lėšos
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „lėšos“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „lėšos“.
Aukštoji pensijų matematika: kaip pasirinkti
Sakoma, kad roges reikėtų ruošti dar vasarą, tačiau net stropus patarlių išminties klausytojas rogių 40-čiai metų į priekį lašiniais netepa. Deja, to paties negalima pasakyti apie pasiruošimą senatvei. Idėja parengti tokį straipsnį gimė neatsitiktinai – nežinia kelintą kartą susidūręs su perdėm paslaugiu aptarnaujančiu banko personalu, nusprendžiau, kad galų gale atėjo laikas imtis atsakingai planuoti ateitį ir išsirinkti pensijų fondą.
A. Sysas: svarbiausia – susitarti dėl 2014 metų biudžeto, kuris leistų didinti žmonių pajamas
Svarbiausias naujos Seimo rudens darbų sesijos uždavinys yra susitarti dėl tokio 2014 metų biudžeto, kuris leistų padidinti žmonių pajamas. Turime pakelti gyventojų perkamąją galią ir rasti lėšų, kad atlyginimai pradėtų augti. Tai ir moralinis reikalas, kad pademonstruotumėme požiūrį į žmones, kurie liko Lietuvoje gyventi ir dirbti.
Žemdirbiai ruošiasis streikuoti prieš kelininkus
Žemdirbiai ruošiasi streikuoti, jeigu ministrų kabinetas nuspręs 700 mln. litų 2014-2020 metų finansinės perspektyvos lėšų skirti ne tiesioginėms išmokoms, o keliams remontuoti, ketvirtadienį rašo „Verslo žinios“. „Vyriausybė nori pinigus, numatytus tiesioginėms išmokoms, perkelti kitoms programoms. Šios lėšos atiteks ne tik ūkiams modernizuoti, bet ir kaimo bendruomenėms, keliams remontuoti.
Už ES lėšas pastatyti kempingo nameliai visą vasarą stovėjo tušti
Asta Kažukauskienė, LRT televizijos laida „Šiandien“, LRT.lt Giruliuose, „Pajūrio kempinge“ už Europos Sąjungos lėšas pastatyti nameliai visą vasarą stovėjo tušti – kempingą valdanti savivaldybės įstaiga jų nuomoti negali, nes paaiškėjo, kad būtina konkurso būdu išrinkti koncesininką. Tokiu atveju savivaldybė ne tik negalės daryti įtakos nustatant kainas, bet gali turėti ir nuostolių – teks mokėti koncesijos mokestį.
Prestižiniame sostinės grožio salone – neapskaitytos lėšos, vokeliai ir nelegalūs darbuotojai
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Vilniaus AVMI) informuoja, kad pagal gyventojo raštu pateiktą informaciją patikrino sostinės Gedimino prospekte įsikūrusį grožio saloną ir rado daugybę pažeidimų: pradedant kvito neišdavimu, baigiant atlyginimais vokeliuose ir nelegalias darbuotojais. Salono savininkui pradėta administracinė teisena ir gresia didžiulės baudos.
Keturių vaikų motinos auka neatvėrė nei valdžios akių, nei piniginės
Giedrius Vitkauskas, Jovita Sukackaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Policija žino, kaip galėtų lengviau atpažinti ir operatyviau reaguoti į pavojingus smurto artimoje aplinkoje atvejus, tačiau pinigų tam neatranda ir po to, kai nesulaukusi policijos pagalbos sutuoktinio nužudyta keturių vaikų motina. Policija taip pat baksnoja į teisinį apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje jovalą, tačiau nauji seimūnų siūlymai to niekaip nespręstų.
Kaimo mokyklų išsaugojimui planuojama skirti 66 mln. litų
Siekiant išsaugoti kaimo mokyklas, joms planuojama skirti 66 mln. litų. Pasak premjero Algirdo Butkevičiaus, dėl šio finansavimo bus sprendžiama kitą savaitę Vyriausybės posėdyje. Taip pat ketinama sudaryti sąlygas rajoninėms mokykloms gyvuoti net ir su mažesniu mokinių, ar klasių skaičiumi.
"Kalbėjome apie finansavimo galimybes (kaimo mokykloms), yra galimybės, kad jos nemažėtų, tai reikalauja papildomų 66 mln.
