l. klimka

Panašu, kad prasidėjusi žiema gali džiuginti ilgokai. Pagal tai, kad šv. Martynas (lapkričio 11 d.) buvo švelnus, balos neužšalusios, sakoma, kad Kalėdos būna baltos. Bet dar galime sulaukti atšilimo, o paskui tikriausiai vėl ateis banga su sniegeliu ir šaltuku. Tokią žiemą ir artėjančias šventes mums spėja etnologas, profesorius, gamtos mokslų daktaras Libertas Klimka. Reikia stebėti zuikių pėdutes sniege „Gruodžio pradžioje sniegas nėra naujiena. Sakydavo, kad šv.

Veikiausiai retas mūsų žino, kad pagal vieną gruodžio dieną galima numatyti, koks oras bus kiekvieną kitų metų mėnesį. Kaip juokauja etnologai, tai puikus būdas susiplanuoti sau atostogas, nes žinosite, kuris mėnuo bus lietingas, o kuris – itin saulėtas. Senovės lietuviai orą atidžiai stebėti imdavo nuo gruodžio 13 d., dar vadinamos Šviesos diena arba Šv. Liucijos diena.

Liepos 10-oji – ypatinga diena, po kurios galima prognozuoti, kokius orus matysime likusią vasarą – nesibaigiantį lietų ar alinančią sausrą. Bent taip byloja liaudies išmintis, kur ši diena vadinama Septynių brolių miegančiųjų diena. Liepos 10-os rytą danguje trumpam pasirodo iš septynių žvaigždžių sudarytas Sietynas. Būtent šios žvaigždės, ko gero, ir vadinamos broliais, pranašaujančiais lietų arba sausrą.

Šiandien yra 40-ies paukščių diena, manoma, kad būtent dabar parskrenda dauguma žiemoti į šiltesnius kraštus išskridusių paukščių. Pagal šios dienos orus būdavo spėta, kokie jie bus ateityje. Gali šalti 40 parų. „Jei tądien pašąla, tai šals dar 40 parų (ir atvirkščiai). Tiesa, šios dienos pažymėjimas nėra populiarus lietuvių liaudiškoje tradicijoje; diena populiaresnė rytų slavų tradicijose, kur siejama ir su "pavasario šaukimu", pavasario pradžia“,– kalbėjo Dalia Senvaitytė.

Visiems sušalusiems ir spėliojantiems, kada ateis bobų vasara, specialistai jau turi atsakymą. Bet sako, kad šio savaitgalio tokiu vardu vadinti dar negalima, tai tik apšilimas prieš ilgiau trunkantį ir dar šiltesnio oro pliūpsnį, kuris apims visą Lietuvą. 1985 metais saule žmonės galėjo mėgautis ilgai. Na, bent jau kybartiškiai. Jų krašte prieš 33-ejus metus dieną kaip šiandien – spalio penktąją – kaitino 26 laipsniai šilumos. O tokia temperatūra iki šiol laikoma spalio šilumos rekordu.

Liepos 10-oji mūsų senoliams buvo viena svarbiausių liepos dienų. Tai septynių brolių miegančių diena. Pagal šios dienos orus jie spręsdavo kokia bus likusi vasara ir kada baigsis lietus. Mums – susitaikiusiems su lietuviškos vasaros tikrove, taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į liepos 10 dieną. Jei lyja – tikėtina, kad lis dar ilgai. „Liepos 10-oji tradiciniame kalendoriuje vadinama Septynių brolių miegančiųjų diena.

Kovo 20-ąją yra fiksuojamas pavasario laikas, kai Saulė atsiduria dangaus pusiaujo ir ekliptikos susikirtimo taškuose. Tai mums praneša apie prasidėjusį pavasarį. Būtent šiomis dienomis mūsų visoje planetoje dienos ir nakties trukmė tampa vienoda. Nuo pavasario lygiadienio šiauriniame pusrutulyje naktis tampa trumpesnė už dieną, o pietiniame – diena trunka trumpiau už naktį. Kaip pasakoja etnologas Libertas Klimka, šiandien diena įgaus penkių minučių pranašumą prieš nakties laiką.

Iniciatyva „LT100: mano kelionė Lietuvai“ sveikina su gražiausiomis metų šventėmis ir kviečia nepamiršti autentiškų lietuviškų tradicijų, ilgus metus puoselėjamų prie Kūčių stalo. Kūčios – viena gražiausių šeimos švenčių Lietuvoje. Kūčių vakarienės metu įprastai vaišinamasi patiekalais, turinčiais simbolinę prasmę, o vakaro užsiėmimai neapsieina be burtų bei apeigų. Ne veltui sakoma, kad žiemos šventės – tai stebuklų metas.

