lenkija

Lenkijos prezidentui Andrzejui Dudai socialiniais klausimais patarinėjantis Marcinas Mastalerekas ketvirtadienį privačiam transliuotojui „Radio Zet“ sakė, kad po nesėkmingos valdančiųjų rinkimų kampanijos jų lyderis Jaroslawas Kaczynskis turėtų trauktis. Paklaustas, ar valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) rinkimų kampanija buvo nesėkminga, jis atsakė: „Taip.

22-ejų lenkas Varšuvoje apsimetė manekenu parduotuvės vitrinoje, palaukė, kol prekybos centras užsidarys ir apvogė juvelyrinių dirbinių parduotuvę. Kitą dieną jis sugrįžo į prekybos centrą ir tokiu pat būdu pasilikęs jame po uždarymo pavalgė ir persirengė naujais drabužiais. Policija jau sulaikė „naktinį“ vagį, jam gresia iki 10 metų kalėjimo. Viename Lenkijos sostinės prekybos centrų įvykdyta keista vagystė.

Poznanės mieste Lenkijoje 71-erių vyras peiliu puolė 5-metį darželinuką, kuris dėl sužeidimų mirė ligoninėje. Po išpuolio vyras pabėgo, bet netrukus buvo sulaikytas, skelbia Lenkijos leidinys „Gazeta.pl“. Popiet Poznanės leidinys „Epoznan.pl“ pranešė, kad išpuolis trečiadienį įvyko, kai ikimokyklinukų grupė išvyko į kelionę, o kelionės metu prie vaikų priėjo vyras, kuris peiliu subadė 5 metų berniuką.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako teigiamai vertinanti Lenkijos parlamento rinkimų rezultatus, opozicijai užsitikrinus persvarą prieš valdančią konservatyviąją „Teisės ir teisingumo“ (PiS) partiją. Ji pabrėžė, kad ypač didelis atėjusiųjų balsuoti procentas žymi „demokratijos pergalę“. „Rezultatai Lenkijoje yra pozityvūs, visų pirma, balsavusiųjų skaičiaus prasme – tai yra rekordinis balsavimas, tikrai, 73 proc.

Lenkijos opozicijos lyderis Donaldas Tuskas antradienį kreipėsi į šalies prezidentą, prašydamas priimti „energingus ir greitus sprendimus“, kad būtų galima greitai suformuoti naują vyriausybę. Opozicija, pažadėjusi atkurti demokratijos standartus Lenkijoje, per savaitgalį vykusius parlamento rinkimus kartu surinko beveik 54 proc. balsų ir, kaip rodo antradienį paskelbti oficialūs rezultatai, gali perimti valdžią.

Vilnius su Varšuva ir toliau intensyviai bendradarbiaus, nepaisant to, kokia vyriausybė po rinkimų Lenkijoje bus suformuota, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Lenkija yra labai svarbi ES valstybė, labai svarbi NATO valstybė, tikrai per svarbi valstybė, kad būtų galima tikėtis kažkokių dalykų, kurie leistų suabejoti, tarkim, ar parama Ukrainai, ar parama regioniniams projektams, ar parama kitiems mūsų bendriems darbams“, – žurnalistams antradienį teigė I. Šimonytė.

Lenkijos rinkimų komisija skaičiuoja, kad rekordiškai daug lenkų atidavė savo balsą sekmadienio parlamento rinkimuose. Nors daugiausiai balsų surinko dabartiniai valdantieji, būsimą valdančiąją koaliciją burti daugiau šansų kol kas turi opozicinės jėgos. Aiškėja, kad rinkimuose balsavo daugiausiai žmonių per visą šiuolaikinės Lenkijos istoriją. Tokio rinkėjų aktyvumo šiuolaikinėje Lenkijoje nėra buvę.

Lenkijoje suskaičiavus beveik visus balsus nacionaliniuose rinkimuose, kuriuose dalyvavo daugiausiai rinkėjų nuo komunizmo žlugimo, anksti antradienį buvo paskelbta, kad proeuropietiška opozicija turėtų laimėti daugumą parlamente. Netikėti rezultatai užbaigtų aštuonerius metus trukusį nacionalistinės partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) valdymą, per kurį smarkiai pablogėjo santykiai su Europos Sąjunga, o pastarosiomis savaitėmis – ir su karo draskoma Ukraina.

