kvėpavimas

Panikos ataka – staigus intensyvios baimės epizodas, kuris pasireiškia įtemptomis fiziologinėmis kūno reakcijomis, nors tikro pavojaus ar akivaizdžios priežasties baimei nėra. Patiriant panikos ataką žmogui gali atrodyti, jog jis visiškai praranda kontrolę, patiria širdies smūgį ar net miršta. Nors pačios panikos atakos grėsmės žmogaus gyvybei nekelia, tačiau jos gali ne juokais išgąsdinti ir priversti sunerimti.

Šis karininkų naudojamas miego metodas žaibiškai išpopuliarėjo socialiniuose tinkluose, nes jis padeda naktį užmigti itin greitai, per mažiau nei dvi minutes. Šį metodą sukūrė olimpinis sprinto treneris Budas Vinteris, kuris taip pat studijavo sporto psichologiją.

„Daugybę metų, kai tik patekėdavo pilnatis, kiekviena naktis būdavo kančia – vartydavausi lovoje iki paryčių, o vos spėjus užmigti jau turėdavau keltis. Bet atradusi šį triuką miegu kaip kūdikis – nesvarbu, ar pilnatis, ar ne“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi Ramunė. Juk visi žinom, kaip svarbu gerai išsimiegoti – visą laiką, kai tik pamiegu trumpiau, nei septynias valandas, ir aš, ir kiti pastebi, kad nepailsėjau, pasidarau irzli, kaip šeima sako, tikra ragana.

Monrealyje (Kanada) prasidėjo prestižinis WTA 1000 serijos „Omnium Banque Nationale“ moterų teniso turnyras, kurio startui ruošiasi ir geriausia pasaulio žaidėja Iga Swiatek (WTA-1). Vienos iš treniruočių metu lenkė į kortą žengė užklijuota burna. Net ir prasidėjus intensyviausiai treniruočių daliai, ji nenusiklijavo lipnios juostos nuo burnos. Pasirodo, kad toks metodas yra I.Swiatek trenerio Maciejaus Ryszczuko idėja.

Vos 30 gilių įkvėpimų per dieną gali apsaugoti nuo širdies ligų, nes nustatyta, kad specifinė kvėpavimo technika žymiai sumažina kraujospūdį, pagerina kraujagyslių būklę. Remiantis nauju tyrimu, paskelbtu „American Heart Association“ asociacijos žurnale, šis metodas, žinomas kaip didelio pasipriešinimo įkvėpimo raumenų jėgos lavinimas (High-Resistance Inspiratory Muscle Strength Training, IMST), gali būti toks pat veiksmingas kaip ir reguliari mankšta, gerinant širdies ir kraujagyslių sveikatą.

Gegužės 10 d., pirmadienį, startuoja kassavaitinių laidų ciklas „Įkvėpti gyvenimo“, skirtas žmonėms, ieškantiems būdų, kaip greičiau atstatyti savo sveikatą po COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) ar tiesiog norintiems išmokti taisyklingo kvėpavimo pratimų. Šalies medikai, psichologai ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro atstovai (LNOBT) susivienijo bendram tikslui – padėti lengviau įveikti „pokovidinį“ sindromą, pasitelkiant įvairias kvėpavimo technikas.

2016 m. lapkričio 21 d. Australijos miesto Melburno ligoninių skubios pagalbos skyriai staiga prisipildė pacientų su sunkiomis kvėpavimo takų problemomis. Dešimt žmonių mirė, o tūkstančiai negalėjo lengvai kvėpuoti gąsdinančiai ilgą laiką. Šis įvykis buvo ne kokios nors pandemijos perspėjimas, o pats blogiausias reiškinio, žinomo kaip „audros astma“, atvejis.

Maždaug trečdalį gyvenimo praleidžiame miegodami, tačiau jei naktimis knarkiate, o pabudę po miego jaučiatės pavargę, mieguisti, galite užmigti bet kuriuo paros metu ar vairuojant,  sumažėja darbingumas ir kasdieninė veikla, nereikėtų vertinti to, tik kaip prasto miego – galimai turite miego sutrikimą, kuris užkerta kelią geram poilsiui. Kiekvienais metais trečiąjį kovo penktadienį minima Tarptautinė miego diena.

