le monde

Sudane šiandien paskelbta apie įvykdytą perversmą. Vietos žiniasklaida praneša apie prezidento Omaro al Bashiro ir jo artimiausios aplinkos suėmimą ar pasitraukimą į užsienį. Vakaruose šis diktatorius jau seniai yra vadinamas karo nusikaltėliu, vienu iš blogiausių šių laikų diktatoriumi ir tarptautinių teroristinių islamistų organizacijų rėmėju.

Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Mike'as Pompeo ketvirtadienį paragino Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą „nedelsiant paleisti“ kalinamą ukrainiečių režisierių Olehą Sencovą, kuris jau ilgiau nei tris mėnesius badauja. Kremliaus oponentas 42 metų O. Sencovas buvo sulaikytas Kryme 2014-aisiais, kai Rusija aneksavo šį Ukrainai priklausantį pusiasalį. Gegužę bado streiką paskelbęs kino kūrėjas, kurio sveikata sparčiai blogėja, laikomas griežto režimo kolonijoje Sibire.

Prancūzijos aukščiausio rango pareigūnams trečiadienį vėl teks atsakinėti į įstatymų leidėjų klausimus apie vieno iš prezidento apsaugos vadovų smurto išprovokuotą skandalą, supurčiusį Emmanuelio Macrono vyriausybę. Tuo tarpu pats prezidentas nutraukė savo tylą dėl šio skandalo ir pareiškė, kad jam tenka visa atsakomybė už šį reikalą.

Būdamas 93 metų pirmadienį savo biure Eliziejaus laukuose mirė prancūzų milijardierius, žinomas verslininkas ir įtakingas konservatyvus politikas Serge'as Dassault, skelbia dienraštis „Le Monde“. Pranešama, kad jis mirė nuo širdies nepakankamumo.

Prancūzijoje policininkas gatvėje Paryžiaus priemiestyje nušovė tris asmenis ir nusišovė pats, skelbia vietos žiniasklaida. Pranešama, kad tai buvo buitinis konfliktas. Skelbiama, kad vyras nušovė savo merginos tėvą ir du praeivius. Jo mergina, jos motina ir sesuo buvo sužeistos. Vėliau vyras nusišovė. Incidentas įvyko šiauriniame Sarselio rajone, skelbia BBC. Pranešama, kad konfliktas kilo po to, kai mergina pranešė paliekantį policininką.

Pasaulį sudrebinęs žurnalistinis tyrimas, kurio metu buvo paviešintas milžiniškas mokesčių lengvata padedančios pasinaudoti bendrovės „Appleby“ duomenų kiekis, iš naujo į informacinį paviršių iškėlė svarbų „mokesčių rojaus“ klausimą. Tiksliau, kaip teigiama leidinyje BBC, iškeltas klausimas dėl žalos, kurią šios mokestinės lengvatos daro ekonomikai.

Estijos, Lietuvos ir Latvijos ambasadoriai Paryžiuje kreipėsi į prancūzų laikraštį „Le Monde“ su prašymu savo straipsniuose nebevadinti jų šalių „buvusiomis sovietinėmis respublikomis“. „Būtume labai dėkingi, jei jūsų straipsniuose daugiau nebebūtų vartojamas terminas „buvusios sovietinės respublikos“, ir kad šie tarptautiniu lygiu pripažinti istoriniai faktai būtų atspindėti tinkamu būdu“, – sakoma diplomatų laiške, adresuotame „Le Monde“ redaktoriui Lucui Bronnerui.

Ar Marine Le Pen gali tapti Prancūzijos prezidente? Kai kurie analitikai mato tik nedideles jos galimybes, bet kraštutinių dešiniųjų kandidatė, regis, užtikrintai siekia paneigti išankstines prognozes. „Mes galime laimėti. Galėčiau pasakyti dar stipriau: mes laimėsime“, - televizijai „France 2“ pirmadienio vakarą užtikrintai sakė M.Le Pen. Prieš imigrantus nusistačiusiai politikei nepavyko laimėti pirmojo sekmadienį vykusio prezidento rinkimų turo. Ji užėmė antrą vietą su 21,3 proc.

