laisvė

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ – žurnalistų Tomo Čyvo ir Giedriaus Krušnausko straipsnis „Aš – tavo laisvė“. Prieš 20 metų yranti sovietinė imperija, nors ir deklaravo demokratizaciją bei viešumą, mėgino sunaikinti taikų Lietuvos nepriklausomybės siekį. 1991 metų sausį laužai degė prie Lietuvos parlamento, tuo metu turėjusio visiškai kitokį reitingą nei dabar.

Paradoksalu, tačiau kaip tik autoritarinio režimo valstybės pasinaudoja „Facebook“ ir kitais tinklais persekiodamos savo piliečius arba darydamos įtaką jų nuomonei. Daugelis naudojamės internetu, o kai kurie be jo net neįsivaizduoja savo gyvenimo ar darbo. Akivaizdu, kad internetas atveria neribotas galimybes, tik reikia mokėti jomis pasinaudoti. Tačiau ir ši sritis, kaip ir daug kas gyvenime, turi ne tik teigiamų, bet ir neigiamų savybių.

Praėjus 20-čiai metų po kruvinų Sausio 13-osios įvykių, buvę pareigūnai prisimena apsisprendimo dilemą ir nežinią: tuomet ne visi išdrįso prisisegti lietuvišką Vytį. Vis dėlto troškusieji laisvės džiaugiasi laimėję be kulkų, nes paleistas šūvis būtų kainavęs nepriklausomybę, kurią mums atnešė tautos ištikimiausiųjų aukos.

Po 16 JAV Misisipės valstijos kalėjime praleistų metų laisvę atgavo dvi seserys, tačiau su sąlyga, kad viena kitai paaukos inkstą, praneša agentūra „dapd“. Džeimė (Jamie) ir Gladisė Skot (Gladys Scott) penktadienį išvyko iš kalėjimo teritorijos, pamodamos laukiantiems reporteriams. Seserys dėl kartu įvykdyto apiplėšimo buvo nuteistos kalėti iki gyvos galvos. Misisipės gubernatorius Halis Barburas (Haley Barbour) suteikė moterims malonę.

Minint 1991 m. sausio įvykių 20–metį, vilniečiai ir sostinės svečiai kviečiami dalyvauti programos „Mūšis už Tautų laisvę„ renginiuose Seimo I rūmuose organizuojamų atvirų durų valandų metu. Sausio 8 d., šeštadienį, 12.30–15.00 val. bus demonstruojama 1991–ųjų sausio įvykių vaizdo medžiaga. Lankytojai turės galimybę pabendrauti su savanoriais ir pasiklausyti jų pasakojimų apie 1991–ųjų parlamento gynybą, bus surengta iškilminga Nepriklausomybės gynėjų sargybos pasikeitimo ceremonija.

Po beveik septynių mėnesių, praleistų pagrobėjų rankose, į laisvę paleistas buvęs kandidatas į Meksikos prezidentus Diego Fernandezas de Cevallosas, informuoja BBC. Prie savo namų Meksike politikas sakė, kad jaučiasi gerai, ir pareiškė atleidęs savo pagrobėjams. „Esu stiprus, ir mano gyvenimas tęsis kaip anksčiau“, – sakė politikas. D. F. de Cevallosas dingo gegužę, kai vyko į savo rančą prie San Klementės.

Didžiojoje Britanijoje atlikus kratas dvylikoje namų iš vergovės išlaisvinta 19 imigrantų iš Rytų Europos. Tarp jų yra lietuvių, latvių, lenkų ir rusų. Gavę žvalgybinės informacijos pareigūnai atliko kratas antradienį paryčiais, informuoja „Kent Online“. Didžiojoje Britanijoje atlikus kratas dvylikoje namų iš vergovės išlaisvinta 19 imigrantų iš Rytų Europos. Tarp jų yra lietuvių, latvių, lenkų ir rusų. Gavę žvalgybinės informacijos pareigūnai atliko kratas antradienį paryčiais.

Neseniai teko kalbėtis su bičiuliu, kuris dirba nevyriausybiniame sektoriuje. „Kaip sekasi“, paklausiau jo. „Būtų neblogai, jei ne valdininkai, kurie žiūri į mus kaip į potencialius vagis“, atsakė man. Pasirodo, paramos gavimas, jos administravimas yra taip apsunkintas, kad daugiau laiko sugaišti įvairiausioms procedūroms, o ne pačiam projektui. Jei anksčiau užteko geros idėjos, gerai paruošto projekto, tai dabar jo administravimas tapo svarbesnis už patį projektą.