Opozicija, pažadėjusi atkurti demokratijos standartus Lenkijoje, per savaitgalį vykusius parlamento rinkimus kartu surinko beveik 54 proc. balsų ir, kaip rodo antradienį paskelbti oficialūs rezultatai, gali perimti valdžią. Aštuonerius neramius metus šalį valdžiusi konservatyvioji „Teisė ir teisingumas“ (PiS) surinko šiek tiek daugiau nei 35 proc. balsų ir tapo daugiausiai balsų surinkusia partija.

Lenkijoje suskaičiavus beveik visus balsus nacionaliniuose rinkimuose, kuriuose dalyvavo daugiausiai rinkėjų nuo komunizmo žlugimo, anksti antradienį buvo paskelbta, kad proeuropietiška opozicija turėtų laimėti daugumą parlamente.  Netikėti rezultatai užbaigtų aštuonerius metus trukusį nacionalistinės partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) valdymą, per kurį smarkiai pablogėjo santykiai su Europos Sąjunga, o pastarosiomis savaitėmis – ir su karo draskoma Ukraina.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda išvakarėse vykusius parlamento rinkimus pavadino demokratinės brandos įrodymu. A. Duda teigė, kad visuotiniuose rinkimuose dalyvavo „milžiniškas rinkėjų skaičius“, kuris, pasak jo, buvo didžiausias per visą ilgą laisvos, nepriklausomos ir suverenios Lenkijos istoriją. Pirmadienį Valstybinės rinkimų komisijos paskelbtais preliminariais duomenimis, rinkėjų aktyvumas siekė daugiau kaip 70 procentų.

Lenkijos proeuropietiška opozicija, vadovaujama buvusio Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko, sekmadienį vykusiuose parlamento rinkimuose laimėjo daugumą, rodo daliniai rezultatai, paskelbti suskaičiavus 80 proc. balsų. Rezultatai parodė, kad valdančioji populistinė partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) su 37 proc. balsų pirmauja, bet nesurenka daugumos, o D. Tusko Pilietinė koalicija, „Trečiojo kelio“ ir Kairiųjų partijos kartu yra surinkusios 52 proc. balsų.

Lenkijos valstiečių partijos (PSL) lyderis pirmadienį, kitą dieną po parlamento rinkimų, atmetė galimybę sudaryti koaliciją su „Teise ir teisingumu“ (PiS). Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas (Vladislavas Kosiniakas Kamišas) privačiai radijo stočiai RMF FM sakė, kad PSL ir centristų ir dešiniųjų „Lenkija 2050“ koalicija „Trečias kelias“ vykdė rinkimų kampaniją su šūkiu „Trečias kelias arba trečia PiS kadencija“, kuri atmetė bet kokią sąjungą su valdančiąja PiS.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį telefonu aptarė Lenkijos rinkimų rezultatus su šios šalies vadovu Andrzejumi Duda. Jie taip pat kalbėjosi apie bendradarbiavimą ir jo stiprinimą saugumo ir gynybos srityje, saugumo situaciją regione, pranešė Prezidentūra. „Esame suinteresuoti ir toliau stiprinti partnerystę su Lenkija. Mūsų bendradarbiavimas saugumo ir gynybos srityje, vieninga parama Ukrainai – regiono saugumo garantas.

Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai atmeta nestabilumo tikimybę po parlamento rinkimų Lenkijoje. „Tai yra labai aiškūs terminai, kurie tiek prezidentui suteikia tam tikras galias, bet ir perkelia atsakomybę partijoms laimėjusioms arba esančioms būsimame parlamente formuojant vyriausybę“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė Lietuvos ministras Gabrielius Landsbergis.

Proeuropietiškos opozicijos atėjimas į valdžią Lenkijoje būtų gera žinia Europai, tačiau apie tai kalbėti kol kas anksti, po sekmadienį įvykusių kaimyninės šalies parlamento rinkimų sako prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė, pabrėždama, jog šalių bendradarbiavimas bet kuriuo atveju išliks glaudus. „Žinoma, kad (Donaldo) Tusko vadovaujama opozicija yra labai koeuropinė, todėl visais parametrais tai yra gera žinia Europai.

