ledynas

Mokslininkai primena, kad Kalifornijos dydžio Thwaiteso ledynas, kartais dar vadinamas ir Paskutinio Teismo dienos ledynu, atsidūrė dideliame pavojuje. Per artimiausius 3-5 metus jis gali atskilti nuo žemyno, o ištirpęs jis vienas galėtų pakelti jūros lygį pusmetriu. Paviešinti naujausių tyrimų duomenys rodo, kad 120 kilometrų ilgio Thwaiteso ledynas, esantis Antarktidos vakarų pakrantėje, vis sparčiau skeldėja. „Thwaitesas – pats didžiausias ledynas pasaulyje.

Neeilinė gelbėjimo operacija Italijos padangėse – šalies šiaurėje, Trentino regione stūksantis milžiniškas Presenos ledynas pastaruoju metu kelia nerimą gamtosaugininkams, mat kiekvienais metais vasarą jis ima tirpti. Tiesa, italai turi planą, kaip tirpimą pažaboti  – ledyną uždengia štai tokia net 120 kvadratinių metrų ploto specialia plėvele ir ją čia laikys mėnesį.

Tarsi Grenlandijos skydinio ledyno tirpimas jau nebūtų pakankamai didelė problema, nauji tyrimai parodė, kad tirpstančios ledo masės vandenyje stebėtinai gausu nuodingo metalinio gyvsidabrio. Šis atradimas turi keletą nežinomųjų, tačiau jis išryškina, kaip besiformuojanti klimato krizė gali paveikti likusį gamtos pasaulį ir žmogaus gyvenimą daugeliu anksčiau nenumatytų būdų.

Nuo Antarktidos šelfinio ledyno atskilo milžiniškas – didžiausias pasaulyje – ledkalnis, šiuo metu plūduriuojantis Vedelio jūroje, trečiadienį pranešė Europos kosmoso agentūra. Ledkalnis A-76 savo forma šiek tiek primena Manhataną, bet yra daugiau nei 70 kartų už jį didesnis. Jis pastebėtas iš palydovo darytose nuotraukose ir „šiuo metu yra didžiausias ledkalnis pasaulyje“, sakoma pranešime. A-76 yra maždaug 170 km ilgio ir 25 km pločio, 4 320 kv.

Pramintas „Teismo dienos“ ledynu, Thwaiteso ledynas Antarktidos vakaruose gali nuniokoti visą planetą. NASA skaičiuoja kad šiam, maždaug Britanijos dydžio ledynui ištirpus, jūros lygis pakiltų 0,5 m. Tačiau didesnį nerimą kelia tai, kad jeigu jo nebeliktų, galimai pradėtų sparčiai tirpti ir kiti ledynai, kuriuos dabar nuo šiltėjančio vandenyno apsaugo Thwaiteso ledynas. Jeigu tai įvyktų, jūra pasiglemžtų visą Niujorko miestą, Majamį ir Nyderlandus.

Milžiniško dydžio ledkalnis nuskilo nuo Brunto šelfinio ledyno, kuris ribojasi su Antarktikos Kosto žeme. Skaičiuojama, kad ledkalnio plotas siekia 1 270 kv. km. Per ateinančias savaites bei mėnesius tyrėjai pamatys, ar jis judės tolyn nuo labiausiai į pietus nutolusio planetos žemyno, ar liks šalia šelfinio ledyno. Pastarąjį dešimtmetį Brunto šelfinis ledynas buvo laikomas kaip ypač didelės rizikos masiniam atskilimui.

Šiaurinėje Indijoje nuo Himalajų atskilęs ledynas, nugarmėjo į upę ir sukėlė milžinišką potvynį, kuris nuplovė mažiausiai 200 žmonių. Gelbėtojams iš purvo ir nuolaužų išlaisvinti pavyko vos 25 žmones, kiti dingę. Akimirka, kai Indijoje nuo Himalajų kalnyno atskyla milžiniškas ledynas. Nugarmėjęs į upę, jis sukėlė staigų, viską aplink suniokojusį potvynį, kuris šiaurinėje Utarakhando valstijoje pradangino apie 200 žmonių. „Tapau liudininku to, kas atrodė, kaip Bolivudo filmo scena.

