lengvoji atletika

Vokietijos sostinėje Berlyne įsibėgėjo Europos lengvosios atletikos čempionatas. Viena didžiausių Lietuvos vilčių Agnė Šerkšnienė ketvirtadienį pateko į 400 m bėgimo finalą. Trečią vietą Europos reitinge užimanti lietuvė antrajame pusfinalio bėgime pirmavo ilgą laiką ir tik paskutiniuose metruose praleido į priekį lenkę Igą Baumgart-Witan. Lenkė distanciją nubėgo per 51.35 sek., o lietuvė finišavo per 51.41 sek.

Trečiadienio vakarą Europos čempionato disko metimo varžybose aukso medalį iškovojęs Andrius Gudžius vis dar negali pasidžiaugti savo laimikiu. Lietuvos lengvosios atletikos federacijos atstovai skelbia, jog čempionato organizatoriai atšaukė ketvirtadienį vakare Berlyno centre turėjusią įveikti apdovanojimų ceremoniją. Pagrindinė priežastis – artėjančios oro permainos, atnešančios stiprų lietų.

Vokietijos sostinėje Berlyne vykstančiame Europos lengvosios atletikos čempionate trečiadienį Lietuvos atstovai iškovojo pirmąjį medalį. Disko metimo finale Andrius Gudžius paskutiniu savo bandymu varžybų įrankį nusviedė 68,46 m ir pasidabino aukso medaliu. 27-erių kauniečiui tai pirmasis medalis Europos čempionatų istorijoje. Pernai jis tapo pasaulio čempionu. Sidabrą iškovojo švedas Danielis Stahlis (68,23 m). Prieš paskutinį sportininkų bandymą jis buvo varžybų lyderis.

Vokietijos sostinėje Berlyne tęsiasi Europos lengvosios atletikos čempionatas. Moterų šuolių į aukštį atranką sėkmingai įveikė Airinė Palšytė. Lietuvė nepadarė nė vienos klaidos ir pirmaisiais bandymais įveikė 1,81 m, 1,86 m ir 1,90 m aukščius. Pastarąjį aukštį įveikė tik 11 sportininkių, tad visos jos užsitikrino vietą finale. Finalinių varžybų startas numatomas penktadienį 20.20 val. A.Palšytė praėjusiame Europos čempionate 2016 m. iškovojo sidabrą, kai įveikė 1,96 m aukštį.

35 laipsnių karštis ir tvankumas kojos nepakišo sensacingam įvykiui – Lietuva po šešerių metų pertraukos turės bėgimo rungties atstovą Europos lengvosios atletikos čempionato finale. Juo tapo 24-erių Simas Bertašius, 1500 m nubėgęs per 3 min. 40,95 sek. bei tarp atrankos dalyvių parodęs septintą laiką. „Turėjau vieną prasčiausių rezultatų tarp visų konkurentų. Tačiau, kaip treneris sakė, tie, kurie tiki sėkme, tie ir pritraukia sėkmę. Patikėjau sėkme ir pasisekė, – džiaugėsi S.Bertašius.

Berlyne tęsiasi Europos lengvosios atletikos čempionatas. 800 m bėgimo atrankos varžybose lietuvė Eglė Balčiūnaitė distanciją įveikė per 2 min. 2,18 sek. Savo bėgime ji užėmė vos šeštąją vietą ir po finišo nesitikėjo patekti į pusfinalį. Tačiau atvykusi į žiniasklaidos zoną išgirdo netikėtą naujieną – jos pasiekto rezultato užteko patekti tarp 16 geriausių sportininkių, kurios trečiadienį 21.00 val. Lietuvos laiku varžysis pusfinalyje.

„Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę čia dalyvauti, nors rezultato norėjosi žymiai geresnio“, – šyptelėjo Berlyne vykstantį Europos lengvosios atletikos čempionatą Lietuvai atidariusi sprinterė Karolina Deliautaitė. Šią savaitę 23-ąjį gimtadienį minėsianti bėgikė 100 m atrankoje užėmė 23 vietą bei liko už pusfinalio ribos. Lietuvė nuotolį įveikė per 11,75 sek. Geriausio jos sezono rezultato – 11,54 sek. – būtų pakakę patekimui į kitą etapą.

