lenkija

2010 metų aviakatastrofą prie Smolensko, per kurią žuvo tuometinis Lenkijos prezidentas, sukėlė lėktuve buvę sprogstamieji įtaisai, antradienį paskelbė speciali Lenkijos tyrimo komisija. Per tą lėktuvo katastrofą Rusijos vakaruose be prezidento Lecho Kaczynskio žuvo dar 95 žmonės. Oficiali delegacija skrido į atminimo renginius Katynėje, kur palaidoti tūkstančiai lenkų kariškių, 1940 metais sušaudytų Sovietų Sąjungos NKVD.

Lenkijos prokurorai pareiškė kaltinimus karo policijos sulaikytą ir šnipinėjimu Rusijai įtariamą vyrą, antradienį pranešė Lenkijos visuomeninis radijas. Įtariamąjį, 18 metų Lenkijoje gyvenantį Rusijos pilietį, teismas sugrąžino kardomajam kalinimui trims mėnesiams, Nacionalinę valstybinę prokuratūrą citavo radijas.

Rusijai tęsiant karinę invaziją į Ukrainą, prezidentas Gitanas Nausėda antradienį vyks darbo vizito į Lenkiją, kur su keturių valstybių prezidentais aptars priemones stabdyti karą. Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Vokietijos prezidentai G. Nausėda, Egilas Levitas, Alaras Karis, Andrzejus Duda bei Frankas Walteris Steinmeieris kalbės apie papildomas sankcijas Rusijai, tolesnį gynybinės, humanitarinės ir finansinės paramos Ukrainai teikimą.

Lenkijos sostinės meras pirmadienį perėmė „šnipų lizdu“ vadinamo buvusio Rusijos diplomatinio pastato kontrolę ir perdavė jį naudotis Ukrainai. „Džiaugiuosi, kad taip simboliškai galime parodyti, kad Varšuva padeda mūsų draugams ukrainiečiams“, – žurnalistams sakė Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis.

Lenkijos valdančiosios partijos lyderis sekmadienį pareiškė, kad 2010 metų balandį Rusijoje netoli Smolensko įvykusi lėktuvo katastrofa, nusinešusi jo brolio dvynio, tuometinio šalies prezidento, ir dar 95 žmonių gyvybes, buvo „ataka“, dėl kurios jis kaltino elementus Lenkijoje ir Rusijoje. Pasmerkęs Rusijos karą prieš Ukrainą, Jaroslawas Kaczynskis įspėjo Vakarų Europą, kad tai taip pat lengvai galėtų nutikti ir ten.

Prezidentas Gitanas Nausėda kitą savaitę vyks į Lenkija, kur susitiks su Lenkijos, Vokietijos, Latvijos ir Estijos prezidentais aptarti paramą Ukrainai. Prezidentas su šalių lyderiais antradienį aptars priemones Rusijos prezidento Vladimiro Putino vykdomam karui Ukrainoje sustabdyti: papildomas sankcijas Rusijai, tolesnį gynybinės, humanitarinės ir finansinės paramos Ukrainai teikimą, pranešė Prezidentūra.

Maskva išsiunčia 45 Lenkijos diplomatus, penktadienį pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija. Toks žingsnis žengtas atsakant į Lenkijos sprendimą dėl šnipinėjimo išsiųsti tiek pat rusų diplomatų.

Lenkija penktadienį pranešė iškvietusi Prancūzijos ambasadorių, šalies prezidentui Emmanueliui Macronui pavadinus Lenkijos premjerą „kraštutinių dešiniųjų antisemitu, draudžiančiu LGBT žmones“. „Dėl Prancūzijos prezidento teiginių interviu [laikraščiui] „Le Parisien“ užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau nusprendė iškviesti Prancūzijos ambasadorių“, – tviteryje paskelbė lenkų Užsienio reikalų ministerijos atstovas Lukaszas Jasina.

Lenkijos energetikos bendrovė „Orlen Synthos Green Energy“ ketina importuoti elektros energiją iš Ukrainos,  „Orlen Synthos Green Energy“, kurią įkūrė Lenkijos naftos koncernas „Orlen“ ir „Synthos Green Energy“, rengiasi investuoti į projektą, kuriame numatomas elektros energijos importas iš Ukrainos. Bendrovė savo svetainėje pranešė, kad šio projekto įgyvendinimas padės tenkinti Lenkijos pramonės elektros energijos poreikius ir sumažins Lenkijos priklausomybę nuo angliavandenilių.