O dabar trumpa, bet dramatiška akimirka iš Aliaskos, kurią du kajakais ten plaukioję vyrai neabejotinai prisimins visą savo gyvenimą. Netrukus ir jūs pamatysite, kas gi įvyko, kai vyrai stebėjo, kaip skyla tirpstantis ledynas. Kai nuo Spencerio ledyno Aliaskoje vienas po kito ėmė kristi atskilę ledo luitai – du kajakais čia plaukę vyrai, žinoma, stabtelėjo pasižiūrėti šio proceso. Tik nesitikėjo, kad ledo gabalų griūtis taps mirtinai pavojinga.   „Na, jūs tai matėte. Mes išgyvenome.

Grenlandijoje prieš 12 tūkst. metų nukrito didžiulis geležies meteoritas, kuris paliko už Paryžių didesnį kraterį, neseniai atrastą po ledu pasitelkus modernų radiolokatorių, trečiadienį paskelbė mokslininkai. Tai pirmas toks krateris, kada nors atrastas Grenlandijoje ir bendrai po visais Žemės kontinentiniais ledynais. Pagal dydį šis krateris yra 25-tas iš visų žinomų mūsų planetoje, rašoma žurnale „Science Advances“. 31 km pločio krateris yra po Hiavatos ledynu.

NASA atrado dar niekada iki šiol nematytas formas virš Arkties. Daugybė mokslininkų niekaip negali to paaiškinti. Lėktuvu skridę tyrėjai įamžino keistas skyles lede ir privertė spėlioti būrius mokslininkų. Vieni tikina, kad šias skyles padarė ruoniai, bangos arba povandeniniai laivai, kiti sako, jog tai ateivių darbas. „Šiandien mes matėme keistai apvalias dėmes. Tokio reginio dar niekada nesu matęs“, – sakė NASA operacijos „IceBridge“ lyderis John Sonntag.

Siekiant sustabdyti ledynų tirpimą ir vandens patekimą į vandenynus, mokslininkų grupė, Antarktidoje ir Grenlandijoje, siūlo įgyvendinti keletą radikalių inžinerinių projektų. Siūlomos idėjos apima povandenines sienas, dirbtines salas ir milžiniškus siurblius.

 Tūkstančiai turistų turėjo progą įamžinti, kaip vyko Argentinoje esančio milžiniško Perito Moreno ledyno griūtis. Vaizdelis išties retas. Pastarąjį kartą jis fiksuotas lygiai prieš dvejus metus. Čia matyti bendras Perito Moreno vaizdas. Ir ta pati griūtis – tikras gamtos spektaklis. Tiesa, vanduo jau metai iš metų pasiima sau mažesnę ar didesnę dalį šio ledyno. Stebint gamtos procesus, netgi galima nuspėti, kada tai įvyks. Dėl to lemtingos akimirkos laukti čia suplūsta tūkstančiai žmonių.

Didžiulis, keturis kartus didesnis už Londoną ledkalnis, pradėjo dreifuoti į jūrą iš Antarktidos. Mokslininkai tai pastebėjo naujausiuose palydoviniuose vaizduose.  Kuomet A68 ledkalnis atitrūko nuo Larseno C ledyno, mokslininkams nebuvo aišku, kas nutiks po to. Ledkalniai užsilika vienoje vietoje ir dešimtmečius, priklausomai nuo jūros srovių ir jūros dugno topografijos. Tačiau, panašu, kad didysis ledkalnis juda.

