lenkija

Lenkijos vyriausybė patvirtino planą statyti pirmąją šalyje atominę elektrinę pagal JAV technologijas, pagal kurį pirmasis reaktorius pradėtų veikti 2033-aisiais, pranešė klimato ir aplinkos ministrė Anna Moskwa. Ji pabrėžė, jog šis sprendimas tampa pagrindu branduolinių reaktorių projektams rengti. „Branduolinė energetika užtikrins elektros tiekimo stabilumą ir energijos šaltinių diversifikavimą, sustiprins mūsų valstybės energetinę nepriklausomybę“, – sakė A. Moskwa.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sako, kad NATO lyderių sprendimas Vilniuje dėl Ukrainos narystės nebuvo pakankamas, ir išreiškė viltį, jog nuo Rusijos invazijos besiginanti šalis per keletą metų taps Aljanso nare. Taip jis trečiadienį kalbėjo po to, kai išvakarėse NATO lyderiai sutarė, jog kvietimas Ukrainai stoti į NATO bus įteiktas, kai dėl to sutars bloko valstybės ir šalis įvykdys keliamas sąlygas. „Mano nuomone, tai visiškai nepakankama, – žurnalistams sakė A. Duda.

Lenkijos specialiosios tarnybos sulaikė jau penkioliktą įtariamąjį, siejamą su rusų šnipų tinklu, socialiniame tinkle „Twitter“ pirmadienį pranešė lenkų vidaus reikalų ir administracijos ministras Mariuszas Kaminskis. „Vidaus saugumo agentūra sulaikė dar vieną šnipų tinklo narį, dirbusį rusų žvalgybai. Įtariamasis stebėjo karinius objektus ir jūrų uostus. Jam rusai nuolat atsilygindavo. Tai penkioliktas [asmuo], sulaikytas vykdant šį tyrimą“, – parašė M. Kaminskis.

Lietuvos ir Lenkijos specialiųjų operacijų kariai penktadienį Klaipėdoje, Danės upėje, treniravosi vaduoti užimtą kritinę infrastruktūrą. Pagal pratybų, kurias stebėjo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda bei Lenkijos vadovas Andrzejus Duda, scenarijų, šią infrastruktūrą perėmė į Lietuvos teritoriją įsiveržusios ir dalį Klaipėdos užėmusios priešo pajėgos.

Pas Gitaną Nausėdą svečiuojasi Lenkijos prezidentas Andžejus Duda. Abu politikai ne tik aptaria užsienio politikos klausimus, bet ir šventė Mindaugines, dalyvavo vėliavų pakėlimo ceremonijoje, mišiose, giedojo Lietuvos himną, iškilmingai vakarieniavo, ėjo apžiūrėti gobelenų, sudalyvaus ir specialiųjų pajėgų pratybose. Pasak politologų, Lietuvos ir Lenkijos santykiai yra ypač šilti.

Prezidentas Gitanas Nausėda bei Lietuvoje viešintis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ketvirtadienį pasirašė deklaraciją, kurioje – įsipareigojimas stiprinti NATO ir transatlantinį ryšį, raginimas pasiūlyti aiškų kelią Ukrainos narystei NATO bei siekis griežtinti sankcijas Rusijai ir Baltarusijai. „Dar kartą patvirtiname savo įsipareigojimą stiprinti NATO ir transatlantinį ryšį – mūsų saugumo pamatą.

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį susitiko su Lietuvoje viešinčiu Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda, su kuriuo aptarė saugumo padėtį regione, šalių strateginės partnerystės sritis, paramą Ukrainai ir artėjantį NATO vadovų susitikimą Vilniuje. „Nežabota Rusijos agresija suteikė artimai Lietuvos ir Lenkijos strateginei partnerystei naują postūmį, paremtą bendrais saugumo interesais ir brolišku solidarumu su užpulta Ukraina.

Per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje kitą savaitę tikimės sprendimo, kad Ukrainai kelias į Aljansą bus sutrumpintas, sako Lietuvoje viešintis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. „Tikimės, kad bus priimtas sąjungininkų sprendimas, kad Ukrainai nereikia įžanginio kelio, kad ateityje įstotų į NATO, bet kad šis kelias jai bus sutrumpintas“, – trečiadienį sakė A. Duda per spaudos konferenciją po susitikimo su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad bendradarbiaujant Lietuvai ir Lenkijai būtina spartinti Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimą su Vakarų Europa, taip pat bendrus abiejų šalių automobilių kelių ir geležinkelių projektus.  „Svarbus mūsų bendradarbiavimas vystant bendrus mūsų šalims strategiškai svarbius infrastruktūros projektus.