Sprogstamąjį užtaisą nešusi bepilotė skraidyklė, valdoma džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) kovotojų, užmušė du kurdų kovotojus ir sužeidė du Prancūzijos specialiųjų pajėgų narius per neįprastą ataką kurdiškame Irako regione, trečiadienį pranešė du politiniai šaltiniai. Šis incidentas įvyko spalio pradžioje prie Arbilio miesto Irako šiaurėje. Apie jį buvo pranešusi Prancūzijos žiniasklaida, bet nei armija, nei Gynybos ministerija šios informacijos nepatvirtino.

Prancūzijos premjeras penktadienį pareiškė esantis „atviras“ pasiūlymui laikinai uždrausti finansuoti šalies mečetes lėšomis iš užsienio, kai šalį supurtė virtinė išpuolių, dėl kurių atsakomybę prisiėmė džihadistai.

Europiečiai turės gerokai pasistengti, kad išvestų Europos Sąjungą iš slogios atmosferos po ketvirtadienį Britanijoje įvyksiančio referendumo dėl tolesnės narystės Bendrijoje, kai visuomenė yra nusistačiusi prieš didesnę integraciją, o Berlynas ir Paryžius nesutaria, kokiu keliu reikės pasukti.

Visas įslaptintų dokumentų paketas, nutekintas JAV žvalgybos kontraktininko Edwardo Snowdeno, bus atvertas žurnalistams ir organizacijoms, norinčioms bendradarbiauti su žiniasklaidos organizacija, gavusią tą informaciją.

Per pastaruosius 10-20 metų pasaulyje demokratijos liko mažiau. Politinių modelių rinkoje liberalios demokratijos reitingai krenta. Skirtingose demokratijose taip pat stebimas atoslūgis: kai kurios šalys tampa mažiau laisvomis, rašo Alainas Frachonas „Le Monde“ leidinyje. Prieš 25 metus krito Berlyno siena. Nelsonas Mandela išėjo iš kalėjimo. Čilės prezidentas Augustas Pinočetas pasitraukė iš valdžios. Maskvoje Michailas Gorbačiovas pravėrė duris: SSRS satelitai įgavo laisvę.

Prancūzijos ultradešiniųjų lyderės Marine Le Pen padėjėjai sukūrė „išmoningą ofšorinę sistemą“ pinigams slėpti, antradienį pranešė dienraštis „Le Monde“, skelbdamas naujausią paviešinimą po „Panamos popierių“ nutekinimo.

Belgijos sostinės metropoliteno stotyje šią savaitę susisprogdinęs mirtininkas tikriausiai ten buvo su bendrininku, kuris tikriausiai tebėra laisvėje, ketvirtadienį pranešė nacionalinis transliuotojas RTBF ir Prancūzijos dienraštis „Le Monde“. Žiniasklaidos pranešimuose, kuriuose cituojami neįvardyti šaltiniai, sakoma, kad tas įtariamasis antradienį buvo nufilmuotas apsaugos kamerų Briuselio metropoliteno stotyje, nešantis didelį krepšį ir einantis šalia Khalido El Bakraoui, kurį prokurorai įvar...

Interviu leidiniui „Die Welt“ buvęs šachmatų čempionas ir dabartinis Rusijos opozicijos atstovas Garis Kasparovas papasakojo apie tai, kokią Rusiją jis mato valdant Vladimirui Putinui. Šiuo metu aktyvistas vieši Vilniuje, kuriame organizuoja „Rusijos forumą“ – renginį, skirtą šios šalies problemoms ir ateities perspektyvoms aptarti.

Prancūzija ketvirtadienį minės teroro atakos prieš Prancūzijos satyrinį savaitraštį „Charlie Hebdo“, po kurios šis blėstančio populiarumo leidinys tapo pasauliniu žodžio laisvės simboliu ir paskatino milijonus žmonių išeiti protestuoti į Prancūzijos gatvės, pirmąsias metines. Kruvina ataka pradėjo virtinę džihadistų išpuolių, kurių kulminacija buvo lapkričio 13-osios žudynės Paryžiuje.

Graikijos premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) pirmadienį užsipuolė šalies skolintojus, esą reikalaujančius vykdyti „absurdiškas“ reformas, kurios tik stabdo pažangą derybose dėl sutarties, turinčios apsaugoti šalį nuo nemokumo.