Neseniai gatvėje priėjęs jaunas vaikinas be užuolankų paprašė sušelpti keliais litais ir nelaukdamas atsakymo rėžė: „Neslėpsiu, esu teistas ir neseniai grįžau iš įkalinimo įstaigos. Ten išbuvau trejus metus, o išeidamas į laisvę gavau 17 litų. Tai viskas ir neturiu kur ir pas ką sugrįžti, tad kol gausiu kokią nors pašalpą, gyvenu gatvėje. Negalvokite, kad visuomet buvau nusikaltėlis, prieš patekdamas į kalėjimą turėjau namus, darbą.

Seime susitikę Lietuvos Nepriklausomybės gynėjai svarstė, kaip prasmingiau paminėti kitąmet vyksiantį laisvės dienos 20-metį. Be to, 2011-ieji paskelbti Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo metais. Šių renginių organizatoriai tikisi pradėti registruoti visus laisvės gynėjus, nes iki šiol apie juos tikslių duomenų nėra, praneša LTV naujienų tarnyba. 1991 metais tūkstančiai žmonių stojo ginti Aukščiausiąją Tarybą. Ir ne tik.

Popiežius Benediktas XVI paragino Europą atsiverti Dievui ir tragedija pavadino šiame žemyne egzistuojantį įsitikinimą, kad Dievas yra laisvės priešas, rašo užsienio spauda. Ispanijos tikintiesiems taip pat buvo aiškinama, kad laisvė neturi asocijuotis su atsakomybės ir moralės normų atsisakymu. Viešnagės metu popiežius Šventosios šeimos bažnyčiai suteikė Bazilikos titulą, skelbia BBC.

Buvęs Alytaus meras Česlovas Daugėla paleistas iš Kauno tardymo izoliatoriaus. Kardomoji priemonė suėmimas jam pakeistas į raštišką pasižadėjimą neišvykti ir kartą per savaitę registruotis policijoje. Č. Daugėla taikyta kardomoji priemonė suėmimas 15 parų vėliau buvo pratęstas dar 15 parų.

Bene garsiausias samdomas žudikas Valerijus Januškevičius „Balsas.lt savaitei“ teigė nenorįs prisiminti kraupios praeities. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėjantis daugiau nei prieš dešimtmetį sostinę ir jos apylinkes užsakomosiomis žmogžudystėmis, plėšimais ir žmonių grobimais šiurpinusią banditų gaujos bylą, neseniai sulaukė neįprasto liudytojo.

Šitiek emocijų, kalbų ir visuotinio dėmesio sulaukusi Baltijos kelio dvidešimtmečiui įamžinti skirta menininko Tado Gutausko skulptūra „Laisvės kelias“ pagaliau baigta. Šį vakarą nuo jos drobulę iškilmingai nudengė plytas paminklinėje sienoje pirkę žmonės, griaudėjo patriotinės kalbos, istorinę akimirką apdainavo garsiausi šalies muzikantai...   Pasak autoriaus, „Laisvės kelias“ to vertas.

Antradienį iškilmingame Seimo posėdyje paminėtas Helsinkio proceso pradžios 35-metis ir įtaka Rytų Europai bei pristatytas Lietuvos pirmininkavimas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) 2011 metais.

Keturiasdešimt antrąjį gimtadienį ką tik atšventusi Lietuvos popscenos ledi Džordana Butkutė į Elegijaus rankas atidavė ir savo namus, ir karjerą. „Pirmą kartą šalia vyro jaučiuosi tokia saugi. Nors iš jo išvaizdos nepasakytum, kad gali būti švelnus ir supratingas, nes atrodo, kaip gyvenimo mėtytas vėtytas ir ne kartą laužytas“, – savo mylimajam gražių žodžių negailės Džordana.

Gyvename bankrutavusios ekonomikos griuvėsiuose. Tai akivaizdu. Valdžioje esančios partijos trimituoja kaip tiktai gali, kad blogiausia „sunkmečio“ dalis jau pragyventa, o žodis „krizė“ apskritai dingo iš viešosios erdvės.