Šią vasarą Berlyne vykusiame Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionate lietuvis Juozas Eigminas liko per mažą žingsnį nuo medalio. Šuolio į tolį rungties finale T12 klasės varžybose J.Eigminas pasiekė asmeninį rekordą – 6 m 29 cm. Iki bronzos medalio jam pritrūko vos 14 cm. Sunkią regos negalią turintis sportininkas mato vos metrą ir kasdien susiduria su rimtais gyvenimo iššūkiais, su kuriais jau seniai išmoko kovoti, kaip sugeba tik jis vienas.

27 lengvaatlečiai, tarp kurių net 13 debiutantų – tokia bus kitą savaitę Berlyne (Vokietija) vyksiančiame Europos lengvosios atletikos čempionate ginklus suremsiančios Lietuvos komandos sudėtis. Antrą gausiausią istorijoje rinktinę deleguosiantys lietuviai medalių iš anksto nekabina, tačiau pagrindo svajoti apie apdovanojimus yra. „Sutinku, kad ši rinktinė yra pajėgi parodyti aukštus rezultatus.

Favoritų startai dvejonių prieš Europos čempionatą nesukėlė. Užtvindytame Palangos stadione prasidėjusiame Lietuvos lengvosios atletikos čempionate įtikinamas pergales iškovojo bei į Berlyną su gera nuotaika vyks stipriausias planetos disko metikas, naujieji šalies rekordininkai bei tokio rango varžybose debiutuosiantys lengvaatlečiai. Vyrų disko metimo rungtyje prieš varžybas iškeltą tikslą – numesti bent 67 metrus – įvykdė pasaulio čempionas Andrius Gudžius.

Lenkija neteko vieno žymiausių sportininkių šalies istorijoje – šeštadienį mirė 72-ejų metų sulauksi buvusi sprinterė Irena Szewinska. Ji per savo karjerą laimėjo septynis olimpinius medalius, iš kurių tris – aukso. 1964 metais Tokijuje ji su Lenkijos rinktine laimėjo estafetę 4x100 metrų.

Susikaupimas, įsibėgėjimas, šuolis, jo analizė ir taip – 20 kartų. Geriausia praėjusių metų Lietuvos sportininkė Airinė Palšytė treniruodamasi Vilniaus „Vingio“ stadione nematė nieko, tik sektorių. „Va! Šįkart labai gerai!“, – po keliolikto šuolio sušunka ilgametė A.Palšytės trenerė Tatjana Krasauskienė. Duetas kelis kartus peržiūri bandymo įrašą, tačiau vis tiek randa smulkių detalių, kurias norėtųsi ištaisyti.

„Esu pavargęs kaip šuniukas“, – nuotaikingai būseną apibūdino geriausias Lietuvos sportininkas Andrius Gudžius. Per keturias dienas disko metikas sudalyvavo trejose varžybose, pasiekė du asmeninius rekordus bei sukorė tūkstančius kilometrų. Ketvirtadienį Norvegijoje vykusiame Deimantinės lygos etape lietuvis įrankį numetė 69,04 m, penktadienį Janušo Kusočinskio memorialo varžybose Lenkijoje užfiksavo asmeninį rekordą – 69,30 m, o sekmadienį Švedijoje jį dar kartą pakoregavo.

Ideali sezono pradžia sužavėjo lengvosios atletikos specialistus. Pasaulio čempionui Andriui Gudžiui pakako vos vieno tolimo metimo, kad įrodytų, jog šis sezonas gali būti dar sėkmingesnis nei pernykštis, kuriame laimėjo viską... Europos lengvosios atletikos asociacija (EA) paskelbė kandidatų, pretenduojančių tapti geriausiu mėnesio žemyno lengvaatlečiu, sąrašą. Tarp penkių įsimintiniausius rezultatus balandį pasiekusių sportininkų atsidūrė ir A.Gudžiaus pavardė.

