le monde

1966 metų kovo 7 dieną Prancūzijos prezidentas generolas Charles‘is de Gaulle‘is tuometiniam JAV prezidentui Lyndonui Johnsonui nusiuntė laišką. Rezultatų ilgai laukti neteko: jau liepos 1-ąją visi Prancūzijos atstovai pasitraukė iš pareigų karinėse NATO struktūrose, o dar po metų NATO uždarė savo karines bazes Versalyje ir Fontenblo. Nors Prancūzija nekėlė klausimo dėl Vašingtono sutarties ir išliko NATO politinėse struktūrose, šalis visiškai pasitraukė iš Aljanso gynybos planavimo proceso.

Gruzijos santykiai su Europos Sąjunga ir NATO atsidūrė aklavietėje. Kadaise itin dažni Gruzijos politikų vizitai Briuselyje pastaruoju metu tapo tikra retenybe, rašo Laisvosios Europos radijas. Vasario 4 dieną vicepremjero Giorgio Baramidzės vadovaujama delegacija buvo pirmoji, kuri šiemet apsilankė Briuselyje. ES ir NATO nusprendė daugiau nebeerzinti Rusijos ir atnaujino dialogą su Maskva. Šis dialogas buvo nutrūkęs po rugpjūtį vykusio Rusijos ir Gruzijos karo.

Brazilijos sostinėje Brazilijoje nebus pastatytas milžiniškas obeliskas. Projekto autorius, 101-ių metų architektas Oscaras Niemeyeris, 1950-aisiais metais tuščioje vietoje sukūręs šalies sostinę, spaudžiamas kritikų atsisakė ambicingo plano. Kaip rašo Prancūzijos dienraštis „Le Monde“, O. Niemeyerio koncepcijai pasipriešino 70 procentų sostinės gyventojų.

Nyderlandų premjeras Jeanas Peteris Balkenende kuria planus, kaip užimti Europos Komisijos (EK) pirmininko Jose Manuelio Barroso vietą. Jau kelias dienas vis intensyviau sklando gandai, kad Nyderlandų premjeras turi ambicijų pakeisti J.M.Barroso EK vadovo poste.

Teisių į populiarų komiksą „Asteriksas“ pardavimo aplinkybės tapo Prancūzijos žiniasklaidos objektu – laikraščiuose publikuojami komikso dailininko Alberto Uderzo ir jo dukters Silvijos Uderzo atviri laiškai vienas kitam. Kaip teigia S. Uderzo, „pikčiausi Asterikso priešai – pramonininkai ir finansininkai“ privertė jos tėvą atsisakyti savo kūrinio.

Po tragiškų 2001 metų rugsėjo 11 dienos įvykių JAV tikriausiai nebeliko žmonių, kurie nebūtų girdėję „Al Qaeda“ pavadinimo. Kaip tik ši teroristinė organizacija siejama su lėktuvų ataka prieš Pasaulio prekybos centro dangoraižius ir Pentagono pastatą. Atsakydamos į šiuos išpuolius JAV pradėjo karinę operaciją Afganistane. Tačiau ar kalbėdami apie „Al Qaeda“ galime tiksliai pasakyti, kas tai per organizacija? Šiuo klausimu randame nemažai nuomonių.

Ahmedas Aboutalebas į Olandiją iš Maroko atvyko būdamas 15 metų. Jis prisimena gimtinėje palikęs „mažą namelį be elektros ir vandentiekio, karvę, asilą ir kelis akmenis“. Po 32 metų jis jau yra Roterdamo miesto meras – kylančios ne baltųjų rasės Europos politikų kartos atstovas. Baracko Obamos išrinkimas JAV prezidentu privertė europiečius ieškoti atsakymo į klausimą, kodėl tiek nedaug mažumoms atstovaujančių politikų iškilo į politinį elitą.

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Deimantas Narkevičius laikomas vienu labiausiai tarptautinėje vizualiojo meno scenoje žinomų mūsų šalies menininkų. Savo kūrybos objektu jis pasirinko Lietuvos modernizavimą ir sovietinės sąmonės rekonstrukciją, rašo „Lietuvos žinios“. Nacionalinė premija D.Narkevičiui įteikta „už visuomenės ir kultūros problemas analizuojantį medijų meną“. Laureatas sako, kad toks apibūdinimas perdėm abstraktus. Jis kuria videofilmus ir skulptūras.

