lazeris

Kvantų fizika yra mažulyčių objektų sritis, juk taip? Kuo toliau, tuo labiau tai darosi netikslus apibrėžimas. Dviems deimantams, tokio dydžio, kaip auskaro akutė, buvo suteikta vaiduokliškojo kvantinio susietumo būsena. Dviems deimantams, tokiems dideliems, kad juos galima paimti pirštais, suteikta vienoda kvantinė būsena – paprastai tokia savybė pasiekiama su daug mažesniais objektais Susietumas sujungia dviejų ar daugiau dalelių likimus – netgi jeigu jos yra toli viena nuo kitos.

Atominiai laikrodžiai yra visuotinės padėties nustatymo sistemos pagrindas, jie nustato oficialų sekundės ilgį. Jie naudoti ir sekant subatomines daleles, kurios, kaip teigiama, keliavo didesniu nei šviesos greičiu, rašo NewScientist.com. Tačiau dabar šis „pagrindinis“ laikrodis turi konkurentą. Naujas branduolinių laikrodžių gamybos metodas leidžia manyti, kad šie prietaisai galėtų būti 60 kartų tikslesni nei atominiai.

Apie mėlynas akis svajojantys rudaakiai ir rudaakės akių spalvą netrukus galės pasikeisti ne tik kontaktiniais lęšiais. Jų akys mėlynomis gali tapti nuolatinai. Tokią galimybę teikia JAV bendrovės „Stroma Medical“ išrasta  ir taikoma „Lumineyes“ technologija, paremta tam tikro dažnio lazerio impulsais.

Maskvos policija pranešė, kad ieško žmogaus, kuris galingu kišeniniu lazeriu bandė apakinti iš Maskvos Vnukovo tarptautinio oro uosto kylančio keleivinio lėktuvo pilotą, skelbia „RIA Novosti“. „Iš Maskvos į Kemerovą skridusio A320 lėktuvo pilotas sakė, kad 600 metrų aukštyje jam į akis kažkas pašvietė intensyvią žalią šviesą“, – sakė policijos šaltinis. Policija nustatė, kad chuliganas lazerio spindulį paleido iš Maskvos Novo Peredelkino rajono.

Pirmadienio vakarą skridusio iš Stokholmo į Vilnių lėktuvo pilotą pasiekė koncentruotas šviesos spindulys. Lėktuvas, anot Valstybės įmonės „Oro navigacija“ budėtojo, nepaisant incidento nusileido sėkmingai. Aviakompanijos „Estonian airlines“ pilotas, skraidinęs keleivius iš Stokholmo į Vilnių apie 23 val. taikėsi  į Vilniaus oro uosto nusileidimo taką, kai jį apakino koncentruota šviesa. Pilotas apie tai pranešė Skrydžių valdymo centrui.

Ketvirtadienio vakarą gauti du pranešimai, jog grupė jaunuolių šviečia lazeriu į lėktuvus. Pirmas pranešimas gautas apie 22 h. Dviejų lėktuvų, pakilusių iš Vilniaus oro uosto, pilotai pasiskundė esą akinami. Policija skubiai nuvyko prie rasų kapinių, iš kur galimai ir šviesta lazeriu, tačiau nieko įtartina nepastebėta.

Ketvirtadienio vakarą nenustatyti piktadariai žalios šviesos lazeriu sutemus vėl švietė į virš Vilniaus praskrendančius lėktuvus, taip bandydami sutrikdyti orlaivius valdančių pilotų regėjimą. Tai – jau trečioji diena. Pranešimos apie tokią pat veiklą Vilniaus policija gavo ir antradienį bei trečiadienį. Visus kartus šviesta panašiu laiku – apie 22 val. Šįkart, maždaug nuo 21:15 va. buvo šviečiama į dviejų praskrendančių lėktuvų pilotų kabinas. Balsas.

(Papildyta 10:02 val.) Policija aiškinasi įvykių, kai lazerio spinduliais buvo bandyta apakinti lėktuvų pilotus, aplinkybes, tačiau įtariamieji kol kas nenustatyti. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas portalui Balsas.lt sakė, kad ikiteisminis tyrimas kol kas nėra pradėtas – šiuo metu renkami duomenys ir sprendžiama, ar tai daryti.