Įspūdingai diską švystelėjęs pasaulio čempionas Andrius Gudžius pasiekė antrą geriausią sezono rezultatą pasaulyje. Lengvaatletis diską „nuskraidino“ 68,98 metro. Toks rezultatas užfiksuotas antradienį Vilniaus metimų pirmenybėse. Toliau diską šiame sezone metė vienintelis Fedrickas Dacresas. 24-erių jamaikietis vasario 10-ąją pasiekė 69,83 metro.

Šeštadienį Vilniaus lengvosios atletikos manieže vyko tradicinės LLAF taurės varžybos, kuriose lengvaatlečiai pasiekė net 12 geriausių Lietuvos sezono rezultatų. Nors praėjusiais metais šiame manieže šalies rekordą pagerinusi – du metrus peršokusi – Airinė Palšytė nestartavo, varžybose sužibėjo į rugpjūtį Berlyne vyksiantį Europos čempionatą pretenduojantys atletai. Pirmuoju dienos nugalėtoju tapo 60 m barjerinio bėgimo rungtyje triumfavęs Martynas Vrašinskas.

Airinė Palšytė pateko į pasaulio lengvosios atletikos čempionato šuolio į aukštį rungties finalą. Jis vyks šeštadienį. 25-erių lietuvė antruoju bandymu įveikė 192 centimetrų aukštį. A. Palšytė savo grupėje buvo trečia, o bendrojoje įskaitoje – šešta. Į finalą pateko 12 sportininkių, peršokusių į 192 centimetrų aukštį pakeltą kartelę.

Lietuvio Edžio Matusevičiaus pasaulio lengvosios atletikos čempionato ieties metimo rungties finale nebus. Atrankoje visi trys 21-erių atleto bandymai buvo nesėkmingi. Lietuvis – vienintelis tarp 16-os savo grupės dalyvių neužfiksavęs jokio rezultato. Finalo normatyvas buvo 83 metrai. Jį iš E. Matusevičiaus grupės įvykdė penki sportininkai. Geriausiai sekėsi vokiečiui Johannesui Vetterui (91,20). E. Matusevičiaus geriausias sezono, o taip pat ir karjeros rezultatas buvo 84,78 metro.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino 26-erių disko metiką Andrių Gudžių pasaulio lengvosios atletikos čempionate iškovojus auksą. Pasak šalies vadovės, Lietuva labai laukė šio laimėjimo ir kartu džiaugiasi, kad šalies vardas vėl skamba šiame čempionate - nuo tada, kai sportininkas tapo pirmuoju Lietuvos sporto istorijoje pasaulio jaunimo čempionu, A. Gudžius nuosekliai didino meistriškumą ir siekė aukščiausių rezultatų.

Andrius Gudžius tęsia įspūdingą Lietuvos metikų dinastiją. Šeštadienį lengvaatletis diską švystelėjo 69,21 metro, pasiekė geriausią karjeros rezultatą ir tapo pasaulio čempionu! Sėkmingiausias buvo antrasis lietuvio bandymas. Pirmasis − 67,52 metro, trečiasis − 63,43, penktasis − 63,98, šeštasis − 67,89. Ketvirtasis A. Gudžiaus mėginimas nebuvo įskaitytas. Disko metikas pagerino asmeninį rekordą. Iki tol jis buvo 68,61 metro, pasiektas prieš du mėnesius.

Paskutinę akimirką sulaukusi džiugios naujienos, kad rugpjūčio 6 dieną galės startuoti pasaulio lengvosios atletikos čempionate, Liveta Jasiūnaitė jaučiasi užtikrintai. „Kauno maratono klubo“ narė tiki, kad pasiekta sportinė forma leidžia tikėtis Lietuvos rekordo, jei ne pasaulio čempionate, tai po jų vyksiančioje universiadoje. – Kokie tikslai vykstant į Pasaulio čempionatą? – Pagrindinis tikslas patekti į dvyliktuką.

