laužas

Sekite šiais patarimais ir būkite tikri, kad stovyklavimas jums suteiks vien malonumą: -          Įsikurkite stovyklą dar prieš sutemstant. Jei tik įmanoma, stenkitės keliauti kol dar šviesu. Važiuoti tamsiu paros metu pavojinga bei padidėja nelaimingų atsitikimų galimybė. -          Prieš įsikurdami stovyklą apžiūrėkite vietovę ar nėra aštrių daiktų, stiklų ir kitų dalykų. Kuriais galite susižeisti.

Joninės (Rasos) yra ko gero svarbiausia lietuvių liaudies vasaros šventė, senovėje vadinta Rasos švente arba Kupolėmis. Ji švenčiama saulės solsticijos - ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties metu. Daugumoje Lietuvos vietų degė laužai, žmonės šoko ir dainavo. Tradicinė Joninių šventė ketvirtadienį vyko ir Verkių regioniniame parke.Šventė vyko ir kituose Lietuvos regionuose. Ypač stipriai tautiečiai šventė istorinėje Kernavėje, taip pat Jonavoje.

Vasara - kelionių metas, kai nuo didmiesčių triukšmo galima pasislėpti gamtos prieglobstyje. Tik dilema - ką ir kaip susiruošti. Stovyklų tipai ir sąlygos Prieš išvykdami stovyklauti atsakykite į šiuos klausimus: Ar tai įprasta stovykla ar stovykla- festivalis? Įsikuriama specialiai stovyklavietei skirtoje vietoje ar plyname lauke? Ar stovyklavimo metu bus seminarų, numatytų veiklų? Ar ketinate jose dalyvauti? Kam skirta stovykla – vaikams, suaugusiems ar visai šeimai? Ar nuogumas toleruotin...

Turistiniai žygiai ir stovyklavimas yra vienas kukliausių aktyvaus laisvalaikio leidimo būdų. Susidaryti įdomų maršrutą ir, susimetus reikiamus daiktus į kurpinę, patraukti žygin, dažniausiai nieko nekainuoja. Šiek tiek išlaidų pareikalauja nebent kelių dienų trukmės kelionė, tačiau į ją galima leistis ir su nedidele suma pinigų. Pateikiame sąrašą originalių idėjų, kaip išsiversti gamtoje, tam tikrus daiktus panaudojant ne visai pagal tikrąją paskirtį.

Vilniaus Vingio parke šalia laužavietės  aptiktas apanglėjęs moters kūnas Penktadienio vakarą sostinės policijai pranešta, jog parke ties Geležinio vilko gatve rastas apdegęs ir apanglėjęs moters kūnas, gulintis šalia laužavietės. Pirminiais duomenimis, tai gali būti benamė. Manoma, jog neblaivi moteris apdegė įkritusi į laužavietę arba užmigusi šalia. Policija tikrina dingusių žmonių duomenų bazę. Neatmetama galimybė, jog moteris sudeginta tyčia. Pasak pareigūnų, žuvusioji rasta nuoga.

Kūrenti laužus miestuose ir miesteliuose draudžiama, bet Ramygalos gimnazijos kieme jie liepsnoja, o mokyklos ūkvedys Juozas Žakevičius nesijaučia prasikaltęs leidęs deginti pernykščius lapus ir medžių šakas.

Dizaineriai sugalvojo, kaip patobulinti tokį iš pažiūros paprastą laužo uždegimo procesą. Jų suprojektuotas „Fire Up“ rinkinys susideda iš medinių būsimo laužo karkaso detalių, kurias tereikia sujungti, apdėti šakomis ir padegti.

Panašų receptą jau bandžiau, o čia - kiek kitokia versija. Tiesą sakant, skanesnio kepto sūrio nesu valgius. Nuostabi, traški plutelė ir minkštas sūrio vidus - super. Naudojau: varškės sūrį [naminį] šviežių prieskonių [naudojau raudonėlius, bazilikus, mairūnus, šalavijus, rozmarinus] porą šaukštukų majonezo Gaminau taip: Sūrį supjausčiau riekelėmis, aptepiau majonezu, smulkintais prieskoniais apibarsčiau. Apvyniojau folija, kepiau virš žarijų ant grotelių.

Kaip mes atpažįstame save ir praeitį? Dažniausiai per madas, rūbus, detales, pokalbius, jaukius ir slogius prisiminimus. Dar dažniau – per veidus, ženklus, garsus, muziką, filmus. Viena aišku – esama muzikantų, aktorių, dainininkų, kurie mums simbolizuoja mūsų pačių vaikystę, jaunystę ir brandą. Kitaip tariant, mes save rekonstruojame per kitus. Vieni menininkai kone tobulai leidžiasi formuojami savojo laikotarpio, o kiti patys aktyviai jį formuoja.