Įkopęs į devintą pagal aukštį pasaulio viršukalnę žuvo lenkų alpinistas, antradienį pranešė pareigūnai. Jis tapo pirmąja šių metų laipiojimo sezono, prasidėjusio birželio pradžioje ir besitęsiančio iki rugpjūčio pabaigos, auka Pakistane. Pakistano alpinistų klubas pranešė, kad Pawelas Tomaszas Kopecas (Pavelas Tomašas Kopecas) pirmadienį mirė nuo ūmios aukštuminės ligos, jį ištikusios besileidžiant nuo 8 125 metrų aukščio Nanga Parbato viršukalnės.

Per beveik 500 Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą dienų Vladimiras Putinas nepasiekė nė vieno savo tikslo, o jam tai – tikra nelaimė. Taip interviu „Ukrinform“ sakė buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis. „Jei Putinui liko nors šiek tiek racionalaus proto ir gebėjimo objektyviai įvertinti situaciją, tuomet jis jau turėjo įsitikinti, kad suklydo, nes nė vienas jo tikslas nebuvo pasiektas“, – pabrėžė A. Kwasniewskis.

Lenkija planuoja dislokuoti 500 policijos pareigūnų, specialiąsias transporto priemones ir sraigtasparnį sienos su Baltarusija apsaugai sustiprinti, skelbia šalies naujienų agentūra PAP.  PAP, remdamasi Lenkijos pasienio apsaugos tarnyba, pranešė, kad pasienyje su Baltarusija taip pat bus dislokuoti kovos su terorizmu padaliniai ir raitoji policija. Lenkijos teigimu, jie turėtų prisijungti prie šiuo metu Lenkijos sieną su Baltarusija saugančių 5 000 pasieniečių ir 2 000 kariškių.

Lietuvoje liepos 5-7 dienomis lankysis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda su sutuoktine, pirmadienį pranešė Prezidentūra. Anot pranešimo, valstybinis vizitas prasidės dvišaliu Lietuvos ir Lenkijos vadovų susitikimu, vėliau prezidentai lankysis Valdovų rūmuose jų globojamoje parodoje „Žygimanto Augusto gobelenai Vilniuje“. Liepos 6-ąją šalių vadovai dalyvaus Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos renginiuose: valstybės vėliavų pakėlimo ceremonijoje Daukanto aikštėje, šventosiose mišiose Vilniaus...

Lenkija nori, kad šalies teritorijoje būtų dislokuoti Jungtinių Valstijų branduoliniai ginklai. Varšuva norėtų, kad taip NATO atsakytų į Rusijos planus Baltarusijoje dislokuoti taktinį branduolinį ginklą. Tai penktadienį po  Europos Sąjungos viršūnių susitikimo migracijos klausimu paskelbė Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawiecki, skelbia polsatnews.pl „Sprendimas priklausys nuo JAV ir mūsų NATO partnerių.

Lenkijos vidaus saugumo agentūra Silezijos vaivadijoje sulaikė rusą, įtariamą šnipinėjimu Rusijos naudai, penktadienį pranešė pareigūnai. Sulaikytas rusas yra profesionalus ledo ritulininkas. Jis žaidė viename pirmosios lygos klubų, sakė Lenkijos teisingumo ministras ir generalinis prokuroras Zbigniewas Ziobro.

Liepą Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui saugoti Lenkija į Lietuvą siųs specialiųjų pajėgų kontingentą. Apie tai ketvirtadienio vakare tviteryje pranešė Lenkijos nacionalinio saugumo biuras (BBN). Žinutėje teigiama, kad tokiam sprendimui pritarė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda), šalies premjeras ir krašto apsaugos ministras. Anot BBN, pajėgų siuntimas atspindi Lenkijos ir Lietuvos prezidentų susitarimus dėl platesnio karinio bendradarbiavimo.