Plačiai prieinami žalios šviesos lazeriai, dažnai veikiantys didesniu nei 8 kilometrai atstumu, tapo rimtu oro transporto bendrovių galvos skausmu. Toks lazeris, nukreiptas į oro uostuose besileidžiančių lėktuvų pilotų kabinas, gali laikinai juos apakinti ir pražudyti šimtus keleivių. Šiame vaizdo siužete užfiksuota, kaip su šia grėsme kovojama Maskvoje.

Nenustatytų tapatybių asmenys bandė lazeriu apakinti lėktuvo pilotą, kuris leidosi tarptautiniame Maskvos Domodedovo oro uoste. Tai jau trečias toks įvykis per šį mėnesį, pranešė Rusijos aviacijos agentūra. Nenustatytų tapatybių asmenys bandė lazeriu apakinti Sibiro oro linijų bendrovės lėktuvo pilotą, kuris skrido iš Sankt Peterburgo į Maskvą, jam besileidžiant Domodedovo oro uoste. Laimei, lėktuvais sėkmingai pasiekė žemę, teigė agentūra.

Tarptautinė tyrėjų komanda, dirbanti Makso Planko Kvantinės optikos institute (Max Planck Institute of Quantum Optics), sukūrė metodą, kuris leido jiems valdyti ir stebėti įgreitintus elektronus, išlekiančius iš nanosferų. Kai intensyvi lazerio šviesa sąveikauja su elektronais, esančiais nanodalelėse, sudarytose iš daugelio milijonų individualių atomų, tai tokie elektronai gali būti išlaisvinti iš nanodalelių ir įgauti didelius pagreičius.

Mokslininkai gerai supranta, kokį svarbų vaidmenį elektriniai laukai vaidina gamtoje bei techninėse srityse. Elektriniais laukais perduodami impulsai nervais bei atliekamos duomenų saugojimo operacijos kompiuteriuose. Naudojant fizikinius matavimo būdus iki šiol nebuvo įmanoma atlikti labai tikslių elektrinių laukų registravimų. Štutgarto universiteto (Vokietija) mokslininkai, pritaikę vieno defektinio centro deimantą, sugebėjo sėkmingai išmatuoti elektrinius laukus.

Elektrinės uždegimo žvakės radikaliai tikrai nepasikeitė nuo pat vidaus degimo variklio sukūrimo laikų. Tobulėjo naudojamos medžiagos, didėjo patikimumas ir tarnavimo laikas, tačiau pagrindinis principas išliko tas pats. Kuras uždegamas maža kibirkštimi tarp dviejų arti esančių elektrodų. Tokios žvakės turi vieną problemą – jos tiesiog neatlieka savo darbo pakankamai gerai. Pats naudojamas uždegimo principas neužtikrina absoliučiai tikslaus uždegimo.

Pasiūlytas būdas, kaip būtų galima su ant Žemės paviršiaus esančiu lazeriu pašalinti kosmines šiukšles. Šis naujas būdas negalėtų drastiškai pagerinti esamos blogos situacijos, tačiau juo būtų galima pasinaudoti norint apsaugoti kosmines stotis ir erdvėlaivius nustumiant nuo jų smulkesnes šiukšles. Sistema naudotų vidutinės galios lazerinį spindulį, į kosmosą nukreiptą per 1,5 m teleskopą. Fotonų sukuriamas slėgis šiukšles iš žemos Žemės orbitos švelniai nustumtų toliau.

Po šimto metų, kai pirmą kartą buvo stebėtas superlaidumas 1911 metais, grupė mokslininkų iš Oksfordo, Vokietijos ir Japonijos užregistravo superlaidumą medžiagoje po to, kai apšvietė ją galingu lazerio spinduliu.

2010–ieji į pasaulio mokslo istoriją įeis kaip atradimų, kurie pakeis XXI a. civilizacijos veidą, metai. Dirbtinis genomas Kreigas Venteris (Craig Venter) ir jo bendradarbiai pirmą kartą istorijoje „mėgintuvėlyje“ atkūrė visą mycoplasma mycoides bakterijos genomą ir perkėlė jį į kitos bakterijos, mycoplasma capricolum, apvalkalą. Taip buvo sukurta pirmoji pasaulyje dirbtinė gyvybės forma.

