lb

Nors per pastaruosius 20 metų Lietuvoje pragyvenimo lygis padidėjo daugiau nei pustrečio karto, tačiau atotrūkis tarp Lietuvos apskričių vis dar yra didelis. Sostinėje pragyvenimo lygis jau viršija Europos Sąjungos vidurkį, bet regionų dar laukia ilgas kelias iki europietiško gyvenimo lygio. Viena iš alternatyvų, galinčių sutrumpinti šį kelią ir sparčiau kelti regionų gyventojų pragyvenimo lygį ir gerovę – eksportuojančiojo sektoriaus, ypač apdirbamosios gamybos, plėtra mažosiose apskrityse.

Lietuvos banko (LB) Priežiūros tarnybos, prižiūrinčios  finansų įstaigas, vadove ketinama skirti centrinio banko valdybos nario Mariaus Jurgilo patarėją Jakateriną Goviną. Tai BNS patvirtino du nesusiję šaltiniai. Pati J. Govina ir LB šios informacijos BNS nei patvirtino, nei paneigė. „Konkursas į Priežiūros tarnybos direktoriaus vietą yra baigtas, tačiau sprendimai bus priimti ir viešinami baigus visas procedūras“, – BNS nurodė centrinis bankas.

Lietuvos bankas už šiurkščius pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų pažeidimus skyrė MisterTango, UAB, 245 tūkst. Eur baudą ir prevencijos tikslu apribojo veiklą. „Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijai finansų įstaigose Lietuvos bankas skiria ir ateityje skirs ypatingą dėmesį. MisterTango bendrovėje rasta šiurkščių ir sistemingų pažeidimų, kai kurie iš jų buvo pakartotiniai.

Lietuvos banko valdyba išdavė elektroninių pinigų įstaigos licenciją jungtinei Didžiosios Britanijos kapitalo įmonei „Opal Transfer EU“.  Turėdama licenciją, bendrovė galės savo klientams teikti elektroninių pinigų leidimo, išpirkimo ir tam tikras mokėjimo paslaugas, pranešė Lietuvos bankas.

 Prekybos karai kelia riziką atvirai Lietuvos ekonomikai, todėl būtina laikytis atsakingos ekonominės ir fiskalinės politikos, įsitikinęs Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas. Pasauliniame Toronto forume Kanadoje kalbėjęs Vitas Vasiliauskas teigė, kad tarptautinės prekybos įtampa auga, jos daroma žala pasaulio ekonomikai tampa vis akivaizdesnė, tad politikos formuotojai turi imtis kolektyvinių sprendimų, kad būtų išvengta dar niūresnių padarinių.

Atsakydamas į mano sausio 19 dienos užklausimą, Lietuvos bankas paneigė sausio 17 dieną spaudos konferencijos metu Seimo nario Ramūno Karbauskio viešai paskleistą informaciją, kad išperkamoji automobilių nuoma su įmone nesusijusiems fiziniams asmenims yra įprastinė UAB „Agrokoncernas“ įmonės praktika.

Lietuvos banko (LB) vadovas pareiškė, kad „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio valdomas „Agokoncernas“ turi turėti vartojimo kredito davėjo statusą, jei jis teikia lizingo paslaugas. „Jeigu tai įprastinė įmonės veikla, tai, be jokios abejonės, ji turi turėti vartojimo kredito davėjo statusą, turi praeiti pro mūsų filtrą. Jeigu kalbama apie atsitiktinį sandorį, tai įstatymas čia neveikia“, - penktadienį Lietuvos televizijai teigė Vitas Vasiliauskas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė iš Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko pavaduotojos pareigų atleido į Seimą išrinktą Ingridą Šimonytę. Konservatorių kandidatė išrinkta vienmandatėje Antakalnio apygardoje pirmajame rinkimų ture. Prezidentūra pranešė, kad Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko teikimu pasirašė dekretą, kuriuo nuo spalio 31 dienos atleido I.Šimonytę iš pareigų. Buvusi finansų ministrė I.Šimonytė LB pirmininko pavaduotoja pradėjo dirbti 2013 metų liepą.