Indijos premjeras Narendra Modi (Narendra Modis), penktadienį pradėjęs vizitą Paryžiuje, tikisi susitarti dėl 63 Prancūzijos gamybos naikintuvų „Rafale“ įsigijimo už 7,2 mlrd. eurų (7,7 mlrd. JAV dolerių), pranešė dienraštis „Le Monde“. Indijos pareigūnai patvirtino, kad per N.Modi vizitą Paryžiuje bus dedamos didelės pastangos susitarti dėl „Rafale“ pirkimo. Vienas šaltinis nurodė, kad galutinė sutartis galbūt dar nebus sudaryta, bet Indijai gali pavykti susitarti dėl palankesnių sąlygų.

Prancūzijos „Nacionalinio fronto“ frakcija, kuriai vadovauja Marine Le Pen gavo pinigų iš Maskvos už prorusiškos politikos palaikymą. Pavyzdžiui, Kremlius ją apdovanojo už Krymo pusiasalio aneksiją. Apie tai rašo prancūzų „Le Monde“, kurie remiasi savaitgalį paviešintais dviejų Kremliaus valdininkų SMS susirašinėjimo žinutėmis, kuriuos publikavo „Anonymous International“ programišiai.

Putinologų nuomonės dėl to, kas iš tiesų toks yra rusų prezidentas skiriasi, rašoma „Le Monde“. Vladimiras Putinas intriguoja, neramina, įkalina (kai kuriuos), gąsdina. Kas slepiasi už to blyškaus veido, blankių žydrų akių, aukštos kaktos, už tos manieringos elgsenos, balansuojančios tarp arogancijos ir kuklumo, brutalumo ir apsimestinio mandagumo? Norėtųsi žinoti. V. Putinas su mumis ilgam. Jis į valdžią atėjo jau prieš 15 metų. Pasilikti nusiteikęs dar 15-ai.

Buvęs Didžiosios Britanijos bankininkystės milžino HSBC darbuotojas, nutekinęs didžiulį paketą konfidencialių dokumentų, esą rodančių, kaip šis bankas padėdavo savo turtingiems klientams išvengti milijonų dolerių mokesčių, antradienį perspėjo, kad ta sensacinga informacija tėra ledkalnio viršūnė. Paviešinti failai pirmadienį supurtė visą pasaulį, atkreipdami dėmesį į turtingiausiųjų elito finansines machinacijas.

Tarptautinė tiriamosios žurnalistikos organizacija ICIJ paviešino nutekintų HSBC banko duomenų ataskaitas. Paviešintos sąskaitos, kurių bendra suma – 100 mlrd. dolerių, yra susijusios su daugiau nei 100 tūkst. fizinių bei juridinių asmenų iš 200 šalių.

Po siaubingo išpuolio prieš žodžio laisvę Paryžiuje žurnalistas, daugelio leidinių redaktorius Matthew Welchas, pasidalino savo pastebėjimais, kodėl nė vienas iš mūsų nesame Charlie. Viena iš spontaniškai kilusių socialinių tinklų reakcijų į skerdynes „Charlie Hebdo“ redakcijoje vakar buvo „Twitter“ tinkle išplatintas hashtagas #JeSuisCharlie („Aš esu Charlie“). Tai žavius sentimentus keliantis, dabar jau klasika tapusio po 9/11 įvykių „Le Monde“ išleisto „Nous sommes tous Americains.

Eilinių diplomatų į Lietuvą Rusija nesiunčia. Politikų nuomone, šios taisyklės laikomasi nuo diplomatinių santykių tarp Rusijos ir Lietuvos užmezgimo. Pagal diplomatų ir apskritai darbuotojų skaičių Rusijos ambasada smarkiai lenkia visų kitų Lietuvoje veikiančių šalių ambasadas. Vieša paslaptis, kad šioje ambasadoje rado prieglobstį ir kaimyninės valstybės žvalgybų tarnybos, tačiau ir per jų rėtį į viešumą prasiskverbia pikantiški diplomatų nuotykiai bei intrigos.

JAV milijardierius investuotojas George'as Sorosas (Džordžas Sorošas) ketvirtadienį perspėjo, kad Rusija kelia grėsmę Europos išlikimui, griežtai kritikuodamas Europos Sąjungos (ES) atsaką į Ukrainos krizę.

