leo lt

Išrinktoji prezidentė Dalia Grybauskaitė jau suplanavo, kaip jai pradėjus eiti valstybės vadovės pareigas turėtų atrodyti svarbiausia krašto institucija. Kelioms dienoms iš Briuselio į Lietuvą grįžusi D.Grybauskaitė vakar apsilankė savo būsimoje darbo vietoje - prezidentūros rūmuose Daukanto aikštėje. Juose ji pradės šeimininkauti iš karto po inauguracijos, numatytos liepos 12-ąją.

Kietai Lietuvą valdyti pasiryžusi išrinktoji Prezidentė Dalia Grybauskaitė vargu ar galės pasinaudoti žadamais dekretais. „Yra ir dekretų instrumentas, kuriuo dabartinis Prezidentas Valdas Adamkus retai naudojasi. Aš naudosiuosi visais įmanomais įrankiais“, – Lietuvos žiniasklaidai sakė D.Grybauskaitė.

Jungtinio demokratinio judėjimo pirmininkas Kęstutis Čilinskas įsitikinęs, kad nacionalinė elektros energetikos bendrovė „Leo LT“ buvo sukurta tik pelno siekimui. Afera šį valstybės ir privataus kapitalo sandorį vadinantis advokatas tvirtina, kad išformuoti „Leo LT“ nėra jokių teisinių trukdžių. Mat Konstitucinis teismas nurodė keletą pačių svarbiausių teisinių pagrindų tokiam veiksmui atlikti.

Premjeras Andrius Kubilius teigia, kad vienas iš galimų „Leo LT“ išformavimo scenarijų – „NDX energijos“ valdomų bendrovės akcijų išpirkimas. Interviu Lietuvos radijui A. Kubilius nesiryžo teigti, kad „Leo LT“ tikrai bus nacionalizuota, bet tvirtino nematantis galimybių, kad toks „Leo LT“ galėtų likti“. Jei Vyriausybė nutars likviduoti „Leo LT“, jai gali tekti „NDX energijai“ kompensuoti dividendus, kuriuos „liūtukui“ išmokėjo VST. Tai – 608 mln. Lt.

Premjeras Andrius Kubilius ketvirtadienį pareiškė, kad nacionalinė energetikos bendrovė „Leo LT“ bus ardoma. "Praėjusį šeštadienį mūsų partijos taryba svarstė aktualius klausimus ir vienu sakiniu pasakėme labai aiškiai, kad partija pritaria ryžtingai Dalios Grybauskaitės (išrinktosios prezidentės - BNS) pozicijai dėl "Leo LT" reikalų.

„Atrodo, kad Lietuva nutarė apsivalyti. Po vakarykščio lietaus šiandien turime saulę visoje Lietuvoje“, - tikriausiai ne tik apie orą spaudos konferencijoje kalbėjo naujai išrinkta prezidentė Dalia Grybauskaitė. Apvalymą ji žada ir ministrų kabinete. D. Grybauskaitė sakė besidžiaugianti, kad Lietuva jau yra kitokia šalis šiandien - „taip, kaip gyvenom vakar, nebenorim gyventi.

Premjeras, valdančiųjų konservatorių vadovas Andrius Kubilius teigia, jog nacionalinio investuotojo bendrovė „Leo LT' negali likti tokia, kokia yra dabar. Konkrečių galimų šios bendrovės pertvarkų Vyriausybės vadovas kol kas neįvardija. Jis užsimena, jog be kita ko kyla abejonių ir dėl „Leo LT“ sudarančių energetikos bendrovių turto įvertinimo, kuris buvo atliktas formuojant nacionalinį investuotoją.

Apskundžiau Vilniaus apygardos administracinio teismo atsisakymą nagrinėti Konstitucinio Teismo nutarimą dėl "Leo LT" Vyriausiajam administraciniam teismui. Netrukus palaidosiu „Leo LT“ aferą. Vilniaus apygardos administracinis teismas motyvavo savo atsisakymą nagrinėti KT veiksmus tuo, kad KT nutarimai "galutiniai ir neskundžiami.