Lietuvos bankas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl galimo „Lietuvos ryto“ šmeižto, sakydamas, kad šios grupės žiniasklaidos priemonės paskelbė „išgalvotų arba suklastotų“ centrinio banko darbuotojo pokalbių išklotines. Lietuvos bankas teigia, kad „Lietuvos ryto“ laikraštyje, naujienų portale ir televizijoje pastaruosius du mėnesius buvo sistemingai pateikiamos melagingos šmeižikiško pobūdžio žinios apie tariamus neteisėtus Lietuvos banko tarnautojų veiksmus.

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas, kurio kadencija netrukus baigiasi, neatskleidžia, ar sieks likti poste antrai kadencijai. „Matote, šiuo klausimu kažkokių svarbių naujienų aš neturiu, ir kolegos, kaip ne kartą esate įsitikinę, kai turime svarbių naujienų, jas pranešdavome“, - antradienį paklaustas, ar norėtų, kad prezidentė jį vėl siūlytų Seimui skirti į šį postą, sakė centrinio banko valdybos pirmininkas V.Vasiliauskas.

Lietuvos valdžia tvirtina, kad, litą keičiant euru, kainos kils minimaliai, tačiau „nesisteminiai “ ekonomistai tuo abejoja. Anot jų, per ilgesnį laiką kai kurios kainos gali pakilti keliais procentais.

Lietuvos banko valdyba nutarė numatomus euro įvedimo mūsų šalyje metus – 2015-uosius įrašyti į būsimų lietuviškų apyvartinių euro monetų ir centų nacionalinę pusę, rašoma pranešime spaudai. Įvedus eurą, tokios monetos kaip mokėjimo priemonė galios visoje euro zonoje. Lietuva dar nėra sulaukusi jokio oficialaus sprendimo, ar galės nuo 2015 m. įsivesti eurą. „Pirmieji 2015 metų laidos eurų su lietuviška puse technologiniai pavyzdžiai turėtų būti nukaldinti jau šį pavasarį.

 Seimo vadovė, Darbo partijos pirmininkė Loreta Graužinienė sukritikavo Lietuvos banko vadovą Vitą Vasiliauską, - jos nuomone, į tokias pareigas skiriami pareigūnai turi kalbėti "argumentų" kalba, o ne užsiimti politikavimu. "Pirmiausia noriu pasakyti, kad Lietuvos banko vadovas nėra politikas, jis yra skiriamas pareigūnas. Mano nuomone, jis turi atlikti pareigas - tai, ką privalo atlikti kaip Lietuvos banko vadovas. Esu įsitikinusi, kad neturėtų kištis į politines diskusijas tokia forma.

Nuo 2015 m., kaip siekiama, Lietuvai įvedus eurą, nauda dėl prisijungimo prie euro zonos gerokai viršytų bendrosios valiutos įvedimo sąnaudas ir numatomas papildomas valstybės įmokas. Tokias išvadas pateikė Lietuvos bankas, kuris pristatė euro įvedimo poveikio šalies ekonomikai kiekybinį vertinimą.

2013 m. Lietuvos bankas pradėjo sukūręs naują struktūrą, kurios pagrindu tapo 4 specializuotos tarnybos, skirtos pagrindinėms funkcijoms vykdyti, ir viena vidaus paslaugų tarnyba. Įvykdžius pertvarką gerokai sumažėjo darbuotojų.

Tik šiek tiek daugiau nei trečdalis (37 proc.) šalies gyventojų, prieš pasirinkdami finansinius produktus, apsvarsto kelių skirtingų bendrovių pasiūlymus, maždaug penktadalis (19 proc.) – įvairius tos pačios įmonės pasiūlymus, tačiau visiškai jokių kitų pasiūlymų nesvarsto net trečdalis apklaustųjų. Tokius duomenis atskleidė Lietuvos banko inicijuotas Lietuvos gyventojų finansinės elgsenos ir raštingumo tyrimas.