Šitą straipsnelį parašiau prieš keletą metų, po eilinio teroristinio akto arba karo veiksmų, kurie buvo pradėti prieš rinkimus. Palestinos pavyzdys įrodo, kad straipsnis aktualus ir šiuo metu. Valdančiosios Izraelio partijos bei valdžioje esantys politikai neturėjo jokių vilčių artėjančiuose rinkimuose, kurie įvyks vasarį, tačiau dabar Ehudo Barako ir Tzipi Livni reitingai smarkiai auga. Tai eilinis karas, padėsiantis laimėti rinkimus.

Naftos kartelis OPEC per aukščiausio lygio susitikimą Orane (Alžyras) naftos gavybą nuo sausio 1 dienos nutarė sumažinti maždaug 2 mln. barelių per dieną. Bendras gavybos sumažinimas bus 2,2 mln. barelių, o tai sudaro 2,5–3 proc. visos pasaulio naftos gavybos. Taip tikimasi pažaboti naftos kainų nuosmukį – nuo 147 JAV dolerių už barelį liepą iki 44 dolerių dabar. Laikraštis „The Financial Times“ rašo, kad, rugsėjį ją sumažinus 2 mln. barelių, nuo Naujųjų metų jos gavyba iš viso kris 4,2 mln.

Rugpjūčio mėnesį įvykdytas Rusijos karinis išpuolis Gruzijoje susilaukė stipraus tarptautinio pasmerkimo. Bene aršiausiai Maskvą kritikavo žymus Prancūzijos filosofas bei Rusijos analtikas Andre Glucksmannas.

Vytauto Didžiojo universitete vykusioje apskritojo stalo diskusijoje „Europa - senoji ir naujoji: laisvė, solidarumas ir socialinė kritika“ dalyvavo vienas Lenkijos išsivadavimo judėjimo „Solidarumas“ kūrėjų, buvęs disidentas, o dabar didžiausio Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius Adamas Michnikas. Pateikiame A.Michniko mintis apie euroskepticizmo pavojų jaunos demokratijos valstybėms.

Prancūzijoje dėl spaudos platintojų streiko antradienį neišspausdinti ir prekyboje nepasirodė pagrindiniai šalies nacionaliniai dienraščiai. Antradienį nė vieno nacionalinio laikraščio prancūzai nerado nei spaudos kioskuose, nei pašto dėžutėse. Dienraščius galima pasiskaityti tik internete arba klausytis per radiją transliuojamų spaudos apžvalgų. Generalinės darbo konfederacijos kvietimu streikininkai protestuoja prieš 2010 metais numatytas reformas.

Dienraštis „Le Parisien“ prieš prasidedant Benedikto XVI vizitui Prancūzijoje publikavo apklausos duomenis apie tai, ką prancūzai mano apie popiežių. Telefonu apklausus per tūkstantį žmonių visoje Prancūzijoje paaiškėjo, kad daugiau negu pusė iš jų turi „gerą nuomonę“ apie Benediktą XVI. Taip pareiškė 53 procentai apklaustųjų. 25 procentai apklaustųjų turi „blogą nuomonę“, o likę 22 procentai nuomonės neturėjo.

Buvusi Hagos tribunolo atstovė spaudai Lorence Hartmann kaltinama tuo, jog per buvusio Serbijos prezidento Slobodano Miloševičiaus teismo procesą atskleidė įslaptintą medžiagą. L. Hartmann neturėjo teisės atskleisti su buvusio Serbijos prezidento byla susijusių detalių. Jei bus pripažinta kalta, L. Hartmann gali susilaukti įkalinimo iki 8 metų bausmės.

Rusijos įsiveržimas į Gruziją atskleidė gilią Vakarų demoralizaciją. Būtent šio fakto suvokimas suteikė Maskvai drąsos ir paskatino Kremliaus vadovus veikti visiškai nekreipiant dėmesio į tarptautinę bendriją, rašo Prancūzijos dienraštis „Le Monde“. Debesys, besikaupiantys virš tarptautinės arenos, pranašauja, kad netrukus būsime priversti veikti – jei tik nenorime susitaikyti su visišku pavergimu – bent jau toje srityje, kuri susijusi su mumis, europiečiais, teigiama straipsnyje.