Į Lietuvą atvykęs reaktorių gamintojos iš Prancūzijos bendrovės „Areva“ atstovas Lotynų Amerikai ir Baltijos šalims Bruno Blotas domisi, ar Lietuva turinti planą, kaip elgtis, jeigu Lenkija neprisidės prie naujos elektrinės statybos. Lietuvos poziciją B.Blotas pirmadienį aiškinosi su Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininku Roku Žilinsku.

Generalinis prokuroras siūlo pirmiausia Vyriausybei ir Seimui apsispręsti, ar būtina ginti viešąjį interesą nacionalinio investuotojo bendrovės „Leo LT“ byloje. Pasak Algimanto Valantino, tik po galėtų įsikišti ir prokuratūra. „Mes esame teisinis įrankis valstybės rankose ir jeigu valstybė žino, ką daryti su savo turtu, ir jeigu reikia tam tam tikrų sprendimų, prokuratūra yra visada pasiruošusi tuos sprendimus daryti“, - antradienį Seime kalbėjo generalinis prokuroras.

Netrukus sunaikinsiu „Leo LT.“ Apskundžiau Konstitucinio Teismo nutarimą byloje Nr. 28/08, kuriuo buvo pripažinta, kad Leo LT įsteigta „teisėtai“, Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Reikalauju panaikinti atitinkamą Konstitucinio Teismo nutarimą ir pripažinti, kad „Leo LT“ įsteigta neteisėtai, bet formaliai byla keliama prieš „juridinį asmenį Lietuvos Respubliką, kuris atliekant veiką per savo viešojo administravimo subjektą Konstitucinį Teismą, neveikė.

Daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų yra linkę pritarti nacionalinės energetikos bendrovės „Leo LT“ išformavimui ir uždarymui, rodo BNS užsakymu rinkos tyrimų bendrovės RAIT atliktos apklausos duomenys. 46,4 proc. apklaustųjų nurodė, kad pritaria „Leo LT“ išformavimui ir uždarymui, jei valstybei nereikėtų mokėti kompensacijos privačiam investuotojui „NDX energijai“, o 9,6 proc. tam pritartų, net jei valstybei reikėtų mokėti kompensaciją. Kad „Leo LT“ turi veikti toliau, mano 15,2 proc.

„Leo LT“ žada, kad bus panaudoti visi resursai tam, jog nuo šių metų liepos 1 dienos elektra vartotojams pigtų – kaina sumažės 4 ct/kWh. Energetikos ministras teigia laukiąs ne pažadų, o sprendimų. „Suvokdami sudėtingą ekonominę situaciją šalyje ir turėdami aiškiai išreikštą akcininkų poziciją, nuo antrojo šių metų pusmečio prisiimame atsakomybę sumažinti vartotojams elektros kainą, tai yra grąžinti ją į 2008 metų lygį.

Speciali darbo grupė iki gegužės 15 dienos turės pateikti išvadas dėl nacionalinės energetikos bendrovės „Leo LT“ tolesnės veiklos. Premjeras Andrius Kubilius sudarė darbo grupę, kuriai vadovauja energetikos ministras Arvydas Sekmokas, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba. Grupėje taip pat dirbs Energetikos, Finansų, Užsienio reikalų, Teisingumo ir Ūkio ministerijų atstovai. Pateikti išvadas dėl „Leo LT“ tolesnės veiklos teisinio ir ekonominio pagrįstumo į Vyriausybę kreipėsi Seimo valdyba.

Vilniaus apygardos administraciniam teismui ketinama skųsti Konstitucinio Teismo (KT) nutarimą dėl nacionalinio investuotojo bendrovės „Leo LT" steigimo aplinkybių, nors Lietuvos teisė tokios galimybės nenumato. Pasak tokios iniciatyvos autoriaus, partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidato į Europos Parlamentą Stanslovo Tomo, KT sprendimas neatsižvelgia į ES antimonopolinę ir sąžiningos konkurencijos teisę.

Valstybei nusprendus ardyti nacionalinio investuotojo bendrovę „Leo LT“, jos privati akcininkė bendrovė „NDX energija“ į arbitražą, reikalaudama kompensacijos, kreiptųsi tik kraštutiniu atveju, teigia pastarosios vadovas Ignas Staškevičius. „Valstybė yra suverenas ir būtų labai naivu, jeigu „NDX energija“ pradėtų kelti kažkokius nerealius reikalavimus“, - viešoje diskusijoje ketvirtadienį sakė I. Staškevičius.