„Įsivaizduokite, anksčiau žaidžiau futbolą. Stovėjau vartuose. Penkis metus... Tačiau tai manęs neužkabino“, – besišypsodamas pasakoja Europos jaunimo olimpinio festivalio (EJOF) dalyvis, lengvaatletis Dominykas Čepys. Jam vos šešiolika, tačiau... „Šiuo metu mano ūgis yra 203 centimetrai, o svoris apie 140 kilogramų, – prisipažįsta jaunasis rutulio stūmikas, – Tačiau esu jau pripratęs suktis tarp bendraamžių. Gyvenu, kaip įprastas žmogus.

 Vienas geriausių planetos disko metikų Andrius Gudžius dar kartą įrodė, kodėl yra vertas skambių titulų. Palangoje prasidėjusiame Lietuvos lengvosios atletikos čempionate sportininkas antrą kartą šiemet diską švystelėjo už 68 metrų ribos. Paskutiniu šeštu bandymu A.Gudžius numetė 68,04 m. „Varžybos buvo labai sunkios, nes dabar toks pasiruošimo etapas – sunkios treniruotės. Trejetą dienų nemėčiau dviejų kilogramų disko.

Andrius Gudžius Birštone vykstančiose Metimų taurės varžybose dar kartą pagerino asmeninį rekordą. 26-erių sportininkas įrankį numetė 67,62 m ir 24 cm pagerino asmeninį rekordą, kurį buvo užfiksavęs mažiau nei prieš mėnesį Kaune vykusiose varžybose (67,38 m). Tuo pačiu tai trečias geriausias 2017 metų rezultatas pasaulyje.

Olimpinis prizininkas lengvaatletis Germaine’as Masonas tragiškai žuvo motociklo avarijoje Jamaikoje. Tai patvirtino vietos policija. Sportininkas anapilin iškeliavo ryte, Jamaikos laiku. G. Masonui buvo 34-eri. Atletas gimė Jamaikoje, bet nuo 2006-ųjų garsino Didžiąją Britaniją, mat Germaine’o tėtis Davidas kilęs iš Londono. Sportininkas 2008-aisiais laimėjo pirmąjį britų lengvaatlečių Pekino Olimpinių žaidynių medalį.

„Sugrįžimo jausmas – labai geras. Šiek tiek buvo keista dalyvauti, nors atrodė, kad ne tiek čia daug laiko praėjo“, – šyptelėjo Dovilė Dzindzaletaitė. Po 15 mėnesių pertraukos, per kurią tapo mama, garsi Lietuvos lengvaatletė sugrįžo į sektorių. Praėjusį savaitgalį 23-ejų D. Dzindzaletaitė dalyvavo JAV vykusiose varžybose: pirmas blynas neprisvilo – trišuolininkė nušoko 13,49 m bei pasiekė geriausią rezultatą tarp lietuvių per pastaruosius pusantrų metų.

Vieną dieną – lengvosios atletikos treniruotės ar dalyvavimas šuolių su kartimi varžybose, kitą – kabojimas už keliasdešimt metrų virš žemės „pakibusio“ švyturio krašto, šuoliai ant namų stogų ar salto nuo tilto. 20-mečio lengvaatlečio Osvaldo Gedrimo hobiai vienus žavi, o kitus baugina. Ekstremalūs užsiėmimai – parkūras (parkour – pranc.) ir laisvasis bėgimas (free running – angl.) – užvaldė klaipėdiečio mintis, tačiau rezultatų lengvosios atletikos sektoriuje nesumenkino.