Visoje Lietuvoje smarkiai padidėjo oro tarša. Sostinėje saugią normą užterštumas viršija daugiau nei du kartus. Specialistai sako, kad tai lemia Europą pasiekusi nešvari oro masė su Sacharos dulkėmis, taip pat mažas kritulių kiekis ir įspėja šiomis dienomis vengti pasibuvimų gryname ore.

Nuo spaudžiančio šalčio gyventojai ginasi į krosnis kraudami vis daugiau pakurų, tad šiomis dienomis oro tarša šoktelėjo į rekordines aukštumas. Ypač bloga situacija Šiauliuose. Specialistai pataria kuo mažiau būti lauke, o štai Kaunas jau išbandė naują oro kokybės matavimo sistemą. Oro temperatūra krinta žemyn – oro tarša šauna aukštyn. Spaudžiant šaltukui, gyventojai intensyviai šildosi, tad daug kur tvyro smogas ir uoslę erzina degėsių tvaikas. Taršos rodikliai grėsmingai auga.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Jonavoje sausio 17 d. vidutinė 24 val. kietųjų dalelių koncentracija aplinkos ore viršijo ribinę vertę. Pagrindinė pablogėjusios oro kokybės priežastis – intensyvus vietinis (individualus) šildymas. Artimiausiomis dienomis vyraus nepalankios meteorologinės sąlygos aplinkos oro teršalų sklaidai, todėl kietųjų dalelių koncentracija aplinkos ore išliks padidėjusi.

Spustelėjus šaltukui, gyventojai vis daugiau šildosi, tad  oro taršą sparčiai kyla į viršų. Grėsmingiausia situacija didžiuosiuose miestuose, kai kur užterštumas kietosiomis dalelėmis šoktelėjo ir pusantro karto. Spustelėjus šaltukui ir gyventojams vis intensyviau šildantis, ne tik smalkių kvapas nosį riečia, didėja ir oro tarša. Štai, ką pasakoja gyventojai: „Atidarėm vėdinti namus ir greitai turėjom uždaryti langus, nes ėjo smalkių, ar kaip pavadinti, kūrenimo kvapas namo.

Vienuolika didelės deguonies tėkmės aparatų – dovana Vilniaus miesto klinikinei ligoninei (VMKL), kuri iškart pradėta naudoti gydant sunkiai COVID-19 sergančius ligonius. VMKL vakar pasiekęs pirmas iš šių aparatų jau tapo didžiausia Kalėdų dovana vienam ligoninės pacientui. Kartu – ir medikams, kurie buvo atsidūrę situacijoje, kai ligonių, kuriems gyvybiškai reikia didelės deguonies tėkmės, yra bent vienu daugiau, nei aparatų.

Miegas – svarbi kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis, kuri padeda jaustis žvaliai ir turėti energijos. Tačiau ne vieną kankina nemiga, dėl kurios nepavyksta gerai pailsėti. Tačiau per greitas užmigimas taip pat gali signalizuoti, kad kažkas yra ne taip. Išgerti puodelį arbatos, išvėdinti kambarį, pasimėgauti šilta vonia, galvoti apie gražius dalykus – tai tik keli patarimai norintiems greičiau užmigti.

Socialiniuose tinkluose plinta daug melagingos ir nerimą keliančios informacijos apie tariamą veido kaukių grėsmę. Žmonės tikinami, kad kaukės trukdys kvėpuoti, per jas pateks mažiau deguonies, o jie patys vos ne visą laiką kvėpuos savo pačių išskiriamu CO2. Tiesos tokiuose teiginiuose nėra daug.

Niekas nematys, kad šypsotės, galbūt aprasos akiniai ir veidas bus šiek tiek šiltesnis – maždaug tiek trūkumų turi paprastos veido kaukės, kurios jau tapo COVID-19 pandemijos simboliu. Jos tikrai netrukdo jūsų kūnui kvėpuoti ir nekuria perdėto saugumo jausmo. „Man su kauke sunku kvėpuoti“, sako dažnas šių paprastų kasdieniškų daiktų nepaprastai ir nekasdieniškai nekenčiantis žmogus. Iš tikrųjų, taip – į kvėpavimą tenka įdėti daugiau pastangų.