 Ukraina pravedė Europai gerą demokratijos pamoką, teigiama prezidento rinkimų komentaruose Vakarų spaudoje. Ukrainiečiai balsavo už judėjimą į vakarus, tačiau kokį lyderį jie išsirinko? Gudrų oligarhą ir prisitaikėlį, teigia „Le Monde“. P. Porošenka įkūnija tipinius Ukrainos politikos bruožus, kuriuose visuomeniniai ir asmeniniai interesai neatskiriami vienas nuo kito.

Lenkijos užsienio reikalų ministras antradienį paragino Prancūziją atšaukti 1,2 mlrd. eurų sutartį dėl „Mistral“ klasės jūrų desanto laivų pardavimo Rusijai ir pareiškė, kad jie kels grėsmę rytinės Europos šalims. Jungtinės Valstijos ir kai kurios Europos partnerės ragina Paryžių peržiūrėti susitarimą dėl modernios karinės technikos pardavimo Maskvai po Rusijos veiksmų Ukrainoje ir jos kovą įvykdytos Krymo aneksijos.

Prancūzijos dienraštis „Le Monde“ neteko daugumos savo vyriausiųjų redaktorių, kurie antradienį išėjo iš darbo susipykę su dienraščio vadovybe dėl reformų redakcijoje. „Dėl pasitikėjimo ir ryšių su redakcijos vadovybe stokos negalime atlikti savo kaip vyriausiųjų redaktorių pareigų“, – sakoma septynių laikraščio redaktorių laiške vadovybei. Pasak jų, jie yra pasiruošę dirbti, kol bus paskirta juos pakeisianti komanda, kad nepakenktų laikraščio leidimui.

Ukraina yra atsidūrusi prie karo slenksčio, perspėjo Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) perspėjo duodamas interviu, kuriuos antradienį paskelbė keturi Europos laikraščiai. Dešimtys žmonių praeitą savaitę žuvo pietiniame Odesos uostamiestyje, prorusiškiems kovotojams susirėmus su Kijevo provakarietiškos vyriausybės šalininkais, o Ukrainos pajėgos kaunasi su separatistais, kontroliuojančiais keliolika miestų rytiniame regione.

Europos ryškiausių intelektualų susirinkimas Paryžiuje, kuriame turėjo būti pasiūlyti būdai, kaip kontinentui išbristi iš krizės, atskleidė, kad Europai būtinai reikia naujų mąstytojų, rašo „Der Spiegel“. Sausio 28 d. Paryžiuje vykusiame iškiliausių Europos intelektualų susirinkime „Europa ar chaosas?“ dalyvavo vienas garsiausių Prancūzijos filosofų Bernardas-Henri Lévy, Italijos rašytojas Umberto Eco, jo kolega iš Vengrijos György Konrádas, Ispanijos žurnalistas Juanas Luisas...

Vakar, susmukęs rytinės spaudos peržiūros metu, mirė Prancūzų dienraščio Le Monde vyriausiasis redaktorius Erik Izraelewich. 58-ių E. Izraelewichiui, nepaisant darbuotojų suteiktos pagalbos, jau nuvežus į ligoninę, buvo konstatuota mirtis. E. Izraelewich perėmė vyr. redaktoriaus vietą 2011 metų vasarį, ateidamas į "Le Monde" kartu su naujais dienraščio savininkais. Jis pradėjo žurnalistinę karjerą 1986-ais "La Monde", dirbo ten iki pat 2000-ųjų.

Prancūzijos laikraštis „Le Monde“ rašo, kad gavo konfidencialius policijos tyrimo dokumentus, iš kurių matyti, jog Tulūzoje žmones šaudęs ekstremistas Mohamedas Merah nebuvo vienišius ekstremistas, praneša BBC. Policijos dokumentuose teigiama, kad M. Merah 1 800 kartų skambino daugiau nei 180-čia numerių 20-yje šalių. Be to, jis kelis kartus keliavo į Artimuosius Rytus ir Afganistaną. 24 metų amžiaus M. Merah kovo mėnesį nužudė tris karius ir keturis žydus, įskaitant tris vaikus.

