le pen

Prancūzijos kairiųjų koalicija sekmadienį vykusiuose parlamento rinkimuose laimėjo daugiausiai vietų, atremdama kraštutinių dešiniųjų pakilimą, tačiau nesurinko daugumos. Šie rezultatai Prancūziją priartina prie to, kad nė viena partija neturės daugumos, ir šalį gali ištikti politinis paralyžius.

Paryžius, liepos 8 d. (dpa-ELTA). Kairiųjų „Naujasis liaudies frontas“ (NFP), sekmadienį netikėtai laimėjęs antrąjį rinkimų į Prancūzijos parlamentą turą, pradinių prognozių duomenimis kraštutinius dešiniuosius palikdamas trečioje vietoje, pareiškė turintis įgaliojimus valdyti šalį.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį užsitikrino antrą kadenciją šiame poste, įveikęs kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen. Centristas E. Macronas antrajame ture surinko apie 58,6 proc. balsų, o M. Le Pen – 41,4 proc., rodo oficialūs Vidaus reikalų ministerijos rezultatai. E. Macronas yra pirmasis Prancūzijos prezidentas per du dešimtmečius, išrinktas antrai kadencijai.

Rinkėjų aktyvumas Prancūzijos prezidento rinkimų antrajame ture 17 val. Paryžiaus laiku (18 val. Lietuvos laiku) siekė 63,2 proc. ir buvo daugiau kaip dviem procentiniais punktais mažesnis nei tuo pat metu per 2017-ųjų prezidento rinkimų antrąjį turą, pranešė Vidaus reikalų ministerija.

Sekmadienio vidurdienį (13 val. Lietuvos laiku) rinkėjų aktyvumas antrajame Prancūzijos prezidento rinkimų ture siekė 26,4 proc. – buvo beveik dviem procentiniais punktais mažesnis nei 2017 metų antrajame prezidento rinkimų ture tuo pačiu metu, pranešė Vidaus reikalų ministerija. Tačiau rinkėjų aktyvumas yra didesnis nei balandžio 10 dieną vidurdienį fiksuoti 25,5 procento.

Prancūzijoje sekmadienį vyksta prezidento rinkimų antras turas, kuriame dėl valstybės vadovo posto varžosi centristas Emmanuelis Macronas ir kraštutiniųjų dešiniųjų lyderė Marine Le Pen. Balsavimas vyksta po įnirtingos kampanijos, per kurią Prancūzijos kraštutiniai dešinieji labiausiai priartėjo prie valdžios.

Kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas trečiadienį paragino Prancūzijos rinkėjus palaikyti dabartinį prezidentą Emmanuelį Macroną šį savaitgalį vyksiančiuose rinkimuose ir apkaltino jo kraštutinių dešiniųjų oponentės Marine Le Pen partiją korupcija ir ryšiais su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. „Suprantu situacijos ironiją: rusas politinis kalinys kreipiasi į Prancūzijos rinkėjus.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir jo varžovė kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Marine Le Pen ruošiasi dvi savaites truksiančiai sudėtingai kampanijai, jiems patekus į prezidento rinkimų antrąjį turą, kuris žada būti kur kas įtemptesnis nei ankstesnė jų dvikova, įvykusi prieš penkerius metus. Suskaičiavus daugiau kaip 90 proc. balsų sekmadienį vykusiame pirmajame ture, prognozės rodo, kad E. Macronas surinks 28–29 proc., o M. Le Pen – 22–24 proc. balsų.

