leonidas kučma

Buvęs Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali būti apsėstas Ukrainos dėl „psichikos sutrikimo“. „Žmonės sako, kad jo (V. Putino – aut.) manija dėl Ukrainos yra tam tikra manija arba psichikos sutrikimas. Tai gali būti tiesa“, – sakė L. Kučma interviu „The Guardian“, kurį cituoja „UNIAN“. L. Kučma taip pat apibūdino V. Putiną kaip Sovietų Sąjungos valstybės saugumo komiteto (KGB) agentą.

Antrasis Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma mano, kad karas Ukrainoje greitai nesibaigs, o kruvino konflikto eigai ir trukmei įtakos turės daugybė veiksnių – nuo sėkmingo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo šalies pietuose ir Chersono išlaisvinimo iki artėjančio šaltojo metų laiko, politinių krizių ir rinkimų Vakaruose. „Visų pirma, jūs neturėtumėte tikėtis, kad Putinas tuoj tuoj mirs. Kad sankcijos tuoj tuoj pribaigs Rusiją ekonomiškai.

Visai neseniai Ukraina paminėjo jau antrąsias Maidano pradžios metines. Tai leidžia apmąstyti kelią, kurį ši valstybė nuėjo per dvejus metus. Į šią laiko atkarpą tilpo ir Viktoro Janukovyčiaus pabėgimas, ir Rusijos įvykdytas Krymo užgrobimas, ir karas Rytų Ukrainoje, du Minsko susitarimai bei trapi įšaldyto konflikto situacija. Žinoma, galima bandyti skaičiuoti, ko buvo daugiau – praradimų ar atradimų.

Pasiskelbusios „Donecko liaudies respublikos“ atstovas derybose Minske Denisas Pušilinas pareiškė, kad derybose pasiektas susitarimas dėl karinės technikos su pabūklais iki 100 mm atitraukimas reiškia karo pabaigą, rašoma „tvrain.ru“. „Vakar dokumentą pasirašė Rusijos, ESBO ir Ukrainos atstovai. Prieš pusę valandos pasirašė „DLR“ vadas Aleksandras Zacharčenka. Po to dokumentas įsigaliojo, ir tai tikriausiai, mano manymu, reiškia karo pabaigą“, – pareiškė derybininkas.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka trečiadienį perspėjo dėl didėjančios grėsmės, kad šalies rytuose gali atsinaujinti didelio masto kariniai veiksmai, bet taikos pasiuntiniai pranešė apie pasiektą pažangą, artėjant prie trapų paliaubų su prorusiškais separatistais susitarimo visiško įgyvendinimo. „Rusijos teroristinių grupuočių didelio masto karinių veiksmų grėsmė ne vien išlieka, bet ir didėja“, – P.Porošenka sakė per Ukrainos nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos posėdį Kijeve.

Mes jau savotiškai susigyvenome su konfliktu rytų Ukrainoje, jis lyg ir natūraliai įsipina į mūsų kasdienį diskursą. Tačiau tai nemenkina jo destabilizacinio potencialo, kuris veikia visą Rytų Europos regioną ir skamba aidu ir Vakarų Europoje ar net už Atlanto. Naują viltį, kad taika įmanoma, įžiebė neseniai pasiektas susitarimas Minske, tačiau dėl jo efektyvumo tebėra nemažai abejonių. Prisiminkime naujos taikos iniciatyvos įgyvendinimo chronologiją.

Antrasis Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma, trišalės kontaktinės grupės dalyvis, yra įsitikinęs, kad šiuo metu federalizuoti Ukrainą reikštų griauti valstybę. „Vladimiro Putino pareiškimas, kad būtina federalizuoti Ukrainą, nėra naujas. Tokį reikalavimą, taip pat ir reikalavimą dėl mūsų valstybės nedalyvavimo blokuose, Kremlius kėlė gerokai prieš tragiškus įvykus Donbase“, – sakė L.Kučma, kurį cituoja savaitraštis „Zerkalo nedeli. Ukraina“ („Savaitės veidrodis.