Lenkija nupirks pažangių amerikietiškų raketinės gynybos sistemų „Patriot“, o sandorio vertė bus iki 15 mlrd. dolerių (13,7 mlrd. eurų), trečiadienį paskelbė Pentagonas. JAV Gynybos saugumo bendradarbiavimo agentūra (DSCA) nurodė, kad bus nupirkta iki 48 „Patriot“ leidimo įrenginių PAC-3 ir iki 644 raketų „Patriot PAC-3 MSE“, taip pat radiolokatorių ir valdymo komponentų šioms sistemoms.

Jeigu paaiškėtų, kad strategiškai svarbiame Lietuvos ir Lenkijos magistraliniame dujotiekyje (GIPL) sumontuotų detalių dokumentai neatitinka reikalavimų arba objekte yra sumontuotos rusiškos detalės, jo rangovė „Alvora“ turėtų būti įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Į Ukrainą trečiadienį iš anksto neskelbto vizito atvyko Lenkijos prezidentas, skelbia Andrzejaus Dudos kanceliarija. Tviteryje paskelbtame pranešime sakoma, kad A. Duda dalyvaus Ukrainos Konstitucijos priėmimo 27-ųjų metinių renginyje. Taip pat planuojamos konsultacijos su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu dėl dabartinės padėties fronte, įskaitant Rusijos puolimo Zaporižios atominėje elektrinėje grėsmę.

Rusijos privačios karinės kompanijos „Wagener“ ir jos vadovo Jevgenijaus Prigožino buvimas Baltarusijoje yra labai rimta problema, reikalaujanti griežto NATO atsako. Tai antradienį Hagoje pareiškė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. A. Duda sakė, kad tai yra vienas pagrindinių klausimų, kuriuos, kaip jis tikisi, NATO lyderiai aptars per liepos mėnesį vyksiantį Aljanso viršūnių susitikimą Vilniuje. „Mano nuomone, tai („Wagner“ Baltarusijoje – red.) reikalauja tam tikrų sprendimų.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda perspėjo Europos Sąjungą (ES) dėl galimos grėsmės po „Wagner“ maišto Rusijoje, rašo „Polsat News“. Anot jo, Jevgenijaus Prigožino ir „Wagner“ samdinių perkėlimas į Baltarusiją yra neigiamas signalas ne tik Lenkijai, bet ir kaimyninėms Europos šalims. A. Duda pabrėžė, kad šiuo metu daugiausia dėmesio reikėtų skirti NATO flangų stiprinimui, taip pat Baltijos šalių ir Lenkijos saugumo užtikrinimui. „Matome, kas vyksta Rytuose.

Lenkijoje vykstančiame viename didžiausių Europos bekelės ralių „Breslau Rallye“, pirmadienį sportininkams teko įveikti 150 kilometrų, kurių net 145 sudarė greičio ruožas. Diena buvo karšta ir sausa, tad važiavimą apsunkino dulkės, sukeltos kitų dalyvių. „CFMOTO Thunder Racing Team“ komandos sportininkai pasiekę finišą pasakojo, kad pirmadienis nebuvo lengvas, tačiau jų lenktynių dvasios menki nesklandumai tikrai nepalauš.

Lenkija žada aprūpinti Ukrainos pareigūnus – Nacionalinę gvardiją, policiją ir Pasienio apsaugos tarnybą – tūkstančiais automatų ir milijonais šovinių. Tai pirmadienį Žešuve per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos vidaus reikalų ministru Ihoriu Klymenka pareiškė Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministras Mariuszas Kaminskis, pranešė Ukrainos naujienų agentūra „Ukrinform“. „Šiuo metu svarbiausias dalykas yra ginklai.

Europos Sąjungai penktadienį paskelbus 11-ąjį sankcijų Rusijai paketą, Varšuva jau pradėjo rengti naują ir nori į jį įtraukti Baltarusiją, Lenkijos spaudos agentūrai (PAP) sakė užsienio reikalų viceministras Piotras Wawrzykas. Pasak jo, į naująjį sankcijų paketą būtų įtraukta Baltarusija, kuri, nors tiesiogiai nedalyvauja Rusijos kare prieš Ukrainą, savo teritoriją suteikia Rusijos kariams mokyti, taip pat antskrydžiams rengti.

