laisvės partija

Teisininkė Evelina Dobrovolska yra viena iš naujojo Seimo naujokių, kuri į parlamentą pateko su Laisvės partija. Naujai iškepta politikė žengs ne tik į parlamentą, tačiau turi šansą užimti ir teisingumo ministrės postą. E. Dobrovolska tikina, kad svarbiausias jos darbas, kad po ketverių metų negalima būtų pasakyti, kad tautinių mažumų ir žmogaus teisių klausimai nėra sprendžiami. Evelina Dobrovolska – teisininkė, dalyvavusi sprendžiant ne vieną su asmenvardžių rašyba susijusią bylą.

Į ekonomikos ir inovacijų ministres siūloma Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako sieksianti, kad visa naujoji Vyriausybė susitelktų į pagalbą verslui, nukentėjusiam nuo koronaviruso pandemijos. Ji sako šiuo metu matanti tam tikrą įtampą tarp Finansų ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijų. „Labai svarbu, kad visa Vyriausybė situaciją matytų vieningai. Dabar aš jaučiu iš šono šiokią tokią įtampą tarp Finansų ir Ekonomikos ministerijų.

Seime antradienį prisiekė penki sirgę ar izoliacijoje dėl kontakto su COVID-19 buvę ir per pirmąjį posėdį penktadienį prisiekti negalėję parlamentarai. Priesaiką davė Laisvės partijos atstovė Evelina Dobrovolska, konservatorius Justas Džiugelis, su valstiečiais išrinkti Linas Kukuraitis ir Rimantė Šalaševičiūtė, socialdarbietis Andrius Palionis. Šiuo metu iš viso priesaikas jau yra davę 140 Seimo narių. Neprisiekęs yra vienintelis išrinktas Seimo narys Eugenijus Sabutis.

Valdančiajai daugumai priklausanti Laisvės partija į Seimo vicepirmininkus siūlo Vytauto Mitalo kandidatūrą. „V. Mitalo kandidatūra sustiprins Seimo vadovybės darbą, turime nemažai idėjų, kaip skaitmenizuoti Seimo darbą, kaip padaryti jį patogesnį ir atsparesnį įvairioms pandemijoms, pasitelkiant moderniausias technologijas“, – BNS sakė partijos vadovė Aušrinė Armonaitė.

Laisvės partijos frakcija Seime savo seniūne penktadienį išrinko Ievą Pakarklytę.  Jos pavaduotoju tapo Tomas Vytautas Raskevičius.  Kaip pranešė partijos lyderė Aušrinė Armonaitė, grupė Seime vadinsis Laisvės frakcija.     Frakcija kol kas neapsisprendė dėl kandidato į Seimo vicepirmininkus. „Diskutuosime kitos savaitės pradžioje“, – po pirmojo frakcijos posėdžio Seime žurnalistams teigė A. Armonaitė.

Daugelis nustebo, kai rektoriaus karjerą Vilniaus universitete baigęs profesorius Artūras Žukauskas prisijungė prie naujai susikūrusios Laisvės partijos žengti į Seimą. Mažiau netikėta, kad įveikęs šį laiptelį A. Žukauskas neatmeta galimybės tapti švietimo ministru, tačiau tam sakosi turintis savo sąlygų, antraip ministerijoje savęs nemato. Šiemet A. Žukauskas, bent laikinai baigęs savo karjerą Vilniaus universitete, pasuko dar nepramintu taku – į politiką.

Būsimieji koalicijos partneriai konservatoriai ir liberalai nuo pat ryto zuja po Seimą ir derasi dėl būsimų ministrų. Partijų lyderiai leidžia suprasti, kad dalis kandidatų jau aiškūs, tačiau paskelbti juos žada tik tada, kai susiderės dėl visų kėdžių. Gabrielius Landsbergis, beje, jau tikina postų visai nenorintis. Reikalų turi ir būsimoji opozicija. Saulius Skvernelis pareiškė neatmetantis galimybės tapti opozicijos lyderiu.

