kūryba

Ji dainavo apie pro langą išskrendantį agurką, imbierinį sausainį, kuris jai liepė kalbėti prancūzišku balsu ir verkiantį Kiyoko. Tokią Miglę Vilčiauskaitę, muzikinėje terpėje žinomą kaip Migloko, žinojau aš. Unikalaus balso savininkė išgarsėjo mokykloje, kai dar neturėjau galimybės ją pakalbinti. Po penkių metų pertraukos, prieš kelias dienas, ją sutinku vieno žurnalo pristatyme.

VšĮ „Creativitas“ kviečia 3 jaunimo darbuotojus dalyvauti mokymo kursuose „New Vie: Visual Innovative Education“ Italijoje apie grafinį fasilitavimą. Mokymų tikslas – įgalinti dalyvius naudoti grafinį fasilitavimą ir kitas kūrybiškas priemones Europiniu lygmeniu sukuriant patrauklesnes mokymosi galimybes jauniems žmonėms.

 Trys ketvirtadaliai baigusiųjų aukštąjį mokslą tiki, kad diplomas garantuos jiems darbą. Ir tik 22 proc. darbdavių užmeta akį į baigimo pažymėjimą. Ne diplomas ir ne konkrečios žinios bus ateities garantas dabar pradedantiems, o ir baigiantiems mokyklą. Technologinio perginklavimo amžiuje, kai robotai keičia žmones daugelyje sričių, gebėjimas būti kūrybingiems bus esminė savybė, kuria šiandien mūsų švietimo sistema tinkamai nesirūpina.

 LRT Televizijos laida „Gyvenimas“, LRT.lt Aktoriaus Rolando Kazlo sausio mėnesio interviu LRT Televizijos laidai „Gyvenimas“ iki šiol išlieka vienu iš trijų žiūrimiausių šių metų LRT Mediatekos įrašų. Nemačiusiems šio interviu siūlome jį ne tik pasižiūrėti, bet ir paskaityti. Žiūrovai jį vadina labiausiai pasiilgtu eterio veidu, o jis pats tarė griežtą „ne“ televizijai. „Žvelgdamas į dabartį, aš labai dėkingas praeičiai.

 Kultūra yra tokia sistema, kuri meną adaptuoja plačiajai visuomenei, sako Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas fotomenininkas Algirdas Šeškus, jauniems menininkams patariantis laikytis kuo atokiau nuo kultūros. „Menininkas visą laiką turi būti avangarde, turi atrasti. Tai, kas jo atrasta, dar yra neaišku. Po truputį kultūra, tai adaptuodama, apšnekėdama ir paaiškindama, pateikia žmonėms, publikai. Jauniems menininkams sakau – saugokitės kultūros.

Susipažinkite, Vilma Statkuvienė odos dirbinių dizainerė, kurios darbai kalba patys už save: „Paprastumas yra didžiausias rafinuotumas“, - mėgsta sakyti autorė, kuriai svarbiausias dalykas yra žmonių išskirtinumas, drąsa ir polėkis. Taigi daugiau apie menininkės kūrybos kelio istoriją, odos gaminių pradžiamokslį ir svarbiausia apie modernias moteris ir jų stilių.

Šaltą penktadienio vakarą į Šiaulių universiteto Dailės galeriją susirinkę meno gerbėjai atvyko pasižiūrėti grafiko Romualdo Čarnos darbų. Galerijoje visus šiltai priėmė ir pats autorius – jis su visais bendravo, juokavo, pasakojo apie savo darbus.

Agnė Žagrakalytė – Lietuvos edukologijos universiteto absolventė. Baigusi lietuvių kalbos ir literatūros studijas, savo gyvenimą susiejo su kūryba. Išleidusi ne vieną poezijos knygą, poetė savo gerbėjus pradžiugino prozos kūriniu ,,Eigulio duktė: byla 117“. Studijavote Vilniaus pedagoginiame universitete (dabartiniame Lietuvos edukologijos universitete). Ar norėjote būti mokytoja? Norėjau būti dailininke, biologe, istorike, aktore, keramike arba veterinare. Ir šis universitetas mane priėmė.

LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Aš esu prieš siaurą tautiškumą, manau, kad ir Lietuvoje daroma klaida, kai apsiribojama vietiniu siužetu, 1971 m. „Amerikos balso“ žurnalistui Alfonsui Petručiui sakė poetas Jonas Aistis. „Net kovojau su jūsų bendradarbiu Vaičiulaičiu – sakiau, kad šalia originalių dalykų turi eiti ir vertimai, nes tada savo gyvenimą įtrauki į bendrą gyvenimą. Ir tada visai kitaip dalykai stovi“, – tikino lietuvių išeivijos lyrikas.

Raminta Levandraitytė, LRT.lt Plačiau pasaulyje Mikalojus Konstantinas Čiurlionis nėra žinomas, teigia savarankiškai šio menininko kūrybą atradę užsienio mokslininkai. Lietuvių menotyrininkai mano, kad Lietuva galėtų pristatyti save pasauliui per šio menininko kūrybą. „Čiurlionis turėtų būti mūsų „brendas“, vardas, su kuriuo išeitume į pasaulį“, – sako muzikologas Rimantas Astrauskas.

Verslas verslui – taip savo veiklą apibūdina medijų agentūros „Wide Wings“ įkūrėjas Gediminas Tamulynas, jau kuris laikas su savo komanda padedantis Lietuvos įmonėms prabilti apie save kitokiu, neeiliniu, būdu. Beveik prieš dvejus metus įsikūrę „Wide Wings“ šiuo metu turi šešis darbuotojus. Komandos pagrindinė veikla yra animacinių bei meninių pristatomųjų filmukų kūrimas ir fotografija. „Tiek kurdami filmukus, tiek fotografijoje orientuojamės į pramonę bei inovacijas“, – teigia G. Tamulynas.

Raminta Levandraitytė, LRT.lt Pagrindinė Lietuvos silpnumo priežastis yra kultūros politikos nepripažinimas, sako filosofas Kristupas Sabolius. Anot jo, nekurdami strategijos kultūros puoselėjimui, mūšį dėl Lietuvos pralaimime labai smarkiai. „Tada bet koks Gazmanovas, ar kuo jis vardu, atvažiavęs gali tapti įvykiu. [...] Jo sapalionės ir dainelės turėtų paskęsti daug tvirtesnių ir labiau įtikinamų naratyvų įvairovėje“, – įsitikinęs K. Sabolius.

Apie vasaros atostogas vaikai svajoja ištisus mokslų metus. Tačiau išlauktoji vasara gali prabėgti ne taip jau ypatingai, ypač, jeigu atžalos tik tingiai spokso į filmukus ar žaidžia internetinius žaidimus. Tad kaip ir kokia veikla užimti mažametį, kad grįžes į darželį ar mokyklą jis su entuziazmu apie tai pasakotų savo draugams? „Norint įdomiai praleisti laiką kartais tereikia apsižvalgyti namuose.

„Vilniau, įkvepiantis kurti“ – taip vadinsis kelionė, į kurią penktadienio vakarą vyksiančioje „Kultūros naktyje“ galės leistis visi naktinėtojai. Specialiai vienos nakties kultūros ir meno festivaliui sukurtas maršrutas ves po kūrybiškas Vilniaus vietas, kurios įkvepia ne vieną rašytojų, dailininkų, fotografų ir poetų kartą.

 Sostinės ledo ritulio akademijos treneriai įtemptai ruošiasi vasaros ledo ritulio meistriškumo stovyklai, kuri vyks rugpjūčio 18–22 d. Vilniuje. Šioje stovykloje ledo ritulio žaidėjai ir vartininkai iš visos Lietuvos visą savaitę tobulins savo įgūdžius ledo aikštelėje, o tarp treniruočių mokysis žaidimo teorijos bei bendraus su sporto psichologu. Mažųjų ledo ritulio žaidėjų lauks ne tik sunkus darbas, bet ir malonios staigmenos bei bendros šventės.

Ryčio Zemkausko pokalbius su iškiliais kūrėjais, mokslininkais, menininkais galima stebėti nebe tik televizoriaus ekrane ar internetu – pora dešimčių laidoje „Pasivaikščiojimai“ gimusių pašnekesių jau sudėta į knygą. Joje sugulę pokalbiai, pasak autoriaus, demonstruoja, kas lieka iš žodžių, kai nubyra vaizdas. R.Zemkauskas tvirtina dar nepakalbinęs visų iškiliausių, įdomiausių asmenybių – nors antros „Pasivaikščiojimų“ knygos dalies nežada, savo laidoms turi numatęs dar ne vieną pašnekovą.