Kitų metų Seimo biudžetas planuojamas 5 mln. litų mažesnis
Kitų metų Seimo kanceliarijos biudžetas planuojamas 5 mln. litų mažesnis nei šiemet. Trečiadienį biudžeto projektas pristatytas parlamento vadovybei. Pagal projektą, 2014 metais parlamento biudžetas turėtų sudaryti apie 87 mln. litų. Šiemet jis siekia 92 mln. litų, pernai buvo 84 mln. litų. "Kitąmet smarkiai mažiname pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai lėšas. Tam ketinama skirti mažiau nei 700 tūkst.
Daugiausiai lėšų valdininkų mokymams išleido Užsienio reikalų ministerija
Pirmąjį šių metų pusmetį savo kvalifikaciją kėlė šimtai ministerijose dirbančių valdininkų, kurie žinias gilino ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Daugiausiai pinigų darbuotojų mokymams - daugiau kaip 1 mln. litų ES ir biudžeto lėšų - išleido Užsienio reikalų ministerija (URM), rašo dienraštis "Lietuvos žinios". Kaip dienraščiui nurodė URM Visuomenės informavimo skyrius, beveik visi mokymai buvo skirti pasirengimui pirmininkauti ES Tarybai užbaigti.
Daugėja įmonių bankrotų
Per septynis 2013 metų mėnesius bankrutavo net 916 įmonių – 22% daugiau nei per ta patį laikotarpį pernai. Liepą bankrotų buvo gausiau nei ankstesniais metų mėnesiais, išskyrus tik kovą. Iš rinkos daugiausiai traukėsi prekybos, maitinimo ir pramonės įmonės. Šis mėnuo nuo ankstesnių skyrėsi ir tuo, kad bankrutavo daugiau vidutinio dydžio darbdavių. Tokias išvadas padarė kredito rizikos vertinimo bendrovė „Creditreform Lietuva“, remdamasi Registrų centro duomenimis.
REKLAMA
REKLAMA
Į gydymo įstaigas – per barjerus
Negalia – ne kliūtis visaverčiam gyvenimui. Tačiau tokie ir panašūs skambūs šūkiai kartais tėra tik tušti žodžiai. Tuo įsitikino panevėžietė Lina Žebrauskienė. Sunkiai vaikštanti moteris piktinosi, kad net Panevėžio ligoninės priėmimo skyrius, rekonstruotas pagal naujausius reikalavimus, negali užtikrinti, jog neįgalieji pasiektų medicinos įstaigą.
Darbiečiai siekia milijoninę ES paramą tvarkyti patys
Švietimo ir mokslo bei socialinės apsaugos ir darbo ministrai praėjusią savaitę pasirašė dalininkų susirinkimo protokolą, kuriuo pertvarkoma milijardines Europos Sąjungos (ES) paramos lėšas administruojanti Europos socialinio fondo agentūra (ESFA), pranešė naujienų portalas delfi.lt.
Renovacijos startui nuosavų lėšų nebereikės – tuo pasirūpins valstybė
Vyriausybė nusprendė 40 procentų paramą už renovuotus daugiabučius mokėti tik iki 2015-ųjų spalio. Renovaciją inicijavusiems gyventojams beveik nebereikės kaupti ir turėti nuosavų lėšų, parengiamuosius darbus apmokės valstybė. Svarstoma diegti ir dar vieną renovacijos modelį, kai renovacijos imsis šilumininkai. Seimas pavasarį pritarė, kad galima būtų prie dabar pagal JESSICA programą teikiamų 15 paramos procentų renovacijai pridėti dar 25 procentus iš Klimato kaitos programos.
Stambų vandentvarkos projektą Kaišiadoryse įgyvendins ir statybų bendrovė „Irdaiva“
Vilniaus statybų bendrovė „Irdaiva“ pasirašė trišalę sutartį su Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija ir UAB „Kaišiadorių vandenys“ dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros darbų Kaišiadorių rajone. Kaišiadorių rajono savivaldybė ir UAB „Kaišiadorių vandenys“ įgyvendina stambų vandentvarkos projektą, finansuojamą iš 2007-2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų.