Lietuvos delegacija tęsia pasirodymą Europos žaidynėse, kurios šiuo metu vyksta Lenkijoje. Penktadienį lietuviai varžosi pirmuosiuose finaluose. 16:04 val. vienviečių kanojų 200 m finale startavo ir Henrikas Žustautas. Jis distanciją įveikė per 39,7 sek. įveikė pirmas ir iškovojo aukso medalį. Antrąją vietą užėmė kartvelas Zaza Nadiradzė (39,796 sek.), kuris finišuodamas išvirto iš kanojos. Trečias buvo ispanas Pablo Grana (39,852 sek.). „Mano tikslas ir buvo pirmojo vieta.

Įtakingas Lenkijos konservatyvios valdančiosios partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis  trečiadienį vėl pradeda dirbti vyriausybėje kaip vienintelis vicepremjeras ministrų kabinete. Dėl naujųjų pareigų sustiprėjo jo pozicijos artėjant rudenį vyksiantiems visuotiniams rinkimams. J. Kaczynskis yra nuo 2015 metų Lenkiją valdančios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) vadovas.

Atsinaujinančios energetikos fondų valdymo įmonė „Modus Asset Management“ 10 metų fiksuota kaina tieks elektrą „Żabka“ parduotuvėms Lenkijoje.  „Modus Asset Management“ ir Lenkijos mažmeninės prekybos tinklas „Żabka Polska“ pasirašė tai numatančią sutartį – tai pirmas toks didelis Lietuvos bendrovės PPA sandoris šioje šalyje, pranešė Lietuvos įmonė.

Varšuvą sudrebino vienas didžiausių gėjų paradų, į kurį susirinko tūkstančiai žmonių. Vaivorykštinėmis vėliavomis nešini ir įmantriais apdarais pasipuošę parado dalyviai negailėjo kritikos valdžiai dėl varžomų LGBTQ bendruomenės teisių.  Milžiniška minia žmonių ir daugybė vaivorykštinių vėliavų Varšuvos gatvėse. LGBTQ parade Lenkijos sostinėje dalyvauja apie dešimt tūkstančių lenkų. „Net kai rengiuosi kaip moteris, o tai pastaruoju metu nutinka dažnai, nepatiriu diskriminacijos.

Lietuvai tiesiant tarptautinės automagistralės „Via Baltica“ ruožą Kaunas–Marijampolė–Suvalkai pirmadienį jos 66-tame kilometre bus paskelbta ilgiausio ruožo tarp Marijampolės ir Lenkijos sienos rekonstravimo darbų pradžia. Šiame ruože vyksta didžiausi nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo kelių infrastruktūros statybų darbai.

Grupė Seimo narių pirmadienį vyksta į Lenkiją įvertinti lietuvių švietimo padėties, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius. „Seimo delegacijos išvykos į kaimynę Lenkiją tikslas – susipažinti ir įvertinti švietimo padėtį Lenkijos lietuvių bendruomenėje, išklausyti jos problemas ir lūkesčius“, – sakė delegacijos vadovas, Seimo pirmininko pavaduotojas Paulius Saudargas. „Į kokybę orientuotas tautinių mažumų švietimas yra tiek Lietuvos, tiek ir, tikiu, Lenkijos interesas“, – teigė jis.

Dešimtys tūkstančių žmonių šeštadienį dalyvavo eitynėse Varšuvoje, siekdami palaikyti LGBTQ bendruomenę Lenkijoje, kur dešiniųjų vyriausybė per šiemet vyksiančius rinkimus sieks dar vienos kadencijos. Lenkijos prezidentas „LGBT ideologiją“ yra prilyginęs komunizmui, o valdančiosios partijos lyderis gėjus yra pavadinęs „grėsme“ tradicinei šeimai.

Pietų Afrikos Respublika penktadienį pranešė, kad lėktuvas, skraidinęs saugumo darbuotojus, lydinčius prezidentą Cyrilą Ramaphosą į taikos misiją Ukrainoje, buvo sulaikytas Lenkijoje, o šis incidentas sukėlė diplomatinį ginčą. Ketvirtadienį po nusileidimo Varšuvos Chopinooro uoste buvo užblokuotas užsakomasis skrydis, kuriuo skrido saugumo pajėgos ir žurnalistai, o Lenkijos pareigūnai neleido lėktuve buvusiems asmenims išlipti, pranešė Pietų Afrikos pareigūnai.

