libertas klimka

Sendaikčių prekyvietes galima rinktis priklausomai nuo to, ar jūs norite papildyti savo kolekciją vertingu antikvariniu daiktu, ar tiesiog keistis šypsenomis su prekeiviais ir turgaus lankytojais. Ir vienos, ir kitos rūšies turgaviečių, pasirodo, Vilniuje esama.   „Sendaikčių turgus – sena tradicija. Pokario metais Kalvarijų turguje visada būdavo senienų. Atsimenu tuos metus. Metai buvo sunkūs, žmonės visokius buitinius daiktus, baldus pardavinėdavo. Paskui tokia prekyba buvo išnykusi.

Ne paslaptis, kad savo tautos ir šalies istorijos neišmanymas (arba vienpusiškas, taigi – iškreiptas jos „išmanymas“) ir nesugebėjimas traktuoti  jos faktus ir reiškinius  pasaulinės istorijos kontekste dažnai neleidžia mums adekvačiai suvokti ir mūsų dabartį. Kalbėdamas apie dabartį, turiu omenyje įvairiausius Lietuvoje ir aplink ją vykstančius procesus, taip pat šių procesų viešus ir slaptus veikėjus.

Kovo 20 d. (penktadienį) kviečia į etnokultūrinei fotografijai skirto leidinio „Lietuvos karininko fotoalbumas. 2. Aukštaitijos ir Žemaitijos kaimas XX amžiaus 3–4 dešimtmetyje“ pristatymą. Knygos pagrindas – Lietuvos kariuomenės kapitono, fotografo mėgėjo Juozo Zaborskio fotografuotos ir jo surinktos nuotraukos. Renginyje dalyvaus leidinio sudarytojai dr. doc. Vytenis Almonaitis ir dr. doc. Junona Almonaitienė, menotyrininkė dr.

Vasario 13 d., penktadienį, 18 val.   Rašytojų kampas, Litexpo parodų centras Susitikimas su Manuela Gretkowska ir jos romano „Moteris ir vyrai“ pristatymas. Taip pat dalyvauja knygos vertėjas Kazys Uscila, Lenkijos knygų instituto ir Lenkijos instituto Vilniuje atstovai.

Paveldo išsaugojimo entuziastai svarsto galimybę atkurti bent vieną iš Baltųjų Vilniaus stulpų, kaip istorinį akcentą ir simbolį, žymintį kur buvo senosios miesto ribos. Šios idėjos iniciatoriai - M.K.Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas bei Nacionalinė UNESCO komisija. Teigiama, kad tai nebūtų grandiozinis projektas ir neturėtų miestui daug kainuoti. Jis atliktų istorinę ir švietėjišką misiją. Ilgainiui tai galėtų tapti ir turistų lankymo vieta.

Paveldo išsaugojimo entuziastai svarsto galimybę atkurti bent vieną iš Baltųjų Vilniaus stulpų, kaip istorinį akcentą ir simbolį, žymintį kur buvo senosios miesto ribos. Šios idėjos iniciatoriai – M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas bei Nacionalinė UNESCO komisija. Teigiama, kad tai nebūtų grandiozinis projektas ir neturėtų miestui daug kainuoti. Jis atliktų istorinę ir švietėjišką misiją. Ilgainiui tai galėtų tapti ir turistų lankymo vieta.

Nors iki Naujųjų liko dar gera pusė mėnesio, ne vietoje ir ne laiku sprogę pirotechnikos įtaisai jau žaloja vaikus. Į „Vakaro žinias“ kreipėsi šoko ištikta jauna mama Vaida. Moteris sunkiai tramdė ašaras ir jaudulį dėl vos dviejų mėnesių savo kūdikio sveikatos. „Išėjome pakvėpuoti grynu oru. Sūnelis ramiai miegojo vežimėlyje. Netoli stoviniavo grupelė paauglių, - pasakojo ji. Privažiavus artėliau vienas jų sviedė tiesiai po vežimėlio ratais garsinį užtaisą ir visi pasileido bėgti.

Jei myli savo miestą, apie tai gali pasakyti garsiai ir paskleisti šią žinią pasauliui. Taip pasielgė būrys garsių visuomenės ir kultūros veikėjų, kurie prisijungė prie „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ Ambasadorių programos. Lapkričio mėnesį prie Ambasadorių programos prisijungė 20 žinomų kultūros ir visuomenės veikėjų. Kaip ir dera kultūros sostinei, gausiausią naujųjų ambasadorių ratą sudaro kultūros atstovai.