Lenkija antradienį paskelbė pagal pernai paviešintą sprendimą užsakiusi 4,74 JAV dolerių (4,32 mlrd. eurų) vertės tankų „Abrams“ ir kitų amerikietiškų sunkiųjų kovos mašinų. „Susitarime kalbama apie 250 tankų „Abrams“, šarvuotąsias techninės pagalbos mašinas, šturmo tiltus, mokymo ir logistikos sistemas, nemažą šaudmenų kiekį“, – per televizijos transliuotą pasirašymo ceremoniją sakė lenkų gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas (Marjušas Blaščakas). „Susitarimo vertė – 4,74 mlrd.

Svetainėje kgbveikla.lt pirmąkart skelbiamos ištremtų Lenkijos kariškių, tarp kurių ir Vilniaus krašto bei pasaulio lietuviai, bylos. Pasak Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC), šie dokumentai parodo sovietinį brutalumą ir melą.

Dvidešimt ukrainiečių antradienį atskrido į Tokiją vyriausybiniu lėktuvu su užsienio reikalų ministru Yoshimasa Hayashi iš Lenkijos, kur šalies diplomatijos vadovas viešėjo kelias dienas, Japonijai atsargiai atveriant duris nuo Rusijos karo prieš Ukrainą bėgantiems žmonėms.  Japonija paprastai per metus priima vos kelias dešimtis pabėgėlių, nors sulaukia tūkstančių prašymų suteikti prieglobstį.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis pirmadienį paragino atlikti tarptautinį tyrimą dėl rusų pajėgų vykdomo genocido Ukrainoje, įskaitant Bučos miestelį.  „Šios kruvinos žudynės, įvykdytos rusų, rusų karių, nusipelno būti vadinamos tuo, kas yra. Tai genocidas, ir už jį privaloma teisti“, – reporteriams sakė M. Morawieckis. „Štai kodėl siūlome tarptautinę komisiją šiam genocido nusikaltimui ištirti.

Įtampa dėl teisinės valstybės ir demokratijos nukrypsta į antrą planą, kai Lenkija tampa priešakinės linijos valstybe prieš Rusiją. Kai Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pernai birželį susitiko su Joe Bidenu NATO viršūnių susitikime Briuselyje, jie tik nemaloniai trynėsi alkūnėmis, rašo politico.eu.

Lenkija, panašu, taps nebe tokia patraukli tautiečiams, kurie traukė pigesnių prekių. Lietuvių kaimyninės šalies parduotuvėse labai padaugėjo po vasario pirmos, kai maistui buvo nuimtas PVM ir sumažintas akcizas degalams. Šiomis dienomis nuvykę į Lenkiją, tautiečiai gauna lengvą šoką – kainos ir ten smarkiai kyla. Ekspertai sako, kad nereikėtų stebėtis – kainos tik dar labiau kils. Ketvirtadienio popietė Lenkijoje, Suvalkų mieste.

Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola pareiškė, kad vyksta į Ukrainą ir taps pirmąja Europos Sąjungos institucijų vadove, apsilankiusia karo apimtoje šalyje. Sausį EP pirmininke išrinkta europarlamentarė iš Maltos ketvirtadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Pakeliui į Kyjivą“ ir pridėjo Ukrainos vėliavėlę, tačiau daugiau informacijos nepateikė. Kovo viduryje Lenkijos, Čekijos ir Slovėnijos ministrai pirmininkai atvyko į Kyjivą, kad pademonstruotų savo solidarumą su Ukraina.

Lenkijos ekonomikai 2022 m. pradžia buvo sėkminga. Tačiau tęsiantis karui Ukrainoje baiminamasi, kad tai neigiamai paveiks Lenkijos ekonomikos augimą, praneša CNBC. Lenkija yra šešta pagal nominalųjį BVP Europos ekonomika (neatsižvelgiant į infliaciją) ir viena pagrindinių mašinų, transporto priemonių, elektronikos bei naudingųjų iškasenų, įskaitant anglį, varį, cinką ir akmens druską, gamintoja.  Vasario mėn. šalies ekonominiai rodikliai, dar prieš karo Ukrainoje pradžią, buvo geri.