Prancūzijoje – prezidento rinkimų intriga, kurios baigties laukia visa Europa. Dar neseniai apklausose užtikrintai pirmavęs dabartinis šalies vadovas Emanuelis Macronas prieš pat pirmąjį turą savo pranašumą išbarstė, tad kaip niekad gerus šansus rinkimuose įgavo Putino simpatikė, kraštutinių dešiniųjų atstovė Marine Le Pen. Remiantis naujausiomis apklausomis, pirmąjį turą laimi dabartinis prezidentas.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen mažina atsilikimą nuo prezidento Emmanuelio Macrono prieš galimą jų dvikovą kitą mėnesį vyksiančiuose valstybės vadovo rinkimuose, rodo dvi naujos viešosios nuomonės apklausos. E. Macronas seniai laikomas aiškiu favoritu rinkimuose, kurių du turai vyks balandžio 10-ąją ir 24-ąją. Prezidento darbas sprendžiant diplomatinę krizę, išprovokuotą Rusijos agresijos prieš Ukrainą, dar padidino jo šansus laimėti.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen partija per sekmadienį įvykusį pirmąjį šalies regioninių rinkimų turą, pasižymėjusį mažu rinkėjų aktyvumu, pasirodė prasčiau nei tikėtasi. Prognozės rodo, kad šį rinkimų ratą laimėjo centro dešinės Respublikonų partija, o M. Le Pen Nacionalinis sambūris (RN) pasirodė prasčiau nei buvo galima tikėtis atsižvelgiant į praėjusią savaitę atliktas rinkėjų apklausas.

Prieš 20 metų Rusijoje į valdžią atėjo Vladimiras Putinas. Nuo tol jis vadovauja šiai šaliai nuolat demonstruodamas didžiules ambicijas. Tiesa, susimokėti už tai skaudžią kainą tenka jos gyventojams. Vladimirą Putiną prieš 20 metų B. Jelcinas pristatė kaip Rusijai būtinų reformų garantą. Jau po pirmųjų kelių valdymo metų reformų ir valdžios uzurpavimo santykis pradėjo stipriai keistis pirmųjų nenaudai.

Likus dviem dienoms iki balsavimų pradžios Europos Parlamento rinkimuose, bloko šalių lyderiai skuba mobilizuoti savo šalininkus, kad būtų galima atremti populistų iššūkį. Europos vyriausybės baiminasi, kad geri euroskeptikų rezultatai sutrikdytų sprendimų priėmimo procesus Briuselyje. Europos Parlamento rinkimai bloke prasidės ketvirtadienį ir truks iki sekmadienio.

Prancūzų kraštutinių dešiniųjų lyderei Marine Le Pen (Marin Le Pen) ketvirtadienį buvo pateikti kaltinimai dėl socialiniame tinkle „Twitter“ politikės paskelbtų džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) padarytų žiaurių nusikaltimų nuotraukų, pranešė prokurorai. Kaltinimus M. Le Pen pateikė teisėjas iš Nantero miesto, esančio netoli Paryžiaus. Lapkritį Prancūzijos Nacionalinė Asamblėja panaikino kraštutinių dešiniųjų lyderės teisinę neliečiamybę.

Prancūzijos vyriausybė prisiekė imtis griežtų priemonių prieš smurtą miestuose, kai antradienį paplito sukrečiantis vaizdo įrašas, kuriame matyti Naujųjų metų išvakarėse mušama policijos pareigūnė. Ji buvo viena iš dviejų pareigūnų, kuriuos užpuolė grupė jaunuolių, kai policija atvyko į iškvietimą Paryžiaus rajone Šampinji prie Marnos.

Politologai dar ilgai tarsis iš kur atsirado „Brexit“, Trumpas ir Le Pen. Kai kurie mano, kad viso to problema – auganti pajamų nelygybė. Tačiau „New York Times“ rašantis triskart Pulitzerio premijos laureatas Thomas L. Friedmanas mano, kad greičiausiai tokie dalykai nutinka dėl pajamų šaltinio nerimo ir to, kokiu būdu dabar galima išsaugoti gerą darbą.

Arnoldas Schwarzeneggeris (Arnoldas Švarcnegeris) sekmadienį sukritikavo JAV prezidentą Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą), tvirtindamas, kad jo planai atgaivinti anglies pramonę pasaulį sugrąžins prie arklio ir vežimo. Holivudo žvaigždė ir buvęs Kalifornijos gubernatorius teigė, kad jam kelia neviltį tai, ką nuo iškastinio kuro priklausoma D.Trumpo energetikos politika gali padaryti planetai. „Išgirdęs, kad jis nori sugrąžinti anglis, suvokiu, kad tai ėjimas atgal.

