laisvės gynėjų diena

Lietuva mini savąją pergalės dieną, kai prieš tris dešimtmečius, 91-ųjų sausį žmonės apgynė šalies Nepriklausomybę nuo sovietinių okupantų. Iškilmingame minėjime Seime, pagerbtI savo gyvybes ir sveikatą dėl Lietuvos paaukoję laisvės gynėjai. Įteiktos ir tradicinės Laisvės premijos. Šiemet skirti 2 apdovanojimai – Petrui Plumpai ir Europos parlamentui.

Lietuva mini savąją pergalės dieną, kai prieš tris dešimtmečius, 91-ųjų sausį žmonės apgynė šalies Nepriklausomybę nuo sovietinių okupantų. Iškilmingame minėjime Seime, pagerbtI savo gyvybes ir sveikatą dėl Lietuvos paaukoję laisvės gynėjai. Įteiktos ir tradicinės Laisvės premijos. Šiemet skirti 2 apdovanojimai – Petrui Plumpai ir Europos parlamentui.

Teisingumo viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė mano, kad esminis tarptautinės bendrijos prioritetas turi būti Rusijos baudžiamosios atsakomybės užtikrinimas už agresijos prieš Ukrainą nusikaltimą. „Lietuvos patirtis įrodo, jog baudžiamojo teisingumo paieškos praėjus daugeliui metų nėra lengvos. Todėl šiandien Rusijos vadovų baudžiamosios atsakomybės užtikrinimas už įvykdytą agresijos prieš Ukrainą nusikaltimą turi būti esminis tarptautinės bendrijos prioritetas.

Praėjus 33 metams, kai neginkluoti žmonės prieš tankus apgynė šalies nepriklausomybę, į laisvę žiūrima labai lengvai, sako Sausio įvykių dalyvis, laisvės gynėjas Rimantas Olšinskas. „Dabar labai lengvai žiūrima į laisvę, ir net nepagalvojama, kiek paprastam civiliui žmogui reikėjo drąsos eiti, stovėti ir savo kūnu ginti tai, kas brangu“, – šeštadienį per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą Seime sakė jis. R. Olšinskas teigė sausio 13-ąją vadinantis antruoju savo gimtadieniu.

Sausio 13-osios minėjime dalyvavusi premjerė Ingrida Šimonytė tikina, kad vykstantis Rusijos karas Ukrainoje leidžia geriau suprasti laisvės trapumą. „Visą laiką Sausio 13-ąją pasitinku su tais pačiais jausmais. Tik tiek, kad pastarieji pora metų tuos jausmus daug stipriau paaštrina – tu daug labiau supranti laisvės trapumą ir tą tiesą, kad už laisvę reikia kovoti kiekvieną dieną. Anksčiau irgi taip sakydavome ir atrodydavo, kad tuo tikime, tą žinome.

Šeštadienį minint Laisvės gynėjų dieną prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad prieš 33 metus apginta laisvė atvėrė galimybes daryti ir prasmingus darbus, ir kartais klysti. „(...) labai svarbu prisiminti, kad Sausio 13-oji atvėrė mums galimybes tiek daryti gerus, prasmingus darbus, tiek kartais ir klysti“, – Seime žurnalistams sakė valstybės vadovas.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, šeštadienį iš istorinės Kovo 11-osios Akto salės tribūnos kalbėdama apie Lietuvos laisvės kelią, kvietė ginti savo teisę į laisvę neprarandant žmogaus orumo, ragino nesusitapatinti su tais, kurie nori mus nugalėti, pavergti, sunaikinti.

Lietuvoje šeštadienį minima Laisvės gynėjų dieną Seime bus įteiktos Laisvės premijos, vyks atminimo renginiai.  Europos Parlamentui (EP) skirtą premiją – simbolinę statulėlę, sukurtą pagal skulptoriaus Juozo Zikaro paminklą „Laisvė“ Seime atsiims jo pirmininkė Roberta Metsola (Roberta Mecola). Piniginę premijos dalį EP nusprendė palikti Seimui. Dar viena premija per iškilmingą Seimo posėdį bus įteikta Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyviui Petrui Plumpai.