Lenkija planuoja imtis priemonių atsisakyti rusiškos naftos importą iki 2022 metų pabaigos, trečiadienį pareiškė ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis, tuo metu kai Vokietijai paskelbė išankstinį perspėjimo lygį dėl gamtinių dujų tiekimo Rusijos Ukrainoje sukelto karo fone.  M. Morawieckis pažymėjo, kad jo šalis jau yra gerokai sumažinusi savo priklausomybę nuo naftos iš Maskvos.

Lenkijos vyriausybė antradienį patvirtino įstatymo projektą, kuriuo šalis siekia dar labiau sumažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos, pradėjusią karą prieš kaimyninę Ukrainą. Lenkijos vyriausybės atstovas spaudai Piotras Mulleris sakė, kad naujuoju įstatymu taip pat siekiama įšaldyti Rusiją remiančių bendrovių ir asmenų turtą Lenkijoje. „Į šį įstatymo projektą įtraukėme nuostatas, kurios nacionaliniu lygmeniu užkirstų kelią akmens anglių importui iš Rusijos.

Lenkijos ir Čekijos gynybos ministrai nedalyvaus trečiadienį Budapešte rengiamame Višegrado grupės šalių susitikime dėl Vengrijos ryšių su Kremliumi, pranešė pareigūnai. Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas „nevyks“ į Budapeštą, informavo jo spaudos tarnyba.  Čekijos gynybos ministrė Jana Černochova dar praėjusią savaitę pranešė, kad nevyks į Budapeštą. „Pas juos ateinančią savaitę vyks rinkimai ir būtų neteisinga man dalyvauti rinkimų kampanijoje“, – sakė ji.

Europos Sąjungai reikia „skatinti“ į Lenkiją nuo karo pabėgusius ukrainiečius judėti į kitas bloko šalis, pirmadienį sakė už vidaus reikalus atsakinga Europos komisarė. Lenkija, didžiausia iš keturių su Ukraina besiribojančių ES šalių, jau priėmė 2,3 mln. ukrainiečių pabėgėlių – apie 60 proc. iš 3,8 mln. žmonių, išvykusių iš Ukrainos nuo Rusijos invazijos pradžios, nurodo Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR). „Svarbu skatinti pabėgėlius išvykti iš Lenkijos.

  Lenkijos valstybinės kontroliuojama naftos bei dujų įmonė „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ (PGNiG) kovo 25-ąją paskelbė apie jos vadovo Pawelo Majewskio pasitraukimą iš užimamų pareigų. PGNiG jos generalinio direktoriaus atsistatydinimo priežasčių nenurodė, penktadienį vakare pranešė Lenkijos radijas. Transliuotojo pakalbintas P. Majewskis sakė: „Mano tikslas buvo taip pat užtikrinti lenkų energetinį saugumą, ypač per Rusijos veiksmų sukeltą krizę.

Ukraina šeštadienį pareiškė, jog Jungtinės Valstijos neprieštarauja, kad Kyjivui būtų perduoti kariniai lėktuvai, kurie padėtų atremti Rusijos invaziją, nors Pentagonas anksčiau atmetė Lenkijos pasiūlymą. Pareigūnai Vašingtone „neprieštarauja lėktuvų perdavimui. Kiek galime daryti išvadas, dabar kamuolys yra Lenkijos pusėje. Šį klausimą toliau nagrinėsime pokalbiuose su Lenkijos kolegomis“, rašytiniuose komentaruose naujienų agentūrai AFP sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Iš Lenkijoje viešinčio JAV prezidento lūpų – daugybė apibūdinimų Vladimirui Putinui. Aplankęs Ukrainos karo pabėgėlius, Joe Bidenas pavadino Rusijos lyderį „skerdiku“, o vėliau pareiškė, kad šis žmogus nebeturi valdyti Rusijos. Vakare sakydamas kalbą Varšuvoje Joe Bidenas prašneko apie Vladimiro Putino valdžią. JAV prezidentas žodžių į vatą nevyniojo – pareiškė, kad V. Putinas neturėtų toliau valdyti Rusijos, pranešė „The Guardian“. „Dėl Dievo meilės, šis vyras negali likti valdžioje.