Sekmadienį Lenkijoje vykstant parlamento rinkimams, visuomenės priešpriešą balsavimo vietose labiausiai parodo dalies rinkėjų atsisakymas priimti tą pačią dieną rengiamo referendumo biuletenį, sako rinkimus kaimyninėje šalyse stebintis parlamentaras Andrius Vyšniauskas.

Lenkijos parlamento rinkimų baigčiai ir galutinei dėlionei išliekant intriga, dvišalių santykių jie neturėtų pakeisti, sako BNS kalbinti ekspertai. Pasak jų, tai lemia tiek geresnės Lietuvos lenkų sąlygos, tiek Lenkijos pusėje išmoktos pamokos, tiek kontekstą pakeitęs Rusijos karas prieš Ukrainą.

Lenkijoje sekmadienį vyksta parlamento rinkimai, kurie gali turėti didelės įtakos būsimiems ryšiams su Europos Sąjunga ir kaimynine Ukraina, valdantiesiems konservatoriams siekiant trečios kadencijos iš eilės. Nuomonių apklausos rodo, kad valdančioji „Teisė ir teisingumas“ (PiS) gaus daugiausia balsų, tačiau jai gali būti sunku sudaryti valdančiąją koaliciją, todėl šansą turi buvusio Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko vadovaujama opozicija.

Lenkijoje sekmadienį vyksta rinkimai, kurie, daugelio nuomone, bus svarbiausi rinkimai nuo pat pirmojo pokomunistinių laikų balsavimo 1989-aisiais. Ant kortos pastatyta šalies demokratijos būklė, jos teisinė pozicija dėl LGBTQI+ teisių ir abortų, net užsienio aljansai.

Lenkija šį savaitgalį sprendžia savo ateitį. Daugybę aistrų ir ginčų sukėlusi rinkimų kampanija sekmadienį pasieks finišo tiesiąją, kai paaiškės, kuria kryptimi pasuks ši valstybė. Įvykius kaimynėje įdėmiai stebi ir Lietuva, kadangi nuo rezultatų ir naujų/senų Lenkijos valdančiųjų priklausys ir mūsų santykiai su viena svarbiausių sąjungininkių. Sekmadienį Lenkijoje vyksta parlamento rinkimai – kaimynai rinks 460 Seimo narių ir 100 Senato narių.

Daug policininkų ir specialiojo kovos su terorizmu padalinio pareigūnų šeštadienį blokavo didelę aikštę Varšuvoje, kur kažkoks vyras užlipo ant paminklo ir pagrasino susisprogdinti, pranešė lenkų naujienų agentūra PAP. Incidentas vyksta Pilsudskio aikštėje, kur yra memorialas velioniui prezidentui Lechui Kaczynskiui ir dešimtims kitų 2010 metų lėktuvo katastrofos netoli Smolensko Rusijoje aukų. Įtariamojo ketinimai neaiškūs, taip pat nežinoma, ar jis tikrai turi sprogmenų.

Likus kelioms dienoms iki svarbių Lenkijos parlamento rinkimų juose dalyvausiančių partijų lyderiai penktadienį rengia paskutiniuosius kampanijos mitingus, tikėdamiesi pritraukti naujų rinkėjų, apklausoms rodant apylygius valdančiųjų ir opozicijos šansus.

Nepaisant gerų dvišalių santykių, Varšuva tikisi daugiau Vilniaus dėmesio šalyje gyvenančiai lenkų mažumai, sako Lenkijos ambasadorius Lietuvoje Konstanty Radziwillas. „Lietuvos ir Lenkijos santykiai šiandien yra kaip niekados geri. Puikūs Lietuvos ir Lenkijos santykiai nėra kontroversijų ar diskusijų objektas tarp skirtingų politinių grupių tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje“, – žurnalistams penktadienį sakė diplomatas.

Įvairioms šalies mokykloms, darželiams ir kitoms masiškai gaunant grasinimus bei perspėjimus apie padėtus sprogmenis, Lietuvos policijos generalinis komisaras Renatas Požėla teigia, kad tai koordinuota ataka siekiant sutrikdyti tarnybų darbą. Tai nėra naujiena, nes panašias atakas yra patyrusios Estija, Latvija, Lenkija, Moldova, o prieš karą ir Ukraina.