Sausio 13-oji, Laisvės gynėjų diena, turėtų būti minima ir kaip pergalės, ir kaip nepasidavimo prievartai bei agresijai diena, teigia Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Kai agresija ir prievarta jau, regis, buvo paskandinę viską, nuskambėjo žodžiai, kviečiantys neįsileisti į savo širdis neapykantos ir pykčio, nuoskaudos ir agresijos.

Rytoj Lietuvoje bus minima jautri diena – Laisvės gynėjų diena, primenanti 1991 metų sausio 13-osios įvykius. Laisvė – pirmasis ir tikrasis žmogaus ir visos tautos laimės ir gerovės šaltinis. Daugelis karų, nesutarimų, ginčų kildavo ir tebekyla būtent dėl noro apriboti ar visiškai panaikinti laisvę. Viena didžiausių bausmių žmogui – laisvės atėmimas, nes, prarasdamas laisvę, asmuo tarsi netenka ir savo galių, savo balso, savojo „aš“. Netekti laisvės – netekti galimybės augti ir tobulėti.

Laisvės gynėjų dienos išvakarėse penktadienį šalyje vyks pilietinės iniciatyvos, pagarbos bėgimai, degs laužai. Penktadienio rytą visi Lietuvos gyventojai kviečiami dalyvauti pilietinėje akcijoje „Atmintis gyva, nes liudija“, pastatų languose uždegant žvakutes ir taip pagerbiant Laisvės gynėjų atminimą. Seime penktadienio rytą numatyta pilietiškumo pamoka „Sausio 13-oji signatarų akimis“, vėliau – iškilminga Laisvės gynėjų rikiuotė Seimo Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje.

Lietuvos Raudonasis Kryžius feisbuke pasidalijo globojamos 78-erių Angelės iš Vilniaus prisiminimais apie 1991 m. sausio 13-ąją. Senjorė sako, kad lemtingąją naktį buvo sunku blaiviai mąstyti, todėl būtų galėjusi ryžtis bet kam. „78 metų Angelė iš Fabijoniškių savanorei pasakojo, kad sausio 13-ąją su dvejomis dukromis leido prie seimo. „Tą dieną buvo apėmęs begalinis nerimas, buvo sunku net mąstyti. llgai prisiminsiu tą vienybę, kuri tvyrojo ore.

Europos Parlamento (EP) narių Rasos Juknevičienės ir Andriaus Kubiliaus savaitės apžvalgoje – dėmesys Sausio 13-ajai, visai Lietuvai ir abiem parlamentarams reikšmingai dienai, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Aš drįsiu pasveikinti mūsų klausytojus su šia diena, kuri vis labiau tampa Pergalės diena, suvokiama kaip Pergalės diena.

Lietuvos stačiatikiai penktadienį visose šventovėse surengė pamaldas už Sausio 13-osios aukas, taip pat melstasi už „Lietuvą, jos liaudį, valdžią ir kariuomenę“, pranešė Lietuvos stačiatikių bažnyčia. Pasak pranešimo, Laisvės gynėjų atminimo dieną pagerbiant tragiškai žuvusius 1991 metų sausio 13 dienos įvykiuose Vilniuje, Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Inokentijus meldėsi Šv. Marijos Magdalietės moterų vienuolyno šventovėje, kartu tarnavo šios vienuolyno šventovės klero nariai.

Sausio 13-ąją minime Laisvės gynėjų dieną. Kaip ją prisimena kruvinų įvykių liudininkai? Ar praėjus 32 metams lietuviai vėl galėtų taip susivienyti? Kokias paraleles galima vesti tarp Lietuvos laisvės gynėjų ir šiuo metu už savo šalį kariaujančių ukrainiečių? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja parlamento gynėjas, buvęs kariuomenės vadas, Seimo narys Arvydas Pocius ir Nepriklausomybės akto signatarė Nijolė Oželytė.