Pirmadienį į paskutinę kelionę palydėtas laisvės gynėjas Antanas Sakalauskas - vienas iš keturių televizijos bokšto gynėjų, atsidūrusių po tanko, pražudžiusio Loretą Asanavičiūtę, vikšrais. 1991 m. naktį iš sausio 12-osios į sausio 13-ąją ginant televizijos bokštą A. Sakalauskui palindus po tanku sulaužytos abi kojos, šeivikaulis, sutraiškyti raumenys. Pastaraisiais metais 62 m. vyras kovojo su sunkia liga. A. Sakalauskas palaidotas Antavilių kapinėse, praneša delfi.

Seimą grasinęs susprogdinti V. M. metus laiko nuo 22 val. iki 6 val. turės būti namuose, jei tai nesusiję su darbu. V. M. nuteistas už tai, kad šių metų vasario 12 dieną iš jam priklausančio mobiliojo ryšio telefono paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir melagingai pranešė, kad susprogs Seimo rūmai, dėl ko buvo iškviesta policija. Tokį nuosprendį antradienį paskelbė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas.

Apie tarnystę šiandien kalbėti nei įprasta, nei patogu. Kažkaip netgi nekorektiška. Žinia, nedemokratinė tai yra sąvoka, ir ne moderni. Žodis „tarnystė“ asocijuojasi su tarnais ir ponais, praeitimi, klasėmis, apribotomis teisėmis. Tarnas nuauna ponui batus ir paduoda šlepetes. Vargšas tarnas – toks sunkus darbas. Ne fiziškai, nuo tokio darbo esą nukenčia tarno orumas.

Prieš pusę amžiaus pradėtoms pardavinėti žalioms tabletėms sidabrinėje aliuminio pakuotėje buvo lemta pakeisti pasaulį. Kai kurie istorikai teigia, kad šis atradimas padarė didesnę įtaką nei, tarkim, reliatyvumo teorija. Daugiau nei du trečdaliai pasaulio moterų vartoja kontraceptines piliules ir galvoja, kad tai yra jų teisė.

Šeštadienį Alytuje ir Vilniuje bus pagerbtas savanorio Artūro Sakalausko atminimas. Abiejuose miestuose 19–ųjų žūties metinių minėjimo renginiai prasidės Šv. Mišiomis: Alytuje – Šv. Angelų Sargų bažnyčioje, Vilniuje – Vilniaus įgulos Šv. Ignoto bažnyčioje. Alytaus bažnyčioje rengiamas minėjimas ir koncertas, vėliau bus padėta gėlių ant savanorio A. Sakalausko kapo. Vilniuje minėjimas vyks prie paminklinio akmens savanoriui. Vakare Seimo rūmuose rengiama prisiminimų vakaronė.

Šiandien generalinis prokuroras Darius Valys pasirašė kreipimąsi Seimui. Parlamento narių bus prašoma išankstinio sutikimo suvaržyti Seimo nario Vinco Babiliaus laisvę administracinio teisės pažeidimo byloje. Primintina, kad liepos pradžioje vairuodamas automobilį parlamentaras viršijo leistiną greitį ir tokiu būdu pažeidė kelių eismo taisykles. „Kadangi už šį pažeidimą yra numatyta ne tik piniginė bauda, bet ir areštas, apsisprendžiau kreiptis į Seimą.

Prieš septynerius metus žinomą prancūzų aktorę Marie Trintignant Lietuvoje, Vilniuje, nužudęs tuometinis jos gyvenimo draugas dainininkas Bertrand Cantat nuo ketvirtadienio yra visiškai laisvas žmogus. 46 metų atlikėjui panaikinti visi teismo įpareigojimai, praneša agentūra AFP, kuri remiasi jo advokatu. Atlikęs bausmę, B.Kanta į laisvę jau išėjo prieš trejus metus, tačiau iki šiol buvo susaistytas teismo įpareigojimų, kurie nuo šiandien jam panaikinti.

Medininkų pasienio poste šeštadienį, liepos 31–ąją, bus iškilmingai paminėta skaudi istorijos pamoka – prieš 19 metų, 1991–ųjų liepos 31–osios rytą, čia buvo nužudyti septyni Lietuvos policijos ir muitinės pareigūnai.