Nacionalinės energetikos bendrovės „Leo LT“ privačios akcininkės atstovas Ignas Staškevičius mano, kad „Leo LT“ prezidentas Virgilijus Poderys, kuris kartu yra ir Kainų komisijos vadovas, turi apsispręsti, kurį iš šių postų pasirinkti.

Nacionalinės energetikos bendrovės „Leo LT“ privačios akcininkės atstovas Ignas Staškevičius pareiškė, kad elektra vartotojams šiemet galėtų kiek atpigti, tačiau nuo kitų metų ji neabejotinai vėl brangs. Anot jo, naujos atominės elektrinės gaminamos elektros savikaina sieks apie 20 centų - 3 kartus daugiau nei dabar.

Vyriausybės teisininkai skaičiuoja, kiek valstybei kainuotų „LEO LT“ išformavimas. Premjeras Andrius Kubilius pripažįsta, kad kol kas „LEO LT“ naujos atominės jėgainės projektui daro daugiau žalos nei duoda naudos. „Mano manymu, jėgainė be „LEO LT“ statytųsi lengviau. Aš įsivaizduoju, kad galima pastatyti naują atominę elektrinę ir be šito darinio. Tačiau jei kils problemų, statysim ir su juo“, - teigė ministras pirmininkas.

Kandidatė į prezidento postą Dalia Grybauskaitė teigia, jog nacionalinio investuotojo į naują atominę elektrinę bendrovė „Leo LT“ buvo sukurta „neteisėtai ir neskaidriai“. D.Grybauskaitės nuomone, tai yra klaida, už kurią brangiai teks sumokėti visiems mokesčių mokėtojams, o klausiama ar reikia naikinti šią bendrovę, kandidatė atsakė nematanti „Leo LT“ veiklos prasmės. „Leo LT“ - klaida, kuri jau padaryta.

Premjeras Andrius Kubilius netrukus sudarys darbo grupę, kuri parengs įstatymų ir kitų teisės aktų pataisas, būtinas įgyvendinti Konstitucinio Teismo sprendimą dėl nacionalinės energetikos bendrovės „Leo LT“ steigimo konstitucingumo. Vyriausybė trečiadienį protokoliniu nutarimu pritarė, kad reikėtų sudaryti tokią darbo grupę. Grupė parengs teisės aktų projektus, būtinus KT šių metų kovo 2 dienos nutarimui įgyvendinti. Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Atominės elektrinės įstatymo 10 str.

Dykūnų tik sauja o jūs – milijonai, tai kam gi ta baimė? Tiktai susitelkit... Julius Janonis, lietuvių poetas Norėtume, kad gyvenimas nuolat gerėtų, atlyginimai augtų, valdžia mums sąžiningai tarnautų. O ką patys duodame savo Tėvynei? Ar dauguma mūsų, patekę prie lovio, nesielgtų panašiai? Todėl ir iškeliame tokius į daugumą panašius „realistus“? Tikiuosi, kad dauguma žmonių ne tokie. Visi trokštame Šviesos ir Tiesos, tai yra tautos prigimtyje, perduota per mūsų tėvus ir senelius.

Latvijos premjero Valdžio Dambrovskio susitikimas su Lietuvos premjeru Andriumi Kubiliumi konkrečių atsakymų, dėl planuojamo energetinio tilto tarp Švedijos ir Baltijos šalių, nedavė. Valdis Dambrovskis sutinka, kad reikia skubėti norint gauti reikiamus ES projektui skirtus daugiau nei 600 mln. litų, tačiau nutyli, iš kokios šalies būtų tiesiamas kabelis į Švediją. „Šiuo klausimu dirba ekspertų grupė ir jos rekomendacijos bus svarbios“, - teigė Latvijos vyriausybės vadovas.

Vienas pirmųjų užpernai sukritikavęs ką tik užgimusį ir „slibinu“ anuomet pakrikštytą „Leo LT“ projektą, ekonomistas Raimondas Kuodis ir toliau tvirtina, kad šis projektas yra girnapusė, smukdanti visuomenės gerovę. R.Kuodis anksčiau yra tvirtinęs, kad daugelį mūsų valstybės problemų sukelia korupcija ir bukumas. Pagrindine „Leo LT“ kaip problemos priežastimi ekonomistas įvardija antrą iš šių veiksnių - bukumą.