Lietuvoje penktadienį minia Laisvės gynėjų diena, bus pagerbtas Sausio 13-osios aukų atminimas. Minėjimas tradiciškai prasidės pilietine akcija „Atmintis gyva, nes liudija“, languose dešimčiai minučių uždegant vienybės ir atminimo žvakutes. Prie pilietinės iniciatyvos prisijungti kviečia prezidentas Gitanas Nausėda, jis žvakutes uždegs ir pilietiškumo pamokoje dalyvaus Vilniaus Antakalnio gimnazijoje.

Per tūkstantį žmonių ketvirtadienio vakarą susirinko prie Seimo, kur suliepsnojo atminimo laužai, skirti pagerbti Sausio 13-osios aukoms. Laužai uždegti ir prie Vilniaus televizijos bokšto bei Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato. „Kai ta diena – mes niekada nepraleidžiame. Nebent kas nors atsitinka su sveikata. Ir vaikai ateis, laukiame, susitiksime, anūkai“, – BNS sakė prie Seimo rūmų atėjusi 82-ejų pensininkė Ona Bučiūnienė.

Lietuvoje prasideda Laisvės gynėjų dienos minėjimo renginiai, šiemet ji – kitokia. Laisvės gynėjai sako dabar galvojantys apie Ukrainos gynėjus, o trijų dešimtmečių senumo įvykius prisimenantys kur kas mažiau. Į Laisvės gynėjų dienos 32-ųjų metinių minėjimą Seime renkasi Lietuvos laisvės gynėjai. Šiaulietis Antanas Kliunka su kolegomis laiko Ukrainos vėliavą ir sako: sunku negalvoti apie tai, kas vyksta fronto linijoje. „Apie sausio tryliktą praktiškai negalvoju.

Minint Laisvės gynėjų dieną prezidentas Gitanas Nausėda Sausio 13-osios atminimo medaliu apdovanojo aštuonis asmenis, nurodoma ketvirtadienį pasirašytame dekrete.

Praėjus švenčių maratonui prezidentas Valdas Adamkus pasidalino, kokiomis nuotaikomis šiuo metu jie gyvena su Alma Adamkiene. Prabilęs apie žmonos sveikatą, V. Adamkus teigė, kad būdama namuose ji yra atidžioje gydytojų priežiūroje. Taip pat, artėjant Laisvės gynėjų dienai, kadenciją baigęs prezidentas perduoda jautrią žinią. Jo Ekscelencija Valdas Adamkus pasakoja, kad šiuo metu jaučiasi gerai, neturi kuo skųstis, kadangi gyvena įprastą gyvenimą.

Sostinėje ketvirtadienį įvyko Laisvės gynėjų dienos minėjimas. Prie Seimo susirinko minia renginio dalyvių, dalis jų nešini vėliavomis ir įvairiais plakatais, nukreiptais prieš valdžios vykdomą pandemijos valdymo politiką. Tarp susirinkusiųjų buvo galima pastebėti ir Kristupą Krivicką bei Žydrūną Savicką, kurie didžiavosi tuo socialiniame tinkle.

Laisvės dienos minėjimo renginiuose dalyvavusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad šventą vienybės ir padėkos laisvės gynėjams jausmą šiemet temdė nesantaikos ir neramumų kurstytojai. Pasak ministrės, policijos pareigūnai užtikrino visuomenės saugumą ir rimtesnių incidentų išvengta, tačiau kartėlio jausmas lydės dar ilgai, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Dėkoju policijos pareigūnams, kurie buvo pasirengę ir užtikrino visuomenės saugumą Laisvės gynėjų dienos renginio metu.

Laisvės gynėjų dieną sostinės centre šiemet minėjimas vyko kitaip. Žmones pasitiko didelė protestuotojų minia, gatvės šurmulį ir politikų kalbas užgožė protestuotojų šurmulys prieš valdžios vykdomą politiką.  Demonstrantai skandavo įvairiausius šūkius, kėlė plakatus, nukreiptus prieš valdžią. Į šiandienius įvykius jautriai sureagavo ir Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.