Dėl Prancūzijos spaustuvių darbuotojų streiko liepos 5 dieną šalis liko be laikraščių. Dauguma leidinių nemokamai publikuoja savo numerius pdf formatu internete. Kaip skelbia Pasaulio leidėjų asociacija (WAN-IFRA), skelbti streiką spaustuves paskatino masinis darbuotojų atleidimas.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Lorenas Fabiu (Laurent Fabius) antradienį atmetė karinės intervencijos Sirijoje galimybę, nes kiltų didelė grėsmė, kad konfliktas išplis. „Sirijos kariuomenė galinga. Jokia valstybė nėra pasiruošusi svarstyti sausumos intervencijos šiuo metu. Rizika, kad konfliktas išplis visame regione, ypač Libane, būtų per didelė“, - interviu Prancūzijos dienraščiui „Le Monde“ sakė L. Fabiu.

Į klausimą „Kas yra holokaustas?“ vieno iš televizinių žaidimų dalyvės Evegenija ir Ksenija Karatyginos neužtikrintai atsako: „Kažkas su kanceliarija... Ne, tai yra klijai tapetams.“ Ar šių dvynių atsakymas yra Rusijos švietimo spraga domėjosi „Le Monde“, praneša „Inopressa“. „Holokausto“ fondo prezidentė Alla Gerber buvo sukrėsta šio epizodo. Jis susitiko su sesėmis Karatyginomis ir konstatavo, kad „sovietiniai ideologiniai rėmai 20 metų po Sovietų Sajungos žlugimo niekur nedingo.

Kitą savaitę baigsis Nicolas Sarkozy kadencija Prancūzijos prezidento poste, ir jis neteks teisinės neliečiamybės. „The Telegraph“ rašo, kad tuomet jam grės apklausos daugybėje partijos finansavimo ir korupcijos bylų. N. Sarkozy sakė, kad palikęs prezidento postą pasitrauks iš politikos. Jis ketina tęsti teisininko karjerą. N. Sarkozy gegužės 15 dieną neteks prezidento posto, o po mėnesio - ir teisinės neliečiamybės.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ketvirtadienį paskutinį kartą prieš sekmadienį vyksiančius prezidento rinkimus kreipėsi į kraštutinių dešiniųjų kandidatės šalininkus po trečiadienį įvykusių televizijos debatų su varžovu Francois Hollande. F. Hollande per trečiadienį beveik tris valandas trukusius debatus buvo ramus ir šaltakraujiškas, tuo tarpu N. Sarkozy pasirodė sunerimęs ir įsitempęs. Apžvalgininkų teigimu, televizijos debatai, kuriuos stebėjo 17,8 mln. žmonių iš 44,5 mln.

Po serijinio žudiko Tulūzoje žūties pasigirdo kritika operaciją surengusioms Prancūzijos specialiosioms pajėgoms. Būtina paklausti, kodėl policijos elitiniam daliniui „Raid“, kuris yra „geriausias“ prancūzų policijos dalinys, nepavyko vieno vienintelio žmogaus suimti gyvo, laikraščiui „ Ouest France“ sakė kito šalies specialiojo policijos būrio įkūrėjas Christianas Prouteau.

„Jis laukė kovotojo pozoje, su tvirtų pasiryžimu“, – interviu „Le Monde“ pasakoja eltinio Prancūzijos policijos padalinio, kuris vykdė operaciją prieš užsibarikadavusį teroristą Mohammedą Merahą, vadovas Amaury de Hauteclocque'as. Pasak jo, 32 valandas trukusios operacijos metu šturmo laiką labiau pasirinko pats M. Merahas, o ne Prancūzijos policija. „Mes iki paties galo bandėme su juo susitarti dėl pasidavimo. Tačiau vėlų trečiadienio vakarą jis pareiškė, kad mirs su ginklu rankose.

Teroristinė organizacija „Al Qaeda“ islamo Magribe ketvirtadienį nusiuntė grasinamuosius elektroninius laiškus Prancūzijai, Didžiajai Britanijai, Nyderlandams ir Švedijai, rašo „Le Monde“. Laiškuose reikalaujama nedalyvauti būsimoje Malyje pagrobtų įkaitų europiečių vadavimo operacijoje. Malyje 2011 metais buvo pagrobti penki Europos šalių piliečiai, tarp jų – du prancūzai.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy interviu dienraščiui „Le Monde“ teigė, kad Europa jokiu būdu negalėjo priimti Didžiosios Britanijos nuogąstavimų dėl naujų finansų sektoriui skirtų taisyklių. Interviu N. Sarkozi taip pat pažymėjo esąs patenkintas Europos centrinio banko (ECB) veiksmais, skirtais pagerinti bankų likvidumą ir išvengti kreditų krizės. N. Sarkozy tikisi, kad ECB veiksmai padės sumažinti nepagrįstą nerimą dėl valstybių skolų.