Žmonės sako, kad jeigu nemoki, nelįsk ir duok padaryti darbą kitam, kuris tai išmano. Protingas žmogus į šią išmintį atsižvelgia. Bet yra ir tokių, kurie stumiami vidinės garbėtroškos ar noro susikurti tvirtą finansinį gyvenimo pamatą veržiaisi į valdžią, kaip drugeliai į šviesą. Ir ten nusvyla sparnus.

Žinoma įvairių istorinių pasakojimų apie kablelio reikšmę sakinio ar įsakymo prasmei: nuo vienoj ar kitoj vietoj padėto skyrybos ženklo priklauso žmogaus likimas. Šio pasvarstymo pavadinimas taip pat įgauna skirtingas reikšmes, nelygu kur bus padėtas kablelis. Tad skaitytojui valia pasirinkti: „uždusinti, negalima pasigailėti“ ar „uždusinti negalima, pasigailėti“. Kadangi omeny turiu Lietuvą ir jos ateitį „Leo Lt“ gniaužtuose, tai manau teisingesnis būtų pirmasis variantas.

Vienintelio privataus investuotojo atstovo kalbos, kad neva į nacionalinę energetikos bendrovę verslininkus valstybė paprasčiausiai įviliojo, akivaizdžiai parodo, kad vieni iš  taip vadinamo liūto dalininkų jau galvoja apie atsitraukimo kelius ir naudą, kurią tokiu atveju galėtų gauti. Jau vien šios priežasties turėtų užtekti valstybei pradėti rimtas diskusijas dėl šio sandorio nutraukimo.

Premjeras Andrius Kubilius nekomentuoja, kokios šalies specialiosios tarnybos galėjo siekti įtakos nacionalinėje Lietuvos energetikos bendrovėje „Leo LT“. Vyriausybės vadovas Seime žurnalistams ketvirtadienį nepatvirtino, kad tai domino Rusijos specialiąsias tarnybas. „Aš negaliu spėlioti. Kai bus aiškiau, galėsiu pakomentuoti, dabar neturiu ką komentuoti. Tikrai nežinau tiek daug, kad galėčiau ką nors pasakyti“, - sakė jis.

Dalies Seimo konservatorių frakcijos narių bandymus Seime priimti sprendimą, pripažįstantį neteisėtu nacionalinės energetikos bendrovės „Leo LT“ steigimą, kol kas lydi nesėkmės. Šešių konservatorių pateiktas Sutarties dėl nacionilinio investuotojo sukūrimo pripažinimo niekine įstatymo projektas pripažintas prieštaraujantis Konstitucijai, o pasiūlytą alternatyvų įstatymo projektą dėl „Leo LT“ pripažinimo neteisėtai įsteigta, Seimas svarstyti ketvirtadienį atsisakė.

„Leo LT“ toliau byra. Šiandien stebėtojų tarybos pirmininkas (bendrovės prezidentas) Julius Niedvaras pranešė pasitraukiantis iš savo užimamų pareigų. „Dėkoju gerbiamiems akcininkams už suteiktą galimybę dirbti šiame unikaliame projekte. Ir toliau tikiu, kad Lietuvos energetika, skirtingai nuo kitų verslo sričių, gali išlikti nacionaline, o ne tam tikrų užsienio kompanijų verslo provincija.

Europarlamentarė Ona Juknevičienė artėjančiuose rinkimuose į Europos Parlamentą (EP) gali kandidatuoti su Prancūzijos partija Mouvement democrate (Demokratinis judėjimas), MoDem. „Toks pasiūlymas yra, kadangi jie nori turėti kandidatą, kuris būtų iš Rytų ar vidurio Europos valstybės, tačiau sprendimas dar nepriimtas“, - BNS trečiadienį sakė O.Juknevičienė. MoDem rinkimų sąraše jai siūloma antra pozicija.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas nedavė sutikimo Seime pradėti svarstyti konservatorių pasiūlymus pripažinti bendrovės „Leo LT“ sukūrimo sandorį niekiniu. Už tai, kad konservatorių projektas prieštarauja Konstitucijai, balsavo penki komiteto nariai, prieš - vienas, o du parlamentarai susilaikė.  Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas Stasys Šedbaras BNS sakė, kad į šį komiteto sprendimą Seimas gali ir neatsižvelgti.