Plačiai šią savaitę nuskambėjęs dviejų Lenkijos generolų atsistatydinimas žalos šalies saugumui nepadarė, sako lenkų ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis. Naujienos, kad iš pajėgų traukiasi ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas generolas Rajmundas Andrzejczakas ir kariuomenės operacijų vadovas generolas Tomaszas Piotrowskis, sukėlė platų rezonansą prieš pat visuotinius rinkimus, įvyksiančius sekmadienį.

Lenkija ir Čekija ketvirtadienį pranešė, kad norėdamos pažaboti didėjančią nelegalią migraciją pratęsia patikrinimus pasienyje su Slovakija iki lapkričio 2 dienos. Abi šalys ir Slovakijos vakarinė kaimynė Austrija patikrinimus pradėjo spalio 4 dieną. Iš pradžių patikrinimai visose trijose šalyse turėjo vykti dešimt dienų.  Slovakijoje pastaruoju metu padaugėjo migrantų, kurie daugiausiai atvyksta iš Serbijos per Vengriją į turtingesnes Vakarų Europos šalis.

Savaitgalį „Hamas“ išpuoliai Izraelyje sukrėtė pasaulį. Ar žydams pavyks sutriuškinti teroristų pajėgas? Kokį vaidmenį atlieka Iranas ir Rusija? Ką darys Jungtinės Valstijos? Pasaulio įvykius ir politinius procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

Lenkija pasirengusi padėti evakuoti lietuvius iš Izraelio, antradienio vakarą pareiškė lenkų ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis. „Lietuviai yra dideli mūsų draugai. Kadangi mūsų nuomonės strateginiais klausimais beveik identiškos, stengsimės padėti Lietuvai evakuoti jos piliečius iš Izraelio“, – per Lenkijos visuomeninę televiziją sakė M. Morawieckis.

Lenkijos gyventojai prieš sekmadienį vyksiančius parlamento rinkimus gavo lankstinukų, kuriuose vaizduojami guminėje valtyje susigrūdę migrantai. „Invazija! Jie ateina! Pasakykite „ne“ nelegalių imigrantų antplūdžiui į Lenkiją“, – rašoma lankstinuke, kuriuo siekiama paveikti rinkėjus, turinčius balsuoti referendume, rengiamame tą pačią dieną kaip ir rinkimai.

Atsistatydino Lenkijos kariuomenės štabo viršininkas generolas Rajmundas Andrzejczakas ir kariuomenės operacijų vadovas generolas Tomaszas Piotrowskis, antradienį, likus kelioms dienoms iki svarbių parlamento rinkimų, pranešė jų atstovai. Pareigūnai nenurodė priežasčių, o Lenkijos žiniasklaida pranešė, kad jiedu konfliktavo su gynybos ministru.

Lenkijos opozicijos lyderis Donaldas Tuskas pirmadienį per emocingus debatus su premjeru Mateuszu Morawieckiu valstybinės televizijos žiūrovams pasakė, kad yra paprastas žmogus, visai kaip jie. Likus šešioms dienoms iki itin svarbių parlamento rinkimų, abu pagrindiniai kandidatai stengėsi patraukti savo pusėn dar neapsisprendusius rinkėjus.

Esant poreikiui, Varšuva yra pasiruošusi padėti pargabenti lietuvius iš Izraelio savo kariniais lėktuvais, po pokalbio su šalies prezidentu pirmadienį sako Gitanas Nausėda. Lietuvos vadovas su Andrzejumi Duda telefonu aptarė saugumo situaciją regione po savaitgalį palestiniečių grupuotės „Hamas“ įvykdyto plataus masto Izraelio puolimo.

Varšuvoje pirmadienio rytą nutūpė trys kariniai lėktuvai, parskraidinę iš Izraelio evakuotus lenkus, pranešė Lenkijos valdžia. „Pirmieji iš Izraelio evakuoti žmonės jau yra Lenkijoje“, – socialiniame tinkle „X“ sakė gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas. Pirmuoju lėktuvu parskrido 120 žmonių, kurie buvo įstrigę Tel Avivo oro uoste. Kiek vėliau dviem kitais lėktuvais buvo parskraidinta dar 120 žmonių, sakė ministras.