Praėjusią savaitę JAV nacionalinė žvalgyba įvardijo Rusijos strateginius tikslus Ukrainoje. Paviešintoje ataskaitoje yra kalbama, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, tikriausiai, toliau tęs Kijevo spaudimą, įskaitant ir Donbaso smogikus. Pasak leidinyje „Apostrofa“ cituojamo rusų politologo Dmitrijaus Oreškino, Kremlius jau pralaimėjo Ukrainoje, ir šiuo metu yra atsidūręs sudėtingoje situacijoje.

Proeuropinių pažiūrų centristas Emmanuelis Macronas  triumfavo sekmadienį vykusiame antrajame Prancūzijos prezidento rinkimų ture, iškovojęs įtikinamą pergalę prieš kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen. Pateikiame pasaulio lyderių ir kitų įtakingų politinių veikėjų reakciją į E.Macrono pergalę. – Jungtinės Valstijos „Sveikinimai būsimam Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui su jo svarbia šiandienos pergale.

Kandidatai į Prancūzijos prezidento postą – centristas Emmanuelis Macronas ir kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen (Marin Le Pen) – trečiadienį susirungė aršiuose per televiziją transliuotuose debatuose ir pristatė itin skirtingas vizijas apie savo šalies ateitį. Konkurentai per debatus kalbėjo apie terorizmą, ekonomiką ir Europą.

Artėjant Prancūzijos prezidento rinkimų antrajam turui kandidatai Emmanuelis Macronas ir Marine Le Pen ruošiasi susirungti vieninteliuose televizijos debatuose. Trečiadienio vakarą pretendentai į prezidento postą dalyvaus ilgiau kaip dvi valandas truksiančiuose debatuose, rengiamuose prieš sekmadienį vyksiantį antrąjį rinkimų ratą.

Kandidatai į Prancūzijos prezidentus – centristas Emmanuelis Macronas ir kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen – gegužės 3-iąją, likus keturioms dienoms iki antrojo rinkimų rato, surengs televizijos debatus, pirmadienį pranešė E.Macrono padėjėjai. Debatus visai šaliai transliuos du televizijos kanalai, sakė šaltinis. E.Macronas debatų su M.Le Pen iš pradžių siekė vasario mėnesį, bet „ji atsisakė“, o dabar debatai bus, pridūrė šaltinis.

Sekmadienį Prancūzija pirmoji iš didžiųjų Vakarų valstybių atmetė tradicinių, centro dešiniųjų ar kairiųjų partijų, kurios dominavo Europos politikoje po Antrojo pasaulinio karo, atstovus. Nei Emmanuelis Macronas, nei Marine Le Pen – du kandidatai, laimėję pirmąjį balsavimo turą Prancūzijos prezidento rinkimuose, – nėra siejami su senosiomis kairės ar dešinės partijomis.

Kremlius pirmadienį sakė gerbiantis Prancūzijos prezidento rinkimų pirmojo rato rezultatus ir išreiškė geresnių santykių su Paryžiumi viltį. „Gerbiame Prancūzijos žmonių pasirinkimą. Palaikome gerų ir abipusiai naudingų santykių kūrimą“, – valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ citavo Kremliaus atstovą Dmitrijų Peskovą.

Prancūzijos prezidento rinkimų pirmojo turo rezultatai pirmadienį mirgėjo pasaulio laikraščių pirmuosiuose puslapiuose. Daugelis žiniasklaidos priemonių pažymi, kad proeuropietiškų pažiūrų centristui Emmanueliui Macronui (Emanueliui Makronui) pranašaujama pergalė gegužės 7 dieną antrajame rinkimų etape būtų gera žinia Europos Sąjungai, tačiau perspėja, jog jo varžovė ultradešiniųjų lyderę Marine Le Pen (Marin Le Pen) dar gali aplankyti netikėta sėkmė.