Net ir elementarios pirmosios pagalbos žinios leidžia belaukiant profesionalių medikų padėti, o kartais ir išgelbėti traumą patyrusį, užspringusį ar netikėtai sunegalavusį žmogų. Vis dėlto pasaulį apėmusi koronaviruso COVID-19 pandemija koreguoja pagalbos teikimo taisykles: gelbstintieji raginami neužmiršti ir savo saugumo. „Vasaros metu padažnėja įvairių traumų, prastai pasijuntama viešosiose vietose tarp nepažįstamų žmonių, todėl labai svarbu mokėti suteikti elementarią pirmąją pagalbą.

Žagsulys gali būti labai nemalonus, o ypač tada, kai ilgai nepavyksta jo atsikratyti. Jeigu, jau išbandėte visus girdėtus patarimus, kaip jį užbaigti, bet nepadėjo niekas, išbandykite šį paprastą būdą. Žagsulys – tai spazminiai diafragmos susitraukimai, sukeliantys staigų oro iškvėpimą ir balso stygų vibraciją. Jis užpuola tada, kai valgoma arba geriama paskubomis, nuryjama daug oro. Taip pat gali pasireikšti persivalgius, išgėrus gazuotų gėrimų, daug juokiantis ir kai kuriais kitais atvejais.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje per praėjusią savaitę (sausio 6–12 d.) sergančiųjų gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) skaičius išaugo. Bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 57,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę – 43 atvejus 10 tūkst. gyventojų.

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras informuoja, kad šiandien Klaipėdos miesto oro kokybės matavimo stotelės užfiksavo kietųjų dalelių paros normos viršijimą.

Kuo yra ypatingas kvėpavimas? Mes kvėpuojame visą savo gyvenimą ir tartum gyvename oro okeane. Todėl kvėpavimas kartais tampa beveik nepastebimu, ir būna sunku suvokti tą jėgą ir energiją, kuri glūdi mūsų kvėpavime. Tačiau turėtume atkreipti dėmesį į tai, kad apie kvėpavime slypinčią galią kalba absoliuti dauguma mokymų – nuo senovės Rytų iki šiuolaikinės medicinos.

Didžiojoje Britanijoje populiarioje ryto laidoje „This Morning“ pasirodžiusi moteris, vardu Jayne Hardman, privertė žiūrovus ir laidos vedėjus trumpam sulaikyti kvapą. Hardman prieš metus buvo diagnozuota autoimuninė liga, kuri paveikė jos kvėpavimo takus bei pažeidė pačią nosį. Moteriai buvo sunku kvėpuoti, mat jos nosies kaulas tarsi grimzdo gilyn į kaukolę, kol vizualiai nosis atrodė tarsi plokščia.

Artėjantis arktinis šaltis ir gripo epidemija Lietuvą verčia iš koto. Vieni kosti, kiti čiaudi, treti namuose guli suriesti gripo. Ką daryti, jei jus vargina įkyrus kosulys?  Dalijamės skaitytojos Viktorijos patarimu. Ji sako, kad ši liaudiška naminė priemonė, kuri jai buvo pritaikoma nuo pat vaikystės (dabar Viktorijai 38-eri), puikiai veikia ir yra išties efektyvi.  Taigi, jums tereikia turėti bent pusę svogūno.Nulupkite jį ir nepjaustytą įdėkite į verdantį vandenį.

Be abejo, ne kartą patyrėte, kaip išgirdus prastas žinias, ima skaudėti skrandį, suktis galva ar pykinti. Galbūt tai patyrėte net jaudindamiesi prieš darbo pokalbį. Pasirodo, žmogaus fizinės ir psichinės būsenos yra glaudžiai susiję. Ir kad šis ryšys – akivaizdus, ypač patiriant stresą ar baimę, rašo indy100.com. Dabar mokslininkai atliko dar išsamesnius tyrimus ir nustatė, kad kvėpavimas padeda sumažinti šiuos streso keliamus pojūčius.

Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje po truputį mažėja. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šalyje buvo 62,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę šis rodiklis buvo 66,1. Pernai tuo pačiu metu registruota 62,2 susirgimo 10 tūkst. gyventojų.

Geros žinios žmonėms, turintiems silpną imuninę sistemą. Paaiškėjo, kad yra būdų, kaip galima savo sveikatą apsaugoti nuo ligų be vaistų. Žemiau pateikiame brightside.me tinklapio atrastus 8 įpročius, kurių atsisakę pagelbėsite sau šaltuoju metų sezonu ir išvengsite kosulio, slogos. 1. Nosies lašai prieš einant į lauką Šaltas oras daro nosies ertmę siauresnę, o vaistų pagalba tik pablogina situaciją.