Konservatoriai ir liberalai džiūgauja – koalicijos sutartis jau užtvirtinta rašalu. Po dviejų savaičių derybų trijų partijų lyderiai pasirašė tarpusavio susitarimą, pagal kurį dėlios Vyriausybės darbus. O pirmiausia – sės tartis dėl ministrų postų. Kandidatų, regis, nestinga, Laisvės partija jų Ingridai Šimonytei pasiūlė net dešimt. Tačiau būsimoji premjerė atkakliai tyli ir pavardžių neviešina. Užtat beveik aišku, kas bus naujoji Seimo pirmininkė.

Liberalų sąjūdžio taryba elektroniniu balsavimu pritarė koalicinės sutarties projekto pasirašymui, pirmadienį pranešė partija.  Formuojamos trijų dešiniųjų partijų – Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos – valdančiosios koalicijos sutarties pasirašymas numatomas pirmadienį. „Savaitę trukusios derybos su partnerėmis buvo sėkmingos – pavyko susitarti dėl svarbiausių visoms šalims klausimų. Darbas vyko užtikrintai ir konstruktyviai.

Valdančiąją daugumą buriančių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos lyderiai Seime pirmadienį pasirašys sutartį dėl naujos centro dešinės koalicijos. Po šios sutarties pasirašymo prasidės derybos dėl Vyriausybės programos ir ministrų portfelių bei pozicijų Seime. Naujajai Vyriausybei turėtų vadovauti konservatorių sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė. Koalicija turės 74 atstovus Seime.

Laisvės partijos politinė taryba pritarė koalicinės sutarties projektui, kurį valdančiąją daugumą buriančios trys dešiniosios partijos planuoja pasirašyti pirmadienį.

Valdančiąją koaliciją buriantys dešinieji pirmą kartą gyvai sėdo prie derybų stalo. Jie tvirtina sutarę dėl 80 proc. bendrų darbų, o dėl 20 proc. nuomonės išsiskyrė. Vis dėlto tai dar nėra derybų finišas, o partijos tvirtina neskubančios dalintis postų. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis antradienį Seime pirmą kartą gyvai susitiko derėtis dėl koalicijos formavimo ir prioritetinių darbų.

Seimo debiutantas Tomas Vytautas Raskevičius tikina, kad kadenciją baigiantys valdantieji gąsdino ir skaldė visuomenę, o naujoji koalicija gali priimti sprendimus, kuriuos politikai giliai nukišdavo į stalčių. „Profesionaliu gejumi“ save pristatantis vyras taip pat atskleidė, ar išvysime jį Seimo salėje persirengusį drag queen personažu Okeanide.

Kinijos ambasada Lietuvoje penktadienį išsakė pasipiktinimą dėl Laisvės partijos siekio palaikyti Taivano nepriklausomybę. „Ambasada reiškia stiprų pasipiktinimą ir tvirtą prieštaravimą. Pasaulyje yra tik viena Kinija, o Taivanas yra neatskiriama Kinijos teritorijos dalis“, – teigiama BNS atsiųstame pareiškime. Taip ambasada sureagavo į ketvirtadienį paviešintus Laisvės partijos pasiūlymus dėl Vyriausybės programos.

Po Seimo rinkimų naują valdančiąją daugumą formuoti ketina Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai kartu su Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės sąjunga. Šios dvi neslepia planų peržiūrėti dabartinę išmokų vaikams tvarką. Ekonomistas Žygimantas Mauricas kritikuoja tokius užmojus. Kaip žinoma, šiuo metu už kiekvieną vaiką kas mėnesį mokama po 60 eurų. Nuo kitų metų šias išmokas planuojama didinti iki 70 eurų.