Laisvės gynėjų 31-ųjų metinių minėjimo renginiuose, skirtuose prisiminti 1991-ųjų akimirkas, pagerbti žuvusiųjų už atkurtą valstybės Nepriklausomybę atminimą, dalyvauja krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vadovybė, kiti ministerijos ir kariuomenės atstovai, kariai.

Artėjant Laisvės gynėjų dienai, sklinda raginimai per minėjimus rengti protestus. Reaguodama į tai policija imasi veiksmų viešąjai tvarkai užtikrinti. Sostinėje bus ribojamas eismas, policija ketina tikrinti į Vilnių atvykstančius automobilius. Trečiadienį policija surengė spaudos konfereciją, kurios metu policijos generalinis komisaras Renatas Požėla ir Vilniaus apskr. policijos viršininkas Saulius Gagas pakomentavo, kokių veiksmų viešąjai tvarkai užtikrinti imsis policija.

Šiemet minimas Sausio 13-osios įvykių trisdešimtmetis. Prieš trisdešimt metų tūkstančiai lietuvių stojo ginti Lietuvos nepriklausomybės. Savo akimis įvykius stebėjęs profesorius, Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis dalijasi prisiminimais ir pasakoja apie niekam anksčiau dar negirdėtus faktus: tunelį iš Seimo į Nerį ir rankose vos nesprogusį pistoletą.

Sausio 13-osios atminimo medaliu minint Laisvės gynėjų dieną apdovanojami dvylika 1991 metų sausio–rugsėjo mėnesiais aktyviai Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę gynusių žmonių. Prezidento Gitano Nausėdos dekretu atminimo medaliu apdovanojami Ramūnas Baltakartis bei Arminas Cicėnas iš Vilniaus, Evaldas Čižinauskas ir Laimis Gulbinauskas iš Kauno, Virginijus Gečas iš Klaipėdos ir Vladimiras Okunevas iš Klaipėdos rajono.

Šiandien Lietuva jau 26-ąjį kartą prisimena tuos, kuriems yra dėkinga už iškovotą laisvę. Žymūs Lietuvos žmonės pasidalino mintimis, ką Sausio 13-oji reiškia jiems. „Dabar galiu kvėpuoti pilnais plaučiais“ Aktorius ir režisierius Vidas Bareikis 1991 metais buvo penkerių, tačiau sako gerai prisimenantis tos dienos siaubą. „Tėtis tuo metu su kitais budėjo prie Seimo, o mane su mama, kad būtų saugiau, išvežė į Kauną pas močiutę.

Pirmasis šalies vadovas atkūrus nepriklausomybę Laisvės premijos laureatas Vytautas Landsbergis teigia, kad šiuolaikinis pasaulis pratinamas prie viduramžiškų tarptautinių santykių, kur mažas branduolinis karas yra leistinas. „XXI amžiaus pasaulis rengiamas, pratinamas pritarti neva naujiems viduramžių tarptautiniams santykiams, kur konvencijos ir garbingi įsipareigojimai eina į šiukšlių krepšį, o branduolinis ginklas rodomas kaip reali bepročių politikos priemonė.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė drauge su „Laisvės“ gimnazijos moksleiviais Prezidentūros languose uždegė žvakučių Laisvės gynėjams atminti. Taip ji prisidėjo prie akcijos „Atmintis gyva, nes liudija“. Pasak prezidentės, Sausio 13-oji suvienija Lietuvą. „Labai svarbu, kad ne tik tie, kurie patys gyveno tą laikmetį, tai yra prieš 26 metus, bet ir jaunimas, ir visi mėgina paminėti tą dieną. Ir kiekvienam, kiekvienai kartai ta diena yra skirtinga ir skirtingą reikšmę turinti.

 Daugelyje Lietuvos diplomatinių atstovybių bei konsulinių įstaigų užsienyje paminėta Sausio 13-oji ir prisiminti Lietuvos laisvės gynėjai. Šia neeiline proga Lietuvos ambasada Gruzijoje sausio 13-ąją Tbilisio Rikės parke surengė vėliavų pagerbimo ceremoniją, kurioje suplevėsavo ir 200 metrų Lietuvos Vienybės trispalvė. Akcijos metu greta įspūdingos Lietuvos vienybės vėliavos išskleista ir šimtas Gruzijos vėliavų.