Norvegijoje koncerno viceprezidentu dirbantis Paulius Kauno klinikose jaučiasi tarsi namie. Jaunam vyrui diagnozuota obstrukcinė miego apnėja. Miegodamas Paulius taip atsipalaiduoja, kad kvėpavimo takuose sukrenta audiniai, tada jis pradeda garsiai knarkti, o vėliau tiesiog nustoja kvėpuoti.

Pasireiškus pirmiesiems ligos simptomams, visai nebūtina tuojau pat griebtis mikstūrų ir įvairių piliukių ar tablečių. Jeigu įmanoma išsiversti kitais būdais – juos ir išmėginkite. Kam nuodyti savo ir taip sergantį organizmą? Kvėpuoti bulvių garais yra tekę daugeliui iš mūsų. Būkim atviri – procedūra ne iš maloniausių, o ir rezultatai ne visada būna tokie, kokių tikėjomės. Kad nereikėtų kankintis, svarbu pasirinkti būtent tokias inhaliacijas, kurios tiks konkrečiu atveju. Garų inhaliacijos.

 Specialistai tvirtina, kad gilesni įkvėpimai ir iškvėpimai gali būti paprasčiausias kelias į sveikesnį ir laimingesnį gyvenimą. „Kai kvėpuojama tinkamai, kūnas įgauna daugiau energijos, o protas tampa budresnis“, - sako med. dr. Izakas Eliaz, vienos medicinos klinikos direktorius JAV Kalifornijoje. Deja, daugelis žmonių įkvepia vos pusę litro oro, kai pilnas plaučių tūris – penki šeši litrai.

Jei kada tektų atsidurti kosmoso vakuume, šiukštu nebandykite sulaikyti kvėpavimo. Priešingu atveju, išsyk sprogs plaučiai. Žinoma, tai neabejotinai baigsis mirtimi, nors sąmonės neprarasite dar bent 10–15 sekundžių. Bet ką tokiu atveju daryti? Kvėpuoti? Beveik taip. Iškvėpti. Ir jei per tas keliolika sekundžių atsidursite erdvėlaivyje, įprasto slėgio patalpoje, visiškai atsigausite po 1,5–3 min.

Vairuojantiems lietuviams būdinga ne tik atvira agresija, bet ir pasyvi, kai vairuojama laikantis taisyklių, bet kiti vairuotojai nervinami ir provokuojami, interviu portalui LRT.lt sako psichologė, „Lietuvos draudimo“ pykčio keliuose valdymo konsultantė Eglė Masalskienė. Tyrimų duomenimis, net 95 proc. Lietuvos vairuotojų kelyje bent retkarčiais patiria neigiamų emocijų. Ypač daug įtampos patiria pradedantieji vairuotojai.

Daugelis žmonių, rašydami tekstą kompiuterio klaviatūra ar atlikdami kitas didelio dėmesingumo reikalaujančias užduotis, būna taip susikaupę, kad net trumpam nustoja kvėpuoti. Mokslininkai nustatė, kad toks iš pažiūros visai nekaltas įprotis gali turėti itin sunkių pasekmių sveikatai, praneša „Daily Mail“. Tyrimų duomenis, toks įprotis, kai staiga ir net patiems to nepastebint trumpam nustojama kvėpuoti, būdingas net 80 proc. kompiuteriais dirbančių žmonių.

Martha Mason buvo nepaprasta asmenybė, kuri daugiau nei 60 savo gyvenimo metų praleido suparalyžuota ir patalpinta „geležiniame plautyje“. Paralyžius ją ištiko vaikystėje po to, kai Martha susirgo poliomielitu.

Daugeliui neabejotinai kelia nuostabą faktas, kad kai kurie žinduoliai, kaip antai banginiai, net iki valandos geba išbūti po vandeniu nekvėpavę, o kiti, tokie kaip mes, žmonės, to nepajėgia. Britų biologai išsiaiškino šio reiškinio priežastis. Kaip rašo britų dienraštis „The Telegraph“, Liverpulio universiteto mokslininkai nustatė, jog į dideles jūrų gelmes nardančių gyvūnų kraujyje yra didesnį elektros krūvį turinčių baltymų. Baltymas mioglobinas, kurį turi ir žmogus, kaupia deguonį.