„Ar žemę pabučiuosi, ar mūkelę, tai lygūs bus atpūskai“, – sakydavo mūsų senoliai. Žemės šventumo kultas jų sąmonėje buvo natūralus ir savaime suprantamas. Motina maitintoja, iš kurios žmogus kyla ir jon sugrįžta, prie kurios glaudžiasi visa esybe, visa būtim, yra šventa. Todėl gerbiama, branginama ir mylima. Todėl ir ginama, dėl jos aukojamasi, nes ji – žmogiškosios egzistencijos pamatas. Žemės kultas išliko gyvas lietuvių tautoje net ir po to, kai kelios kartos tapo nuvarytos nuo žemės.

LEO LT valdybos pirmininkas ir vyriausiasis vykdomasis pareigūnas Gintautas Mažeika, šią savaitę pareiškęs apie pasitraukimą iš pareigų, nusprendė atsisakyti darbo sutartyje numatytos išeitinės kompensacijos. Be to, jis sako, kad vienašališkai laikysis sutartyje numatytos nekonkuravimo nuostatos, kuri apriboja valdybos nario galimybę dirbti energetikos sektoriuje dvejus metus po sutarties galiojimo pabaigos tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Jau net energetikos ministras Arvydas Sekmokas sunerimo, kad „Leo LT“ gali savavališkai išparduoti ir valstybės turtą. Be kitų objektų, kėsinamasi į „Lietuvos energijai“ priklausantį, visai Lietuvai energetikus rengiantį mokymo centrą. Jo pastatai verti poros dešimčių milijonų litų. Pastarosiomis dienomis su „Leo LT“ susiję įvykiai veja vienas kitą.

Seimo pirmininkas, Tautos prisikėlimo partijos lyderis Arūnas Valinskas trečiadienį pirmą kartą rengia atskirą susitikimą su opozicinių parlamentinių partijų pirmininkais. Pasak parlamento vadovo atstovės spaudai Indrės Viržintės, su opozicijos atstovais bus aptarti visi aktualiausi klausimai, svarstomi Seime ir Vyriausybėje. Ketinama aptarti siūlymą panaikinti sutartį dėl nacionalinio investuotojo „Leo LT“ sukūrimo, planus mažinti valstybės išlaidas ir peržiūrėti šių metų biudžetą ir kt.

Seimas antradienį pradėjo svarstyti tik „tvarkiečių“ siūlymus dėl nacionalinio investuotojo bendrovės „Leo LT“ likimo - siūloma pripažinti negaliojančiu pernai priimtą bendrovės įkūrimo įstatymą. Už tai, kad „tvarkiečių“ siūlymus Seimas svarstytų, balsavo 74 Seimo nariai, prieš - vienas, o susilaikė 13 parlamentarų. Toliau Seimas projekto imsis gegužės viduryje.

Vyriausybės vadovas sako, kad šimtus tūkstančių litų siekianti kompensacija nacionalinės energetikos bendrovės „Leo LT“ vadovui yra „absurdas“. Jis tikisi, kad bus rastas būdas neišmokėti šių pinigų. „Mane gąsdina tokie to paties Mažeikos („Leo LT“ vadovas Gintautas Mažeika - BNS) pareiškimai. Su tokiu pasitenkinimu ir su tokia spinduliuojančia laime akyse pareikšti, kad štai man dabar priklausys 240 tūkst. litų kompensacija, - gali taip kalbėti žmogus, kuriam kažkokių, matyt.

Antradienį prie Seimo, palaikydami iniciatyvą pripažinti negaliojančiu nacionalinio investuotojo bendrovės „Leo LT“ įkūrimo įstatymą, piketuoja keli Jungtinio demokratijos judėjimo (JDJ) aktyvistai. „Mes reiškiame paramą Seimo nariams, kurie pateikė teisės aktus, kad „Leo LT“ būtų išardytas“, - BNS sakė viena akcijos organizatorių Rūta Zabielienė.