Rinkimų į Seimą mėnuo visuomet atrodo išskirtinis vien dėl neproporcingai didelės politinės komunikacijos dalies bendrame informaciniame lauke. Sakoma, kad rinkimų metu daugiausia pažadama ir mažiausia padaroma per laiko vienetą, tačiau bankininkystei spalio mėnesį ši taisyklė negaliojo.

Lietuvos banko Priežiūros tarnyba apribojo Nacionalinės kredito unijos (NKU) veiklą. Ji uždraudė priimti naujus terminuotus indėlius iš neprofesionalių rinkos dalyvių sutarčių. „Tai yra tokių sutarčių, kuriose būtų nustatyta kredito unijos pareiga išmokėti indėlį praėjus tam tikram terminui.

Spalio mėnesį Lietuvos banko išorės turtas ir išorės įsipareigojimai padidėjo atitinkamai 357,3 ir 167,5 mln. litų. Mėnesio pabaigoje šie rodikliai buvo lygūs atitinkamai 22,2 mlrd. ir 227,5 mln. litų. Rezidentų indėliai Lietuvos banke per mėnesį padidėjo 15,3 mln. litų ir spalio pabaigoje sudarė 8,8 mlrd. litų. Kitų pinigų finansinių institucijų (PFI) indėliai padidėjo 167,6 mln., o centrinės valdžios - sumažėjo 152,4 mln. litų.

Bankas SNORAS veiklos sustabdymo momentu 2011 m. lapkritį klientams buvo išdavęs daugiau kaip 483 tūkst. galiojančių įvairių tipų debetinių ir kreditinių mokėjimo kortelių. Sustabdžius banko SNORAS veiklą klientai nebegali naudotis turimomis mokėjimo kortelėmis, tačiau privalo padengti turimus kreditinius įsipareigojimus. Bankroto administratorius nustatė tvarką, kaip klientai, turintys panaudotus mokėjimo kortelių kredito limitus ir įskaitytiną sumą, gali padengti savo įsipareigojimus Bankui.

Vilniaus apygardos teismas (VAT) priėmė ieškinį dėl nacionalizuoto banko SNORAS bankroto. Pasak teismo atstovo Gintauto Stalnionio, tai buvo padaryta antradienį. VAT Lietuvos banko prašymą iškelti bankroto bylą bankui SNORAS gavo pirmadienį. Pagal įstatymą, teismas priimti nutartį iškelti bankroto bylą turi ne vėliau kaip per 15 dienų nuo ieškinio priėmimo. Posėdis vyks rašytine tvarka. Prašymą nagrinės teisėjas Andžejus Maciejevskis.

„Lietuvos ryto“ televizija rodė vaizdus iš Lietuvos miestų. Gyventojai, kurių dauguma buvo garbaus amžiaus, nuo pat ryto stoviniavo prie SNORO banko skyrių. Žmonės sostinėje skundėsi, kad vos prašvitus susiruošė prie banko skyriaus Gedimino pr., tačiau pralaukę ilgą laiką buvo nuvilti. Pasirodo, laukiančių prie banko skyriaus žmonių niekas neinformavo, kad pinigai nebus išduodami, nes bankui skelbiamas bankrotas.

Lietuvos banko valdyba ketvirtadienį nusprendė banką „Snoras“ pripažinti nemokiu ir uždaryti, nes jame yra dingę gerokai daugiau turto, nei galvota anksčiau. Bankas nebus skaidomas į „gerąjį“ ir „blogąjį“, jo veikla nebus tęsiama. Toks Lietuvos banko žingsnis premjerui Andriui Kubiliui  atrodo ryžtingas ir pagrįstas, užkertantis kelią dar rimtesnėms problemoms. „Po laikinojo administratoriaus atlikto tyrimo matėsi, kad „Snoras“ savo veikloje kažin ar galėjo būti vadinamas tikru banku.