Lenkijos pasienio tarnyba pranešė, kad prieš kelias dienas pirmą kartą buvo apšaudyta iš Baltarusijos pusės. Šūviai – nors lenkai negali pasakyti, iš ko tiksliai buvo šaudyta, – pataikė į mašiną. Apie įvykį praneša Lenkijos radijas RMF24. Į incidentą patekusio būrio vadas pranešė apie situaciją Lenkijos parlamente.

Lenkijoje trečiadienį keli tūkstančiai žmonių išėjo į gatves protestuoti prieš beveik visišką abortų draudimą, kurį jie kaltina dėl naujo nėščios moters mirties atvejo. Moterų teisių gynimo grupės surengė mitingus daugiau nei 50 Lenkijos miestų ir miestelių, protestuotojai skandavo „gėda“ ir nešė aukos, 33 metų Dorotos Lalik, nuotraukas.

Aukšto rango Lenkijos pareigūnai antradienį pareiškė planuojantys išplėsti kampaniją, kuria siekiama iš Vokietijos prisiteisti didžiules reparacijas dėl Antrojo pasaulinio karo metu nacių okupantų vykdytų žiaurumų. Varšuva kreipiasi į Graikiją bei kitas nuo to paties nukentėjusias Europos šalis kaip potencialias sąjungininkes. Praėjusiais metais Lenkija oficialiai pareikalavo maždaug 1,3 trilijono eurų kompensacijos – sumos, prilygstančios jos metiniam bendrajam vidaus produktui.

Lenkijos vyriausybė pasiūlė minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) nuo kitų metų sausio didinti iki 4242 zlotų (906 eurų), o nuo 2024-ųjų liepos – iki 4300 zlotų (960 eurų). Minimalus valandos darbo atlygis augtų atitinkamai iki 27,7 zloto (6,2 euro) ir iki 28,1 zloto (6,3 euro). Apie tai pranešę vyriausybės atstovai pažymėjo, jog dėl siūlomų dydžių dar bus konsultuojamasi su vadinamaisiais socialiniais partneriais Socialinio dialogo taryboje.

Vilniaus rajone Lavoriškių poste muitinės pareigūnai tranzitu į Lenkiją stogo dangą vežusiame vilkike aptiko paslėptas apie 1000 dėžių rūkalų už maždaug 2 mln. eurų, antradienį pranešė Muitinės kriminalinė tarnyba.  Anot jos, dėl praėjusį ketvirtadienį Lavoriškėse sulaikytos cigarečių kontrabandos pradėtas ikiteisminis tyrimas. Muitinės žiniomis, apie 1 val. iš Baltarusijos įvažiavo krovininis vilkikas „Iveco“, vairuojamas Baltarusijos piliečio.

Lenkijai nuo birželio įvedus papildomus apribojimus krovininiam transportui iš Rusijos ir Baltarusijos, Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje nusidriekė ilgos vilkikų eilės – praėjusią parą jose laukė apie 1,4 tūkst. vilkikų. Pasienio kontrolės punktų direkcijos duomenimis, ketvirtadienį Medininkuose eilėje laukė 470, Raigarde – 393, Šalčininkuose – 392, Lavoriškėse – 100 vilkikų. Eilėse gali tekti laukti nuo 10 valandų iki beveik dviejų parų.

Buvęs Šiaurės Atlanto aljanso generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas mano, kad diskusijose dėl būsimų saugumo garantijų Ukrainai atskiros NATO narės gali susitarti dėl savo karių įvedimo į Ukrainos teritoriją.

Europos Komisija trečiadienį pranešė besiimanti teisinių veiksmų prieš Lenkiją dėl prieštaringai vertinamos įstaigos, tiriančios Rusijos įtaką Lenkijoje, įsteigimo. Manoma, kad naujoji institucija yra nukreipta prieš opoziciją. Pranešimas apie pažeidimų nagrinėjimo procedūrą pasirodė nepaisant to, kad Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda praėjusią savaitę pasiūlė skubius įstatymo pakeitimus.