Iš Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų anksčiau laiko į laisvę išleistas Kauno kriminalinėms gaujoms priskiriamas Darius Mačianskas, pravarde Mačka. „Nuo šios dienos reikės atidžiau dairytis arba vairuojant automobilį kur kas dažniau žvilgtelti į iš paskos važiuojančias mašinas“, - taip keli žinomi kauniečiai verslininkai sutiko žinią, jog į laisvę sugrįžo buvęs kadaise Kaune klestėjusių Daškinių ir Daktarų gaujų smogikas.

Prokurorai neprašys kyšininkavimu įtariamam Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokurorui E. V. pratęsti kardomąją priemonę - suėmimą. Susikompromitavusiam pareigūnui skirtos dvi švelnesnės kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir užstatas, kurio suma neįvardijama.

Prie Seimo Nepriklausomybės aikštėje pirmadienį taip pat buvo iškeltos vėliavos, vakare minint okupacijos aukas Arkikatedroje bus laikomos šv. Mišios. Per sovietinę okupaciją Lietuva neteko apie 800 tūkst. savo gyventojų. Apie 300 tūkst. žmonių patyrė komunistinio režimo baisumus - kalėjimus, lagerius, tremtį Sibire ir Tolimojoje Šiaurėje. Bėgdami nuo komunistų teroro iš Lietuvos pasitraukė daugiau kaip 440 tūkstančių šalies gyventojų.

Pagal Lietuvos Respublikos Seimo 1997 metų liepos 3 dieną priimtą Atmintinų dienų įstatymą Gedulo ir vilties dienai – birželio 14-ajai – suteiktas atmintinos dienos statusas (Įstatymas įsigaliojo 1997 m. liepos 16 d.). Tačiau itin svarbu prisiminti ir tai, kad pirmą kartą oficialiai ji pradėta minėti dar sovietų okupuotoje, bet jau Atgimimo epochos istoriją kuriančioje Lietuvoje.

Koks yra valingas žmogus? Prieš akis man iškyla rūstaus veido, tvirto sudėjimo drąsuolio iš senovinio epo vaizdinys. Šiam herojui svetimos tokios sąvokos, kaip atidėliojimas, tingėjimas, išglebimas. Jis vadovaujasi visapusiška disciplina ir kryptingai žygiuoja tikslo link. Tačiau grįžkime prie mirtingųjų.

Šiandien sukanka 38 metai, kai, protestuodamas prieš sovietinę okupaciją, apsiliejęs kūną benzinu susidegino devyniolikmetis kaunietis Romas Kalanta. Penktadienio vidurdienį greta Kauno valstybinio muzikinio sodelio, kur 1972 m. gegužės 14 d. žuvo Laisvės šauklys R. Kalanta, įvyks minėjimas.

Skandalingu teisėjos Lilijos Tarčevskajos sprendimu jau trečiadienį į laisvę ištrūkti turėjęs "Vilniaus brigados" narys Igoris Achremovas kol kas lieka už grotų. Žurnalisto Vito Lingio žudiko planus sujaukė pirmadienio vakarą prokurorų pateiktas skundas. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros (VMAP) atstovai pasinaudojo teise per penkias dienas apskųsti skandalingą Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo teisėjos L. Tarčevskajos sprendimą.

Buvęs Seimo narys, Lietuvos laisvės kovų dalyvis, politkalinys, lietuviško šaunamojo ginklo "Vytis" kūrėjas Algirdas Petrusevičius į kalėjimą nebegrįš. Apeliacinis teismas penktadienį paskelbė, kad A. Petrusevičiui skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė sušvelninama iki 5 mėnesių, kuriuos A. Petrusevičius jau yra iškalėjęs. Kartu su A. Petrusevičiumi nuteistam Vigirdui Dudučiui palikta skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

Šiaulių rajone vandalai išniekino Lietuvos laisvės kovotojų paminklą. Kad Uosupio kaime esantis paminklas apipurkštas juodais dažais, gyventojai pastebėjo trečiadienio popietę. Padarytas nuostolis nustatinėjamas. Įvykį tiria policija.

Alexander Sutherland Neill (Aleksandras Sazerlendas Nilas), škotų pedagogas ir filosofas, dar 1921 m. įkūrė tarptautinę mokyklą "Summerhill" (ji gyvuoja ir šiandien), kurios idėjos ir darbo principai prieštaravo visiems tradiciniams ugdymo kanonams: joje nebuvo jokios disciplinos. Neillas tikėjo įgimtu vaikų gerumu ir siekė išlaisvinti juos iš visuomenės, kuri slopina natūralius vaiko impulsus, problemų. Melas iš baimės "Summerhille" su vaikais bendraujama kaip su lygiais.