Šeštadienį JAV prezidentas Joe Bidenas svečiuojasi Varšuvoje. Čia politikas susitiko su Ukrainos pareigūnais bei Lenkijos prezidentu. Tai pirmas kartas, kai JAV prezidentas gyvai kalbėjosi su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba ir krašto apsaugos ministru Oleksijumi Reznikovu. Kartu su JAV prezidentu susitikime dalyvavo šalies generalinis sekretorius Antony Blinkenas ir gynybos sekretorius Lloydas Austinas.

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Joe Bidenas penktadienį ir šeštadienį vieši Lenkijoje. Ekspertai pažymi, kad nors Lietuvos kaimynės valdantieji turėjo geresnį ryšį su buvusiu prezidentu Donaldu Trumpu, karas Ukrainoje viską pakeitė. Anot jų, Lenkijai šioje situacijoje tenka ypatingas vaidmuo, o JAV prezidento vizitas – reikšmingas įvykis ne tik Lenkijai, bet ir Lietuvai.

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį atvyko į pietrytinį Lenkijos Žešuvo miestą, apie 100 km nutolusį nuo sienos su Ukraina. J. Bidenas susitiks su regione dislokuotais JAV kariais ir nevyriausybinių organizacijų, padedančių nuo Rusijos invazijos bėgantiems Ukrainos pabėgėliams, atstovais.

Ukrainos ambasadorius Lenkijoje Andrijus Deščycia neabejoja, kad artimiausiu metu galima tikėtis Rusijos agresijos prieš Lenkiją ar kitas Europos Sąjungos šalis. „Manau, kad taip, Rusija ruošiasi pulti Lenkiją. Diplomatinės atstovybės, įskaitant Rusijos ambasadą Varšuvoje, tikriausiai turi tokią informaciją. Ir slepia savo pėdsakus“, – interviu leidiniui „European Pravda“ sakė Ukrainos ambasadorius Lenkijoje.

Lenkijos valstybinė energetikos bendrovė „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ (PGNiG) pareiškė, kad nemokės už rusiškas dujas Rusijos rubliais, atmesdama tokį Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino reikalavimą „nedraugiškoms šalims“, Rusijai atsidūrus precedento neturinčių tarptautinių sankcijų dėl karo Ukrainoje gniaužtuose. „Neįsivaizduojame, kaip galėtume. Sutartimi įtvirtintos atsiskaitymo priemonės. Ji neleidžia vienai šaliai jų keisti pagal savo valią.

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį aplankys vieną Lenkijos miestą netoli sienos su Ukraina , pranešė Baltieji rūmai, jam siekiant pademonstruoti Vakarų solidarumą su Kyjivu, kovojančiu su Rusijos invazija. J. Bidenas ir Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda susitiks Žešuve, esančiame maždaug už 80 km nuo sienos su Ukraina, sakoma ketvirtadienį paskelbtame Baltųjų rūmų pranešime apie JAV lyderio penktadienio kelionių planus per skubiai surengtą vizitą Europoje dėl karo Ukrainoje.

Lenkija nuo kitos savaitės atsisako praktiškai visų su COVID-19 susijusių apribojimų, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas. Nuo pirmadienio nelieka reikalavimo žmonėms dėvėti apsaugines kaukes viešose uždarose patalpose, sakė sveikatos apsaugos ministras Adamas Niedzielskis (Adamas Nedzelskis). Vienintelė išimtis bus medicinos įstaigos, kur darbuotojai ir pacientai vis tiek privalės jas dėvėti.

Lenkijos vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis trečiadienį pranešė, kad „iš šalies išsiųsti 45 Rusijos šnipai, apsimetinėję diplomatais“. „Likviduojame mūsų šalyje veikiantį Rusijos specialiųjų tarnybų tinklą“, – parašė ministras socialiniame tinkle „Twitter“. Rusijos ambasadorius Lenkijoje Sergejus Andrejevas patvirtino pranešimą ir reporteriams sakė, kad išvaromi asmenys iš Lenkijos turi išvykti per penkias dienas.

Europos Sąjunga galėtų 2022 metais gamtinių dujų importą iš Rusijos sumažinti 91 proc., skelbia rinkos tyrimus atlikę Lenkijos ekonomikos instituto (PIE) ekspertai, skelbia Lenkijos radijas. Pernai ES iš Rusijos importavo 45 proc. gamtinių dujų, 44 proc. akmens anglių, 25 proc. žaliavinės naftos.