Jei Prancūzijos prezidento rinkimai vyktų dabar, dabartinis šalies vadovas Nikolia Sarkozi (Nicolas Sarkozy) pralaimėtų socialistui Fransua Olandui (Francois Hollande), rodo dienraščio „Le Monde“ atlikta apklausa, kurios rezultatus skelbia agentūra AP. Pateiktais duomenimis, konservatorius N. Sarkozi antrajame rinkimų rate surinktų 40 proc. balsų, o jo konkurentas F. Olandas - 60 proc. F. Olandas pastaruoju metu buvo kritikuojamas dėl prastos savo rinkimų kampanijos pradžios.

Milijardierius bankininkas iš Rusijos panūdo įsigyti elitinį Prancūzijos laikraštį „Le Monde“. Prancūzijoje jau dabar diskutuojama, ar naujasis savininkas norėtų ir sugebėtų užtikrinti laikraščio redakcijos nepriklausomybę. 43 metų Glebo Fetisovo, kuriam priklauso bankas „My Bank“, turtas yra vertinamas 1,3 mlrd. dolerių ir turtingiausių Rusijos žmonių sąraše jam tenka 42 vieta.

Kiekvienas gali prisiminti, ką jis darė tuo metu, kai griuvo Berlyno siena. Tiesa, panašu, kad Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy to padaryti vis tik negali. N. Sarkozy savo profilyje, esančiame socialiniame tinkle „Facebook“, pareiškė 1989 metų lapkričio 9 dieną dalyvavęs nuverčiant Berlyno sieną. Buvo netgi paskelbta nuotrauka, kurioje 34 metų būsimasis Prancūzijos vadovas užfiksuotas griaunantis Šaltojo karo simboliu tapusį simbolį.

Viltys rasti atlanto vandenyne nuskendusio „Air France“ lėktuvo juodąsias dėžes bent jau kuriam laikui žlugo. Po išsamesnio tyrimo buvo pranešta, kad vandenyne aptikti silpni signalai nesklinda iš sudužusio orlaivio juodųjų dėžių. Anksčiau buvo pranešta, kad Prancūzijos kariniai laivai aptiko Atlanto vandenyne pradingusių kompanijos „Air France“ lėktuvo juodųjų dėžių signalus.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy atšaukė oficialų vizitą į Švediją. Anot Prancūzijos spaudos, jis taip reagavo į Turkijos narystei pritariančio Švedijos užsienio reikalų ministro žodžius. Pasak naujienų agentūros AFP, N. Sarkozy ateinantį antradienį turėjo susitikti su Švedijos premjeru Fredriku Reinfeldtu, tačiau likus vos kelioms dienoms iki vizito jį atšaukė. "Scanpix" nuotr.

Ieškodamas analizės apie Rytų Europos šalių galimybes išbristi iš pasaulį apėmusios ekonominės krizės, netikėtai susidūriau su įdomiu vertinimu. Vokiečių „Die Zeit“ rašo: „Prieš 20 metų, iširus sovietinei imperijai, ta pati Europa Lenkijai ir Vengrijai, Baltijos šalims ar Bulgarijai buvo laisvės, atvirumo ir šviesios ateities įsikūnijimas, o dabar ji į šias pokomunistines valstybes žvelgia suraukusi antakius“ (http://www.zeit.

Vasario 25-ąją pirmą kartą kreipiantis į Amerikos kongresą Jungtinių Valstijų prezidentui Barackui Obamai teko labai skrupulingai, kruopščiai apgalvoti retoriką. Tiesa, dar rinkimų kampanijos metu visi pripažino, kad dėl retorikos ponas B. Obama turi mažiausiai rūpesčių. Bet įtikinamai kalbėti yra viena, o mėginti išjudinti įstrigusią didžiausią pasaulio ekonomiką – vis dėlto visai kita.