Pajamos iš biudžeto augimo – skoloms dengti
Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad kitąmet išlaidų didinimui bus panaudota tik pagal Fiskalinės drausmės įstatymą leidžiama pajamų dalis, o likusi bus nukreipta skolų dengimui. "Jeigu pajamos bus gaunamos apie 1 mlrd. litų, tai tie 300 mln. litų bus iš karto nukreipti į rezervą, kad kauptume ateičiai, bet, aš manau, kad tai bus panaudota finansinių įsiskolinimų dengimui", - interviu LRT radijui antradienį teigė premjeras.
Sėkmingo projekto įgyvendinimo garantas – laiku pateikti mokėjimo prašymai
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) ragina pareiškėjus, pasirašiusius paramos sutartis ir gaunančius paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemones „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ ir „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“, įgyvendinti projektus taip, kaip jie nusimatė paraiškoje, verslo plane bei paramos sutartyje.
Didžiausias Vokietijos bankas nuslėpė milijardų vertės paskolas
Viena trijų didžiausių kredito įstaigų pasaulyje, „Deutshce Bank AG“ (DBK), nuo 2008 metų paskolino milijardus eurų siekiančias sumas bankams visame pasaulyje, praneša „Bloomberg“. Tokia didžiausio Vokietijos banko veikla verčia abejoti banko finansinių ataskaitų patikimumu. Keturi banke dirbantys asmenys perdavė „Bloomberg“ oficialius dokumentus, kurie įrodo, kad DBK suteikė paskolas neįrašydamas jų į oficialią apskaitą. Dokumentuose pateikta informacija apie sandorius, siekiančius 2,5 mlrd.
PSD diferencijavimas – geri norai, blogos priemonės
Europos Sąjungos sveikatos ministrai jau antrą dieną iš eilės renkasi Vilniuje spręsti įvairių klausimų susijusių su sveikatos sistemų tvarumu, jaunimo rūkymo ir kitomis problemomis. Kaip tik prieš pora mėnesių Lietuvos sveikatos politikos formuotojams kilo mintis privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas diferencijuoti atsižvelgiant į žmonių gyvenseną ir mitybą. Sveikatos apsaugos ministras savo ruožtu ragina visus ne tik stebėti, bet ir aktyviai prisidėti prie sveikatos apsaugos politikos.
Vyriausybė pritarė PSDF rezervo lėšų skyrimui
Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio pateiktą nutarimą skirti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervo lėšų 2013 m. II pusmetį asmens sveikatos priežiūros, medicininės reabilitacijos, sanatorinio gydymo paslaugų išlaidoms apmokėti ir sveikatos programoms finansuoti, taikant šiuo metu galiojančią bazinių kainų balo vertę (beveik visoms paslaugoms 0,89 Lt). Iš viso šiam tikslui reikėtų skirti 145,3 mln. Lt.
Taupymo politikos trūkumų ištakos
Keli mano kolegos iš Harvardo universiteto buvo sužeisti kryžminės ugnies tarp „taupytojų“ ir finasinio skatininimo šalininkų. Ekonomistai Carmen Reinhart ir Kennethas Rogoffas sulaukė neįtikėtino žiniasklaidos dėmesio, kai paaiškėjo, kad 2010 metais jų parengtoje studijoje apie valstybės skolos ir augimo ryšį buvo padaryta klaida. Jie greitai tai pripažino.
Ką reikia žinoti apie privalomąjį sveikatos draudimą, jei auginate vaikus
Dirbantys tėvai, kurie augina mažamečius vaikus, dėl savo sveikatos draudimo jaučiasi ramūs, nes kas mėnesį už jį yra mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos arba šias įmokas jie moka patys. Tačiau ne visi žino, kad tam tikrais atvejais tėveliai yra draudžiami valstybės, ir nepasidomi, ką reikia padaryti, kad šis draudimas galiotų.
Milijoninės lėšos paklydo tyrlaukiuose
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ Už 130 mln. litų – kiečiais apaugę laukai: tiek valstybės, savivaldybių ir europinių pinigų išleista įrengiant penkis naujus pramonės parkus, iš kurių kol kas naudos ne daugiau nei iš ožio pieno. Viltys, kad juose įkūrus mokesčių lengvatas suteikiančias laisvąsias ekonomines zonas (LEZ) investuotojai ims plūsti nenutrūkstamu srautu, kol kas irgi labiau panašios į fantaziją nei realybę. Į LEZ nesiveržia ne tik investuotojai.