Trijų Seimo rinkimų laimėtojų laukia sunki užduotis išsidalinti 14 ministerijų ir rasti joms tinkamus vadovus. Problema ta, kad ne visos ministerijos vienodai „vertingos“ – kai kurias jų partijos pasičiuptų mieliau nei kitas. Kol trys partijų lyderės užkulisiuose derina trokštamas ministerijas ir ministrų kandidatūras, politologai ir ilgamečiai Seimo nariai spėlioja, kam atiteks gardesnis kąsnelis.

Formuojantis naujai valdančiajai daugumai daugeliui rūpi klausimas, kaip bus paskirstyti ministrų postai. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) koalicijos partneriai – Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija kalba apie tas pačias dominančias sferas. Politologų nuomone, postų pasiskirstymą lems du dalykai.  Liberalų sąjūdis pretenduoja į tris ministerijas  Liberalų sąjūdžio kandidatas Andrius Bagdonas teigia, kad jų partiją domina trys ministrų postai.

Seimo rinkimus laimėję opoziciniai konservatoriai su Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija pirmadienį pradėjo derybas dėl naujos koalicijos. BNS pateikia svarbiausias partijų pozicijas iš porinkiminių spaudos konferencijų. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Užsitikrinę 50 mandatų parlamente, konservatoriai bus stipriausia jėga naujojoje koalicijoje.

Valdančiosios koalicijos dalimi ketinanti tapti Laisvės partija atsisako kalbėti apie savo trokštamas valdyti ministerijas. Anot partijos lyderės Aušrinės Armonaitės, trys koaliciją buriančios partijos pirmiausiai turėtų susitarti dėl programinių nuostatų. Laisvės partija Seimo rinkimuose iš viso iškovojo 11 mandatų ir kartu su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščioniais demokratais ir Liberalų sąjūdžiu formuos valdančiąją koaliciją.

Derybas su Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija pradedantys konservatoriai sieks ir kitų partijų paramos įvairiomis formomis, sako Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Žurnalistams pirmadienio naktį jis sakė, kad 74-75 parlamentarus vienysianti koalicija yra „ganėtinai neblogas skaičius“ „74-75 žmonės yra ganėtinai neblogas skaičius.

Antrojo Seimo turo rinkimų vakarą Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė žurnalistams teigė, jog yra patenkinta rinkimų rezultatais. Ji taip pat pripažino, kad jeigu tik gaus kvietimą, sutiks jungtis į centro-dešinės koaliciją.

Vilniuje, Lukiškių aikštėje, pirmadienį iš anksto balsavusi Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė sakė per antrąjį Seimo rinkimų turą besitikinti laimėti kuo daugiau mandatų, tačiau konkretaus tikslo neturinti. „Natūraliai norisi, kuo daugiau laimėti, bet tokio tikslo nesame išsikėlę“, – žurnalistams sakė A. Armonaitė. Laisvės partijos pirmininkė balsavo kartu su kitais partijos nariais – sostinės meru Remigijumi Šimašiumi, vicemeru Vytautu Mitalu, kt.

Kelialapius į Seimą po pirmojo turo jau užsitikrino 73 kandidatai, tačiau 22-iems jų tai bus pirmoji kadencija parlamentaro kėdėje. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su Seimo naujokais ir sužinoti, ką jie veikė iki šiol. Nors po antrojo rinkimų turo spalio 25 d. Seimo naujokų, ko gero, bus ir daugiau, šiomis dienomis jau 22 kandidatai užtikrintai pradeda ruoštis savo pirmajai kadencijai.

Jei Laisvės partija taps valdančiosios koalicijos dalimi, ji ketina peržiūrėti dalį praėjusios valdžios įgyvendintų draudimų. Tačiau Laisvės partija dar neskuba sau prognozuoti vietos valdančiojoje koalicijoje. Pirmą kartą parlamento rinkimuose dalyvaujanti Laisvės partija surinko beveik 9 proc. balsų ir užsitikrino aštuonis mandatus Seime. „Reikėtų, matyt, keisti bendrą toną valstybėje, daugiau pasitikėjimo žmonėmis bendrai, daugiau optimizmo, mažiau tyrimų, kas ką darė prieš 10–15 metų.