Kaip paaiškėjo naujame tyrime, Antarktidoje esančius didžiulius šelfinius ledynus suskaido banga, kuri juda perpus greičiau, nei kulka. Tokia banga paskatino ir praėjusią savaitę įvykusį ledkalnio atsiskyrimą. Pasak mokslininkų, Antarktidoje užfiksuotos bangos, kurios gali judėti didesniu nei 690 km/h greičiu ir apiplaukti visą žemyną per mažiau nei dvi dienas. Jos stumia šiltą vandenį ant ledo šelfų, kurie yra Antarkties pusiasalio vakariniuose krantuose, kaip rašoma independent.

Dėl klimato kaitos kilęs didelis ledo tirpimas vakarų Antarktidoje gali sukelti sniego gniūžtės efektą, t.y. spartesnį ledo praradimą. Iš tiesų, 2016 m, dėl neįprastai aukštos temperatūros, jau ištirpo didesnis, nei Teksaso valstija ledo regionas. Nors ledas Antarktidoje ir tirpsta ne pastoviai, tačiau jis vis vien gali pagreitinti atšilimą, kuris jau vyksta vandenyne. Jei tai tęsis, vien vakarų Antarktida prie jūros lygio kilimo gali pridėti maždaug 3 metrais.

Nuo Antarktidos ledo masyvo netrukus gali atskilti beveik 5 tūkst. kv. km ploto ledynas, suformuosiantis didžiausią pasaulyje ledkalnį, ketvirtadienį pranešė regioną stebintys Didžiosios Britanijos Svonsio universiteto mokslininkai. „Atskilimas įvyks, tikėtina, labai greitai, (...) ir nematome jokių būdų užkirsti kelią visiškam ledkalnio atsiskyrimui“, – pareiškė tyrėjų komandos narys Adrianas Luckmanas.

Kad Argentinoje esančio Perito Moreno ledyno gabalai ims įspūdingai garmėti į ledinės upės vandenis, buvo aišku jau savaitės pradžioje, kai ėmė skilti didesni ledo gabalai. Į Patagoniją tuomet suskubo gausybė turistų tikėdamiesi išvysti įspūdingą reginį. Ir jiems pasisekė. Panašus gamtos spektaklis čia įvyksta tik kartą per ketverius metus ir ne visuomet pasiseka jį pamatyti. 2012-aisiais panašaus reginio vos tik brėkštant niekas nespėjo užfiksuoti. Dabar gi viskas vyksta dienos šviesoje.

 Baigėsi 3 dienų JAV Prezidento Obamos kelionė į Aliaską. O kelionės metu Obama ne tik daug kalbėjo apie klimato kaitą. Skelbiama, kad Obama su Bearu Gryllsu, visame pasaulyje žinomu išgyvenimo ekspertu, nusifilmavo ir vienoje išgyvenimo laidos serijų. Bet kelionės tikslas – ne šiemet pasirodysianti laida. „Taigi visi matėte žymes, kur anksčiau dar buvo ledynas: 1917, 1951. Šis ledynas sumažėjo kone pusantros mylios per kelis šimtmečius, bet procesas vis greitėja.

Glotnios apledėjusios lygumos matyti Plutono paviršiaus naujausiosios nuotraukose, paskelbtose penktadienį – JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) zondui anksčiau šią savaitę praskriejus arti šios nykštukinės planetos. Minimos lygumos plyti Plutono šiaurėje tarp stūksančių kalnų – kairiau nuo širdies pavidalo masyvo, kurį NASA pavadino Tombo regionu, vidurio.

Klimato kaita – tai terminas, šiuo metu vis dažniau girdimas ir žiniasklaidoje, ir kasdieninėje kalboje. Jau ir maži vaikai suklūsta išgirdę šį žodį – jie žino, kad tai nėra džiugus reiškinys. Šiais laikais nieko nebestebina žurnalistų pranešimai apie tirpstančius ledynus, šylantį klimatą. Tik vis dar keista, kai žiemos nebūna tokios, kokias prisimena mūsų senoliai, o vasaros orai dažnai primena tropinį klimatą.

