laima mogenienė

Šalies komerciniai bankai sustabdę verslo ar žmonių bankinius pervedimus, vėliau dažniausiai ribojimus atšaukia, bet kartu spėja ir pasipelnyti – už operacijų patikros paslaugą nusirašo po 50-65 eurus, sako parlamentinio Ekonomikos komiteto narė Laima Mogenienė.  Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentė Vaida Butkuvienė taip pat tvirtina, kad toks mokestis yra.

Šeštadienį Palangos Koncertų salėje vyks ekspremjero Sauliaus Skvernelio su bendražygiais kuriamos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ steigiamasis suvažiavimas. Anot steigėjų, Demokratų sąjunga bus centro kairės politinė jėga, kuri „jau turi valstybės valdymo patirties ir gali imtis atsakomybės už šalies dabartį ir ateitį“. Per suvažiavimą planuojama išrinkti partijos pirmininką, suformuoti valdymo organus.

Diena, apie kurią žiniasklaida ir kai kurie politikai kalbėjo jau bent kelerius metus, išaušo – Saulius Skvernelis kartu su būriu bendražygių paliko valstiečių gretas Seime ir įkūrė savo frakciją. Tačiau politologai mano, kad šis žingsnis jau gana pavėluotas, o frakcijos pagrindu sukurti sėkmingą partiją jam tikrai nepavyks. Tačiau S. Skvernelio žingsnis neliks nepastebėtas ir atsispindės vėlesniuose valstiečių reitinguose.

Daugelis politikų turbūt norėtų, kad kai kurios jų viešai pasakytos frazės taip ir nugarmėtų į užmarštį. Ypač, jei jos išsakytos jautriais klausimais, pavyzdžiui, apie LGBT bendruomenę ir šių asmenų partnerystę. Dar labiau, jei jų sakiniuose skambėjo neapykanta ir kaltinimas iškrypimais ar ligomis. Tačiau tai sunku, kai jų mintys nugula žiniasklaidoje ir interneto kampeliuose.

Prieš dvi dienas Seimo pirmininku išrinktas valstietis 58 metų Viktoras Pranckietis pradėjo formuoti savo komandą. Joje jau dirba teisininkas Egidijus Rumbutis, anksčiau patarinėjęs ne vienam Seimo pirmininkui. V.Pranckiečio komandoje pradėjo dirbti buvusios Seimo vadovės Loretos Graužinienės patarėja Justina Jurevičiūtė ir eksparlamentarė, chemikės išsilavinimą turinti Laima Mogenienė. Į Seimą jis buvo išrinkta 2004 metais kaip Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos narė.

Vasario 28 dieną Anykščiuose Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga (LVLS) rengia suvažiavimą, kuris gali virsti rinkiminiu. Vienas didžiausių šalies žemvaldžių Ramūnas Karbauskis, neseniai grįžęs į LVLS gretas, jau vasario pabaigoje vyksiančiame partijos suvažiavime tikisi būti išrinktas partijos pirmininku. Pretendentas įsitikinęs, jog prof. Kazimiera Prunskienė jam ne konkurentė: „Iki šiol buvome vieno lyderio partija. Šią situaciją netrukus visiškai pakeisime.

Pralaimėjimo rinkimuose kartėlį nuriję parlamentarai susirūpino proziškesniais reikalais - naujo darbo paieškomis. Nebeperrinkti Seimo nariai įsidarbinti tikisi be didelių pastangų. Į naująjį Seimą nebeišrinktiems politikams turimais parlamentaro mandatais beliko džiaugtis tris dienas.

Daugiausiai senosios kadencijos parlamentarų su Seimu atsisveikina iš Darbo partijos, tuo tarpu konservatorių gretose praradimų nėra. 2004 metais gavę daugiausiai vietų Seime - 39, nors ir nubyrėjus daliai narių, baigiantis kadencijai „darbiečiai“ turėjo 23 narių frakciją. Po šių Seimo rinkimų, kuriuose dalyvavo koalicijoje su Leiboristų partija, „darbiečiai“ gavo 10 vietų Seime.