 Paliaubas tarp Ukrainos valdžios ir prorusiškų separatistų NATO vyriausiasis sąjungininkų vadas vertina skeptiškai - šeštadienį Vilniuje jis pareiškė, jog kol kas tai yra tik žodžiai.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius atsargiai vertina šeštadienį paskelbtas paliaubas tarp Ukrainos valdžios ir prorusiškų separatistų. Ministras sako sveikinantis pastangas stabdyti smurtą, bet perspėjo, kad buferinės demilitarizuotos zonos gali privesti prie dar vieno įšaldyto konflikto.

 Prorusiški Ukrainos separatistai ir Kijevo bei Maskvos atstovai per derybas naktį Baltarusijos sostinėje sutarė imtis papildomų priemonių paliauboms užtikrinti Ukrainos rytuose. Rugsėjo 5 dieną paskelbtų paliaubų pažeidimai, kuriuos, anot Kijevo, skatino Rusijos ginkluotės ir karių siuntimas per skylėtą sieną iš Rusijos, privertė Ukrainos vyriausybės pajėgas palaikyti visišką karinę parengtį.

Krizės Ukrainoje sprendimų vėl bus ieškoma Minske per naują, penktadienį prasidėsiantį derybų etapą, pranešė Baltarusijos užsienio reikalų ministerija (URM). „Mes patvirtiname, kad toks susitikimas įvyks“, – sakė URM atstovas, bet atsisakė nurodyt tikslesnį vadinamosios Kontaktinės grupės susitikimo laiką; šią grupę sudaro Rusijos, Ukrainos, separatistų ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovai.

Minske penktadienį prasidėjo derybos dėl paliaubų rytų Ukrainoje, dar kartą mėginant sustabdyti jau beveik penkis mėnesius vykstančias kautynes tarp prorusiškų separatistų ir Kijevo vyriausybės pajėgų, pranešė vienas Baltarusijos pareigūnas. Vadinamosios Kontaktinės grupės derybose dalyvauja Rusijos, Ukrainos, separatistų bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovai.

Ukrainos prorusiški sukilėliai sušvelnino reikalavimus suteikti jų regionui visišką nepriklausomybę, sakydami, kad gerbtų Ukrainos suverenumą mainais į autonomiją, o šis posūkis galbūt atspindi Maskvos pageidavimą pasiekti susitarimą per naują taikos derybų etapą. Sukilėlių platformoje, kuri buvo pristatyta pirmadienį prasidėjus deryboms Baltarusijos sostinėje Minske, buvo reikšmingų pokyčių Ukrainos rytinio regiono, kuriame gyvena daugiausiai rusakalbiai, ateities vizijoje.

Baltarusija organizuos derybas tarp Ukrainos, Rusijos bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovų dėl krizės rytų Ukrainoje, trečiadienį pranešė prezidento Aleksandro Lukašenkos biuras.

Australijos prioritetas yra gauti prieigą prie Malaizijos keleivinio lėktuvo katastrofos vietos Ukrainoje, o ne įvesti naujas sankcijas Rusijai. Tai trečiadienį pareiškė Vyriausybės vadovas Tony Abbottas (Tonis Abotas). Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga antradienį paskelbė, kad, reaguodamos į Maskvos veiksmus Ukrainoje, įveda jai naujas griežtas sankcijas, nukreiptas prieš svarbius finansų, ginklų ir energetikos sektorius.

 Buvęs Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma mano, kad į Donbasą turi nedelsiant atvykti stebėtojai, dėl kurių per konsultacijas susitarė kontaktinės grupės nariai. „Jeigu skubiai nepadarysime taip, kad ten atsirastų monitoringas, kad ten atsirastų ESBO, Rusijos ir kitų (šalių) stebėtojai, tai kiekviena šalis kaltins viena kitą ir nieko iš to nebus“, – sakė jis žurnalistams Kijeve.

 Donecko srities valstybinės administracijos pastate prasidėjo daugiašalės derybos tarp Ukrainos, nepriklausomomis pasiskelbusių Donecko ir Luhansko liaudies respublikų bei Rusijos Federacijos atstovų.