Technologijų pažanga keičia ir laidynes, be kurių neužauga nė viena berniukų karta. Ar būdami maži galėjom pamanyti, kad jose bus naudojami lazeriai?...

Ši 200 mW galios 532 nanometrų žalios šviesos lazerio rodyklė skirta dėstytojams, gidams, projektus užsakovams pristatantiems darbuotojams ir visiems, kam gali prireikti iki 160 kilometrų „traukiančio“ šviesos spindulio. Nuobodžiaujant juo galima sprogdinti balionus ar iš toli uždeginėti degtukus. Naudoja 2 AAA tipo baterijas.

Dallaso mieste,  JAV, striptizo klubo šviesos kelia pavojų lėktuvo pilotams, rašo „news.com.au“. Apie lazerio žybsnį –situaciją, kuomet lazerio spindulys apakina piloto kabinoje esančius asmenis  kontrolės bokšteliui pranešė oro linijų „Soutwest“ pilotai.

Paryžiuje suimtas vyriškis, mėginęs lazeriuku apakinti besileidžiančio „AirFrance“ lėktuvo pilotą, rašo „msnbc.msn.com“. Pasak Orly oro uosto atstovų, dėl panašių incidentų skundėsi tą dieną skundėsi net trys pilotai. Pagaliau pavyko sučiupti ant nusileidimo tako įsitaisiusį ir avariją sukelti  mėginusį vyrą. Teigiama, jog pilotai dėl to nepatyrė rimtų trukdžių, tačiau nerimą kelia tai, jog tokių atvejų daugėja.

JAV mokslininkai išrado terahercinių (THz) bangų ruože veikiantį skenerį, už kilometro ar dar toliau nustatantį, kas yra žmogaus kišenėse. Šiuo metu naudojami teraherciniai detektoriai gali „matyti“ kiaurai sienas, drabužius ar įvairias pakuotes. Tai leidžia teisėsaugos tarnyboms identifikuoti pavojingas medžiagas, pavyzdžiui, sprogmenis ar narkotikus, rašo „Wired.co.uk“. Terahercų dažnio bangos yra elektromagnetinio spektro ruože tarp infraraudonųjų spindulių ir mikrobangų.

„LaserMotive“ sukurta technologija suteikia galimybę pradėti „amžinai“ skraidančių bepiločių orlaivių gamybą. Jų elektros variklių akumuliatorius įkraus iš žemės nukreiptas lazeris. Tokių lėktuvų patruliavimo ore laikas būtų itin ilgas, nes jų nereikėtų tupdyti išsekus energijos šaltiniams, praneša „Xconomy.com“. Energijos tiekimo šaltiniu šiuo atveju taptų lazerio spindulys.

Ženevos universiteto (Šveicarija) mokslininkai rado būdą, kaip, naudojant lazerį, laboratorijoje galima suformuoti miniatiūrinius lietaus debesis, pranešė „New Scientist“. Šią technologiją jie sėkmingai išbandė ir natūraliomis sąlygomis: Vokietijoje atliktas eksperimentas patvirtino, kad prireikus lazeriu būtų galima prišaukti lietų. Pasak mokslininkų, paprastai, bandant dirbtinai paskatinti debesų formavimąsi, kuris savo ruožtu sukelia lietų, naudojamas sidabro jodidas.

Ant Mėnulio paviršiuje esančių veidrodžių nusėdusios dulkių dalelės trukdo lazeriais tiksliai išmatuoti atstumą nuo Žemės iki Mėnulio. Tai apsunkina mokslininkų vykdomus eksperimentus, kuriais siekiama papildomai patikrinti kai kuriuos reliatyvumo teorijos teiginius, skelbia „New Scientist“. Atstumą nuo Žemės iki Mėnulio mokslininkai matuoja lazeriais: jie skaičiuoja laiką, per kurį į Mėnulio paviršių nukreiptas lazerio spindulys pasiekia ten esantį veidrodį, atsispindi nuo jo ir grįžta atga...