Jau tiksliai žinoma, kas užims pirmąsias 70 vietų Seime. Partijų sudarytus sąrašus gerokai pakoregavo rinkėjai, - skelbia dienraštis „Vakaro žinios“. Rinkimus daugiamandatėje rinkimų apygardoje laimėję konservatoriai dabar gali džiaugtis ne 17, kaip skelbta anksčiau, bet jau 18 laimėtų vietų Seime. Tuo pačiu vienu mandatu - iki 10 - sumažėjo socdemų kraitis. Tačiau šie jau yra gavę du mandatus vienmandatėse apygardose.

Už grotų sėdintys ir dantį ant visų Temidės tarnų griežiantys veikėjai gali džiūgauti. Jau pustrečių metų jie gyvena geriau nei viena iš jų – Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo teisėja Anželika Šimaitienė, rašo „Respublika“. Kaliniai gauna nemokamą maistą, kitokias privilegijas, netingintys netgi gali užsidirbti. Du vaikus – vienas iš jų dar kūdikis – auginanti A.Šimaitienė įsidarbinti negali, negauna jokių pajamų ir net pašalpų.

Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius teigia, kad Visuomenės informavimo įstatymo pataisos neišspręs rasinės ir tautinės neapykantos kurstymo problemų, o tik apribos žurnalistų darbą. Tuo metu dokumento rengėjai teigia, kad projektas parengtas siekiant pažaboti internete besireiškiančius komentatorius. Minėtomis pataisomis keičiamas sąvokos „nuomonė“ apibrėžimas.

Šią savaitę kandidatų į Seimą sąrašą patvirtino ir Valstiečių liaudininkų sąjungos taryba. Jo priekyje - partijos lyderė žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė. Bet, pasak „Lietuvos ryto“, gana smarkiai nuskriaustas liko vienas spalvingiausių šios partijos veikėjų - skandalingai pagarsėjęs Seimo vicepirmininkas Alfredas Pekeliūnas. Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad jis - vienas labiausiai nemėgstamų politikų.

Jau ketvirtą kartą į Seimą kandidatuojanti Valstiečių liaudininkų sąjungos (VLS) lyderė, žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė nemano, kad ši rinkimų kova bus lengva, tačiau ji nesibaimina naujai gimusių partijų konkurencijos.  „Šią kadenciją nebuvome atsipalaidavę, dirbome iš peties“, - tvirtina K. Prunskienė, tikinti, kad žmonės ir per šiuos rinkimus pasitikės jos partija.

Lietuvos žurnalistų sąjunga atkreipia dėmesį, kad patvirtinus grupės Seimo narių užregistruotus Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimus ir papildymus, žurnalistai galėtų būti persekiojami už žmonių įsitikinimų ir nuomonių skleidimą, o visuomenė imtų vengti viešai išsakyti savo mintis. Seimo nariai Laima Mogenienė, Jonas Čekuolis, Rimantas Bašys, Vytautas Grubliauskas siūlo keisti net keletą Visuomenės informavimo straipsnių.

Seimo Žmogaus teisių komiteto narė Laima Mogenienė į Visuomenės informavimo įstatymą ragina įvesti pataisas, kuriomis būtų galima pažaboti  neapykantos kurstymą masinėse informavimo priemonėse. Šiam tikslui numatoma ne tik suteikti platesnius įgaliojimus žurnalistų etikos inspektoriui, bet ir apriboti nuomonės sampratą. Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius sako, jog šitaip būtų įteisinta savicenzūra, priverčianti žurnalistus tam tikromis temomis tiesiog patylėti.

Vos trečdalis socialinių būstų Lietuvoje naudojami pagal paskirtį, o už jų plėtrą atsakinga Aplinkos apsaugos ministerija. Seimo Žmogaus teisių komitetas ketina siūlyti keisti socialinio būsto skyrimo tvarką ir atsakomybę už juos perduoti iš Aplinkos ministerijos į kitas rankas. „Šios sistemos kuravimas yra išblaškytas daugelyje institucijų.

Seimas šiandien priėmė daug debatų kėlusį bei septynis kartus atidėtą Lygių galimybių įstatymą. Juo numatomi atvejai, kada draudžiama diskriminacija, tačiau lygybės principas galės būti netaikomas mokykloms, kurių steigimo dokumentuose nurodoma, kad ugdymas grindžiamas religinėmis nuostatomis. Žmogaus teisių komiteto narė Laima Mogenienė portalui „Balsas.