Kai kalbama apie klimato kaitą, nereikia pamiršti, jog ji vyksta ir yra jaučiama ne visur vienodai. Daugiausia grėsmių kyla toms pasaulio šalims ir vietoms, kurios yra arčiausiai vandenyno. Mokslininkai tai aiškina paprastai, juk dėl šylančio klimato kyla vandens lygis, o visai šalia pakrančių įsikūrę miestai, bus pirmieji, kuriuos užklups klimato kaitos pasekmės. Majamis pavojuje Vietovė, kuriai itin nepalankus vandens kilimas – Pietų Florida, o tiksliau Majamis.

Vis dažnesnės sausros, mūsų krašte neįprastos tropinės naktys – kai vasaros naktimis oro temperatūra nenukrenta žemiau 20 laipsnių, trumpėjančios žiemos, mažiau dienų su neigiama temperatūra, smarkios liūtys. Tokį scenarijų Lietuvai rengia globalus klimato šiltėjimas. Naujausi tyrimai patvirtina, kad didžiausią įtaką jam daro žmogaus veikla. Tačiau nemažai lemia ir kitos priežastys. Amerikos mokslininkai padarė svarbų atradimą, susijusį su klimato kaita.

Kalnai, slidės, snieglentės, ledas, pačiūžos – sezonas įsibėgėja! Tačiau, nors žiemos sporto entuziastų Lietuvoje vis daugėja, nemažai žmonių vis dar nemainytų ramaus vakaro prie spragsinčio židinio į sniego ir šalčio teikiamus malonumus, rašo kelioniumanija.lt. O be reikalo. Vardijame 10 idėjų, kaip galima praleisti puikias žiemos atostogas.

 1958 m. liepos 9 d. naktį Feirvezerio sprūdžio sukeltas žemės drebėjimas Aliaskoje, į žiemryčius nuo Litujos užutekio (Lituya Bay) krante išjudino apie 30,6 mln. kubinių metrų uolienų. Išjudino ne šiaip: visos jos krito į Ramiojo vandenyno pakrantėje tyvuliavusį Žilbero fiordą (Gilbert Inlet). Maža to, krito iš... 914 metrų aukščio.

Naujausiose NASA palydovinėse nuotraukose matyti, kad į Amundseno jūrą slenkančiame viename didžiausių Vakarų Antarktidos ledynų esantis plyšys dar labiau padidėjo. Pernai Pine Island ledyne Vakarų Antarktidoje mokslininkų aptiktas milžiniškas plyšys per kelis praėjusius mėnesius dar labiau pailgėjo ir praplatėjo, skelbia „Space.com“. Tai atskleidė naujausios Antarktidą stebinčių palydovų nuotraukos.

Ben Stookesberry tapo pirmuoju žmogumi pasaulyje, kuris su baidare nušoko nuo krioklio, tekančio nuo 65 pėdų dydžio Braswell ledkalnio. 34 metų ekstremalas B.Stookesberry su savo kolegomis - 29 metų Pedro Oliva ir 26 metų Chris Korbulic keliavo po šiauriausias Norvegijos vietas, skalaujamas Arkties vandenyno - Svalbardą, taip pat vieną iš trijų gyvenamų jo salų - Špicbergeną.

Nuo Grenlandijos ledyno atskilo ledkalnis, dvigubai didesnis už Manhateną, rodo NASA darytos palydovinės nuotraukos. Trečiadienį paskelbtose nuotraukose matyti didžiulis ledo gabalas, atskilęs nuo Petermanno ledyno šiaurės vakarinėje Grenlandijos pakrantėje. Dar dvigubai didesnė ledo sala nuo jo atsiskyrė 2010 metais. Anot NASA, įtrūkimai ledyne buvo matyti jau nuo 2001 metų, o aplink ašigalį skriejantis „Aqua“ palydovas ledkalnio atskilimą stebėjo liepos 16–17 dienomis.