Lietuvoje gyvena nemažai menininkų iš kitų šalių. Ne išimtis ir kompozitorius bei atlikėjas argentinietis Dany Levyn, kuris įkvėptas Rytų Europos kultūros turtingumo ir įvairovės, nusprendė daugiau sužinoti apie šio regiono kultūrą. Taip prasidėjo kelionės ir ieškojimai Rumunijoje, vėliau Ukrainoje, Baltarusijoje ir galiausiai Lietuvoje, kur užsiliko ilgiau nei tikėjosi.

„Visi vaikystėje turėjome svajonių. Kai buvau spaliukas, norėjau būti kareiviu, kosmonautu. Aš dar iš tos kartos, kuri norėjo būti kosmonautais“, – pradėjome pokalbį su „G&G sindikato“ nariu Kastyčiu Sarnicku-Kastetu. „Vėliau pradėjau klausyti AC/DC muzikos, groti gitara prieš daug žmonių. Pirmas mano pasirodymas buvo su grupe „Marihuana“ pas draugą bute. Rimtesnis pasirodymas įvyko mokykloje, o pats rimčiausias – festivalyje „Durnių laivas“ 1992-aisiais.

Kūrybiškumas yra nesvetimas visiems mažyliams - kiekviena mama prisimins situacijų, kuomet atažala nustebina savo išmone, įdomiomis svajonėmis, originaliu požiūriu. Kaip padėti vaikams neprarasti ir ugdyti kūrybiškumą? Juk mokėjimas originaliai vertinti bei greitai reaguoti net ir labai neįprastose situacijose yra itin svarbus vėlesniame gyvenime.

Šešėlinės ekonomikos dalis nuo BVP 2013 metais Lietuvoje sudarė 28 proc. Finansų ministras R. Šadžius metų pradžioje žadėjo kovą ir skambino pavojaus varpais dėl šešėlio aptemdytų euro įsivedimo perspektyvų. Ministrui geras žinias siunčia specialistai, kasdien jaučiantys kintantį šalies verslo kultūros pulsą.

Praėjusiais metais daug dėmesio sulaukęs vaikų kūrybiškumą skatinantis konkursas „Spalvingiausia klasė“ ir šiemet džiugins Lietuvos moksleivius. Pirmadienį skelbiama konkurso pradžia – moksleiviai kartu su bendraklasiais jau gali kurti fotoknygas ir jas pateikti komisijos ir ZOOMBOOK komandos vertinimui. „Pernai rengtas „Spalvingiausios klasės“ konkursas susilaukė daug teigiamų atsiliepimų ne tik iš pačių mokinių, tėvų, bet ir pedagogų.

Kuriami animaciniai serialai, steigiamos reklamos agentūros, per šokį mokomasi chemijos formulių, piešiniais perteikiamas eilėraščio turinys. Tokie netradiciniai mokymosi metodai šiuo metu taikomi beveik 100 Lietuvos mokyklų, kurios dalyvauja programoje “Kūrybinės partnerystės”. Įvairias mokslo disciplinas – biologiją, matematiką, lietuvių kalbą, ekonomiką – jungiantys projektai nepaiso įprastinės pamokos normų ir plečia jos ribas.

Įtempta padėtis Ukrainoje pulsuoja karikatūromis ir interneto erdvėje. Virtualų pasaulį užplūdo internautų memai. Sprendžiant iš pagrindinių memų herojų ir kalbant sportine terminologija, propagandinį karą internete Rusija pralaimi rezultatu 10:0.  ...

Menininkas Sebastianas Errazurizas pristatė unikalią batų kolekciją. Kolekcija, pavadinta „12 batų 12 meilužių“ atspindi Errazurizo santykius su 12 buvusių merginų. Kiekvienas batas dedikuojamas konkrečiai merginai. Šalia jo menininkas eksponuoja ir trumpą anekdotą, pristatantį jo buvusią meilę. Vieni aprašymai mieli ir romantiški, kiti – atviroki ir šiurkštūs. Unikalius menininko kūrinius galite pamatyti žemiau esančioje galerijoje.