Proeuropietiškų pažiūrų Emmanuelis Macronas antrajame Prancūzijos prezidento rinkimų rate susigrums su kraštutinių dešiniųjų kandidate Marine Le Pen ir turės didelių galimybių tapti jauniausiu šios šalies lyderiu, rodo pirmadienį paskelbti rezultatai. Per sekmadienį vykusius rinkimus E.Macronas surinko apie 23,9 proc. balsų ir šiek tiek pirmauja prieš Nacionalinio fronto (FN) lyderę M.Le Pen, už kurią balsavo 21,4 proc.

Kraštutinių dešiniųjų partijų Europoje ekspertas Antonas Šechovcovas Prancūzų leidiniui „Le Monde“ pasakojo, kad europiečių ultranacionalistinių partijų, tokių kaip „Nacionalinis frontas“ Prancūzijoje, patriotizmas yra tik masalas, nes iš tiesų jos visos paklūsta Kremliui. Belgijos neofašistų 80-ųjų epochos ideologas Jeanas-Françoisas Thiriartas siūlė įkurti eurosovietinę imperiją – fašistinę-komunistinę supervalstybę nuo Vladivostoko iki Dublino.

Baimė dėl išrinktojo Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo kyla iš nežinomybės, sako Lietuvoje viešintis saugumo ekspertas iš Prancūzijos Francois Heisbourgas.  „Aš nežinau, kas jis toks, o tie keli dalykai, kuriuos žinau, yra pakankamai trikdantys.

2016-ieji jau pribloškė tikinčiuosius amžinai stabilia pasaulio santvarkos idėja – „babyboomerių“ kartos britai nubalsavo už „Brexit“, analogiškai JAV rinkėjai pasirinko valdančiuosius ir privilegijuotuosius pažaboti pažadėjusį politikos išsišokėlį Donaldą Trumpą. Iššūkiai ir alternatyvų paieškos Tačiau šie metai žada ne ką mažiau galimų sukrėtimų – rinkimai vyks nuo pabėgėlių antplūdžio kenčiančios Europos „širdyje“, šalyse, kurių išbalansavimas galėtų pakirsti visos ES ateitį.

Suomių istorikas ir visuomenės veikėjas Henrikas Meinanderis yra žinomas savo nestandartiniu požiūriu vertinant istorijos ir politinius reiškinius. Filosofijos daktaras, Helsinkio istorijos fakulteto dekanas drąsiai renkasi nutolusį nuo stereotipų mąstymą. Ukrainiečių leidinys „Apostrof“ pakalbino istoriką Rusijos agresijos Ukrainoje, nesutarimų su NATO klausimais, ir paklausė, kokią Europos Sąjungos ateitį jis mato.

Viename viešame ekspertų susitikime prieš kelis metus iš tuo metu pagrindinės „Ukrainos politikos specialistės“ T. Guzenskovos, įgavusios skandalingą žinomumą po šių eilučių autoriaus publikacijos „Nesėkmės anatomija“, nuskambėjo tokia tezė: „jūs netgi neįsivaizduojate, ką mes (Rusija) galime padaryti, siekiant išsaugoti savo pozicijas Ukrainoje. Iš tiesų niekas tyliame Rusijos strateginių tyrimų instituto kambaryje negalėjo įsivaizduoti, ko jie galėtų imtis.

Prancūzijos proputiniški nacionalistai – „Nacionalinis frontas“, vadovaujami Marine Le Pen, kiek netikėtai pralaimėjo regioninius rinkimus. Prieš savaitę vykusio pirmojo turo metu, dėl migrantų krizės ir teroro išpuolių, neregėtų populiarumo aukštumų sulaukęs „Nacionalinis frontas“ buvo laimėjęs šešiuose regionuose. Antrajame partija patyrė visišką fiasko ir nesugebėjo laimėti nė viename jų.

Prancūzijos kraštutinis dešinysis Nacionalinis frontas (FN) tikriausiai užsitikrins istorinį proveržį per savaitgalį vyksiančius regionų valdžios rinkimus šalyje, dar neatsigavusioje po praeitą mėnesį Paryžiuje įvykdytų teroro atakų.

