ledynai
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „ledynai“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „ledynai“.
Gamtos stebuklai: sausieji McMurdo slėniai Antarktidoje
Antarktida – ledu padengtas žemynas, bet nežymi jo dalis yra sausa kaip dykuma. McMurdo sausuosiuose slėniuose per metus iškrenta tik 10 mm kritulių (sniego pavidalu). Slėniuose neauga jokie augalai ir šios vietos laikomos vienos sausiausių pasaulyje.
Pasaulinis atšilimas augina ledynus Centrinėje Azijoje
Pasaulinio atšilimo teoriją remiantiems mokslininkams teks rasti paaiškinimą palydovinėms nuotraukoms, užfiksavusioms ledynų ploto didėjimą kalnų grandinėje į vakarus nuo Himalajų.
Prancūzijos palydovo padarytos nuotraukos liudija, kad vienos aukščiausių pasaulyje Karakorumo kalnų grandinės tarp Pakistano, Indijos ir Kinijos ledynai per pastaruosius 10 metų padidėjo.
Geologai Himalajuose atrado anomalią ledynų augimo zoną
Prancūzijos geologai atrado nenormaliai aukštą ledo dangą Himalajuose, kur vietos ledynai pamažu praranda svorį, kaip ir likę ledo masyvai, esantys kalnuose visame pasaulyje, rašo „RIA Novosti“.
JAV klimatologai, padedami palydovų „ GRACE“ apskaičiavo, kad bendras pasaulio ledo dangos nykimas prideda po 1,5 mm prie vandenynų lygio kilimo.
Tačiau jie nustatė, kad Himalajų ledynai sumažėjo daug mažiau nei tikėtasi modeliuojant pasaulinio atšilimo scenarijos.
Dėl klimato kaitos Everestas gali tapti nepasiekiamas
Klimato pokyčiai keičia Himalajų veidą, o kopti į Everesto viršukalnę tampa vis pavojingiau, įspėja žymiausi pasaulio alpinistai.
Nepalietis šerpas Apa, į Everestą įkopęs 21 kartą, teigia esantis sunerimęs dėl sniego stokos ant aukščiausio pasaulio kalno.
„1989 metais, kai pirmą kartą kopiau į Everestą, ten buvo daugybė sniego ir ledo, o dabar ten daugiausia plika uola. Dėl to kyla daugiau akmenų griūčių, kurios kelia pavojų alpinistams“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.
Ekstremalios pramogos: pasiplaukiojimas vandenlentėmis tarp ledynų Aliaskoje
Ekstremalas Andy Hurdmanas su vandenlente surengė įspūdingą pasiplaukiojimą Aliaskoje. Po pasiplaukiojimo buvo sukurtas gražus filmukas, kurį siūlome pasižiūrėti mūsų skaitytojams.
Daugiau nei trijų minučių vaizdo klipe pamatysite įspūdingas akimirkas iš Šiaurės Amerikos. A.Hurdman, tempiamas katerio, su vandenlente ne tik plaukiojo šaltame vandenyje, bet stebimas kolegų bei komandos šokinėjo ir per ledus.
Traukiasi Prancūzijos Alpių ledynai
Remiantis naujausiu tyrimu, ledynai Prancūzijos Alpių kalnuose per pastaruosius 40 metų neteko ketvirtadalio savo teritorijos, praneša BBC.
1970-ųjų pradžioje ledynai Monblano (Mont Blanc) kalno papėdėje ir aplink kitus kalnus užėmė 375 kvadratinių kilometrų teritoriją. 2000-ųjų pabaigoje ši teritorija sumažėjo iki 275 kvadratinių kilometrų.
Tyrimas buvo pristatytas per Amerikos geofizikos draugijos vieną didžiausių kasmet organizuojamų Žemės mokslininkų susitikimą.
Kalnai po ledu: Gamburcevo formavimosi paslaptys
Mokslininkai jau gali paaiškinti turbūt pačių keisčiausių – poledinių – kalnų Žemėje egzistavimo paslaptį – jie „turėjo du gyvenimus.“
Gamburcevo kalnynas – tai Europoje stūksančių Alpių dydžio kalnynas su milžiniškomis viršukalnėmis, esantis Antarktidoje, po 4 km ledo sluoksniu.
Bbc.co.uk rašoma, kad šis keistas kalnynas, atrastas dar 6 dešimtmetyje, iki šiol kėlė didžiulę nuostabą. Visuomet buvo manoma, kad uolynai žemyno gilumoje yra plokšti ir apylygiai.
Arkties ledas tirpdavo ir anksčiau
Arkties ledo dangos mažėjimas pastaraisiais dešimtmečiais yra dėmesio centre ir byloja apie globalinį atšilimą. Ištirpusio ledo kiekis bei pastovūs ledynų atsiskyrimai tapo ekologiniu barometru, pagal kurį aplinkosaugininkai apskaičiuoja, kaip greitai mūsų planeta šyla.