Lietuvos lengvaatletė Airinė Palšytė tapo Europos čempione! Lietuvė laimėjo aukso medalį Serbijos sostinėje Belgrade vykstančiose Senojo žemyno uždarų patalpų pirmenybėse. 24-erių šuolininkei pirmąją vietą garantavo 196 centimetrų aukštis. Jo pakako. Tačiau A. Palšytė nusprendė siekti Lietuvos rekordo. Sportininkė antruoju bandymu peršoko 201 centimetrą pakeltą kartelę. Tai – naujas Lietuvos rekordas. A. Palšytė ankstesnį, kuris priklausė jai pačiai, pagerino centimetru.

Penktadienį prasidėjo Europos lengvosios atletikos uždarų patalpų čempionatas. Pirmoji iš į Belgradą (Serbija) išvykusių penkių lietuvių startavo Eva Misiūnaitė. Bėgikė liko 26-a. 25-erių lietuvė 400 metų įveikė per 54,95 sekundės. Jai tai buvo pirmosios tokio rango varžybos karjeroje. „Labai jaudinausi. Tačiau, kai pradėjau bėgti, jauduliukas dingo, buvau kupina jėgų, – po finišo kalbėjo E. Misiūnaitė. – Po pirmojo rato teko stabtelėti, nes pradėjau minti varžovėms ant kojų.

Lengvaatletė Airinė Palšytė šiandien pagerino Lietuvos rekordą. Sportininkė peršoko į 200 cm aukštį iškeltą kartelę. Kol kas tai yra ne tik geriausias Lietuvos rezultatas, bet ir geriausias šių metų rezultatas pasaulyje. Palaukite, kol užkraus video! Išvysite sportininkės istorijoje lemtingą akimirką ir reakcijas, sužinojus, kokį rezultatą Airinei pavyko pasiekti.    Šuolininkė į aukštį griebėsi už veido, kai kartelė, iškelta į 200 cm aukštį, liko gulėti savo vietoje.

Pirmame žiemos sezono starte – pusmetriu pagerintas rekordas bei įvykdytas Europos uždarų patalpų čempionato normatyvas. Šuoliais link elito praėjusiais metais artėjusi rutulio stūmikė Giedrė Kupstytė vadžių neatleidžia: antradienį Vilniaus miesto čempionate jos pasiektas rezultatas – 16,56 metro –Europos uždarų patalpų sezono geriausiųjų rikiuotėje nusileidžia tik baltarusės Alionos Pasečnik pasiekimui (16,84 m). Vos prieš dvejus metus rutulio stūmike tapusi lengvaatletė 2016-aisiais debiutavo ...

Lietuvos sporto universiteto (LSU) profesorius, vyriausiasis mokslo darbuotojas Albertas Skurvydas įsitikinęs – geriausiai šalies lengvaatletei Airinei Palšytei dviejų metrų aukštis nėra riba. Išanalizavus šuolininkės motorinę sistemą mokslininkas padarė išvadą – lietuvė kai kuriomis charakteristikomis lenkia sportininkus vyrus. „Gauti rezultatai nustebino.

Nutrauktas medalių badas, teismuose iškovota olimpinė bronza, dopingo skandalai, triumfo akimirkos ir nusivylimo ašaros – 2016-ieji Lietuvos lengvaatlečiams buvo itin spalvingi. Pateikiame ryškiausius metų įvykius, kurie vyko ne tik stadione. Olimpinis medalis. Septynkovininkės Austros Skujytės svajonė pelnyti antrą olimpinį medalį išsipildė. Tiesa, jį lengvaatletė iškovojo ne Rio de Žaneiro žaidynėse.

24-erių lengvaatletės Airinės Palšytės vardas puikiai pažįstamas ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Šuolinininkė į aukštį, Pasaulio jaunimo vicečempionė, Lietuvos nacionalinio rekordo savininkė, šių metų Europos čempionato sidabro medalio laimėtoja, Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių finalistė – tai tik dalis Airinės titulų.

Vienos tituluočiausių šalies lengvaatlečių Linos Grinčikaitės-Samuolės sprinto take kitąmet neišvysime. Sportininkė kuriam laikui pakabino bėgimo startukus ant vinies – jai reikalinga pertrauka. „Kadangi labai daug metų esu sporte, anksčiau ar vėliau ateina momentas, kada reikia pertraukos, jog norint toliau sportuoti ateitų didesnė motyvacija. Trečias olimpinis ciklas buvo visiškai nesėkmingas, – atvirai kalbėjo L.Grinčikaitė.