Lygių galimybių įstatymas Seime vis dar blokuojamas, nes neva nėra įsiklausoma į konservatorių siūlymus dėl ikimokyklinio ugdymo įstaigose ar bendrojo lavinimo mokyklose besimokančių vaikų tėvų teisių patiems apsispręsti, kokių religinių įsitikinimų asmenys ugdys jų vaikus.

Parlamentarai po ilgų diskusijų bei ginčų antradienį nutarė padaryti pertrauką ir nepriėmė jokio sprendimo priimant lygias galimybes užtikrinti turintį įstatymą. Prieš balsavimą registravosi 60 Seimo narių, nors priimant įstatymus reikia bent 71 jų dalyvavimo. Tuo tarpu priimant ankstesnį teisės aktą, uždraudusį politinę reklamą per radiją ir televiziją, posėdyje registravosi 94 Seimo nariai.

Svarstant kartą pastraipsniui jau priimtą, bet vėl į svarstymo stadiją grąžintą Lygių galimybių įstatymą vėl susikirto tradicinių vertybių gynėjų bei aršių kovotojų prieš bet kokią diskriminaciją argumentai. Abi pusės rėmėsi Konstitucija, tačiau abi oponuojančios pusės pripažino, kad šiandien priimtas įstatymas prastesnis, nei ankstesni jo variantai.

Išeivijoje gyvenantys lietuviai turės galimybę apie Lietuvos ateitį padiskutuoti su iš Vilniaus atvykusiais politikais. Kaip pranešė Lietuvos ambasada Didžiojoje Britanijoje, penktadienį Londone vyksiantis susitikimas-debatai "Kokią Lietuvą kuriame?" rengiami ruošiantis spalio 12 dieną numatytiems Seimo rinkimams.

Išeivijoje gyvenantys lietuviai turės galimybę apie Lietuvos ateitį padiskutuoti su iš Vilniaus atvykusiais politikais. Kaip pranešė Lietuvos ambasada Didžiojoje Britanijoje, penktadienį Londone vyksiantis susitikimas-debatai "Kokią Lietuvą kuriame?" rengiami ruošiantis spalio 12 dieną numatytiems Seimo rinkimams.

Parlamentarai šiandien nepritarė Lygių galimybių įstatymo nuostatai, turėjusiai įtvirtinti draudimą diskriminuoti mažas pajamas gaunančius asmenis, benamius, narkomanus bei prostitucija besiverčiančias moteris. Tačiau Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) vardu projektą pristačiusi Laima Mogenienė įstatymo priėmime paprašė pertraukos, todėl naujoji teisės akto redakcija bus svarstoma ketvirtadienį. "Ši sąvoka apima beveik viską, visą mūsų gyvenimo aplinką. Dėl to gali kilti teisių problemų.

Lietuvos išeivijos atstovai toliau ragina Seimą nedelsti sprendžiant dvigubos pilietybės klausimą ir priimti tam reikalingas įstatymų pataisas. Ketvirtadienį išeivijos atstovai Seimo pirmininkui Česlovui Juršėnui įteikė apie 20 tūkst.

Lietuvos išeivijos atstovai toliau ragina Seimą nedelsti sprendžiant dvigubos pilietybės klausimą ir priimti tam reikalingas įstatymų pataisas. Ketvirtadienį išeivijos atstovai Seimo pirmininkui Česlovui Juršėnui įteikė apie 20 tūkst.

Parlamente posėdžiaus Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija. Nuo pirmadienio iki penktadienio truksiančiuose posėdžiuose komisijos nariai aptars užsienio lietuvių lituanistinio švietimo problemas, dvigubos pilietybės klausimus bei televizijos transliacijų galimybes į užsienį.

Kitą savaitę parlamente posėdžiaus Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija. Nuo pirmadienio iki penktadienio truksiančiuose posėdžiuose komisijos nariai aptars užsienio lietuvių lituanistinio švietimo problemas, dvigubos pilietybės klausimus bei televizijos transliacijų galimybes į užsienį.

Kitą savaitę parlamente posėdžiaus Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija. Penkias dienas truksiančiuose posėdžiuose komisijos nariai aptars užsienio lietuvių lituanistinio švietimo problemas, dvigubos pilietybės klausimus bei televizijos transliacijų galimybes į užsienį.

Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) siūlo įstatyme įtvirtinti draudimą diskriminuoti dėl socialinės padėties. Pasak Lygių galimybių kontrolierės Aušrinės Burneikienės, tai leis imtis tyrimo, kai diskriminuojami mažas pajamas gaunantys žmonės, o medicinos įstaigose neaptarnaujami narkomanai, alkoholikai, benamiai ar prostitucija besiverčiančios moterys. Videoreportažas iš konferencijos pridedamas straipsnio pabaigoje.

Seimo narė, valstietė liaudininkė Laima Mogenienė siūlo parlamente sudaryti su smurtu, rasizmu ir ksenofobija susijusių problemų analizės darbo grupę. Pasak parlamentarės, grupė imtųsi aptarti teisines spragas, kurios trukdo kovoti su smurto ar rasizmo apraiškomis Lietuvoje ir dėtų pastangas, kad būtų kuo greičiau priimti reikiami teisės aktai.

Seimo narės Laima Mogenienė, Leokadija Počikovska ir Rima Baškienė siūlo neįskaičiuoti išmokos vaikui į šeimos pajamas. Toks Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo papildymo projektas įregistruotas Seimo posėdžių sekretoriate. Parlamentarių teigimu, priėmus jų siūlomą projektą, dėl gaunamų „vaiko pinigų“ nesumažėtų šeimų, gaunančių piniginę socialinę paramą, skaičius ir vaiko gaunami pinigai būtų tikslingai panaudojami jo interesams.

Nors Lietuvoje bedarbių reikia ieškoti su žiburiu, svarstomame kitų metų biudžeto projekte į akis krinta darbo biržos poreikiams tenkinti skiriamos didžiulės lėšos iš valstybės ir Europos Sąjungos (ES) kišenių.

Seimo sudaryta tarpžinybinė darbo grupė, kuri įpareigota ištaisyti prieštaravimus tarp Konstitucijos ir dvigubą pilietybę įteisinančių įstatymų, veikiausiai siūlys keisti pastaruosius, o ne pagrindinį šalies įstatymą, rašo „Kauno diena “.  Kaip žurnalistams vakar sakė šios darbo grupės narys Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka, jis mato kelią, kaip išvengti referendumo Konstitucijai keisti ir ištaisyti pernai lankritį Konstitucinio teismo įvardytus pilietybę įtei...

Seimas po pateikimo pritarė nutarimo projektui dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, tačiau tokio referendumo kritikai tvirtina, kad taip balsuoti galėjo tik aktyvūs dvigubos pilietybės priešininkai. Šiandien po pateikimo Seimas pritarė nutarimo projektui dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Už tai balsavo 48, prieš – 22, susilaikė 8 Seimo nariai, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Premjeras Gediminas Kirkilas Lietuvos radijui sako, kad jei nepavyktų dvigubos pilietybės įteisinti Seime, referendumą šiuo klausimu būtų galima surengti kartu su Seimo rikimais, po 1,5 metų.„Iš dalies tai būtų naudinga visiems, nes, be jokios abejonės, referendumas, mano požiūriu, vienaip ar kitaip padidintų ir rinkėjų dalyvavimą Seimo rinkimuose“, – sako G. Kirkilas.

Alkoholio reklamos ribojimai, siūlymas nebeprekiauti juo degalinėse ir kiti prekybos apribojimai tai dar ne visos siūlomos priemonės. Prisimenant žemės ūkio praktiką, siūloma mokėti už pasitraukimą iš šio verslo.Klaipėdos miesto tarybos sprendimą, kuriuo nuo rugsėjo 1-osios įvedami apribojimai prekiauti alkoholiniais gėrimais uostamiesčio kioskams ir daugiabučių gyvenamuosiuose namuose įsikūrusioms parduotuvėms, reikalaujant prekyba svaigalais nevyktų ir 200 m. atstumu nuo ugdymo įstaigų.

Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcijos, Žmogaus teisių komiteto narė Laima Mogenienė pateikė trijų įstatymų pataisas, kuriomis norima pakeisti šiuo metu galiojančią ydingą našlaičių pensijos skyrimo bei mokėjimo tvarką.„Dabar šalpos našlaičių pensija skiriama ir mokama 0,5 bazinės pensijos dydžio kiekvienam vaikui. Tačiau šeimos turinčios 4 ar daugiau vaikų (įvaikių) tegauna 1,5 bazinės pensijos, kuri išdalinama visiems mirusiojo vaikams (įvaikiams) lygiomis dalimis.