Vis dėlto, ištyrę nuosėdines uolienas Disraelio fiordo dugne netoli Kanados, tyrėjai nustatė, kad didžiulis ledo skilimas prieš 1400 metų galėjo prisidėti prie arkties ledo sumažėjimo praeityje.
Nekasdienė pramoga: banginių stebėjimas ir ledyno muzika Aliaskoje
Į tolimąją Aliaską turistus traukia ne tik šį kraštą garsinantys lokiai ar kiekvieno užkietėjusio žvejo svajonė – didelės lašišos, daugybė smalsuolių kasmet apsilanko Aliaskoje norėdami pamatyti banginius.
Turizmo kompanijos siūlo daugybę įvairios trukmės kruizų ar vienadienių išvykų laivais į vietas, kur gyvena šie didingi žinduoliai. Tinklalapis great-vacation-in-alaska.com siūlo net ir trumpam užsukusiems į Aliaską išbandyti išbandyti šią pramogą.
Ant tirpstančio Arkties ledo – L. da Vinci piešinys
Vienas menininkas ant Arkties ledo atkūrė žymiausią Leonardo da Vinci piešinį „Vitruvijaus žmogus“, taip norėdamas atkreipti dėmesį į tirpstančius ledynus.
Arkties ledo danga susitraukė beveik iki tokio paties lygio kaip 2007 metais, kai ji buvo rekordiškai maža, praneša naujienų agentūra AFP.
REKLAMA
REKLAMA
Tirpstantys ledynai keičia Žemės trauką
Tirpstantys ledynai gali pakeisti Žemės gravitacinį lauką, nustatė mokslininkai, teigiantys, kad tai padės sužinoti, kada pradėjo tirpti Grenlandijos ir Antarktidos ledai.
Žinant laiką, mokslininkams bus lengviau apskaičiuoti jūros lygio kilimą, kurį sukelia šių dviejų masyvių ledo dangų mažėjimas, rašo ourAmazingplanet.com.
Visa, kas turi masę, turi ir gravitacinį lauką,
traukiantį kitus objektus. Šio lauko stiprumas priklauso nuo kūno masės.
Ledams tirpstant Antarktida kyla
Antarktida, nors ir pamažu, tačiau užtikrintai kyla vis aukščiau. Dėl klimato pokyčių tirpstantis ledas lengvina plūduriuojančio žemyno masę.
Donaldas Argusas iš NASA laboratorijos Kalifornijoje kartu su kolegomis panaudojo 15-os metų GPS duomenis atskleist, kad Vakarų Antarktidoje išsidėsčiusių Ellswortho kalnų dalys pakyla maždaug penkiais milimetrais kasmet. Kitose žemyno dalyse kilimas taip pat pastebimas, tik ne toks spartus.
Lietuvai gali tekti sprukti nuo jūros
Pasaulyje pripažinti klimatologai teigia, kad ekstremalūs gamtos reiškiniai – pačių žmonių rankų darbo vaisius.
Anot jų, tai pirmieji kaistančios žemės temperatūros požymiai, paskui kuriuos seks jūros lygio kilimas, galintis nušluoti ištisus miestus. Tiesa, tik po šimto metų. Tačiau sustabdyti tai, anot mokslininkų, galima tik dabar.
Tyrimas: Žemė storėja
Kaip ir daugelis jos gyventojų, mūsų planeta pradėjo storėti: jos „juosmuo" platėja dėl klimato atšilimo, teigia naujo tyrimo autoriai.
Žemė dėl sukimosi aplink savo ašį niekada nebuvo visiškai apvali: ties planetos pusiauju vandens yra daugiau, nei ašigalių srityse, skelbia „Physorg.com". Maždaug prieš 22 000 metų didžioji Šiaurės pusrutulio dalis buvo padengta kelių kilometrų storio ledo danga.
Tirpstantys ledynai storina Žemę
Žemė ties pusiauju sustorėjo, o dėl to, anot mokslininkų, kaltas pasaulinis klimato šiltėjimas ir tirpstantys ledynai, rašo britų „Daily Mail“.Tirpstantis Antarktidos ir Grenlandijos ledas didina vandenynų tūrį, o jų papildomas vanduo traukiamas lik pusiaujo, taip padidindamas plačiausios mūsų planetos dalies apimtį, tvirtina mokslininkai.
Žemė ėmė „plonėti“ po ledynmečio, pasibaigusio prieš maždaug 20 tūkst. metų.
Sparčiai tirpsta Kanados ledynai
Prie kylančio jūros lygio labiausiai prisideda tirpstantis Kanados ledynas, tokią netikėtą išvadą patvirtino mokslininkai.„Kanados arktinė dalis, kuri, kaip mes anksčiau manėme, neįeina į tirpstančių ledynų gretas, iš tikrųjų yra pagrindinis veikėjas šiame procese, – sakė Mičigano universiteto mokslininkas Alexas Gardneris. – Šitie ledynai talpina didžiąją dalį pasaulio gėlo vandens, dabar jie labiausiai prisideda prie jūros lygio kitimo.“
Kaip praneša livescience.