Laisvės partija savo rinkimų štabo vakarėlyje nelaukdami galutinių rezultatų jau dainuoja „We are the champions“ ir teikia partijos lyderei Aušrinei Armonaitei gėles. „Tai yra mūsų visų pergalė“, – sako ji. A. Armonaitės teigimu, nors dar nėra suskaičiuoti kai kurių didžiųjų apygardų, tarp jų ir Vilniaus miesto, balsai – Laisvės partija patį sunkiausia darbą jau atliko, o dabar metas šiek tiek pasidžiaugti prieš antrąjį turą. „Rezultatas bus dar geresnis.

Laisvės partijos antrasis numeris Tomas Vytautas Raskevičius džiaugiasi dabartiniais rezultatais ir pripažįsta, jog partija ruošėsi blogesniam scenarijui. „Lietuva yra kur kas įvairesnė ir spalvingesnė, nei mums iš pirmo žvilgsnio atrodo“, – sako jis.

Specialioje laidoje „TV3 Žinios. Seimo rinkimai 2020“ apsilankė Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė. Partijos lyderė teigia, kad Vilniuje jaučia didžiulį palaikymą ir mano, kad Laisvės partija surinks daugiau rinkėjų balsų Seimo rinkimuose nei Liberalų sąjūdis. VISĄ POKALBĮ SU A. ARMONAITE PAMATYKITE VAIZDO SIUŽETE, ESANČIAME STRAIPSNIO PRADŽIOJE. Tiesioginėje laidoje „TV3 Žinios.

Sekmadienio vakarą rinkimų rezultatus Laisvės partija pasitinka audringai – su fone skambančia roko muzika, ryškiomis spalvomis ir būriu besirenkančių svečių.   Sostinės restorane „Pachamama“, kuriame susirinko ne tik Laisvės partijos komanda, bet ir galybė žymių veidų garso tikrai netrūksta. Nors vakaras dar tik prasidėjo jau skamba taurės ir šurmuliuoja žmonės, nusėdę visus laisvus staliukus.

Ruošiantis Seimo rinkimams ir rašant savo programas, politinių partijų fantazijai nėra ribų. Todėl programų eilutėse nugula ne tik reikšmingi pasiūlymai, kaip tobulinti mokesčių ar pensijų sistemas, bet ir pažadai naikinti erkes, apskritai atsisakyti tam tikrų mokesčių ar pensininkams kasmet dalinti 200 eurų vertės kelialapius. Na, o neatidžiausios partijos kelia ir tuos pažadus, kuriuos valstybė įgyvendina jau ne vienerius metus.

Šių metų Seimo rinkimuose pirmą kartą dalyvaus liberalios krypties Laisvės partija. Partijos sąrašą į rinkimus ves Aušrinė Armonaitė, kuri dar praėjusių metų birželį kartu su Remigijumi Šimašiumi ir bendražygiais įsteigė šią liberalios krypties partiją. Birželio pabaigoje skelbtos „Vilmorus“ apklausos duomenimis, už Laisvės partiją spalio 11 dieną vyksiančiuose rinkimuose balsuotų apie 2 proc. rinkėjų.

Piliečių laisvės, teisės, prievolės bei draudimai – bene labiausiai viešai aptarinėjami klausimai partijų rinkimų programose. Įvairios gyventojų grupės baiminasi drakoniškų draudimų, apribojančių jų laisves, ir tikisi sulaukti daugiau teisių ir laisvių. Ir kol vienos partijos grūmoja pirštu, sakydamos, kad skiepai ar kūno kultūros pamokos bus privalomos, kitos atleidžia vadeles ir žada įteisinti tos pačios lyties asmenų šeimas, kartais net santuokas ar galimybę įsivaikinti vaikus.