 Valdžia ir opozicija turi pradėti dialogą; apskritojo stalo derybos turėtų padėti brėžiant laikinas gaires Ukrainos kelyje į euro-integraciją, mano 2005-2010 metais buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka. „Apskritojo stalo tikslas turi būti vienas. Maidanas prasidėjo dėl to, kad žmonės panoro sugrąžinti šalį į eurointegraciją“, – sakė jis per buvusių prezidentų ir dabartinio šalies vadovo susitikimą antradienį Kijeve.

Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovičius birželio 28 dieną užsiminė apie planus keisti kai kurias šalies Konstitucijos nuostatas. Apie tai jis užsiminė per savo kalbą, sakytą Konstitucijos dienos progai. Kalbėdamas apie Konstitucijos pakeitimus, padarytus prieš vadinamąją „Oranžinę revoliuciją“, V. Janukovičius pareiškė, kad būtent šie 2004 metais skubotai priimti pakeitimai didžiąja dalimi yra kalti dėl valdžios išbalansavimo ir kilusios valdymo krizės.

Mykolo Romerio universiteto dėstytojas, Europos kaimynystės programos dalyvis Alvydas Medalinskas teigia, jog Lietuvos diplomatija ne visada rėmė Ukrainos oranžinę revoliuciją. Pasak jo, prezidentas Valdas Adamkus į 2004 metų įvykius buvo įtrauktas tik paskutinę akimirką. Nuoroda į video pokalbį - teksto pabaigoje. A.Medalinskas teigia, jog nėra pagrindo pasiduoti supaprastintam Lietuvos užsienio politikos vaizdui, kuris pateikiamas žiniasklaidoje.

Buvęs Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma savo paramą antrajame šalies prezidento rinkimų ture, kuris vyks vasario 7 dieną, atidavė prorusiškam kandidatui Viktorui Janukovičiui. Buvęs šalies vadovas teigia, kad šalyje susidariusi itin sunki situacija privertė jį viešai išsakyti savo požiūrį. Iki šiol L. Kučma kone 5 metus vengė bendrauti su žurnalistais. Taip esą jis norėjo suteikti galimybę Oranžinės revoliucijos lyderiams įgyvendinti savo pažadus.

Artėjant antrajam Ukrainos prezidento rinkimų turui, buvęs šalies lyderis Leonidas Kučma teigia, kad šalies politinė sistema tapo praktiškai nefunkcionali ir į ją būtina įlieti naujų talentų. Kalbėdamas su „Laisvosios Europos radijo“ Rusijos tarnybos žurnalistu Dmitrijumi Volčeku, L. Kučma teigė, kad, nepaisant to, kas laimės vasario 7 dieną vyksiantį antrąjį prezidento rinkimų turą, Ukrainos politinės institucijos taip ir liks neįgalios išspręsti šalį slegiančias problemas.

Julijos Tymošenko šukuosena visada buvo stiprioji jos įvaizdžio detalė. Dabar politikė siekia patraukti rinkėjus šiuolaikiškesne išvaizda. Ukrainos premjerė Julija Tymošenko neoficialiai pradėjo prezidento rinkimų kampaniją. Šią savaitę per Ukrainos miestus ir užkampius pasileido įspūdingas pramogų verslo atstovų desantas, į kurį įeina beveik visi "Eurovizijos" dainų konkurso dalyviai iš Ukrainos: Aleksandras Ponomariovas, Ruslana Lyžičko, Ani Lorak, Tona Karol.

Julijos Tymošenko šukuosena visada buvo stiprioji jos įvaizdžio detalė. Dabar politikė siekia patraukti rinkėjus šiuolaikiškesne išvaizda. Ukrainos premjerė Julija Tymošenko neoficialiai pradėjo prezidento rinkimų kampaniją. Šią savaitę per Ukrainos miestus ir užkampius pasileido įspūdingas pramogų verslo atstovų desantas, į kurį įeina beveik visi "Eurovizijos" dainų konkurso dalyviai iš Ukrainos: Aleksandras Ponomariovas, Ruslana Lyžičko, Ani Lorak, Tona Karol.