Naujoji Zelandija – neapsakomo grožio salų valstybė Ramiajame vandenyne, savo lankytojams galinti pasiūlyti įvairiapusiškų nuotykių ar patyrimų. Šalies salos nuklotos tankiais miškais ir kalnais, paplūdimiais ir ledynais, fiordais ir terminio vandens regionais. Naujoji Zelandija – tai šalis, kurioje tradicinė Maorių kultūra persipina su šiuolaikiniu gyvenimu bei didmiesčio gyvenimo ritmu. Kiekvienas turistas ras čia ką nuveikti, į ką pažiūrėti, kur papramogauti, o kelionių tinklalapis touropia.

Grenlandija – didžiausia pasaulio sala ir didelis ledynas, apsuptas siaurų, kalnuotų ir uolingų pakrančių. Čia gyvena vos 57 695 žmonės, kurie pamažu išmoko prisitaikyti prie atšiauraus salos klimato. Globalinis atšilimas, kuris gali sukurti geresnes gyvenimo sąlygas Grenlandijai, pavojingas visai likusiai planetai.

Pakistano kariuomenės vadas generolas Ashfaqas Pervezas Kiyanis pareiškė, jog Indija ir Pakistanas turėtų išvesti savo karius iš konfliktinės Siačeno ledyno teritorijos Kašmyro regione, skelbia BBC. Šio mėnesio pradžioje įvykusi griūtis Kašmyro regione, šalia Siačeno ledyno, palaidojo 139 žmones, tarp jų 125 pakistaniečių kariškius. Pakistanas ir Indija nesutaria dėl regiono kontrolės, todėl abi šalys jame yra dislokavusios tūkstančius karių.

Nors Islandija gali pasigirti ne vienu unikaliu gamtos stebuklu, Jökulsárlón ledyninė lagūna iš visų jų išsiskiria labiausiai. Tai didžiulis, beveik 200 m gylio akį rėžiančio žydrumo ežeras, pilnas judančių ledo lyčių bei ledkalnių. Ši nuostabi Islandijos lagūna traukia ne tik turistus, bet ir fotografus bei filmavimo komandas iš viso pasaulio.

Ekstremalaus laisvalaikio mėgėjai neriasi iš kailio ieškodami dar nepatirtų pojūčių. Banglentininkas Garrett McNamara sugalvojo pasigalynėti su nuo ledyno atskilusio milžiniško ledo luito sukeltu cunamiu. Rezultatas - įspūdingas. Vaizdelis nufilmuotas Aliaskoje. Sumanymo rezultatas iš ties įspūdingas. Tik gaila, kad neužsimenama, kiek teko laukti, kol tinkamoje vietoje atskils tinkamo dydžio ledo luitas.

Pajūryje surastus du mamuto kaulų fragmentus apžiūrėję mokslininkai sako beveik neabejojantys, kad kaulai tikrai šio priešistorinio gyvūno. Tačiau kokio jie amžiaus dar nežinia, praneša „Panorama“. Radinius apžiūrėjęs Klaipėdos universiteto mokslininkas Linas Daugnora sako beveik neabejojantis, kad tai stambaus suaugusio mamuto kaulai – dalis kaklo slankstelio ir dubens fragmentas. Abu kaulai rasti maždaug prieš savaitę, pajūryje.

Kol šiauriniame pusrutulyje karaliauja šalčio stichija, pietų ašigalio apylinkėse dėl šilto klimato formuojasi didžiausias planetoje ledkalnis. Gigantiškas Niujorko dydžio ledo luitas skyla nuo ledyno – apie tai byloja iš oro pastebėtas 30 kilometrų ilgio plyšys lede. Pripažinti glaciologijos ekspertai neatmeta galimybės, jog netrukus į atvirą jūrą išplauks didžiausias pasaulyje ledkalnis.