Vyriausybės vadovas sako, kad nacionalinės energetikos bendrovės „Leo LT“ panaikinimas būtų naudingas privačiai akcininkei „NDX energijai“. Pasak Andriaus Kubiliaus, valstybei ir mokesčių mokėtojams tai galėtų kainuoti kelis milijardus litų. „Šiuo atžvilgiu reikia įvertinti visas galimas pasekmes.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas šiandien kreipėsi į „Leo LT“ Stebėtojų tarybą ragindamas kuo greičiau keisti sutartis su valdybos nariais, kad jiems nebūtų išmokamos šimtatūkstantinės išeitinės kompensacijos. Vakar iš „Leo LT“ vadovo pareigų pasitraukus Gintautui Mažeikai, jam bus skirta 240 tūkstančių litų išeitinė kompensacija.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, žadėjęs užbaigti vadinamojo kelininkų klano viešpatavimo laikus, dabar koalicijos partnerius ragina šiai sričiai skirti dalį verslui gelbėti numatytų milijonų. Susisiekimo ministras, Liberalų sąjūdžio vadovas E.Masiulis koalicijos partnerius ragina, skirstant verslo skatinimo planui numatytas lėšas, nepamiršti ir šalies transporto sektoriaus, plėtojančio infrastruktūros projektus.

Energetikos ministras nacionalinės energetikos bendrovės „Leo LT“ vadovo Gintauto Mažeikos skubotą atsistatydinimą, likus kelioms dienoms iki bendrovės akcininkų susirinkimo, vertina neigiamai ir tikisi, kad tai nesusiję su raginimu nepriimti jokių sprendimų dėl grupės turto. „Šis žingsnis, likus kelioms dienoms iki akcininkų susirinkimo, yra keistas ir skubotas“, - per atstovą spaudai BNS sakė Arvydas Sekmokas.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas kreipėsi į bendrovės „Leo LT“ stebėtojų tarybos pirmininką Julių Niedvarą ir valdybos pirmininką Gintautą Mažeiką, kad, iki bus išrinkti ir pradės dirbti nauji bendrovės Stebėtojų tarybos nariai, būtų sustabdyti veiksmai ir sprendimų priėmimai dėl „Leo LT“ ir jos dukterinių įmonių turto (nekilnojamojo turto, vertybinių popierių)  pardavimo ar kitokio perleidimo.

Lietuva, Latvija ir Švedija kartu galės įgyvendinti elektros jungties per Baltijos jūrą projektą. Šiai jungčiai Europos Sąjunga skiria 600 milijonų litų. Tačiau projektas pajudės iš vietos tik tada, jei Švedija ir ES bus tikros, kad Baltijos šalys sėkmingai susitarė dėl vieningos regioninės elektros rinkos sukūrimo.

Europos vadovų taryba pritarė Baltijos šalių elektros jungčių projektui, po vadovų darbo vakarienės ketvirtadienį vėlai vakare pranešė Lietuvos premjeras Andrius Kubilius.

Vyriausybė kol kas nesiima prognozuoti, kokios galėtų būti nacionalinio investuotojo bendrovės „Leo LT“ įkūrimą reglamentavusio įstatymo pakeitimų, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimą, pasekmės. „Politiškai vienaip ar kitaip padariniai būtų. Gali būti įvairių pasekmių ir todėl svarstant reikia vadovautis ne emocijomis, o atidžiai išstudijavus pasekmes“, - ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą sakė premjerą pavaduojanti krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.

Traukiantis šalies ekonomikai ir mažėjant elektros suvartojimui, o bankams vis atsargiau skolinant nauja atominė elektrinė  Lietuvai būtų ne pagal kišenę, įsitikinę ekspertai. Vienintelę realią galimybę pastatyti jėgainę prie Visagino jie sieja su galingų Vakarų energetikos kompanijų siekiais įsitvirtinti Rytų ir Centrinės Europos branduoliniuose objektuose.  „Su tuščiomis kišenėmis grandiozinių statybų imtis neįmanoma.

Ketvirtadienį Seimas nesvarstys „tvarkiečių“ ir konservatorių siūlymų pripažinti negaliojančiu pernai priimtą nacionalinio investuotojo bendrovės „Leo LT“ įkūrimo įstatymą. Atidėti projekto svarstymą kitam antradieniui pasiūlė patys projektų autoriai. „Norime paderinti pozicijas“, - BNS sakė „tvarkietis“ Petras Gražulis.