Buvęs Ukrainos generolas Oleksijus Pukačas, kaip teigiama, prisipažino nužudęs žurnalistą Georgijų Gongadzę. BBC rašo, kad dalyvavimu rengiant nužudymą generolas apkaltino ir aukšto rango Ukrainos politikus. Žurnalisto G. Gongadzės kūnas su nukirsta galva buvo rastas 2000 metų rugsėjį. Dėl žurnalisto nužudymo praėjusiais metais jau buvo įkalinti 3 buvę policininkai, tačiau O. Pukačas slapstėsi iki šio antradienio.

XX amžiaus pabaigoje pasirodžiusioje knygoje "Civilizacijų susidūrimas ir pasaulio pertvarkymas" amerikiečių politologas Samuelis Huntingtonas parašė dėmesio vertą sakinį: "Europa baigiasi ten, kur baigiasi vakarietiškoji krikščionybė ir prasideda islamas bei stačiatikybė." Diskusijų šia tema netrūksta ir šiandien.

Prieš penkiolika metų „Baltų lankų“ leidykla lietuvių skaitytojams padovanojo The New York Times išrinktą metų knyga Anatolio Lieveno Pabaltijo revoliuciją. Estija, Latvija, Lietuva – kelias į nepriklausomybę. Ir Lietuvoje ši knyga tapo populiari. Veikiausiai dėl autoriaus meistriškos kalbos, tuometinių niuansų žinojimo ir plataus, dažnai geopolitinio požiūrio į procesus, vykusius ne tik Baltijos valstybėse, bet ir Vidurio ir Rytų Europoje.

Artėjant naujametėms šventėms Rusijos televizijos žiūrovai jau ne pirmą kartą galėjo pažiūrėti dar vieną aštraus turinio melodramos „Rusijos ir Ukrainos dujų konfliktas“ seriją. Ankstesnes serijas jie jau matė sėdėdami prie 2007-ųjų naujamečio stalo, taip pat 2008 metų rudenį. „Naujametės pasakos“ transliacijos per Rusijos televiziją užsakovas yra pati Rusijos valstybė, nes visus televizijos kanalus ji visiškai kontroliuoja.

Šeštadienį Kijevo Nepriklausomybės aikštėje lyjant lietui į nemokamą legendinio bitlo sero Paulo McCartney koncertą susirinko daugiau kaip 200 tūkst. žmonių. Dainininkas ukrainietiškai pasisveikino su žiūrovais, tarp kurių buvo Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis, buvęs Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma su žmona Liudmila, mecenatas ir verslininkas Viktoras Pinčukas su žmona Jelena Frančuk. Šį „Nepriklausomybės koncertą“ organizavo V.Pinčukas.

Trečiadienio vakarai Lietuvos televizijoje nuo šiol jau nepriklausys „Spaudos klubui“. Balandžio 2-ąją bus parodyta paskutinioji „Spaudos klubo“ laida. LRT vadovu tapusiam laidos vedėjui  Audriui Siaurusevičiui tai bus atsisveikinimas su žurnalistika, o žiūrovams – „Spaudos klubo“ retrospektyva, sakoma LRT pranešime spaudai. Audrius Siaurusevičius, LRT nuotr. Po mėnesio laidai būtų sukakę dešimt metų. Per šį laiką gerokai išaugo ne tik laidos vedėjo svoris.

Ukrainos teismas nuteisė 3 buvusius policijos pareigūnus, kaltintus žurnalisto Georgijaus Gongadzės nužudymu, skelbia BBC. Mykola Prtotasovas nuteistas kalėti 13 metų, o Valerijus Kostenko bei Oleksandras Popovičius už grotų praleis po 12 metų. G. Gongadzės nužudymas 2000 metais sukėlė masines protesto akcijas Ukrainoje. Iškart po žmogžudystės tyrėjai už sostinės Kijevo esančiuose miškuose rado kūną be galvos.