Lenkija siekia pakeisti karą Ukrainai paskelbusią Rusiją Didžiojo dvidešimtuko (G-20) valstybių grupėje, pranešė Lenkijos radijas. Lenkijos ekonominės plėtros ir technologijų ministras Piotras Nowakas pareiškė, kad JAV administracijos ir verslo atstovai „labai supratingai“ priėmė siūlymą pašalinti Rusiją iš G-20 ir ją šiame pasaulio galingųjų klube pakeisti Lenkija.

Džonkove (Lenkija) praėjusią savaitę vyko antrasis Lenkijos šiuolaikinės penkiakovės taurės etapas. Jame geriausiai tarp lietuvių pasirodė sidabrą suaugusių kategorijoje iškovojusi Elzbieta Adomaitytė. Moterų varžybose E.Adomaitytė surinko 1438 taškus ir į priekį praleido tik vengrę Blanką Bauer (1456 tšk.). Trečia vieta tenkinosi dar viena vengrė Noemis Eszes (1379). E.Adomaitytė laimėjo fechtavimo rungtį su 30 pergalių (265 tšk.), buvo 44-a plaukime (2:29.44 min., 251 tšk.

JAV prezidentas Joe Bidenas šią savaitę per kelionę Europoje padėkos Lenkijos lyderiui už jo šalies pastangas suteikti pagalbą ukrainiečiams pabėgėliams, Kyjivui jau beveik mėnesį kovojant su Rusijos invazija. Lenkija yra svarbi NATO sąjungininkė, joje dislokuota tūkstančiai amerikiečių karių. Be to, prasidėjus krizei Ukrainoje Lenkijoje ši šalis priėmė daugiau pabėgėlių negu bet kuri kita valstybė – daugiau kaip 2 mln. – Europoje vystantis didžiausiai per dešimtmečius pabėgėlių krizei.

Viena ryškiausių Lenkijos sporto žvaigždžių – futbolininkas Robertas Lewandowskis – iš karto pasmerkė Rusijos pradėtą karą Ukrainoje ir atsisakė kelių milijonų eurų iš „Huawei“, kai pasklido informacija, kad ši kompanija kibernetiniuose karuose padeda Rusijai. „Pirmomis dienomis atrodė, kad tai, kas vyksta, yra nerealu. Dabar tiesiog norisi, kad viskas baigtųsi kuo greičiau. Džiugu, kad Lenkijos žmonės taip susivienijo ir padeda Ukrainai.

Lenkijos vyriausybės vadovas Mateuszas Morawieckis pasiūlė Europos Sąjungai visiškai blokuoti sausumos ir jūrų keliais vykdomą prekybą su Rusija, pranešė CNN. „Jei visiškai nutrauksime prekybą su Rusija, tai privers ją dar labiau susimąstyti, ar ne verčiau sustabdyti šį negailestingą karą,“ – pareiškė Lenkijos premjeras. Jis pasiūlė šį klausimą apsvarstyti kitame Europos Vadovų Tarybos posėdyje.

Lenkijos vyriausybė vadovas Mateuszas Morawieckis penktadienį pareiškė, kad Lenkija imsis priemonių savo ekonomikai „derusifikuoti“ ir savo pavyzdžiu sieks įkvėpti kitas Europos valstybes atsisakyti priklausomybės nuo rusiškų energijos išteklių, skelbia naujienų portalas tvn24.pl.

Lenkijos karys Emilis Czeczko, kuris prieštaringomis aplinkybėmis atsidūrė Baltarusijoje ir vėliau buvo išnaudotas šios šalies propagandos, rastas miręs savo gyvenamojoje vietoje Minske. „Šiandien teisėsaugos organai gavo pranešimą apie savo gyvenamojoje vietoje Minske aptiktą pasikorusį Emilį Czeczko. Tyrimų-operatyvinė grupė nedelsiant atvyko į įvykio vietą.

Jungtinė Karalystė Lenkijoje dislokuos savo moderniausią vidutinio nuotolio oro erdvės gynybos sistemą, ketvirtadienį Varšuvoje pareiškė britų gynybos sekretorius Benas Wallace'as. Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui vasario 24 dieną pradėjus įsiveržimą į Ukrainą, su šia valstybe besiribojanti Lenkija rizikuoja ateityje tapti Maskvos atakų taikiniu. Sistema „Sky Sabre“ padėtų Lenkijai ginti savo oro erdvę nuo rusiškų ginklų.