Jungtinės Tautos: tirpstančių ledynų poveikį pajusime greitai
Tirpstant ledynams jau po kelių dešimtmečių ir taip sausringose vietovėse – Centrinėje Azijoje, dalyje Andų gyvenantys žmonės gali dar labiau pritrūkti vandens.
Tai rašoma naujoje Jungtinių Tautų ir kitų ekspertų parengtoje ataskaitoje.
Pažymima, kad ledynai Patagonijoje (Pietų Amerikos pietuose – ELTA) nyksta greičiau ir ilgiau nei kitose pasaulio dalyse.
Ledynų paslaptys: įspūdingų ledo urvų nuotraukos
Fotografas užfiksavo vienus iš nuostabiausių požeminių ledynų urvų, rašo „news.com.au“.
Iš JAV kilęs fotografas Ericas Guthas dėl įspūdingų kadrų pasiryžęs bet kam – netgi leistis į šalčiausių ledynų olas ir praleisti ten valandas.
Pasak vyro, jis penkerius metus fotografavo menkai tyrinėtus ledo urvus, esančius nuo Patagonijos Pietų Amerikoje, iki Islandijos.
„Kiek tik save prisimenu, visuomet buvau susižavėjęs ledu.
Nuo Grenlandijos ledyno atskilo didžiulis ledo gabalas
Milžiniškas ledo gabalas atsiskyrė nuo Petermano ledyno, esančio Grenlandijos šiaurės vakarinėje pakrantėje. Teigiama, kad tai didžiausias nuo ledyno atskilęs ledo luitas nuo 1962 metų.
Manoma, kad ledo luitas gali įšalti ten pat arba nukeliauti į vandenis tarp Grenlandijos ir Kanados. Jei jis judės pietų kryptimi, tai gali sukelti pavojų laivybai, teigia BBC.
Įtrūkimai Petermano ledyne buvo aptikti jau pernai, todėl buvo tikėtasi ledo luito atisiskyrimo.
Pasaulį vargina rekordiniai karščiai
Šių metų birželis pasaulyje buvo karščiausias per visą meteorologinių stebėjimų istoriją. Globalus atšilimas planetoje realus. Jo pikas turėtų būti pasiektas 2030 metais. Šiaurės Amerikoje šilumos rekordai užfi ksuoti per visus praėjusius šių metų mėnesius. Spartus vidutinės temperatūros augimas stebimas ir kone visoje planetoje.
2009 m. susitraukė beveik visi Austrijos ledynai
Austrijos Aukštikalnių asociacijos (OeAV) duomenimis, 2009 m. sumažėjo beveik 90 proc. šalyje esančių ledynų plotai. Kai kuriais atvejais kalnų ledynai susitraukė net 46 metrais, praneša „Physorg.com“.
OeAV ataskaitoje teigiama, kad pernai susitraukė 85 iš 96 stebėtų ledynų. Labiausiai jie tirpo šalies vakaruose esančioje Tirolio žemėje, Ocio (Oetz) slėnio rajone. 3 čia esančių ledynų liežuviai sumažėjo maždaug 40 metrų, o 8 – iki 20 metrų.
Prognozė apie Himalajų ledynų ištirpimą laužta iš piršto
Oficiali Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) prognozė, teigianti, kad dėl pasaulinio atšilimo iki 2035 m. gali ištirpti Himalajų ledynai, nėra paremta jokiais moksliniais duomenimis, pranešė „Telegraph.co.
Antarktidos ledai tirpsta sparčiau, nei manyta
Rytų Antarktidoje pradėjo tirpti didžiausias pasaulyje ledo skydas, dar labiau paspartinsiantis jūros lygio kilimą, liudija NASA palydovinių stebėjimų duomenys.
Rytų Antarktidos ledo skydas, užimantis tris ketvirtadalius viso žemyno ploto, nuo 2009-ųjų kasmet praranda apie 57 milijardus tonų ledo, kurio tirpsmo vandenys patenka į Pietų vandenyną, rašo britų dienraštis „Guardian“. Tai nustatyta remiantis Antarktidą stebinčių NASA palydovų duomenimis.
Ledynai ne tik tirpsta
Tuomet, kai pasaulio mokslininkai perspėja apie nykstančius ledynus, egzistuoja galimybė išvysti augantį.
Argentinoje esantis Perito Moreno (Juodojo šuniuko) ledynas yra vienas iš nedaugelio pasaulio ledynų, nenukentėjęs dėl globalinio atšilimo, rašo AP.
Nuolat „ pamaitinamas“ tirpstančių Andų sniegynų ledynas auga, nepaisant nuolat atskylančių ledo luitų. Jo augimas tęsiasi per visą stebėjimų, pradėtų daugiau nei prieš šimtmetį, laikotarpį.