Per Šaltąjį karą juo toliau nuo Vakarų Berlyno, juo neaiškesnė atrodė padėtis. Ten buvo pasirinkimas tarp laisvės ir totalitarinės sistemos, kurios simboliu tapo Berlyno siena. Kitur mes turėjome nemalonių ir netgi atgrasių sąjungininkų, kuriuos palaikėme nemaloniais ir netgi atgrasiais būdais. Mirties būriai Salvadore, Indokinijos bombardavimas, diktatoriai Afrikoje – kaina už kovą su komunizmu buvo didelė. Kai kada būdavo sunku įžvelgti, ar mūsų marionetės yra bent kiek geresnės negu jų.

Šveicarijos rinkėjai sekmadienį vykusiuose parlamento rinkimuose, kuriuos temdė nuogąstavimai dėl Europos migrantų krizės, pirmenybę atidavė dešiniųjų stovyklai, o didžiausia šalies partija iškovojo rekordinį vietų skaičių. Populistinė Šveicarijos liaudies partija (SVP), žinoma dėl savo tūžmingų antiimigracinių, antiislamiškų ir euroskeptiškų kampanijų, 200 vietų žemuosiuose parlamento rūmuose užsitikrino 65 vietas.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel partietis ir buvęs jos vyriausybės ministras mano, kad Vladimiras Putinas gali prisidėti prie Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos, kad šią susilpnintų.

Prancūzijos ir kitų šalių žiniasklaidos priemonės sužinojo apie Prancūzijos „Nacionalinio fronto“ lyderės vizitą į Maskvą, pranešama „Le Figaro“. Spaudos atstovai pačiame M. Le Pen ir Rusijos valdžios susitikime dalyvavo tik pačioje jo pradžioje, vėliau derybos vyko už uždarų durų. Tačiau labiausiai prancūzų žurnalistus stebina pačios kelionės, apie kurią spauda sužinojo paskutinę akimirką, slaptumas.

Prancūzijos ultradešiniųjų Nacionalinis frontas (FN) pirmadienį suspendavo savo įkūrėją Jeaną-Marie Le Peną (Žaną Mari Le Peną) dėl virtinės prieštaringų jo pasisakymų. Drausminių priemonių prieš partijos patriarchą buvo imtasi aštrėjant jo konfliktui su dukra Marine Le Pen (Marin Le Pen), kuri yra dabartinė FN lyderė.

Prancūzijos ultradešiniojo Nacionalinio fronto (FN) įkūrėjas ir buvęs vadovas Jeanas-Marie Le Penas (Žanas Mari Le Penas) laikė 2,2 mln. eurų slaptoje sąskaitoje viename Šveicarijos banke, pirmadienį pranešė naujienų portalas „Mediapart“. Ši pranešimas buvo paskelbtas tęsiantis nesantaikai taip J.-M.Le Peno ir jo dukros Marine Le Pen (Marin Le Pen), kuri dabar vadovauja savo tėvo įkurtai partijai, patekusiai Prancūzijos ir Europos tyrėjų taikiklį dėl rinkimų kampanijų finansavimo.

Prancūzijos „Nacionalinio fronto“ frakcija, kuriai vadovauja Marine Le Pen gavo pinigų iš Maskvos už prorusiškos politikos palaikymą. Pavyzdžiui, Kremlius ją apdovanojo už Krymo pusiasalio aneksiją. Apie tai rašo prancūzų „Le Monde“, kurie remiasi savaitgalį paviešintais dviejų Kremliaus valdininkų SMS susirašinėjimo žinutėmis, kuriuos publikavo „Anonymous International“ programišiai.

  Prancūzijos valdantieji socialistai patyrė skaudų pralaimėjimą sekmadienį vykusiame vietos valdžios rinkimų antrajame rate, per kurį artėjant 2017 metų valstybės vadovo rinkimams savo pozicijas sustiprino buvęs prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) ir ultradešinieji.   Dešiniosios partijos, ypač N.Sarkozy UMP, iškovojo svarią pergalę, užsitikrinusios daugumą 66 savivaldos taryboje iš 101, rodo rezultatai, kuriuos surinko AFP.