Teisybė triumfavo. Atėnų olimpiados vicečempionė Austra Skujytė medalių kolekciją papildys dar vienų olimpiniu apdovanojimu – jai atiteks Londono žaidynių bronza. Tarptautinis sporto arbitražo teismas (CAS) antradienį paskelbė, kad diskvalifikuojama trečią vietą Londone iškovojusi rusė Tatjana Černova ir anuliuojami jos rezultatai, kuriuos sportininkė pasiekė nuo 2011-ųjų rugpjūčio 15 dienos iki 2013-ųjų liepos 22 dienos.

Sugrąžinti lengvąją atletiką ten, kur yra jos vieta – į aukštumas – toks yra pagrindinis Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) prezidentu perrinkto Eimanto Skrabulio pagrindinis tikslas. 16 metų vienai didžiausių šalies federacijų vadovaujantis verslininkas prisipažįsta, kad per buvusias kadencijas ne viską pavyko padaryti taip, kaip norėta.

Sportininkei, trenerei, dvejų metų sūnaus mamai Austrai Skujytei veiklos tikrai netrūksta. Tačiau Atėnų olimpinių žaidynių vicečempionė drąsiai nėrė į jai iki šiol nepažintus vandenis – tapo LTOK vykdomojo komiteto nare. Tituluota lengvaatletė neslepia – ją domina ta sporto virtuvės pusė, kurioje dar neteko būti. „Tai nėra man pažįstama sritis, todėl įdomu iš arčiau į ją pažvelgti, pažinti, įsigilinti, pamatyti užkulisius.

Tarp „TopGear“ apdovanojimų 2017“ komisijos narių įtraukta Europos šuolių į aukštį vicečempionė Airinė Palšytė patyrė ekstremalių įspūdžių išbandžiusi savo gebėjimus automobilių sporte. Rio de Žaneiro olimpiados dalyvė A. Palšytė uždaroje „Speedway“ lenktynių trasoje vairavo tris iš keturių pretendentų į metų sportinio automobilio titulą: „Porsche Boxster S“, „Volvo S60“ ir „Peugeot 308 GTi“. Kiek vėliau profesionaliai sportininkei teks sėsti ir prie „Ford Focus RS“ vairo.

Viena geriausių Lietuvos lengvaatlečių Agnė Šerkšnienė vėl pluša stadiono takuose. Prieš dvejus metus tik per plauką į Europos čempionato finalą nepatekusi 28-erių bėgikė išgyvena neįprastą, tačiau malonų periodą karjeroje – treniruočių grafiką jai „pakoregavo“ spalio mėnesį pirmą gimtadienį minėsianti dukrelė Audra.

Pajėgiausia Lietuvos trišuolininkė Dovilė Dzindzaletaitė kartu su britų sprinteriu Richardu Kilty savaitgalį tapo tėvais. Šeštadienį porai gimė sūnus. „Mano berniukas atkeliavo į šį pasaulį! 8,9 svarus (4 kg) sveriantis mažylis gimė šiandien 9.27 val., stiprus ir sveikas. Besąlygiška meilė visiems laikams“, - šeštadienį rašė R. Kilty. Trišuolininkė dar šių metų pavasarį paskelbė apie savo nėštumą ir įsivėlė į skandalą, apkaltindama Lietuvos lengvosios atletikos federaciją diskriminacija.

Ketvirtadienį Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos (IAAF) „Deimantinės lygos“ varžybose Ciuriche dalyvavo dvi Lietuvos lengvaatletės – Airinė Palšytė ir Zinaida Sendriūtė. Kiek geriau sekėsi šuolių į aukštį sektoriuje rungtyniavusiai Airinei Palšytei, kuri įveikė kartelę, iškeltą į 190 cm aukštį ir užėmė penktą vietą. Lietuvei, kaip ir prieš kelias dienas Paryžiuje, pirmi trys šuoliai 181, 186 ir 190 cm aukščiuose buvo sėkmingi, o kartelės, iškeltos į 193 cm aukštį, įveikti nepavyko.