Vyriausybė trečiadienį valstybinę Jono Basanavičiaus premiją skyrė folkloristui Stasiui Skrodeniui. Jis apdovanotas už nuopelnus etninės kultūros srityje. J. Basanavičiaus premija, kurios dydis - 65 tūkst. litų, kasmet skiriama už reikšmingiausius pastarųjų penkerių metų Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių darbus, susijusius su etninės kultūros plėtojimu, puoselėjimu, ugdymu ir tyrinėjimu, taip pat už kūrybinę ir mokslinę veiklą etninės kultūros srityje.

Folkloristui Sauliui Skrodeniui siūloma skirti valstybinę Jono Basanavičiaus premiją už nuopelnus etninės kultūros srityje. Šis klausimas bus svarstomas Vyriausybės posėdyje trečiadienį. Praėjusią savaitę S. Skrodenio kandidatūrai pritarta per ministerijų valstybės sekretorių pasitarimą. J.Basanavičiaus premija, kurios dydis - 65 tūkst.

Folkloristui Sauliui Skrodeniui siūloma skirti valstybinę Jono Basanavičiaus premiją už nuopelnus etninės kultūros srityje. Šis klausimas bus svarstomas Vyriausybės posėdyje trečiadienį. Praėjusią savaitę S.Skrodenio kandidatūrai pritarta per ministerijų valstybės sekretorių pasitarimą. J.Basanavičiaus premija, kurios dydis - 65 tūkst.

Leidykla „Baltos lankos“ išleido unikalią knygą – albumą „Lietuviški žirgai“. Tai gausiai profesionalių fotosesijų nuotraukomis iliustruotas pirmasis tokio pobūdžio leidinys Lietuvoje. Knyga visuomenei buvo pristatyta Vilniaus žirgyne, dalyvaujant leidinio autoriams ir žemės ūkio ministrei profesorei Kazimierai Prunskienei. Albume apžvelgtos lietuviškų žirgų veislės ir jų istorija, žirgininkystė Lietuvoje, aptartas ypatingas žmogaus ir žirgo ryšys.

Paradoksalu, tačiau XXI amžiuje mus supa ne tik naujausi mokslo ir technologijų stebuklai, bet ir daugybė visiškai nemoksliškų teorijų bei gandų, kuriais esame linkę tikėti. Ir jų daugėja. Viena iš tokių pseudomokslinių fantazijų yra kreacionizmas, kurio autoriai mėgina įrodyti, kad gyvoji gamta evoliucionuoja pagal Protingo Dizainerio (t.y. Dievo) kažkada paruoštą planą. Mokslo įvairovė ir sklaida leidžia gandų ir sąmokslo teorijų kūrėjams gan lengvai imituoti moksliškumą.

Aplinkosaugininkai ir neringiškiai vienu balsu tvirtina, kad Saulės laikrodžio ant Parnidžio kopos Nidoje aikštelę būtina sutvarkyti, tačiau nesutaria, kaip tai padaryti. Atkurti saulės laikrodį ant Parnidžio kopos Nidoje nebus taip paprasta, kaip tikėjosi kurorto vadovai, nors trūkstama nulaužtos stelos dalies kopija jau pagaminta ir prieš gerą pusmetį atgabenta į Lietuvą. "Šią teritoriją reikia kuo greičiau sutvarkyti.

Profesoriai Ričardas Kazlauskas ir Libertas Klimka... Tai žmonės, kurie visada su virpančiu jauduliu kalba apie labiausiai jiems rūpimus klausimus: vienas - apie žvėrelius, kitas - apie žmogelius... Tik, man regis, apie žvėrelius vis dėlto kalbėti yra gerokai lengviau nei apie žmogelius. Ypač dabar. Pirmojo profesoriaus jau kuris laikas kažkodėl nematau televizijos ekrane. Antrąjį, ačiū Dievui, vis dar girdžiu.

Šiemet įteikta devintoji filosofijos profesoriaus Stasio Šalkauskio premija. Už tautos kultūros, meno, mokslo ir filosofinės minties turtinimą bei ugdymą premija skirta etnologui, istorikui profesoriui Libertui Klimkai. Gegužės 16-ąją, minint S. Šalkauskio gimtadienį, Lietuvos kultūros fondas ir Šiaulių savivaldybė jo vardo premiją, įsteigtą 1991 metais, įteikė dar vienam laureatui - etnologui Libertui Klimkai.

Vilniuje XVII amžiuje gimęs Kaziuko kermošius plinta po Lietuvą. Kauniečiams šias metais pasisekė labiau, - oras malonus, nelijo. Kovo 8 ir 9 dieną Laisvės alėją bei Vilniaus gatvę užpildė tūkstančiai lankytojų. O kovo dešimtą ir saulė nušvito skaisčiai. Dr. Libertas Klimka yra sakęs, kad „Kaziuko šventė gali ir privalo tapti europinio masto įvykiu.“ Daktaras paaiškino ir kermošiaus žodžio kilmę: „kermošius yra prekyba, lydinti bažnytinę šventę.