Ką bekalbėtų Aleksandras Lukašenka, Baltarusija balansuoja ties ekonominio nuosmukio riba, o kaltininko toli ieškoti nereikia, rašo dienraštis „Vedomosti“. Minskas įsiskolina Rusijai už dujas maždaug 45 mln. dolerių per ketvirtį. Jeigu dujų kaina augs ir toliau, tai, Baltarusijos ekonomikos ministro Nikolajaus Zaičenkos nuomone, sukels didžiulį šalies biudžeto deficitą.

Gegužės 5–6 dienomis į metinį regioninį susitikimą Vilniuje buvo susirinkę Švedijos ambasadoriai Baltijos ir Šiaurės šalyse, užsienio reikalų ministerijų pareigūnai, institucijų prie ES ir NATO atstovai, diplomatai, politikai. Pirmadienio vakarą aktyviosios Švedijos ambasadorės Lietuvoje Malin Karre pastangomis atstovybės rūmuose buvo surengta vakarienė-diskusija apie regioninį bendradarbiavimą, santykius su Rytų ir Vakarų kaimynais, šių tarpusavio santykių plėtrą.

Prestižiškiausio Prancūzijos dienraščio „Le Monde“ darbuotojai surengė jau trečią vienos dienos streiko akciją ir taip pasisakė prieš planuojamas sumažinti darbo vietas, skelbia „The Guardian“. Laikraščio profesinės sąjungos nariai 241 balsu prieš 120 pritarė, kad pirmadienį būtų surengtas streikas, o tai reiškė, jog antradienį laikraštis iš viso nepasirodė. Tai – jau trečias vienos dienos streikas, kurį „Le Monde“ darbuotojai surengė savininkams planuojant sumažinti darbo vietų skaičių.

Nors neseniai atrodė, kad po Gruzijos prezidento rinkimų Tbilisio ir Maskvos santykiai pradeda normalizuotis, nauja įtampos banga sužlugdė visas viltis, kad ginčas dėl Gruzijos ketinimų stoti į NATO ir dėl separatistinių teritorijų pamažu blėsta. Incidentų ir grasinimų grandinė tęsiasi. Incidentas įžiebė konfliktą Balandžio 20-ąją virš Abchazijos buvo numuštas nepilotuojamas žvalgybinis lėktuvas.

Garsaus Prancūzijos dienraščio „Le Monde“ personalas pirmadienį pradėjo streiką, protestuodami prieš planus ketvirčiu sumažinti žurnalistų etatus ir išparduoti kelis žurnalus. Tai tik antras kartas, kai nuostolingai dirbančio laikraščio, įkurto 1944 metais, žurnalistai neišėjo į darbą. Pirmą kartą jie dalyvavo streike 1976 metais, kai vyko šalies dienraščių darbuotojų protestai.

Prancūzijos prezidentas Nicholas Sarkozy boikotuos Pekino olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją, jeigu Kinija nepradės atviro dialogo su Dalai Lama ir neišlaisvins politinių kalinių, šeštadienį pranešė laikraštis „Le Monde“. Valstybės sekretorė žmogaus teisių reikalams Rama Yade sakė laikraščiui, kad šios sąlygos yra „būtinos“, kad N.Sarkozy atvyktų į Olimpinių žaidynių atidarymą Pekine.

 Išgėrę lietuvis ir dar du lenkai ketvirtadienį sulaikyti Paryžiuje, kai į Dubliną turėjusiame skristi lėktuve pareiškė, kad turi sprogmenų, praneša prancūzų „Le Monde“, praneša Lrt.lt.„Vienas jų nepakluso stiuardesės nurodymams. Jis atsisakė nusivilkti paltą ir pareiškė, kad „apskritai mano striukė pernelyg didelė, nes po ja bomba“, – teigė įvykio liudininkas.Todėl pilotas informavo skrydžių bokštą, jog gauta grasinimų susprogdinti lėktuvą ir sustabdė kilimą.

Prancūzijos dienraštis „Le Monde“ paskelbė interviu su vienu žymiausių šiuolaikinių Amerikos rašytojų Rayumi Bradbury'iu, kuris prisipažino norįs būti palaidotas Marse.

Vieni svarbiausių 2008 m. ES įvykių – Lisabonos sutarties pasirašymas ir naujų valstybių įsijungimas į Šengeno erdvę – nevienareikšmiškai vertinami ir pačioje Europoje, ir už Atlanto. JAV dienraštyje „The Washington Times“ paskelbtame redakciniame straipsnyje atkreipiamas dėmesys į didelį atotrūkį tarp vieningą valstybę kuriančių ES politikų ir jų rinkėjų.