Vasariui įsibėgėjus švenčiame žiemos išvarymo šventę – Užgavėnes. Tačiau ar teko girdėti, kad senovėje lietuviai minėdavo žiemos sutiktuves? LT100 kviečia prisiminti tradicijas ir džiugiai pasitikti artėjančią žiemą minint Baltojo oželio šventę. Lapkričio 11 d. švenčiama šv. Martyno diena. Profesoriaus Liberto Klimkos teigimu, iš šios dienos orų būdavo spėjama žiemos pradžia. Senoliai sakydavo – „Jei per Martyną žąsis ant vandens, per Kalėdas bus ant ledo.

Kūčios Lietuvoje yra šeimos šventė, kurios metu dėkojama Dievui ir gamtai už metų malones ir dosnumą, o artimiesiems – už paramą ir meilę. Pasak etnologo ir Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) profesoriaus Liberto Klimkos, tai šventė, kurios metu kartu lyg prisišliejame prie tautos tradicijų tūkstantmečio ąžuolo kamieno.

 LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Nuo senų laikų yra susiklosčiusios kelios vardadienių sistemos, sako etnologas Libertas Klimka. LRT radijo klausytojas Liudas iš Marijampolės klausia, kodėl vardadieniai dažnai minimi daugiau nei kartą per metus. „Norėčiau sužinoti, kodėl žiniasklaidoje net kelis kartus per metus skelbiamos tų pačių vardų dienos. Pvz., liepos 15 dieną – Mantas, spalio 1 dieną – Mantas.

 Jolanta Jurkūnienė, LRT radijo laida „Žinių amžius“, LRT.lt Papročių ir tradicijų negalima pamiršti ir praktiniais sumetimais, tarkim, dėl turizmo, sako etnologas Libertas Klimka. „Kai nuvažiuoju į Prancūziją, noriu paragauti prancūziškų patiekalų. Į Belgiją nuvažiavęs, austres ragausiu. O į Lietuvą kas atvažiavęs gal norės kimštų žąsų kaklelių arba poliaukos sriubos su džiovintais baravykais“, – pastebi profesorius.

Šaltiniai svarbūs ne vien kaip kraštovaizdžio puošmena, jie lankomi ir dėl gėlo bei sveikatą tausojančio vandens. Šaltiniai, anksčiau iš giluminių žemės sluoksnių trykšdavę fontanais, Lietuvoje vis dar pulsuoja, tačiau po melioracijos dalis šaltiniuotų vietų užpelkėjo ir nebe tokios vandens gausios verdenės imtos vertinti kaip gamtos paminklai. Ankstesnių kartų tikėta, kad šaltinio vanduo esti ypatingas, turi gyduolišką poveikį.

Senovės indoeuropiečiai, prieš tūkstančius metų sugalvoję zodiako ženklus, turbūt nė neįtarė, į ką juos pavers šiandieninis žmogus. Astrologai siūlo horoskopais pradėti savo dieną, ieškoti žmonos pagal „tinkamą“ zodiako ženklą, tikėti, kad dangaus kūnai nulemia mūsų likimus. Tačiau ekspertai teigia, kad zodiako ženklų kilmė ir paskirtis – visai nesusijusi su ateities spėjimu.

Naujų metų pradžia, kaip visada, gausi įvairiausių prognozių: nuo pačių nerealiausių iki ganėtinai tikėtinų. Esą nusimato pasaulio pabaiga, sukrėtimai euro zonoje ir didesnis saulės aktyvumas. Pasaulio pabaigos skelbėjai teigia, kad senovės majai, Centrinės Amerikos indėnų tauta, numatė retą Žemės, Saulės ir Paukščių Tako centro išsirikiavimą į vieną liniją 2012 metais žiemos saulėgrįžos metu. Šis išsilygiavimas siejamas su vieno pasaulio persikėlimu į kitą.

Viena didžiausių metų švenčių Velykos simbolizuoja ne tik pavasario atėjimą bei gamtos atbudimą, bet ir minimos kaip Jėzaus Kristaus prisikėlimo iš mirusiųjų šventė. Į klausimą ar ši krikščioniška šventė turi sąsajų su pagonybės kultūra, etnologas Libertas Klimka atsakė: „Žinoma, tai visų senųjų kultūrų šventė – pavasario lygiadienis.