Garsus britų dainininkas Eltonas Johnas (Eltonas Džonas) šeštadienį pagrindinėje Kijevo Nepriklausomybės aikštėje surengė nemokamą labdaros koncertą, tikėdamasis atkreipti ukrainiečių dėmesį į AIDS plitimą. "Aš atvažiavau čia paremti jūsų visų kovoje su AIDS!", - sakė dainininkas, kreipdamasis į žiūrovus, kurių susirinko apie 200 tūkstančių.

Ukrainos ministrui pirmininkui Viktorui Janukovyčiui pavyko iš esmės atnaujinti Kabinetą, o jo oponentas, prezidentas Viktoras Juščenka nuo šiol turės savo atstovą viename svarbiausių postų - Užsienio reikalų ministerijos vadovo.

Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka nusiuntė į Konstitucinį teismą teikimą pripažinti nekonstituciniu įstatymą "Dėl ministrų kabineto", kurį priėmė Aukščiausioji Rada praėjusių metų pabaigoje ir kuriuo dalis valstybės vadovo įgaliojimų buvo perduota vyriausybei.

Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka ketina Konstituciniame Teisme ginčyti penktadienį įsigaliojusį Įstatymą "Dėl ministrų kabineto", reglamentuojantį šalies vykdomosios valdžios darbo pagrindus ir patvirtinantį, kad dalis prezidento įgaliojimų perduodama vyriausybei.Šias įstatymas buvo parengtas prezidento politinio priešininko Viktoro Janukovyčiaus vadovaujamos vyriausybės ir praėjusiųjų metų pabaigoje priimtas Aukščiausiosios Rados.

Ukrainos Aukščiausioji Rada neeiliniame posėdyje trečiadienį balsavo už trijų įstatymų projektų paketą, kuris, kaip tikimasi, padės išvesti šalį iš susidariusios politinės krizės. Už prezidento galias susilpninančias konstitucijos pataisas ir rinkimų įstatymų pataisas balsavo 402 parlamentarai. Aukščiausiosios Rados priimtus įstatymus posėdžių salėje iškart pasirašė prezidentas Leonidas Kučma. Opozicija anksčiau sakė, kad trečiadienis - paskutinė diena rinkimų įstatymui pakeisti.

Įvykiai Ukrainoje laiko prikaustę pasaulio informavimo priemonių ir politikų dėmesį. Nors šios šalies Aukščiausiasis teismas (AT) gruodžio 3 dieną priėmė nutarimą patenkinti opozicijos ir jos lyderio Viktoro Juščenkos reikalavimą pripažinti antrojo rinkimų turo rezultatus negaliojančiais ir paskelbė perbalsavimą vyksiant gruodžio 26 dieną, politinė kova nesibaigia. Ji net aršėja. Politinė kova ir negali baigtis, nes nesibaigia kova dėl valdžios.

Intensyviomis derybomis tarp Ukrainos vyriausybės ir opozicijos nepavyko pasiekti politinio kompromiso, nepaisant to, kad derybos užsitęsė iki vėlyvos nakties. Tačiau abi šalys susitarė sudaryti naują Centrinę rinkimų komisiją bei pasiekė susitarimą dėl rinkimų reformos prieš pakartotiną Ukrainos prezidento rinkimų turą.

Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma apkaltino opoziciją, jog ši išsižadėjo susitarimų, pasiektų dalyvaujant užsienio tarpininkams, ir paprašė šių skubiai grįžti prie derybų stalo.

Įsisiūbuojančios Ukrainos politinės krizės aplinkoje šios šalies prezidentas Leonidas Kučma atrodo esąs vienintelis stabilumą palaikantis ir situaciją dar sugebantis valdyti veiksnys. Šitai lemia ir jo ilgametė patirtis, ir Konstitucijos suteikiami didžiuliai įgaliojimai. Tas L. Kučmos vaidmuo dar labiau išryškėja, nujaučiant iš Ukrainos kylančią europinės geopolitinės slinkties ar lūžio grėsmę.