Opozicija Vilniuje: apie milijardinę skolą, utopinius projektus ir „partines lesyklėles“
Rūta Grigolytė, LRT.lt Vilniaus miesto savivaldybės taryboje opozicija sudaro nedidelę kuopelę. Jos kritika – o taip pat ir balsavimas posėdžių metu – menkai tepaveikia mero Artūro Zuoko iniciatyvas palaiminančius miesto valdančiuosius. Naujienų portalo LRT.lt kalbinti opozicijos atstovai sako, kad, nors ir nedaug demokratijos savivaldybėje, ji turi šansą per savivaldos rinkimus. Esą jeigu vilniečiai nebetiki šio mero idėjomis – pasirinks kitą.
Lietuviškos įmantrybės
Linksma gyventi Lietuvoje. Man patinka. Čia kasdien sužinai įdomių dalykų, kurie vis nenustoja stebinti. Staigmenų ir stebuklų šalis ta mūsų Lietuva. Neseniai buvome vadinami Baltijos tigrais, bet ar nebūtų tikslesnis apibūdinimas – Baltijos klounai? Svarbiausia – draugystė Toli iki mūsų kokiems nors vokiečiams, belgams, prancūzams ar olandams.
Lietuva ir Estija sėkmingiausiai įsisavina ES lėšas
Lietuva išlieka viena pirmaujančių valstybių pagal ES paramos panaudojimą, skelbia naujausias tarptautinės audito, mokesčių ir konsultacijų bendrovės KPMG tyrimas. KPMG analitikų atliktame tyrime buvo įvertinta Vidurio ir Rytų Europos (VRE) valstybių pažanga panaudojant Europos Sąjungos (ES) paramos fondų lėšas 2007–2012 metais.
Nacionalinio stadiono pamatai – dar ne griuvena
Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Specialistų tikrinimu, nacionalinio stadiono Vilniuje būklė dar yra gera, tačiau įspėjama – jei artimiausiu metu statybos nepajudės iš mirties taško arba nebus rasta 10 mln. Lt konservavimo darbams, pasekmės gali būti liūdnos. Savo ruožtu stadiono projekto autorius, architektas Algimantas Nasvytis tinklalapiui LRT.lt teigia, kad tam tikrus tyrimus vis tik reikės padaryti.
Žydų sinagogų remontui lėšų bus ieškoma ES fonduose
Birželio pradžioje Kėdainiuose Kultūros paveldo departamentas rengia pasitarimą su savivaldybių, kurių teritorijoje yra išlikusių žydų kulto pastatų, ir žydų bendruomenių atstovais - tada bus sprendžiama, kaip galima būtų panaudoti išlikusias šimtametes žydų sinagogas, šeštadienį rašo "Lietuvos žinios". Departamento direktorė Diana Varnaitė dienraštį patikino, kad sinagogomis bus pasirūpinta. Mat Lietuvoje išlikę tik trys panašūs sinagogų kompleksai, o Kalvarijoje jos labiausiai apleistos.
Skaidrumą viešuosiuose pirkimuose skatins tiekėjų etikos kodeksas
Kad viešieji pirkimai vyktų sklandžiai, perkančiosios organizacijos neabejotinai turi bendrauti su tiekėjais. Tačiau šis santykis privalo būti tinkamas ir būtinai – etiškas. Skatindama skaidrumą viešųjų pirkimų procesuose, Lietuvos verslo konfederacija (LVK) pristato „Tiekėjų etikos kodeksą“ ir kviečia verslo įmones palaikyti šią iniciatyvą. Šio Kodekso tikslas – nustatyti etiško tiekėjų elgesio ribas, kad etiškas elgesys dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose taptų standartu.
Aiškėja ministrės B. Vėsaitės vykdomo galvų kapojimo priežastys
Buvęs ūkio ministras Dainius Kreivys TV3 televizijos laidoje „Savaitės komentarai“ pareiškė, kad Birutės Vėsaitės atliekamų valstybinių agentūrų vadovų atleidimų priežastis gali būti pinigų siekis. Pagrindinės minimos institucijos ir asmenys - „Versli Lietuva“ ir Paulius Lukauskas bei „Investuok Lietuvoje“ ir Milda Dargužaitė. D. Kreivys mano, jog siekiama institucijų vadovais paskirti žmones, leidžiančius kontroliuoti lėšas, kuriomis disponuoja minėtosios valstybinės agentūros.