Nuo darželio iki aukštojo mokslo, nuo ikimokyklinio ugdymo pedagogų iki aukščiausio lygio šalies mokslininkų – švietimas yra tema, kurią plačiau ar siauriau savo programose apžvelgia kiekviena partija. Tiesa, visų partijų prioritetai švietimui reikšmingai skiriasi. Vienos nori panaikinti atrankas į mokyklas ir universitetus, kitos – jas griežtinti, vienos mokyklų tinklą nori plėsti, kitos – mažinti.

Žmonės nelabai pasitiki politikais ir partijomis. Kai kurios iš jų, aišku, žada didesnes pensijas, atlyginimus, įvairias išmokas ir tuo pačiu metu – mažesnius mokesčius. Retai tai yra realūs pažadai, tačiau artėjant rinkimams, verta žinoti, kas ką siūlo.

Likus mėnesiui iki Seimo rinkimų, juose dalyvausiančios politinės partijos Vilniuje pristato savo rinkimų programas. Laisvės partija antradienį pirmoji pristatė rinkimų programą. Švietimo tematika Laisvės partijos nariams yra Nr. 1. Taip teigia savo programą pristatantys politikai. „Viskas prasideda nuo švietimo, todėl norime pirmiausia pokyčių mūsų mokyklose. Programos turi būti atnaujintos ir pagaliau atitikti šiuolaikines realijas.

Laisvės partijos lyderė, Seimo narė Aušrinė Armonaitė apie valdančiųjų planus įkurti valstybinį banką teigia, kad turime leisti veikti rinkai ir pritraukti naujų privačių bankų, o ne kurti valstybinius monstrus.  „Valstybės dalyvavimas bankų versle reikštų naujus įsipareigojimus valstybei ir naujus mokesčius mums. 1 ar 2 mlrd. € būtų reikalingi steigiant konkurencingą valstybinį banką. Palyginimui – mūsų patvirtintos 2020 m. biudžeto pajamos – 11.454 mlrd.

Bernardinų sode pirmadienį įvyko  „Laisvės partijos“ rinkimų kampanijos paskelbimas. Partija į rinkimus eina su šūkiu „Norintiems džiaugtis“. Į sodą sugužėjo apie šimtas partijos narių, kurie atėjo su savo keturkojais ir mažaisiais palaikytojais. Partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė pristatė kampaniją bei įvardino 5 įsipareigojimus Lietuvai. Partijos programą sudaro 163 puslapiai, o pirmadienį buvo pristatyti svarbiausi dalykai. „Pirmas mūsų įsipareigojimas.

Šeštadienį nuotoliniu būdu surengusi suvažiavimą Laisvės partija patvirtino kandidatų į Seimą sąrašą, dalį vienmandatininkų ir rinkimų programą. Pirmą kartą Seimo rinkimuose dalyvausiančią politinę jėgą į Seimo rinkimus ves jos pirmininkė Seimo narė Aušrinė Armonaitė, antras sąraše – žmogaus teisių aktyvistas Tomas Vytautas Raskevičius, trečia – narkotikų politikos ir priklausomybės ligų ekspertė Morgana Danielė.

Vilniaus  savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis paliko sostinės mero Remigijaus Šimašiaus įkurtą Laisvės partiją. P. Poderskis BNS patvirtino, kad partiją paliko jau prieš kurį laiką, tačiau aiškių priežasčių nenurodė. Jis sako, kad šis sprendimas neturi nieko bendro su administracijos vadovo pareigomis, todėl jose ir toliau lieka.

Kadenciją baigęs Vilniaus universiteto rektorius Artūras Žukauskas tapo Laisvės partijos nariu ir planuoja kelti savo kandidatūrą 2020-ųjų metų Seimo rinkimuose. Lietuvos mokslo, Nacionalinės pažangos premijas bei kitų apdovanojimais per savo karjerą ne kartą įvertintas mokslininkas kaip prioritetą Lietuvoje įvardina švietimą, rašoma Laisvės partijos pranešime žiniasklaidai. „Švietimo ir mokslo sėkmė yra mūsų šalies klestėjimo laidas.