Nors pavasario saulė vilioja pasivaikščioti gryname ore, sveikatos specialistai perspėja, kad toks pasivaikščiojimas nebūtinai bus naudingas sveikatai – veikiau atvirkščiai, ir  pataria daugiau būti namuose, mat miestų gatvėse vis dar pūpso neišvežtas per žiemą barstytas smėlis su druska, o šildant saulei ir pučiant vėjui visa tai kyla į orą. Ypač didelis užterštumas yra intensyvaus eismo gatvių prieigose, būtent čia specialistai užfiksuoja didžiausią kietųjų dalelių kiekį ore.

Niekas nepaneigs, kad kvėpavimas yra vienas esminių žmogaus fizinės sveikatos aspektų. Be maisto žmogus išgyventų savaites, be vandens – keletą dienų, tačiau be oro galėtume išbūti tik keletą minučių. Visa organizmo veikla priklauso nuo kvėpavimo: visi jame vykstantys apykaitos procesai vyksta padedant deguoniui. Nekokybiškas kvėpavimas veikia net tik fizinę savijautą, bet ir žmogaus psichinę būseną – deguonies trūkumas gali lemti tokių būsenų kaip apatija, pasyvumas, nerimas atsiradimą.

Užklupus peršalimui, ne visi stačia galva puola eiti pas šeimos gydytoją. Jei vos suskaudo gerklę ar įsisiautėjo sloga, paprasčiausia (ir sveikiausia!) gydytis per šimtmečius liaudies medicinos patikrintomis priemonėmis. Viena šių universalių terapijų – inhaliacija. Laura Mureikaitė Tikriausiai nerastume žmogaus, kuris nė karto nebūtų kvėpavęs virš garuojančio puodo, kai galva pridengta rankšluosčiu. Inhaliacija – paprastas ir veiksmingas būdas įveikti pirmuosius peršalimo simptomus.

Medžiai, krūmai, žolė, gėlės ir visa kita augmenija vieniems yra natūralus, įprastas fonas, kitiems šis žaliasis Žemės rūbas yra kur kas svarbesnis. Neseniai NASA paviešino vaizdo įrašą, kuriame parodoma, kaip kvėpuoja Žemė: keičiantis metų laikams ir augmenijos kiekiui, kinta ir anglies dioksido kiekis atmosferoje. Po vazonėlį su augalu Fotosintezės metu augalai, naudodami Saulės energiją, sugeria anglies dioksidą ir išskiria deguonį.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldi įstaiga, informuoja, kad Pasaulinė diena prieš pneumoniją, kuri minima 2012 m. lapkričio 12 d., siekiama didinti visuomenės informuotumą apie − pneumoniją (plaučių uždegimą), kaip aktualią visuomenės sveikatos problemą ir skatinti šios ligos prevenciją, kad būtų  išvengta milijonų vaikų mirčių nuo šios ligos.

Rugsėjį smarkiai šoktelėjo sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI). Jau rugsėjo viduryje sergamumas buvo dvigubai didesnis nei mėnesio pradžioje ir gerokai didesnis nei pernai tuo pačiu metu. Tokia pati situacija stebima ir Europoje. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 38-ąją metų savaitę (rugsėjo 17-23 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 52,39 atvejo/10 tūkst.

Didysis jogas Ramačarakas (pirmasis atskleidęs kvėpavimo paslaptis ir perdavęs jas Europai) pabrėžė, kad kvėpavimo mankšta kiekvieną žmogų išlaisvina nuo pavojaus susirgti kokia nors kvėpavimo organų liga, padeda atsikratyti slogos ir peršalimo, pagerina mitybos ir nervų sistemų veiklą.

Gyventi „sveikuose“ namuose nebūtinai reiškia, kad kiekvienas stalviršis ar bet kuris kitas paviršius turi būti idealiai švarus. Kita vertus, jei žinosite, kaip teisingai valyti namus, apsisaugosite nuo daugybės mikrobų ir nuodingųjų medžiagų. Įdomu, kad kai kurių teršalų koncentracija namuose gali būti net penkis kartus didesnė nei lauke. O juk neretai apie 90 procentų laiko praleidžiame ne lauke, o būtent kambaryje.