Likus savaitei iki folkloro festivalio pradžios jo rengėjai neturi būtinų lėšų
Likus savaitei iki tradicinio sostinėje rengiamo tarptautinio folkloro festivalio "Skamba skamba kankliai", jo organizatoriai suka galvas, kur rasti lėšų šventės išlaidoms padengti. Festivalio rengėjui - Vilniaus etninės kultūros centrui (VEKC) - pavyko sukaupti vos pusę šventei reikalingo biudžeto, rašo "Lietuvos žinios". VEKC direktorė Milda Riekutė sakė, kad "labai labai taupant" tokio lygio šventei surengti reikia 180-200 tūkst. litų. Savivaldybė paprastai skirdavo festivaliui 50-60 tūkst.
D. Mikutienė: gera ligoninė = skurdi ligoninė?
Ne, jokios klaidos pavadinime nėra. Šiandien Lietuvoje yra būtent taip — kuo geriau dirba ligoninė, tuo ji populiaresnė, o kuo ji populiaresnė — tuo mažiau lėšų turi. Kaip tai įmanoma? Įmanoma, kai ligoninių paslaugoms nustatomos kvotos, kurias viršijus gydymo įstaiga patiria nuostolių.
Kredito unijos: gydyti negalima leisti bankrutuoti
Liutauras Varanavičius, UAB Finansų valdymo sprendimų centro partneris Kredito unijos Lietuvoje užima apie 3 proc. bankinio sektoriaus pagal aktyvus ir vienija apie 180,000 pajininkų. Dėl konservatyvios bankų politikos, unijos šiuo metu yra beveik vienintelis smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) bei naujų, besikuriančių, įmonių finansavimo šaltinis.
Premjeras ir ministrai: grėsmė neįsisavinti ES lėšų mokslui kyla dėl buvusių valdančiųjų kaltės
Premjeras Algirdas Butkevičius ir jo ministrai atmeta liberalų kritiką dėl kitoms reikmėms atiduodamų Europos Sąjungos (ES) lėšų iš mokslo srities. „ES lėšų įsisavinimo per mokslo slėnius klausimas, tiksliau, grėsmė neįsisavinti ES lėšų laiku, yra konservatorių ir liberalų valdymo uodega, kuri velkasi dėl ankstesnės Vyriausybės aplaidumo, nesugebėjimo skirti pakankamą dėmesį projektų įgyvendinimui ir lėšų įsisavinimui“, – BNS trečiadienį sakė Premjeras.
G. Steponavičius: švietimui skirtus milijonus Vyriausybė leidžia sraigtasparniams pirkti
Tarp naujų Vyriausybės siūlymų perskirstyti 2007-2013 m. numatytas Europos Sąjungos (ES) fondų paramos lėšas yra nuostata nurėžti 43,3 milijono litų, numatytų švietimo sistemai ir moksliniams tyrimams vykdyti. Šios lėšos būtų paskirstytos ir tokiems papildomiems projektams, kaip „aplinkos stebėjimo ir kontrolės iš oro sistemos stiprinimo“ įgyvendinimui. Projektą dėl ES paramos lėšų perskirstymo numatyta svarstyti artimiausiame Vyriausybės posėdyje.
Briuselis reikalauja grąžinti 12 mln. litų
Europos Komisija reikalauja, kad valstybės narės grąžintų netinkamai panaudotas ES žemės ūkio politikos lėšas – iš viso 230 mln. eurų.
Tiesa, kadangi dalis šių lėšų iš valstybių narių jau susigrąžinta, šiandienos sprendimo finansinis poveikis – maždaug 227 mln. eurų.
Šie pinigai į ES biudžetą turi būti grąžinti todėl, kad buvo panaudoti nesilaikant žemės ūkio išlaidoms taikomų ES taisyklių arba neužtikrinant reikiamos kontrolės.
Švedų požiūris į Lietuvą: per krizę eksportavote žmones, o importavote ES lėšas
„Krizė toli gražu dar nesibaigė. Jos įtaka vis dar jaučiama. Krizės laikotarpiu Lietuva labai stipriai priklausė nuo Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos. Suprantama, kad ta parama per krizę mažėjo, todėl problemų kilo vis daugiau ir jos gilėjo“, – pareiškė Švedijos Linkopingo universiteto profesorius Charlesas Woolfsonas. Anot jo, tai reiškia, kad buvo susidariusi tam tikra socialinė situacija, kuri leido susiformuoti nuo ES struktūrinių fondų priklausomai nomenklatūrai.