Prasidėjus Seimo rinkimų politinei kampanijai, pirmoji Vyriausiojoje rinkimų komisijoje (VRK) registravosi pernai įsikūrusi Laisvės partija. „Koronavirusas daugeliui sujaukė planus – dalis žmonių susirgo, dalis prarado darbą, turėjo užsidaryti verslai, pergyvename dėl sulėtėjusio švietimo proceso.

Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus vadovaujamos Laisvės partijos atstovas Renaldas Vaisbrodas traukiasi iš sostinės savivaldybės tarybos, nes žada tęsti karjerą, susijusią su lobistine veikla. „Noriu palinkėti visiems gražių švenčių ir padėkoti už tą laiką, praleistą Vilniaus miesto savivaldybės taryboje.

Naują Laisvės partiją steigiantys liberalūs politikai iki suvažiavimo likus savaitei susidūrė su kliūtimis bandydami išlaikyti teises į šį pavadinimą. Viena partijos steigėjų parlamentarė Aušrinė Armonaitė Registrų centre pavadinimą „Laisvės partija“ rezervavo pernai lapkritį. Anot jos, rezervacija galiojo iki gegužės 23 dienos – ši informacija skelbiama viešai, o po vidurnakčio bandant elektroniniu būdu pratęsti pavadinimą Registrų centro sistema to padaryti neleido.

Norvegų žudikas pasiekė savo: oficialiai buvo pripažinta, jog ekstremistinė ideologija nereiškia, kad jis išprotėjęs, rašoma „Foreign Policy“. Praėjusį penktadienį Andersas Behringas Breivikas už 2011 metų liepą įvykdytą išpuolį, kurio metu žuvo 77 žmonės, buvo nuteistas kalėti 21 metus.

Tragiški įvykiai Norvegijoje verčia atidžiau pažvelgti į kraštutinių dešiniųjų partijas ir judėjimus Europoje. Pastaruoju metu jie tampa joje vis populiaresni. Europinio masto rezonansą sukėlė sėkmingas J. Haiderio Laisvės partijos pasirodymas 2008 m. Austrijos parlamento rinkimuose.

Imigrantai, atvykstantys į Olandiją iš ne Vakarų valstybių, kasmet kainuoja šaliai 7,2 mlrd. eurų, rodo tyrimas, kurį užsakė radikali dešinioji Geerto Wilderso „Laisvės partija“. Tyrimą partijai atliko „Nyfer“ ekonomikos tyrimų institutas. Tyrimas parodė, kad imigrantai dažniau yra linkę naudotis viešosiomis paslaugomis, be to, jie sumoka mažiau mokesčių nei olandai. Jie taip pat gauna daugiau socialinių išmokų. Itin dažnai imigrantai siekia gauti bedarbio pašalpą ar išmoką dėl invalidumo.

Olandijos Laisvės partijos lyderis Geertas Wildersas pareiškė, kad imigrantai, atvykstantys į Olandiją iš ne Vakarų valstybių, kasmet šaliai kainuoja maždaug 6-10 mlrd. eurų. Tyrimą, kiek Olandijos biudžetui kainuoja imigrantų išlaikymas, Laisvės partijos užsakymu atliko Nyferio institutas. Dienraštis „De Telegraaf“ cituoja Laisvės partijos atstovų teiginį, kad vieno imigranto išlaikymas šalies mokesčių mokėtojams kainuoja kelis šimtus tūkstančių eurų.

Partija, kuri atvirai vadina Islamą atsilikusia religija, siekia uždrausti musulmoniškus galvos dangalus viešose vietose ir teigia, kad Koranas niekuo nesiskiria nuo Adolfo Hitlerio knygos „Mein Kampf“ iškovojo svarią pergalę Olandijos vietos savivaldos rinkimuose. Geert Wilderso vadovaujama „Laisvės partija“ tapo pačia didžiausia politine jėga vidutinio dydžio Almerės mieste ir antra didžiausia šalies politinėje sostinėje Hagoje.