Amerikos ekonomikai vienu ir tuo pat metu gresia nuosmukis ir infliacija – sprogstamasis mišinys, pats baisiausias centrinių bankų košmaras, vadinamas stagfliacija, rašo Prancūzijos dienraštis „Le Monde“. 1973-aisiais, per naftos krizę, toks mišinys išsivysčiusiose pramoninėse valstybėse išsprogdino kainas ir daugelį žmonių paliko be darbo. Žodį „stagfliacija“ šių metų gruodžio 16 dieną, duodamas interviu televizijai, ištarė Alanas Greenspanas, buvęs JAV Federalinės rezervų sistemos vadovas.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ekspertų vertinimais, Iranui prireiks nuo 3 iki 8 metų atominei bombai sukurti. Tai Prancūzijos dienraščiui „Le Monde“ pareiškė TATENA vadovas Mohamedas El Baradei’us. Jis pabrėžė, kad panašios nuomonės dėl Irano branduolinės programos galimybių yra “visos žvalgybos tarnybos”. Tačiau TATENA vadovas pabrėžė, kad tai tik teorinės prielaidos, nes organizacija neturinti duomenų, kad Iranas iš tikrųjų siekia sukurti branduolinį ginklą.

„Ar mes artėjame prie blondinių išnykimo?“ – neseniai savo puslapiuose retoriškai teiravosi Prancūzijos dienraštis „Le Monde“. Jo teigimu maždaug 2200 metais Suomijoje gims paskutinė planetoje blondinė. Pirmą kartą ši nerimą kelianti tema buvo pradėta aptarinėti 2002 metais, tačiau nepaisant didelio susidomėjimo genų mįslė tebėra neįminta, teigia Italijos dienraštis „La Repubblica“. Pasak jo, tai, kad paskutinis pasaulyje žmogus aukso spalvos plaukais asocijuojasi su moterimi, tėra fikcija.

„Buvusi Prancūzijos futbolo žvaigždė Zinedinas Zidanas (Zinédine Zidane) penktadienį atvyko į Indonezijos sostinę Džakartą, kur jį pasitiko šalies prezidentas Susilo Bambang Yudhoyono“,– praneša „Le Monde“.„Dėkoju jums už šiltą sutikimą“,– kalbėjo Z. Zidanas pokalbyje su Indonezijos prezidentu.– „Atvykau čia pirmą kartą ir tikiuosi, kad man čia patiks“. Šalies prezidentui jis padovanojo mėlynus, 10-uoju numeriu pažymėtus, marškinėlius. Žr. video.

Žinomo prancūzų laikraščio „Le Monde“ žurnalistai slaptu balsavimu pasisakė už tai, kad vyriausiasis redaktorius Jan-Marie Colombani nebebūtų išrinktas į tą postą. Kaip praneša „The Guardian“, Colombani padavė paraišką dar šešeriems metams, bet jam buvo atsakyta. Tuo tarpu laikraščio akcininkai balsavo už vyriausiojo redaktoriaus paskyrimą, tačiau šį sprendimą vetavo žurnalistai. Anksčiau žurnalistai kaltino vyriausiąjį redaktorių autoritarizmu.

Rusija negalės pakeisti JAV planų dėl priešraketinės gynybos sistemos komponentų dislokavimo Lenkijoje, pareiškė JAV valstybės sekretorės pavaduotojas Nicholas Burnsas. Duodamas interviu prancūzų dienraščiui „Le Monde“, jis „nepagrįstais“ pavadino Maskvos nuogąstavimus dėl priešraketinės gynybos sistemos, nes 10 raketų perėmėjų dislokavimas esąs grynai gynybinio pobūdžio. Pasak jo, šis projektas negali būti pertvarkytas į puolamąjį. „Rusams reikėtų dar kartą patikrinti turimą informaciją.

Kartais politikai moja kirviu – ir pataiko į savo pačių koją. Pavyzdžiui, mano nuomone, Lietuvoje dviejų labai gerbtinų partijų pirmininkai nepakankamai anksti pasitraukė iš pirmininko posto – ir tuo nemenkai pakenkė savo partijų prestižui. Tokiais atvejais džiaugiasi tų partijų priešai ir liūdi jų draugai.