Energetikos viceministras Albinas Zananavičius sako, jog Lenkijos energetikos instituto atliktos studijos dėl greitesnio Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarų Europa preliminarios išvados yra „pakankamai optimistinės“, tačiau dėl to diskutuojant su Latvija ir Estija „ypatingų teigiamų poslinkių“ nėra. Pasak jo, nepaisant birželio pradžioje partneriams pristatytų studijos rezultatų, nuomonės tarp Baltijos šalių lieka skirtingos.

Ruošiantis NATO Vilniaus viršūnių susitikimui, Vyriausybė trečiadienį spręs, ar renginio metu ir kelias dienas prieš jį bei po jo Lietuvoje atnaujinti valstybės vidaus sienos kontrolę. Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo patikrinimus atnaujinti nuo liepos 7 dienos 8 val. iki liepos 13 dienos 8 valandos. Kontrolė apimtų patikros vietas Lietuvos pasienyje su Latvija ir Lenkija, taip pat kontrolės punktus keliaujant per oro ir jūrų uostus Šengeno vidaus reisais.

Lenkijos Aukščiausiasis Teismas antradienį panaikino prieštaringai vertinamą prezidento malonę aukšto rango vyriausybės pareigūnui ir trims jo pavaldiniams, ir nurodė iš naujo nagrinėti jų bylą. Šis sprendimas, priimtas dėl ne vienerius metus trunkančio teisinio ginčo, yra netikėtas ir prieštarauja valdančiosios partijos interesams.

Nedarbas Lenkijoje per praėjusį mėnesį sumažėjo 0,1 procentinio punkto iki 5,1 proc., skelbia šalies visuomeninis radijas, cituodamas šeimos ir socialinės politikos ministrę Marleną Malag. Vyriausybės išankstiniais skaičiavimais, gegužės pabaigoje šalyje buvo 803,6 tūkst. bedarbių – 18,3 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį. Nacionalinė statistikos tarnyba GUS darbo rinkos gegužę duomenis skelbs vėliau šį mėnesį. Anot GUS, balandį nedarbas šalyje sumenko 0,2 procentinio punkto.

Europos Sąjunga pirmadienį suintensyvino kovą su valstybe nare Lenkija dėl teisinės valstybės principo, ginčus tarp ES teisės subjektų sprendžiančiam teismui patvirtinus, kad Varšuva atsisakė laikytis ES taisyklių dėl teismų nepriklausomumo. Europos Teisingumo Teismas (ETT) pirmadienį nusprendė, kad 2019 metų Lenkijos teisingumo reforma pažeidžia ES teisę. Bloko vykdomoji Europos Komisija teigė, kad Lenkijos Aukščiausiasis Teismas nėra pakankamai nepriklausomas ir nešališkas.

Autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka užsipuolė Baltijos šalis ir Lenkiją dėl Baltarusijai taikomų apribojimų, pavadindamas juos „ne tik ekonominiu karu“. Pirmadienį A. Lukašenka susitiko su Rusijos Kaliningrado srities gubernatoriumi Antonu Alichanovu.

Pernai gegužę atidarytame strategiškai svarbiame Lietuvos ir Lenkijos magistraliniame dujotiekyje (GIPL) galėjo būti sumontuotos rusiškos detalės, atskleidė portalo „15min“ ir tiriamosios žurnalistikos centrų Lenkijoje, Latvijoje ir Rumunijoje tyrimas.

Varšuvoje pusė milijono lenkų sekmadienį protestavo prieš populistinę nacionalistinę vyriausybę. Organizatoriai pranešė, kad tai viena didžiausių demonstracijų šalyje nuo komunizmo žlugimo 1989 metais. Buvęs Lenkijos prezidentas, Nobelio taikos premijos laureatas ir kovos su komunizmu lyderis Lechas Walesa kartu su opozicijos atstovais žygiavo prieš rudenį vyksiančius parlamento rinkimus.

Lenkijos didžiausia opozicinė partija vadovauja sekmadienį rengiamai demonstracijai, kuria siekiama mobilizuoti rinkėjus prieš dešiniojo sparno vyriausybę, kaltinamą demokratijos ardymu ir žengimu autokratijos keliu paskui Vengriją ir Turkiją. Buvęs Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas ragino lenkus dėl šalies ateities žygiuoti drauge su juo. Jo partija ir saugumo pareigūnai prognozavo, kad demonstracijoje dalyvaus dešimtys tūkstančių žmonių.