Sausio 13-oji įpareigoja neparduoti krauju apgintos laisvės už pigesnes dujas, sako prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė, Lietuvai antradienį minint Laisvės gynėjų dieną. „Tai įpareigojimas branginti laisvės vertybes, kovoti už šalies garbę ir orumą. Tai priesakas neparduoti krauju apgintos laisvės už pinigus, už dujas pigesnes, kitokias ekonomines, socialines, politines gėrybes ar siūlomus kompromisus.

Šiemet Lietuvoje antrą kartą vyks akcija „Neužmirštuolė“, kurios metu visi Lietuvos gyventojai per Laisvės gynėjų dieną bus raginami įsisegti vieningą ženkliuką – Neužmirštuolės žiedą. „Sausio 13-oji Lietuvai reiškia išsaugotą laisvę ir apgintą nepriklausomybę, reiškia visų mūsų pareigą net sunkiausiomis akimirkomis būti kartu ir gyventi dėl Lietuvos. Minėdami Laisvės gynėjų dieną, privalome prisiminti mūsų valstybės didvyrius ir niekada neužmiršti mūsų laisvės kainos.

Per iškilmingą Seimo posėdį minint Laisvės gynėjų dieną nemaža dalis politikų pasirodė į atlapus įsisegę po mėlyną gėlės žiedą. Nuo pat ryto šį ženkliuką segėjo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Socialiniais tinklais besinaudojantys gyventojai taip pat greičiausiai pastebėjo, kad šiuo simboliu savo nuotraukas puošia ir jų  virtualūs draugai ar pastarųjų bičiuliai.

Lietuva mini 21-ąsias tragiškų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną. Ketvirtadienį nuo pat ryto duris visiems lankytojams atvers Genocido aukų muziejus ir Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas. Vidurdienį Seimo Kovo 11-osios salėje prasidės 1990–1991 m. valstybės gynėjų konferencija. Vėliau Seime vyks Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnų interaktyvus edukacinis renginys „Sausio 13-oji.

Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną, iškilmingo minėjimo Seimo Kovo 11-osios salėje metu bus įteikta pirmoji Laisvės premija, kurią Seimas paskyrė Rusijos žmogaus teisių gynėjui, kovotojui už laisvę ir demokratiją Sergejui Kovaliovui.

Prabėgę dvidešimt metų iš atminties neištrynė Sausio 13-osios nakties istorinių įvykių. Nors dabar esame šiek tiek kitokie – kartais buities užguiti, kartais susvetimėję, laisvės suvokimas vis dar gyvas – toks pat, kaip anuomet. Laisvė – pirmasis ir tikrasis tautos laimės ir gerovės, valios ir dvasios šaltinis. Netekti jos – vadinasi, netekti galimybės augti, tobulėti. Todėl šiandien lenkiame galvas prieš tuos, kurie 1991-aisiais nepabūgo tankų ir stojo prieš juos.

Ketvirtadienį Seimas iškilmingai paminėjo Laisvės gynėjų dienos 20-metį. Kreipdamasi į Sausio 13-osios įvykių dalyvius, žuvusiųjų artimuosius, Seimo narius ir visus Lietuvos žmones Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė linkėjo visiems vienybės ir tikėjimo. Seime Kovo 11-osios salėje vykusio iškilmingo minėjimo „Mūšis už Tautų laisvę“ dalyvius pasveikino Seimo Pirmininkė Irena Degutienė.

Trijų dienų neatlygintinos kraujo donorystės akcija tapo neįtikėtinos vienybės, supratingumo ir gerumo dienomis. Kiekvieną dieną norinčiųjų paaukoti kraujo žmonių skaičius didėjo ir medikai pastebėjo, kad tai buvo išskirtiniai piliečiai, nes jie donorystei pasiryžo vedini noro pagerbti žuvusiuosius už Lietuvos Laisvę bei atgaivinti savo prisiminimus apie 1991-ųjų sausį. Tarp dovanojusiųjų kraujo – studentai, moksleiviai, Seimo nariai, Vilniaus miesto meras, nuolatiniai kraujo donorai.