Tą garbę gavome užgimę... / Dušu j tilo mi položim za našu svobodu, / I pokažem, ščo mi, brattja, kozac'kogo rodu... / ...vienybė težydi. Paklausiau pažįstamo iš Kijevo, ar Leonidas Kučma neprimena jam Ivano Mazepos (1640-1709). Klausimo prasmė tokia: Mazepa, kairiojo Dniepro kranto Ukrainos, Rusijos protektorato, etmonas, siekė suvienyti Žečpospolitai ir Rusijai pajungtas Ukrainos dalis, todėl intrigavo su lenkų didžiūnais ir galiausiai nuo Rusijos caro Petro I persimetė prie švedų karaliaus ...

Nusileidęs Kijeve tarpininkavimo misijoje dalyvaujantis Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus išvyko į Lenkijos ambasadą Ukrainoje, kur su Lenkijos prezidentu Aleksandru Kwasniewskiu ir Europos Sąjungos užsienio politikos įgaliotiniu Javieru Solana aptaria derybų taktiką. Po šio susitikimo turėtų paaiškėti tolesnė V. Adamkaus viešnagės Kijeve darbotvarkė.

Kadenciją baigiantis Ukrainos vadovas Leonidas Kučma neatmeta pakartotinių prezidento rinkimų galimybės. Jis siūlo surengti du rinkimų turus. Tam prieštarauja opozicijos lyderis Viktoras Juščenko. "Jei mes iš tikrųjų norime išsaugoti taiką bei santarvę ir kurti demokratišką visuomenę, (...) surenkime naujus rinkimus", - pareiškė jis pirmadienį Kijeve. L. Kučma reikalavo pragmatiškai spręsti kilusią krizę.

Derybose Kijeve kartu su Lenkijos vadovu, Europos Sąjungos ir Rusijos atstovais dalyvavęs prezidentas Valdas Adamkus didžiausia sėkme laiko tai, kad pavyko prie vieno stalo susodinti ir įtikinti kalbėtis tarpusavyje Viktorą Janukovičių ir Viktorą Juščenką. Valdo Adamkaus teigimu, tai buvo Lenkijos prezidento A. Kwasniewskio nuopelnas Tarptautiniai tarpininkai ir Ukrainos konfliktuojančios pusės Kijeve pasibaigusiose derybose sutarė steigti darbo grupę deryboms tęsti.

Ukraina - ir kaip į jos krizę atsilieps Vakarai - vėl pagrindinė Vakarų spaudos komentarų, ir gana vienareikšmių, tema. Šiame kontekste kelissyk paminėta ir Lietuva. Kviečiame paskaityti Mykolo Drungos parengtą Vakarų laikraščių apžvalgą.

Bandymai sureguliuoti politinę krizę po ginčytinų prezidento rinkimų Ukrainoje įsibėgėja. Šiandien į Kijevą vyksta Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Valdas Adamkus ir Aleksandras Kvasnevskis. Prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė Lietuvos radijui patvirtino, kad į Kijevą V. Adamkus planuoja išvykti pavakare, po šiandien Vilniuje prasidedančio trišalio Baltijos šalių prezidentų susitikimo.

Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma pasiūlė Lietuvos ir Lenkijos vadovams tarpininkauti sprendžiant politinį konfliktą po rinkimų susipriešinusioje šalyje. Apie tai ketvirtadienį po Valdo Adamkaus pokalbio telefonu su L. Kučma pranešė Lietuvos prezidento spaudos tarnyba. Kalbėdamasis su L. Kučma, Lietuvos vadovas išreiškė susirūpinimą dėl padėties Ukrainoje, kuri susiklostė po dramatiškų prezidento rinkimų. "Labai išgyvename dėl to, kas vyksta jūsų šalyje", - sakė V. Adamkus.

Ketvirtadienį užsidegė autobusas, kuriuo į vienos dienos darbo kelionę po Lvovo sritį buvo išvykęs Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma. Valstybės vadovas nenukentėjo. Tai žurnalistams pranešė Lvovo srities nepaprastųjų situacijų valdybos atstovai.

Ketvirtadienį užsidegė autobusas, kuriuo į vienos dienos darbo kelionę po Lvovo sritį buvo išvykęs Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma. Valstybės vadovas nenukentėjo. Tai žurnalistams pranešė Lvovo srities nepaprastųjų situacijų valdybos atstovai.