Utenos rajone kelių kaimų gyventojai kenčia nuo laukuose pilamų nuotekų dumblo smarvės. Tačiau valdininkai neskuba tirti, ar smarvė neviršija leistinos kvapų normos, praneša LTV „Panorama“. Kelių Leliūnų seniūnijos kaimų gyventojai dvi savaites duso nuo ūkininko laukuose išlaistyto nuotekų dumblo smarvės. „Smarkiai jautėsi“, – teigė kalbinta seniūnijos gyventoja. „Jeigu žmogus naktį atsikėlęs negali kvėpuoti, dūsti“, – kalbėjo Leliūnuose gyvenantis vyras.

Muzikantai, grojantys pučiamaisiais instrumentais, prieš pasirodymą turėtų išgerti burokėlių sulčių – tai padės ilgiau sulaikyti kvėpavimą. Tyrimas rodo, kad koncentruotos burokėlių sultys dėl savo poveikio gali būti naudingas gėrimas ir plaukikams bei narams – šios daržovės sultys net iki 11 proc. gali prailginti laiką, praleistą neįkvėpus. Šios sultys padeda kūnui pasirodyti efektyviau, nes sudėtyje turi didelį kiekį nitrato, kuris, patekęs į žmogaus organizmą, suskaidomas į azoto oksidą.

Kas rytą išlipkite bent viena stotele anksčiau ir iki darbo nueikite pėstute. Kasdien mažiausiai pusvalandį pasivaikščiokite gryname ore. Panašių patarimų girdime apsčiai. Tačiau tokie lengvi pasivaikščiojimai – tik pradžių pradžia. Koks tolimesnis žingsnis pamėgusiems vaikščioti? Gal vaikščiojimas su lazdomis, dar vadinamas norvegiškuoju arba skandinaviškuoju ėjimu? Šiandien ir Lietuvos parkuose, vaizdingose vietovėse galima pamatyti žmonių, žingsniuojančių su slidžių lazdomis, bet be slidžių.

Kai­riuo­se (Šiau­lių ra­jo­nas) gy­ve­nan­čiai Šle­žų šei­mo­je – try­li­ka vai­kų. 16-me­čiui Da­riui pro­gre­suo­ja lė­ti­nis kvė­pa­vi­mo ne­pa­kan­ka­mu­mas, bron­chek­ta­zės plau­čiuo­se. Šei­ma sten­gia­si pa­leng­vin­ti Da­riaus kan­čias, ne­pra­ran­da vil­čių gau­ti vib­ra­ci­nę lie­me­nę. Op­ti­miz­mas ir sun­ki li­ga Šle­žų na­mai pa­si­tin­ka tvar­kin­gais gė­ly­nais. Kie­me ma­ty­ti ne­se­niai at­vež­tų mal­kų, prie na­mo du­rų – kal­nas ba­tų.

1999 metais medicinos studentė Anna Bagenholm iš Švedijos slidinėdama nukrito ir galva trenkėsi į storą ledą, dengusį kalnų upokšnį. Ledas neatlaikė ir ji įkrito į ledinį vandenį. Kai jos draugai po kelių minučių ją pavijo, virš 20 centimetrų storio ledo buvo matyti tik merginos slidės ir kulkšnys, rašo lifeslittlemysteries.com. A. Bagenholm surado oro kišenę ir 40 minučių stengėsi kvėpuoti po ledu, kol jos draugai bandė ją ištraukti. Tuomet nustojo plakti jos širdis.

Užsienio atlikėja Beyonce džiaugiasi nėštumu ir stengiasi kuo dailiau išryškinti besikeičiančias kūno formas. Moteris taip pat pasidalino savo asmeniniais išgyvenimais apie pirmus nėštumo mėnesius. Apie savo pirmagimį dainininkė paskelbė muzikos apdovanojimų renginyje, kada atliko kelias dainas ir po jų paprašė visų gerbėjų, žiūrovų dėmesio. Tokia naujiena buvo netikėta visiems šventės dalyviams bei svečiams.

Sostinėje šildymo sezonas prasidėjo šiek tiek daugiau nei prieš savaitę, tačiau kaimo vietovėse ir privačiuose namuose jis jau seniai pradėtas: žmonės nelaukia, kada vidutinė trijų parų oro temperatūra sieks mažiau nei 10 laipsnių šilumos (tik tuomet centralizuotą šildymą įjungia savivaldybės), ir skuba šildyti namus, dažnai elgdamiesi neapgalvotai ir neatsargiai.