Antradienį Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjant skundą H.Daktaro advokatas teigė, jog nutartis dėl suėmimo pratęsimo yra neteisėta ir nepagrįsta. Advokatas teigė, kad Daktaro byloje nėra duomenų, kad jis būtų kviestas į apklausą, todėl esą negalima teigti, kad slapstėsi nuo tyrimo. Be to, „Henytė“ turi šeimą, gyvenamąją vietą ir jam esą nėra pagrindo slapstytis. Tuo tarpu prokuroras tvirtino, kad nutartis yra pagrįsta.

Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) čempionato antrosiose ketvirtfinalio rungtynėse sekmadienį Kauno "Laisvė" namuose 75:66 (15:19, 22:13, 17:13, 21:21) įveikė kitą Laikinosios sotinės ekipą - "LKKA-Aistes" - ir išlygino serijos iki dviejų pergalių rezultatą 1-1. "Laisvei" Ligita Kinkevičienė pelnė 20 taškų, Lina Aglinskaitė - 18, Šarūnė Pavilionytė - 16, Mantė Kvederavičiūtė - 13. "LKKA-Aisčių" gretose Santa Okockytė surinko 22 taškus, Jolanta Marmienė pridėjo 19 taškų ir 13 atkovotų kam...

Progresyviame pasaulyje išrandama daugiau receptų homofobijai gydyti. Vienas iš jų – prievolė viešai pasilaižyti su gėjumi. Nežinia, ar atsisakiusiam bučiuotis su gėjumi-sveikintoju vyrui dviratininkui derėtų taikyti diskavlifikaciją ir (ar) viešą išplūdimą? Terapijos nesėkmės atveju siūlau taikyti chirurgiją:  nenorinčius to daryti – priversti jėga. Pasipriešinusius teisėtam pakantumo kryžiaus žygiui – užmėtyti akmenimis kaip beviltiškai netolerantiškus.

Laisvė –lyg ir privaloma tema, kuria tūlam lietuviui tiesiog būtina postringauti laikotarpiu tarp Vasario 16-osios ir Kovo 11–osios. Tačiau šis straipsnis ne apie tai. Na, bent jau ne visai apie tai.

Moterys nors kartą gyvenime, o kartais ir nuolat, santykiuose su vyrais daro vieną ir tą  pačią klaidą – pavydi! Santykių psichologija tarp vyro ir moters labai ir labai nepaprasta… Pačioje vyro genetikoje egzistuoja savirealizacijos poreikis, per naujų moteriškų širdžių užkariavimą. Taip jis bando įrodyti savo reikšmingumą. Todėl, bet kokie bandymai apriboti vyro asmeninę laisvę daro jį nelaimingą ir anksčiau ar vėliau veda prie santykių aiškinimosi.

Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) čempionate trečiadienį Kauno "LKKA-Aistės" svečiuose 116:37 (24:8, 28:14, 26:7, 38:8) nugalėjo lygos autsaideres Marijampolės LAMMKK krepšininkes. Kauno komandai Julija Šarkauskaitė pelnė 20 taškų, Neringa Skadaitė - 18, Santa Okockytė - 17, Agnė Žiegytė ir Ingrida Masiulienė - po 15, Kristė Druskytė - 12. Pergalių neturinčioje Marijampolės ekipoje Gerda Kručkauskaitė surinko 10 taškų.

Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) čempionate trečiadienį Klaipėdos "Lemminkainen" komanda namuose 96:31 (24:12, 20:14, 30:3, 22:2) nugalėjo Marijampolės LAMMKK ekipą. Klaipėdos komandai (14 pergalių/9 pralaimėjimai) Irma Raugaitė pelnė 18 taškų, Eglė Šikšniūtė - 17, Monika Grigalauskytė - 15, Lina Pikčiūtė - 11, Gintarė Mažionytė - 10. Pergalių neturinčioje Marijampolės ekipoje (0/23) 8 taškus surinko Simona Dobrovolskytė, 6 - Eglė Želnytė.

Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) čempionate trečiadienį nugalėtojos titulą ginanti Vilniaus TEO komanda namuose 84:55 (31:22, 14:18, 21:7, 18:8) nugalėjo Klaipėdos "Lemminkainen" ekipą. Vilniaus komandoje pasižymėjo Lindsė Harding (Lindsey Harding). Jos sąskaitoje - 33 taškai. Kvanitra Holingsvort (Quanitra Hollingsworth) surinko 23 taškus ir atkovojo 10 kamuolių. Klaipėdos ekipai 23 taškus pelnė Marina Solopova, 10 - Eglė Šikšniūtė.

Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) čempionate šeštadienį nugalėtojos titulą ginanti Vilniaus TEO komanda namuose 80:48 (18:12, 20:14, 21:14, 21:8) nugalėjo Kauno „Laisvės“ ekipą. TEO komandai Kvanitra Holingsvort (Quanitra Hollingsworth) pelnė 26 taškus ir atkovojo 21 kamuolį, Lindsė Harding (Lindsey Harding) surinko 24 taškus, Vita Kuktienė pridėjo 11 taškų. Kauno ekipai 20 taškų pelnė Lina Aglinskaitė, 9 - Šarūnė Pavilionytė.

Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) čempionate trečiadienį Kauno "Laisvė" svečiuose 91:86 (23:19, 27:24, 21:20, 20:23) įveikė Klaipėdos "Lemminkainen" krepšininkes. Kauno komandai Lina Aglinskaitė pelnė 38 taškus, Šarūnė Pavilionytė - 25, Mantė Kvederavičiūtė - 14. Klaipėdos ekipoje Marina Solopova surinko 27 taškus, Irma Raugaitė - 14, Rita Milieškienė (13 atkovotų kamuolių) - 13, Rima Margevičiūtė (10 atk. kam.

Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) čempionate šeštadienį Klaipėdos "Lemminkainen" komanda svečiuose 114:50 (21:18, 25:10, 36:10, 32:12) įveikė Šiaulių "Rūtą". Nugalėtojoms net 33 taškus pelnė Marina Solopova. Sandra Baliutavičiūtė pelnė 15, Monika Grigalauskytė - 13 (11 atk. kam.), Gintarė Mažionytė - 12, o Lina Pikčiūtė - 10 taškų. Klaipėdietės perėmė 28 kamuolius, o kovą dėl kamuolių po krepšiais laimėjo net 54-24. "Rūtos" komandoje pasižymėjo Vitalija Kaminskytė.

Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) čempionate šeštadienį Klaipėdos "Lemminkainen" komanda namuose 83:60 (23:21, 24:16, 18:9, 18:14) nugalėjo Kauno "Laisvę". Nugalėtojoms Irma Raugaitė (8 atkovoti kamuoliai) pelnė 22 taškus, Eglė Šikšniūtė (13 atk. kam.) - 19, Sandra Baliutavičiūtė - 12, Rita Milieškienė (11 atk. kam.) - 10. Kauno ekipoje Lina Aglinskaitė (9 atk. kam.

Pirmąjį pralaimėjimą Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) čempionate patyrė nugalėtojos titulą ginanti Vilniaus TEO komanda. Ji šeštadienį svečiuose 60:67 (10:20, 20:10, 13:19, 17:18) nusileido Kauno "LKKA-Aisčių" ekipai. Kauno komandai (7 pergalės/3 pralaimėjimai), nutraukusiai 65-ių TEO ekipos pergalių LMKL pirmenybėse seriją, 13 taškų pelnė Julija Šarkauskaitė, po 11 - Santa Okockytė, Ugnė Avižienytė ir Kornelija Balčiūnaitė. Pastaroji atkovojo 13 kamuolių, tačiau suklydo 8 kartus.

Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) čempionate penktadienį Šiaulių "Rūta" namuose 48:113 (18:34, 8:27, 7:24, 15:28) pralaimėjo Cėsių "Cesis" (Latvija) ekipai. Šiaulių komandai (3 pergalės/7 pralaimėjimai) 10 taškų pelnė Laura Svarytė, po 9 - Ieva Kazlauskaitė ir Birutė Dominauskaitė. Šiaulietės suklydo net 40 kartų. "Cesis" ekipoje (7/1) pasižymėjo Rima Valentienė. Ji per 30 min. pelnė 21 tašką, atkovojo ir perėmė po 5 kamuolius bei atliko 4 rezultatyvius perdavimus.