Lietuvos lengvosios atletikos viltis Rio de Žaneiro olimpiadoje Airinė Palšytė gana anksti pasitraukė iš kovos dėl medalių šuolių į aukštį sektoriuje. 24 metų lietuvė, kaip ir prieš ketverius metus Londono žaidynėse, trim bandymais neįveikė antrojo aukščio – 193 cm. Peršokusi vienu bandymu 188 cm aukštį A. Palšytė trimis bandymais nesugebėjo peršokti į 193 cm aukštį pakeltos kartelės.

Šeštadienį Suomijoje prasidėjo Šiaurės ir Baltijos šalių jaunimo (iki 23 metų; U23) lengvosios atletikos čempionatas, kuriame dalyvauja ir nedidelė Lietuvos komanda.

24 metų Airinė Palšytė pateko į Rio de Žaneiro vasaros olimpiados lengvosios atletikos varžybų šuolių į aukštį rungties finalą. Ketvirtadienį atrankos varžybose lietuvei antruoju bandymu pakluso kvalifikacinis normatyvas – ji peršoko kartelę, iškeltą į 194 cm aukštį. A. Palšytė atrankoje pirmaisiais bandymais įveikė 180, 185 ir 189 cm aukščius bei antruoju bandymu – į 192 cm aukštį iškeltą kartelę. Iš viso 194 cm aukščio kvalifikacinį normatyvą įvykdė septyniolika sportininkių.

„Aštuoni metai sporte yra daug. Į pirmąsias savo olimpines žaidynes Pekine važiavau būdama vaikas. Nebuvo paprasto suvokimo, kad tai yra olimpiada, nesupratau, koks tai yra reikšmingas įvykis mano sportinėje karjeroje“, - pasakojo lengvaatletė Eglė Balčiūnaitė atsakydama į klausimą, ką reiškia sugrįžti į olimpines žaidynes po aštuonių metų. Prieš aštuonis metus vos devyniolikos metų Eglė olimpinėse žaidynėse 800 metrų distanciją pusfinalyje įveikė per 2 minutes ir 2,59 sekundės.

Jau šiandien Rio de Žaneire (Brazilija) oficialiai prasidės 31-osios vasaros olimpinės žaidynės. Gausiausia Lietuvos delegacijoje tradiciškai bus lengvaatlečių komanda, kurią šįkart sudarys 16 sportininkų – keturiais mažiau nei prieš ketverius metus Londone.

Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės prasidės rugpjūčio 5-ąją, tačiau toli gražu ne viskam brazilai yra pasiruošę. Netyla kalbos apie daugybę broko tiek sporto renginių vietose, tiek olimpiniame kaimelyje, kuriame sportininkai apsistos. Pridėjus Zikos virusą, vaizdas tikrai nedžiugina. „Rio tapo didžiausiu išbandymu, kokį esame turėję“, – leidiniui „The Wall Street Journal“ sakė ilgametis Tarptautinio olimpinio komiteto narys Geraldas Heibergas.

Viena labiausiai patyrusių lengvaatlečių 35 metų Rasa Drazdauskaitė vyks jau į trečią savo olimpiadą. Savo tikslą Rio de Žaneire maratonininkė apibūdina paprastai: „Kuo greičiau bėgti ir užimti kuo aukštesnę vietą.“ 2008 metų Pekino olimpinėse žaidynėse bėgikė 42 km 195 m distancijos finišą kirto 34-a, 2012 metų Londono olimpiadoje – 27-a, pagerinusi asmeninį rekordą. „Konkrečios vietos neturi, bet norėtųsi stovėti aukščiau nei Londono olimpiadoje”, - tikino lengvaatletė.