Prancūzijos Nacionalinis frontas (FN), viena įtakingiausių populistinių kraštutinių dešiniųjų partijų Europoje, per sekmadienį vykstančius regioninius rinkimus tikisi smarkiai pagerinti savo pozicijas prezidento Francois Hollande'o (Fransua Holando) valdančiųjų socialistų atžvilgiu. Pirmasis rinkimų ratas 8 val. (9 val. Lietuvos laiku) prasidėjo 101-ame šalies departamente, kurie kontroliuoja tokius klausimus kaip mokyklos ir socialinio aprūpinimo biudžetai.

Ką tik muzikos apdovanojimų „BRIT Awards“ įteikimo ceremonijoje pasirodžiusi JAV popmuzikos žvaigždė Madonna (Madona) ketvirtadienį prancūzų radijui sakė, jog „netolerancija“ dabar Prancūzijoje ir Europoje yra tokia didelė, kad „panašu į nacių Vokietiją“. Interviu radijui „Europe 1“, kuris turi jį turi transliuoti penktadienį, Madonna sakė, kad antisemitizmas Prancūzijoje ir kitur Europoje yra pasiekęs aukščiausią visų laikų tašką, ir dabartinę atmosferą palygino su tuo periodu, kai kilo vokieči...

Prancūzijos ultradešinysis Nacionalinis frontas (FN) sekmadienį surengė atskirą demonstraciją prieš terorizmą, kai jam nebuvo leista dalyvauti milžiniškame vienybės mitinge Paryžiuje.

 Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų Nacionalinis frontas (FN) ketvirtadienį kritikuojamas dėl daugiamilijoninės paskolos iš vieno Rusijos banko. Savaitgalį partija pripažino, kad turi 9 mln. eurų paskolą iš „First Czech Russian Bank“ (FCRB), bet buvo priversta neigti pranešimus, kad iš tikrųjų ta paskola yra 40 mln. eurų. Tyrimų svetainė „Mediapart“ vėlai trečiadienį pareiškė, kad „Nacionalinio fronto lyderiai norėjo paskolos iš Rusijos bendrai 40 mln.

 Kraštutinis dešinysis Nacionalinis frontas (FN) stovi prie „valdžios vartų“ Prancūzijoje, sekmadienį pareiškė ministras pirmininkas Manuelis Vallsas (Manuelis Vallsas), niūriai įvertindamas šalies centro kairės vyriausybė apėmusią krizę.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų Nacionalinio fronto lyderė Marine Le Pen (Marin Le Pen) sakė, kad Vladimiru Putinu žavisi taip pat, kaip ir Vokietijos kanclere Angela Merkel, nes Rusijos prezidentas neleido kitoms šalims primesti jam sprendimų. Interviu Vokietijos naujienų žurnalui „Der Spiegel“ M.Le Pen sakė, kad gerbia lyderius, kurie gina savo šalių interesus, ir pridūrė, kad A.Merkel politika yra gera Vokietijai, nors ir kenktų kitiems.

Didžioji Britanija ir Nyderlandai ketvirtadienį pradėjo keturias dienas truksiantį Europos Parlamento rinkimų maratoną, per kurį savo pozicijas turėtų sustiprinti populistinės dešiniojo sparno partijos. 28-iose Europos Sąjungos valstybėse vyksiančiuose rinkimuose reikšmingų laimėjimų turėtų pasiekti partijos, kurios deklaruoja ryžtą iš vidaus išardyti Bendriją.

Mitchellas A. Orensteinas/Geopolitika.lt JAV žurnalo „Foreign Affairs“ portalas foreignaffairs.com kovo 25 d. išspausdino straipsnį apie galimus Rusijos prezidento V. Putino ryšius su Europos kraštutinėmis dešiniosiomis partijomis. Pateikiamas šiek tiek sutrumpintas šio straipsnio vertimas į lietuvių kalbą. Visą straipsnį galima rasti šiuo adresu.