Paskutinėmis praėjusių metų dienomis išleistas pirmasis Rytų Aukštaitijos kultūros bei istorijos žurnalo „Sietuvos“ numeris. Žurnalą parengė laikraščio „Utenos apskrities žinios“ redakcija, spausdino UAB „Utenos Indra“.Pirmajame žurnalo numeryje etnologė Gražina Kadžytė atskleidžia aukštaitiško charakterio ypatumus bei pasakoja apie šio krašto atlaidų tradicijas, dr. Libertas Klimka bei Rimvydas Laužikas atskleidžia lietuvio ir visatos santykį, sakoma pranešime spaudai.

Jono Meko vizualiųjų menų centras, valdžios ir verslo struktūrų machinacijų dėka įkeltas į „Vilniaus vartus“, žymi FLUXUS legendos mirtį. Didysis George Maciunas (jo pavardės šiuo atveju nereikėtų lietuvinti protesto prieš buką lietuvišką konservatyvumą vardan), visą savo kančių ir vargų pilną gyvenimą stengęsis išplėšti nepriklausomą meną iš rinkos ir komercijos nagų, šiandien turbūt vartosi karste.

Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureate šiemet tapo filologė Danutė Krištopaitė. J. Basanavičiaus premija, kurios dydis - 65 tūkst. litų, kasmet skiriama už reikšmingiausius pastarųjų penkerių metų Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių darbus, susijusius su etninės kultūros plėtojimu, puoselėjimu, ugdymu ir tyrinėjimu, taip pat už kūrybinę ir mokslinę veiklą etninės kultūros srityje.

Šiemet valstybinę Jono Basanavičiaus premiją siūloma skirti filologei Danutei Krištopaitei.D. Krištopaitės kandidatūrą J.Basanavičiaus premijai gauti pateikė kultūros ministras, pritarus Lietuvos kultūros ir meno tarybai. Sprendimą dėl premijos skyrimo trečiadienį dar turi priimti Vyriausybė.J.Basanavičiaus premija, kurios dydis - 65 tūkst.

Kovo 30 – balandžio 1 dienomis Vilniaus mokytojų namuose vyks tradicinė, jau 10-oji literatūros šventė „Knygų pavasaris”. Vilniečiai ir tomis dienomis sostinėje besilankantys kitų vietų žmonės, kviečiami aplankyti Lietuvos leidyklų knygų mugę bei plačią kultūrinę programą, sakoma pranešime spaudai. Šiemet, iki prasidedant šventei, atskiri renginiai vyks ir kitose Vilniaus vietose.

Vartant kalendorių, smalsiam žmogui gali kilti nemažai klausimų. Pavyzdžiui, kas prigalvojo ir įrašė kalendoriuje tokių vardų kaip Naubartas, Bytautė ar Deodatas, o daug populiaresnių vardų savininkai savo vardadienio neturi. Ir kas apskritai turi galią nuspręsti, kuriai dienai kokie vardai priklauso? Jonų, Jurgių ir Petrų laikai Anksčiau, XIX amžiaus valstiečių kultūroje, tokie klausimai nebuvo aktualūs.

Šįkart Lietuvos televizijos laidos “Klausimėlis” apklausti praeiviai samprotavo, ką galėtų reikšti su apranga susiję žodžiai - frakas, smokingas, sermėga kimono ir dekoltė, o profesorius Libertas Klimka viską sustatė į vietas. Frakas Elektrėniškės:- Policininkai nešioja fraką.- Kasdien nešioja fraką?- Man atrodo, kad ne.- Tai kokiu atveju?- Kai jie dirba.- Kaip atrodo tas frakas? Kokios spalvos?- Žalios. Jurbarkietė:- Pirmąkart gyvenime girdžiu tokį žodį.- Kokį?- Frakas.

Kultūros bei meno įvykiai, komentarai ir vertinimai trijuose Lietuvos kultūriniuose savaitraščiuose - "Šiaurės Atėnuose", "7 meno dienose" bei "Literatūroje ir mene". “Šiaurės Atėnuose” (04.19) Libertas Klimka publikuoja straipsnį “Sėjos burtai ir velykinės blusos”, kuriame besidalydamas liaudies išmintimi, primena, kaip, tarkim, atsikratyti velykinių blusų, nors išsigelbėti nuo jų, iš esmės, neįmanoma.