Ukraina kreipėsi į Lenkijos valstybės kontroliuojamą naftos ir dujų bendrovę „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ (PGNiG) su prašymu tiekti daugiau gamtinių dujų, skelbia Lenkijos radijas, cituodamas PGNiG vadovą. Pavelas Majewskis priminė, jog Ukrainai jų per metus reikia apytikriai 30 mlrd. kubinių metų. „Vidaus poreikį 20 mlrd. kubų apimtimi Ukraina patenkina nuosava gavyba. Tai – gana daug. Likusi 10 mlrd.

Lenkijos, Čekijos ir Slovėnijos premjerai antradienį traukiniu atvažiavo į Kyjivą ir tapo pirmaisiais užsienio lyderiais, apsilankiusiais Ukrainos sostinėje nuo Rusijos invazijos į šią šalį pradžios praeitą mėnesį. „Turime sustabdyti šią rytuose besivystančią tragediją kiek įmanoma greičiau“, – sakoma Lenkijos premjero Mateuszo Morawieckio „Facebook žinutėje, kuria buvo paskelbta apie jų atvykimą.

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį vyksta į Varšuvą aptarti pagalbos Ukrainai. „Bus Liublino trikampio formatas, kuris seniai planuotas. Mes ketinome susitikti trise, trys premjerai – Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos“, – žurnalistams penktadienį sakė ministrė pirmininkė. Pasak jos, Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis į susitikimą atvykti negalės, jis su Lietuvos ir Lenkijos kolegomis bendraus nuotoliniu būdu iš Kyjivo.

Lenkijos valstybinė geležinkelio kompanija PKP ketvirtadienį pranešė siūlanti nemokamus bilietus ukrainiečiams, keliaujantiems toliau į Vokietijos teritorijas. Nuo trečiadienio Ukrainos piliečiai gali nemokamai keliauti antrąja klase devyniais tarpmiestinių traukinių reisais, jungiančiais Lenkijos miestus Varšuvą, Peremyšlį (per Krokuvą) ir Gdynę su Vokietijos sostine Berlynu ir pasienio miestu Frankfurtu prie Oderio.

Rusijos karinės pajėgos toliau demonstruoja savo žiaurumą – apšaudė civilių automobilį, žmonių evakuacijos metu tęsė atakas. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00.09 | G. Schroederis atvyko į Maskvą siekti taikos Ukrainoje Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis, kaip skelbiama, ketvirtadienį Maskvoje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir mėgino įtikinti Rusijos lyderį baigti invaziją į Ukrainą.

Jungtinės Valstijos, laikydamosi įsipareigojimų ginti NATO sąjungininkes, Lenkijoje dislokavo dvi naujas raketų „žemė-oras“ „Patriot“ baterijas, trečiadienį pranešė vienas aukšto rango Pentagono pareigūnas. Paprastai Vokietijoje dislokuotos raketų baterijos buvo perkeltos Lenkijos „kvietimu“, sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga. Manoma, kad šis žingsnis atspindi augančius būgštavimus, kad Rusijos raketa gali – tyčia ar ne – kirsti sieną iš kaimyninės Ukrainos į NATO narę Lenkiją.

JAV viceprezidentė Kamala Harris trečiadienį nuvyks į Lenkiją aptarti, kaip teikti „karinę pagalbą“ Ukrainai, sakė Baltųjų rūmų pareigūnai. Vizitas įvyks Vašingtonui atmetus Varšuvos pasiūlymą dėl sovietinių naikintuvų. Kelionė buvo planuojama dar prieš tai, kai Lenkija antradienį nustebino Jungtines Valstijas pasiūliusi savo naikintuvus MIG-29 nusiųsti Ukrainai per vieną JAV pajėgų oro bazę.

Jungtinės Valstijos antradienį atmetė Lenkijos pasiūlymą pasiųsti jos turimus naikintuvus MiG-29 į Ukrainą per amerikiečių bazę Vokietijoje ir pabrėžė, kad šis planas sukėlė „rimtų nuogąstavimų“ visam NATO aljansui. Varšuva nustebino JAV pareigūnus savo pasiūlymu perkelti Lenkijos turimus sovietinės gamybos lėktuvus į JAV karinių oro pajėgų bazę Vokietijos mieste Ramšeine.