Antikorupcijos komisija pradeda tyrimą dėl ES struktūrinės paramos lėšų panaudojimo
Balandžio 24 d. posėdyje, apsvarsčiusi klausimą dėl 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos Aplinkos projektams įgyvendinti atliekų tvarkymo srityje administravimo skaidrumo, Seimo Antikorupcijos komisija, siekdama pasiaiškinti, ar dabar galiojantis ES struktūrinės paramos lėšų administravimo teisinis reglamentavimas nesudaro prielaidų pasireikšti korupcinėms veikoms, nusprendė kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl šio reglamentavimo įvertinimo antikorupcine prasme bei Finansinių nusikaltimų ty...
Seimo darbuotojai švaistė lėšas
Vilniaus miesto apylinkės teismas taip ir nepradėjo bylos nagrinėti iš esmės į posėdį neatvykus dviem kaltinamosioms - Ilonai Mažeikytei bei Sigitai Karpickienei. Pirmoji pranešė teismui esą išvykusi į komandiruotę, o antrajai neįteiktas šaukimas. Teisme nepasirodė ir kitų kaltinamųjų advokatai. Dėl didelio neatvykusių skaičiaus bylos nagrinėjimas atidėtas net iki gegužės 7 dienos.
Bankai nepanoro skolinti „Klaipėdos naftai“ 252 mln. litų
Neatsirado nė vieno banko, kuris norėtų paskolinti „Klaipėdos naftai“ 252 mln. litų suskystintų gamtinių dujų terminalui.
Kaip bendrovė praneša per „Nasdaq OMX Vilnius“ biržos informacinę sistemą, per nustatytą terminą nė vienas pirkimo dalyvis nepateikė galutinio pasiūlymo. „Atsižvelgiant į suskystintų gamtinių dujų terminalo infrastruktūros finansavimo poreikį, bendrovė finansinių paslaugų pirkimą atnaujins artimiausiu metu“, – teigiama „Klaipėdos naftos“ pranešime.
Dviem rezonansinėms byloms tirti Generalinė prokuratūra pritrūko lėšų
Dviem rezonansinėms byloms tirti Generalinė prokuratūra (GP) pritrūko lėšų ir kreipėsi į Vyriausybę, prašydama lėšų tolesniems banko "Snoras" ir Sausio 13-osios bylos tyrimams. Finansų ministerijos parengtame projekte numatyta 623 600 litų suma abiem byloms būtų padalyta maždaug po lygiai. Prokurorų teigimu, papildomų lėšų tiriant "Snoro" bylą reikės teisės mokslininkų bei vertimo paslaugoms pirkti, taip pat užsienio komandiruotėms apmokėti.
Teisėsaugos skurdas ir prabanga
Labai atidžiai ne tik pasiklausiau debatus Seime, kodėl laiku į nužudymu kvepiančius įvykius neatvyksta policija, bet ir įsiskaičiau į vidaus reikalų ministro Dailio Alfonso Barakausko bei jo štabo pateiktą medžiagą. Kalbinau ir pareigūnų profsąjungų lyderius. Dar kartą apmąstau pastarųjų metų aktualijas ir darau paradoksalią išvadą – resursų yra. Trūksta kažko kito.
Kauno gatvių priežiūros programa: dvejiems metams − daugiau nei 200 mln. litų
Kauno miesto taryba patvirtino miesto gatvių priežiūros 2013-2015 m. programą, kuriai iš įvairių šaltinių planuojama pritraukti daugiau nei 207 mln. litų. Programoje numatyta panaudoti 55,3 mln. litų Europos Sąjungos fondų lėšų, iš Kelių priežiūros ir plėtros programos - 39,9 mln. litų, iš Vyriausybės tikslinių ir rezervo lėšų - 80 mln. litų, iš Kauno savivaldybės skolintų lėšų - 11,7 mln. litų.
„Rail Baltica“ projektas stumiasi į priekį
Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Lietuvai, Estijai ir Latvijai planuojant antrą „Rail Balticos“ etapą iki Helsinkio, Lenkija taip pat pasistūmėjo į priekį. Lietuva europinės vėžės darbus iki Latvijos sienos planuoja baigti 2015-aisiais, Lenkijos planuose Lietuvos sienos geležinkelį modernizuoti iki 2020-ųjų. „Rail Balticos“ projektas Lenkijoje pajudėjo į priekį.