Lenkija ir Vengrija penktadienį išreiškė pasipiktinimą planuojamais Europos Sąjungos migracijos sistemos pakeitimais ir pažadėjo vetuoti pasiūlymus per Bendrijos neoficialų aukščiausiojo lygio susitikimą Ispanijoje. Trečiadienį ES šalys narės susitarė dėl paskutinės naujos politikos dėl prieglobsčio prašytojų ir nelegalių migrantų dalies.

 Lenkijos ministras pirmininkas ketvirtadienį ES migracijos reformų paketą pavadino Briuselio ir Berlyno diktatu ir pažadėjo jį griežtai vetuoti. „Reikėtų užduoti labai aiškų klausimą: kodėl turėtume sutikti su Briuselio diktatu, su Berlyno diktatu?“ – sakė Mateuszas Morawieckis prieš išvykdamas į Europos politinės bendrijos aukščiausiojo lygio susitikimą Ispanijoje.

Lenkijos nacionalinis bankas per antrąjį iš eilės pinigų politikos tarybos posėdį sumažino bazinę palūkanų normą – šįkart ketvirčiu procentinio punkto iki 5,75 procento. Sprendimas atitiko pagrindinių šalies ekonomistų lūkesčius. Prieš mėnesį bazinės palūkanos buvo apkarpytos triskart stipriau – iškart 75 baziniais punktais, o pinigų politika buvo sušvelninta po beveik metus trukusio laukimo ir ekonomikos raidos bei infliacijos duomenų stebėjimo laikotarpio.

Lenkijos žiniasklaida praneša, kad ketvirtadienio rytą šiauriniame Gdynės mieste susidūrė du traukiniai ir kad per avariją buvo sužeisti trys žmonės. Naujienų agentūra PAP citavo ugniagesių tarnybos pareigūną Blazejų Plichtą (Blažejų Plichtą), kuris sakė, kad susidūrimas įvyko 7 val. vietos (8 val. Lietuvos) laiku prie Baltijos jūros įsikūrusioje Gdynėje, netoli pagrindinės stoties. Įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos, pranešė PAP.

Europos Komisija antradienį pareiškė, kad vis dar laukia aiškių atsakymų iš Lenkijos dėl įtarimų, kad šios šalies konsulatai ir kontraktininkai sukčiavo išduodant vizas. Praėjusį mėnesį lenkų žiniasklaida pranešė, kad Lenkijos konsulatuose ir kai kuriose išorinėse bendrovėse tam tikrose šalyse veikė Šengeno vizų išdavimo asmenims iš Artimųjų Rytų ir Afrikos už kyšius sistema. Rugsėjo 19 dieną išsiųstame laiške EK paprašė Lenkijos pateikti paaiškinimus.

Lenkija ir Čekija antradienį pranešė, kad norėdamos pažaboti didėjančią nelegalią migraciją pradeda patikrinimus pasienyje su Slovakija. „Nuo vidurnakčio atnaujiname pasienio kontrolę pasienyje su Slovakija“, – žurnalistams sakė Lenkijos vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis.  Lenkijos vidaus reikalų ministerija nurodė, kad koordinuodama veiksmus su kaimynėmis Čekija paseks Varšuvos pavyzdžiu. Manoma, kad iš pradžių patikrinimai vyks dešimt dienų.

Lenkiją purto nemenkas skandalas. Įtariama, kad Lenkijos diplomatai galėjo už kyšius parduoti ketvirtį milijono Šengeno vizų Afrikos ir Azijos gyventojams. Vokiečiai prašo pasiaiškinti ir stiprina pasienio kontrolę. Ironiška, kad ši korupcinė schema egzistavo valdžioje esant Jaroslawo Kaczynskio vadovaujamai partijai „Įstatymas ir teisingumas“, kuri nuo pat atėjimo į valdžią skelbiasi kovojanti prieš nelegalius migrantus.

