitarė, kad pirmosios parduotuvės, neoficialiais duomenimis, turėtų atsidaryti jau po dviejų savaičių.

Maždaug pusę asortimento „Lidl“ parduotuvėms Lietuvoje tieks Vokietijos gamintojai, tačiau reikšminga dalis teks ir vietos gamintojams: penktadalį arba daugiau kaip 320 prekių, sudarys lietuviška produkcija. Kaip rašo „Verslo žinios“, „Lidl“ baigė pirmąjį tiekėjų atrankos etapą, tačiau kol kas neatskleidžia, kurių Lietuvos tiekėjų produkcija buvo pasirinkta. Mažmeninės prekybos tinklo „Iki“ lentynose Lietuvos tiekėjų produkcija sudaro iki 50 proc.

Mažmeninės prekybos tinklo „Lidl“ logistikos centrui Lietuvoje suteiktas „BREEAM In-Use“ sertifikatas. „Šis sertifikatas ir kiti techniniai sprendiniai užtikrina, kad mūsų darbuotojai turėtų geriausias darbo sąlygas, o mūsų pirkėjai galėtų kasdien gauti kokybiškas ir šviežias prekes“, – teigia Radostin Roussev-Peine, UAB „Lidl Lietuva“ generalinis direktorius. Į Kauno rajone, Ramučių kaime įsikūrusio logistikos centro projektą „Lidl Lietuva“ investavo daugiau nei 38 mln.

Šiuos metus jau galima vadinti mažmeninės prekybos perversmų metais. Prekybos tinklų gretas papildys garsus žemų kainų tinklas „Lidl“, kuris manoma bus stiprus konkurentas šiuo metu Lietuvoje įsitvirtinusiems tinklams. Tuo tarpu internetinėje maisto produktų prekyboje konkurencijos nėra nuo tada, kai skandalingai bankrutavo „Fresh market“ ir liko vienintelė „Barbora“. Tačiau jos vienvaldystė panašu, kad baigsis, nes jau šį mėnesį startuoja nauja maisto pristatymo į namus platforma „Zzz.

Lietuviai, plūstantys į Lenkijos parduotuves, atveria ir naują rinką kelionių agentūroms – pristatomos specialios apsipirkinėjimo kelionės. Agentūros noriai surenka lietuvius, perveža per Suvalkuose esančias parduotuves ir parveža lietuvius su pilnai pirkinių maišais.  Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas pripažįsta, kad tai kenkia biudžetui, tačiau verslo drausti negalima. „Jei yra tokia paklausa, tai ją uždrausti būtų neprotinga.

Žirmūnuose esančios „Rimi Hypermarket“ aikštelėje – „Lidl“ darbo pasiūlymai. Marketingo ir vadybos specialisto nuomone, tai neatsitiktinė klaida, o gerai apgalvota strategija. „Tikrai nemanau, kad šiais laikais didelės įmonės darytų tokias klaidas: bet kur, bet kas, bet kaip, paprastai nebūna. Yra labai gerai apgalvotos strategijos, kur tikslinės auditorijos gali burtis ir vaikščioti.

Kauno regiono ekonominis išsivystymas ir potencialas įvertintas tarptautiniu mastu. Įtakingo žurnalo „FDI Magazine“ sudarytame reitinge Kauno regionas pateko tarp geriausių mažųjų Europos ateities regionų ir buvo apdovanotas kategorijoje „ekonominis efektyvumas“. Kanuose (Prancūzija) šiuo metu vykstančioje nekilnojamojo turto ir investicijų parodoje MIPIM 2016 apdovanojimą atsiėmė Kauno miesto ir rajono vadovai.

Vokietijos mažmeninės prekybos tinklas „Lidl“ pirmąjį šių metų pusmetį planuoja atidaryti pirmąsias parduotuves Lietuvoje. Įmonė „Lidl Lietuva“ iki liepos atidarys daugiau kaip 10 parduotuvių. „Šiuo metu rengiamės oficialiam „Lidl Lietuvos“ logistikos centro, įsikūrusio Kauno rajone, atidarymui. Jis numatytas balandžio viduryje.

Vokietijos mažmeninės prekybos tinklo valdoma prekybos įmonė „Lidl Lietuva“ didina įstatinį kapitalą 30 mln. eurų. Registrų centro duomenimis, kapitalas papildomais įnašais didinamas nuo 147,7 mln. eurų iki 177,7 mln. eurų. Paskutinį kartą „Lidl“ kapitalą didino pernai gruodžio viduryje - tuomet tam skirta taip pat 30 mln. eurų. „Lidl Lietuva“ pernai rugpjūčio pabaigoje baigė 30 mln. eurų vertės logistikos centro statybas Kauno rajone, kuris bus atidarytas balandžio viduryje.

Iki šiol konkrečiai neįvardyta Vokietijos žemų kainų prekybos tinklo „Lidl“ starto Lietuvoje data jau įgavo kontūrus - Kauno rajone, Ramučiuose pastatytas šios kompanijos 42 tūkst. kvadratinių metrų ploto logistikos centras bus atidarytas balandžio viduryje - apie tai Kauno rajono savivaldybės vadovus informavo „Lidl“ vadovybė, praneša žiniasklaida.

Bendrovė „Lidl Lietuva“ skuba informuoti lietuvius, kad šiuo metu nevykdo ir paslaugų teikėjams nėra užsakiusi atlikti jokių nuomonių apklausų, bei prašo gyventojus būti budrius, jeigu namuose sulauktų įmonės įgaliotais atstovais prisistatančių asmenų. 2016 m. vasario 4 d. bendrovę pasiekė informacija, kad viename iš šalies didmiesčių gyventojai namuose sulaukia apklausų atlikėja prisistatančios moters vizitų.