Dėl uždarytų kelių važinėdami ratais kvadratais vėl per Dunediną važiavome link Arthur's Pass/ Artūro  perėjos, pro kurią mūsų kompasas suko link Franz Josef ledyno ir Vakarų kranto link Šiaurinės salos. Arthur's pass kalnai ir kloniai Judėdami link vienos iš aukščiausių perėjų pietinėje saloje jautėme, kad mūsų blue bird pakirptais sparnais, nes ne tai kad skridom, bet pukšėjom į stačius kelio kalnus.

Ar kada nors svajojote pažiūrėti kaip atrodo ledynas iš vidaus? Manote, kad tam reikia vykti į Antarktidą ir tokie kelionės versija jums primena fantastinį filmą? Iš tiesų labai toli keliauti nereikia, nes proga žvilgtelti į ledo karalyste suteikiama Austrijoje. Unikali galimybė žvilgtelti į ledyno vidų suteikiame smalsuoliams Austrijos provincijoje Tirolyje, kuriame esančiame Hintertuxer ledyne įkurti Gamtos ledo rūmai. Akimirkas iš neįprastos ekskursijos žiūrėkite naujienų portalo „Balsas.

Grožėtis ledynais patartina iš saugaus atstumo. Užsimiršę gali likti gerokai išgąsdinti, kaip, pavyzdžiui, šie turistai, laivu atplaukę prie vieno yrančio ledyno Aliaskoje.

Ištirpusio ledyno Islandijoje vanduo sukėlė potvynį, o tai padidino nerimą, kad gali išsiveržti po juo esantis galingas Katlos ugnikalnis. Tačiau ekspertai ramina, kad nelaukiama jokio galingo išsiveržimo, praneša naujienų agentūra AFP. „Maždaug 3 val. (6 val. Lietuvos laiku) ištirpusio ledyno vanduo nutekėjo iš po ledyno“, – teigė Islandijos meteorologijos tarnybos vulkanologė Evgenia Ilyinskaya.

Per pastaruosius 20 metų ledynai Antarktidoje ir Grenlandijoje tirpo sparčiau, rodo mokslinio tyrimo duomenys, kuriuose taip pat teigiama, kad dėl to gali smarkiai pakilti vandens lygis vandenynuose, pranešė BBC. Remdamiesi palydovo surinktais duomenimis ir klimato modeliais, mokslininkai paskaičiavo, kad poliariniuose regionuose ledo ištirpsta tiek, kad nuo jo jūrų lygis kasmet gali pakilti 1,3 milimetro.

Mokslininkai pastebėjo nemažą vandens kiekį po Tete-Rousse ledynu Montblano kalne. Baiminamasi, jog jis gali pakenkti greta esantiems kaimams, rašo „australian.com“. Gyventojai bei turistai perspėti, jog kilus pavojui, evakuotis jie turės per kelias minutes – tik tiek laiko užtruks kol milžiniškas vandens kiekis užlies kalnų slėnyje esančius kaimus. Vandens „kišenė“ buvo aptikta magnetiniu rezonansu tiriant Tete-Rousse ledyną Prancūzijos Alpėse.

Jungtinių Arabų Emyratų kompanija iš Grenlandijos verslininkų sutiko pirkti 30 tūkst. ištirpdyto ledkalnio vandens butelių, kurie kainuos po 40 eurų. Kaip teigia Danijos naujienų portalas politiken.dk, ši vandens siunta išsiskirs kokybe, mat vanduo bus išpilstytas į visiškai stiklinius butelius, kurių net kamštis bus pagamintas iš stiklo. „Koncepcija yra viena – kokybė.

NASA palydovas „Mars Reconnaissance Orbiter“ Marso vidutinių platumų rajone aptiko šimtus kilometrų besidriekiantį požeminį ledyną, kurio storis siekia 1 km. Pirmieji pranešimai apie spėjamus ledo telkinius, slypinčius po Marso paviršaus grunto sluoksniu, buvo gauti dar prieš 2 metus, tačiau naujausieji „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO) palydovo radaro tyrimų rezultatai patvirtino, kad šioje planetoje yra didelių požeminių ledo sankaupų, skelbia „Space.