Lenkijos kraštutinių dešiniųjų partija „Konfederacija“ savo suvažiavimui pasitelkė roko koncerto elementus: dainininkas atvažiavo motociklu, buvo surengtas pirotechnikos šou. Ši partija tampa vis populiaresnė, ypač tarp jaunų vyrų, kuriems nebenori valdžioje matyti politinių jėgų, dominavusių Lenkijoje didžiąją dalį pokomunistinio laikotarpio.

Baltarusijos atstovai skelbia apie neva šalies oro erdvę pažeidusį Lenkijos sraigtasparnį. Visgi Lenkija savo ruožtu tokius kaltinimus neigia, rašo „SkyNews“. Kaip skelbė Baltarusijos gynybos ministerija, lenkams priklausantis sraigtasparnis oro erdvę esą kirto 15:20 val. vietos laiku, taip pat dar vieną kartą praėjus valandai.

Lenkija neketina atšaukti draudimo Ukrainos žemės ūkio produktų importui, net jei Ukraina atsiims savo skundą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO). Tai per ZET radiją pareiškė Lenkijos vyriausybės atstovas spaudai Piotras Mulleris, reaguodamas į Ukrainos ekonomikos viceministro Taraso Kačkos pareiškimą, kad Ukraina atsiims savo skundą iš PPO, jei Lenkija, Slovakija ir Vengrija garantuos, kad nebus imamasi vienašališkų priemonių apribojant ukrainietiškų žemės ūkio produktų importą į šių šalių ...

Lenkijos teisingumo ministras ir generalinis prokuroras Zbigniewas Ziobro ketvirtadienį patvirtino, kad oro gynybos raketa, kuri pernai nukrito šalies Pževodo kaime ir pražudė du žmones, buvo ukrainiečių. Apie tai Z. Ziobro pranešė lankydamasis Liubline ir duodamas interviu Lenkijos radijui. Jis nurodė, kad Lenkijos prokuratūrai atlikus tyrimą paaiškėjo, jog raketa buvo sovietinių laikų ir priklausė Ukrainos pajėgoms.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ketvirtadienį paskelbtame interviu sakė, kad aštrėjantis Kyjivo ir Varšuvos ginčas dėl grūdų eksporto kenkia abiem pusėms. „Perdavėme Lenkijai aiškius signalus apie savo įsipareigojimą konstruktyviai išspręsti šią situaciją. Mums nereikia šio grūdų karo, kaip ir Lenkijai“, – sakė D. Kuleba agentūrai „Interfax-Ukraina“, perspėdamas, kad prieš kitą mėnesį Lenkijoje vyksiančius rinkimus ginčas gali dar paaštrėti.

Lenkija rengia paraišką dėl 2036 metų vasaros Olimpinių žaidynių rengimo, teigia prezidentas Andrzejus Duda. Vyriausybė ir Lenkijos olimpinis komitetas jau surengė pirmąsias diskusijas šiuo klausimu, sakė A. Duda trečiadienį sporto ir turizmo kongrese. Lenkijos prezidentas neįvardijo, kuriame mieste žaidynės galėtų vykti, tačiau sakė, kad Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentui Thomasui Bachui buvo išsiųstas motyvacinis laiškas, pranešė naujienų agentūra PAP.

Lenkija paskelbė, kad nebesiųs ginklų Ukrainai ir rūpinsis savo ginkluotės modernizavimu. Ar Varšuva įsižeidė dėl Volodymyro Zelenskio remarkų dėl grūdų situacijos? Ar Lenkija nebeturi tiesiog ką siųsti Ukrainai? Ar viskas tik rinkimų žaidimas? Pasaulio įvykius ir politinius procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Martynas Žilionis. Šioje laidoje daug dėmesio skiriame Lenkijai.

Du trečdaliai Lenkijos gyventojų nenori, kad į šalies teritoriją būtų įvežami ukrainietiški grūdai. Tai rodo trečiadienį leidinyje „Super Express“ paskelbti apklausos rezultatai. Tyrimo dalyviai turėjo atsakyti į klausimą, „ar turime įsileisti grūdus iš Ukrainos“. 66 proc. lenkų pareiškė esą prieš ukrainietiškų grūdų įvežimą, 17 proc. buvo už, o 17 proc. neturėjo savo nuomonės šiuo klausimu.