Po ketvirtadienio rytą vykusių Mišių Kauno Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje kauniečiai dalyvaus minėjime „Atminties liepsna“. Meninę jo programą parengė Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmų meno kolektyvai. Kartu bus pristatoma ir moksleivių dailės darbų paroda „Geltona, žalia, raudona - vienybės spalvos“. Prieš vidurdienį Laisvės alėjoje pajudės Kauno moksleivių bei nevyriausybinių organizacijų atstovų eisena į Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelį.

Minint Laisvės gynėjų dienos 20-metį Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė reiškia įsitikinimą, kad kaltieji tikrai bus nubausti. „Pagerbdami žuvusiųjų atminimą tikime, kad kaltieji tikrai bus nubausti. Tuo nevalia abejoti. Laikas tarnaus tiesai ir teisingumui. Nusikaltimams prieš žmogiškumą ir tautos laisvę senaties nėra“, – sakė Lietuvos prezidentė Seime vykstančiame iškilmingame minėjime. Šalies vadovė pakvietė kurti tokią Lietuvą, už kurią kovojome Sausio 13-ąją.

Vilniaus Gedimino prospektu nuo Arkikatedros iki Seimo rūmų sostinės gyventojai ir svečiai, moksleiviai, mokytojai, studentai, dėstytojai, visuomeninių organizacijų naria sausio 13-ąją lydėjo 200 metrų ilgio Lietuvos vėliavos spalvų juostą, kuri bus nešama Taip Anykščių Antano Vienuolio gimnazistai ir mokytojai minėjo Laisvės gynėjų dienos 20-metį.

Sausio 9-ąją, sekmadienį, artėjant Sausio 13-ajai – Laisvės gynėjų dienai, Vilniuje rengiamas XX tradicinis tarptautinis bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“, skirtas žuvusiems už Lietuvos laisvę atminti.

Laisvės gynėjų diena Panevėžio miesto savivaldybėje prasidėjo visuotine pilietine akcija „Atmintis gyva, nes liudija“. Akcijos metu 8 valandą Savivaldybėje, kaip ir daugelyje kitų šalies įstaigų, buvo dešimčiai minučių uždegamos atminties žvakutės. Jos priminė dramatiškus 1991 metų sausio 13-osios įvykius, kai Lietuvos visuomenė apgynė savo nepriklausomybę. 12 val. Panevėžio miesto savivaldybės darbuotojai dalyvavo iškilmingoje vėliavos kėlimo ceremonijoje Laisvės gynėjų dienai paminėti.

Ne visus vardus įrašys istorija į savo garbės piliečių knygą, tačiau visi galime įprasminti savo gyvenimą paimdami iš savęs ir atiduodami kitiems, - Laisvės gynėjų atminimui skirtoje homilijoje pabrėžė Vilniaus arkivyskupas metropolitas Audrys Juozas Bačkis. Sausio 13-osios vakarą aukotose šventosiose Mišiose Vilniaus arkivyskupas kvietė melsti žuvusiems Laisvės gynėjams dangaus atlygio, o gyviesiems - santarvės, išminties ir vienybės.

Lietuva 19-ąjį kartą pagerbia už šalies laisvę 1991-ųjų sausį žuvusiųjų atminimą. Sausio 13-oji - Laisvės gynėjų diena. Pavakare Sausio 13-osios įvykius menančiose vietose uždegti Atminimo laužai. Jie liepsnojo prie Televizijos bokšto, prie Nacionalinio radijo ir televizijos, Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo rūmų.

Šiandien Vilniuje jau 19-tą kartą buvo surengtas tradicinis tarptautinis bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“, skirtas žuvusiems už Lietuvos laisvę atminti. Jame iš viso bėgo apie 2300 žmonių. Tarp jų buvo ir visą 9-ių kilometrų distanciją sėkmingai įveikė ir du portalo „Balsas.lt“ žurnalistai.