Šilumos ūkio pertvarkai papildomai skirta 40 mln. Lt
Šiandien Vyriausybė pritarė Ūkio ministerijos siūlymui perskirstyti 40 mln. Lt nepanaudotų ES paramos lėšų ir skirti jas priemonei „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas energijos gamybai“. Šia priemone bus finansuojami katilinių ir termofikacinių elektrinių modernizavimo ir statybos projektai.
D. Barakauskas pinigų pareigūnams ieško tarp ES projektų lėšų
Vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas asmeniškai peržiūri Europos Sąjungos (ES) projektines lėšas bei galimybes jas nukreipti policijos ir pasienio tarnyboms, informuoja Vidaus reikalų ministerija. Taip pat pranešama, kad ieškant galimybių didinti statutinių tarnybų finansavimą Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius pavedė įvertinti vidaus rezervus ir finansų ministrui, Vyriausybės kancleriui bei susisiekimo ministrui.
Dėl lėšų stygiaus nespėjusiai apginti nužudytų žmonių policijai daugiau pinigų valdžia neduos
Nors pastaruoju metu policija, nesugebėjusi užkirsti kelio keliems skaudiems nusikaltimams, kai nesulaukę tvarkos sergėtojų pagalbos buvo nužudyti keli žmonės, teisinasi lėšų stygiumi, Premjeras šiemet daugiau pinigų jai nežada. „Šių metų biudžetas yra patvirtintas ir vargu ar ką nors bus galima finansiškai išspręsti. Ieškosime galimybių, gal investicinėje programoje, turto atnaujinimo programoje ir kitose programose“, – sakė žurnalistams Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.
Mero piligrimystė – už valdiškus pinigus
Iš piligriminės kelionės į Romą grįžta apie pusšimtis žmonių, gavę pinigų iš Akmenės rajono biudžeto padengti dalį išlaidų. Tačiau tai kategoriškai neigė vienas iš piligrimų Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas, kai prieš kelionę kalbėjosi su „Šiaulių kraštu“. Asmeninių pinigų – dvigubai mažiau Telšių vyskupijos sumanymui vykti į piligriminę kelionę šiemet minimo Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejaus proga pritarė dauguma savivaldybių, kuriose yra Telšių vyskupijos parapija.
Tilto per Nemuną statybų likimas neaiškus
Rūta Lankininkaitė, LRT Televizijos Naujienų tarnyba, LRT.lt Alytaus savivaldybė užsimojusi pastatyti pėsčiųjų ir dviračių tiltą per Nemuną dėl lėšų stokos buvo priversta atsisakyti pradinio projekto. Paskelbus naują rangovo tarptautinį konkursą, atsiliepusios trys bendrovės siūlo tiltą pastatyti už didesnę kainą negu savivaldybė pageidauja. Todėl tik po derybų su konkurso nugalėtoju, bus aišku, kiek pinigų iš biudžeto turės skirti savivaldybė ir kada prasidės tilto statyba.
Pernai finansavimo atsisakiusi Lietuvos krepšinio federacija šįmet iš Fondo vėl gaus 2 mln. litų
Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo taryba paskirstė 2013 metų fondo lėšas – beveik 17,3 mln. litų skirta 280 projektų finansavimui. Į fondą surinkta apie 800 tūkst. litų daugiau nei pernai, be to, dėl praėjusiais metais neįvykdytų projektų buvo sutaupyta dar apie 180 tūkst. litų. Šiemet sulaukta 737 paraiškų – tai beveik 30-čia paraiškų daugiau nei 2012 metais. Didžiausia lėšų dalis, kaip ir pernai, skirta sporto šakų federacijoms – 9,4 mln.
Paskelbtas konkursas ekologiškiems autobusams pirkti
Lėšų šimtui ekologiškų autobusų pirkti Lietuvos autobusų parkams skirta pagal Klimato kaitos specialiąją programą, įgyvendinant Lietuvos Vyriausybės ir Ispanijos Karalystės aplinkos, kaimo ir jūrų reikalų ministerijos sutartį dėl vadinamųjų taršos leidimų pardavimo.