Trys Seimo narės reikalauja, kad pakartotinai svarstant Arvydo Pociaus atleidimo klausimą dalyvautų ir pats atleidžiamasis, mat šis dar nepatvirtino savo kaltinimų, kovo 15 d. mestų iš Seimo tribūnos.Kovo 15 d. Seime pasakęs „svarbiausią savo kalbą“, Valstybės saugumo departamento vadovas A. Pocius pateikė požiūrį į kilusio skandalo priežastis, teigia Seimo narės Laima Mogenienė, Rima Baškienė ir Leokadija Počikovska.

Lietuvos respublikos Seimo ir JAV lietuvių bendruomenės komisijos rezoliucija Lietuvos Respublikos Seimo ir JAV Lietuvių Bendruomenės komisija, apsvarsčiusi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimo „Dėl teisės aktų, reguliuojančių Lietuvos Respublikos pilietybės santykius, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pasekmes lietuvių tautai ir Lietuvos valstybei, piliečių teisėms ir laisvėms, išklausiusi atsakingų valstybės pareigūnų informaciją api...

Nelengvas nacionalinio diktanto tekstas konkurso dalyviams pasirodė įveikiamas. Vietoje prognozuoto pusšimčio, į kitą konkurso etapą iš maždaug 3 tūkstančių dalyvių pateko beveik 80.Vertinimo komisijai ištaisius darbus, į finalinį nacionalinio diktanto konkurso turą nuspręsta pakviesti 77 geriausiai pasirodžiusius dalyvius. Šeši jų - užsienyje gyvenantys lietuviai.Tarp geriausiai diktanto tekstą parašiusiųjų yra ir Seimo narė Laima Mogenienė. Ji BNS sakė konkurse sudalyvavusi paskatinta dukters.

Į antrąjį Nacionalinio diktanto turą, įvyksiantį vasario 17 d. Vilniuje, Lietuvos televizijos studijoje, pateko šie konkurso dalyviai: Klaipėda: Virginija Jovaišaitė (PEG 350), Eglė Paplauskaitė (E), Ramūnas Rudžionis (VAPANTIS), Eglė Petrošienė (TOPOLĖ); Panevėžys: Stefanija Masilevičienė(STEFANĖLĖ), Eglė Brazdžiūnaitė (EGLUTĖ55); Pasvalio rajonas: Evaldas Martišius (ŽENTAS); Švenčionys: Rūta Rudinskaitė (roo17); Rokiškio rajonas: Neringa Murnikaitė (NER83); Druskininkai: Ingrida Griniūtė...

Iš 75 į Seimą per pirmąjį rinkimų turą išrinktų kandidatų 30 pirmą kartą sėsis į tautos išrinktųjų kėdes. Nedaugelis jų gali pasigirti politinio darbo patirtimi. Dauguma naujokų - vos prieš metus susikūrusios Darbo partijos nariai. Konservatorius Kazimieras Starkevičius, dabar einantis Kauno vicemero pareigas, kalbėdamas su “Lietuvos žiniomis” apie darbą Seime pasidžiaugė, kad parlamente pagaliau turės darbui reikalingą kompiuterį, mat Kauno savivaldybėje jo taip ir negavo.

Seimo rinkimams nenumaldomai artėjant, su nekantrumu laukiau partijų kandidatų sąrašų daugiamandatėje apygardoje. Lyg nujausdamos tą, dauguma partijų sąrašų paskelbimą tempė iki paskutinės įstatymo numatytos dienos. Bet štai pagaliau jie puikuojasi Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto puslapyje. Ir ką gi mes matome? Ogi tai, kad smulkiosios partijos pagaliau suprato, kaip tais sąrašais galima pasinaudoti.

Smulkieji vežėjai piktinasi naujais finansiniais reikalavimais ir nuogąstauja, kad jų nepajėgiančios įgyvendinti įmonės bus priverstos nutraukti savo veiklą. Jie siūlo Trišalei tarybai aptarti problemą ir inicijuoti teisės aktų pataisas. Kelių transporto inspekcijos viršininko įsakymu yra numatyta, kad įmonės turtas, vežant keleivius vietinio susisiekimo maršrutais, iki šių metų pabaigos turi sudaryti 11 tūkst. litų kiekvienai transporto priemonei, o nuo 2004 metų sausio 1 dienos - 180 tūkst.