Nuo to momento, kai GTA Online atsirado misijų redaktorius, žaidėjai sukūrė daugiau nei 1 mln. užduočių. Kompanija Rockstar Games praleido nemažai laiko jų įvertinimui, kol galų gale kūrėjai įvardino 10 vartotojų misijų, kurios gavo savotišką „kokybės ženklą“. Pirmasis dešimties užduočių rinkinys, kuris gavo statusą „Rockstar Verified“, sudarytas iš šešių lenktynių ((Over the Hill II, Jump and Die, Quick ‘n Quarrelsome, Jumps Jumps Jumps, Drift King, LS Forum) ir keturių „deathmatch“ misij...

Evelina Kazakevičiūtė, LRT.lt Dabar gyvename tokiu pat Renesansu, kaip gyveno Rafaelis, tik žmonės tą supras po 500 metų. Taip teigia žurnalistas ir rašytojas Rytis Zemkauskas, neseniai išleidęs pokalbių su žinomais kultūros žmonėmis knygą „Pasivaikščiojimai“. „Renesansas su cigaretėmis rankose, bendravimu per „Facebooką“, like`ais ir dislike`ais, su draugais, kurie yra įsigyjami dešimtimis, šimtais... Tai tiesiog visai kitas būdas kalbėtis, bet apie tą patį“, – pastebi R. Zemkauskas.

Giedrė Sankauskaitė Atsakyti į klausimą, kada tradicinė žiniasklaida pasitrauks, sunku. Tai bus nauja karta, kuriai rašyti tušinuku bus sunkiau negu spausdinti. Ji nejaus jokio laikraščių poreikio, tad pasikeis visuomenės informacijos priemonių formatas. Internetas, užimantis vis didesnę reikšmę kasdieniame gyvenime, nėra vienalytė terpė. Būtent dėl to reklama susiduria su keblumais. Pavyzdžiui, kai rinkodarininkai kūrė reklamą laikraščiams, niekada nekilo klausimas, kokio formato ji turi būti.

Šimtas Klaipėdos ir Vilniaus studentų, kolegijoje studijuojančių socialinius mokslus, apsilankė dešimtyje progresyviausių šalies institutų bei įmonių ir įsitikino, kad sutelkus bendras kelių mokslo sričių pajėgas pasiekiami rezultatai, naudingi kiekvienam iš mūsų. Studentai projekto „MoksloTuras“ metu pažinę Lietuvos mokslininkų pasiekimus, patys pasiryžę jau netolimoje ateityje pradėti kurti inovacijas.

Nors vis daugiau reklamos persikelia į interneto platybes, tarptautinės kompanijos vis dar bando išnaudoti lauko reklamą, kuri dažnai būna patalpinama ir ant pastatų. Kadangi kiekviena reklama siekia patraukti dėmesį, todėl čia pradeda pasireikšti reklamos darbuotojų kūrybiškumas. Portalas weblyest.com atrinko 19 pačių įdomiausių, optiškai patraukliausių, išradingiausių reklamų, esančių ant pastatų sienų.

Lietuvai reikia kūrybingų žmonių, turinčių naujų drąsių idėjų, kaip įveikti šalies problemas, pasirūpinti jos piliečių gerove. Šias savybes – kūrybingumą ir iniciatyvumą – būtina ugdyti nuo mažens. Tokio darbo ir ėmėsi Panevėžio Juozo Miltinio gimnazija. „Mokinių galvose verda daugybė sumanymų, kuriuos itin svarbu išgirsti ir padėti paversti realybe.

Skirmantė Rudzinskė Lietuvoje metusi praktišką profesiją, emigracijoje lietuvė ėmėsi to, kas džiaugsmo jai teikė nuo vaikystės. Apie gyvenimą gražinančius daiktus – papuošalus ir jų įtaką mūsų gyvenime, Anglija.lt kalbėjosi su Bristolyje gyvenančia brangakmenių žinove Skirmante Rudzinske. „Norėjome išmokti ką nors nauja“ Lietuvoje Skirmantė dirbo verslo vadybos ir administravimo srityje ir suprato, kad ši sritis – ne jai.

Jolanta Kryževičienė, LRT radijo laida „Kultūros savaitė“, LRT.lt „Pažiūrėk, pasaulis ir yra iš tokių šlykščių dalykų padarytas. Iš visokių sliekų, siurbėlių. Bet pasaulis yra pasaulis. Mes jį mylime, jis gražus“, – interviu LRT radijo laidai „Kultūros savaitė“, duotame 2002 metais, sakė dailininkas Šarūnas Sauka.

Gerūta Griniūtė, LRT.lt Dažnai šiltasis metų laikas menininkams tampa ne poilsio, o gastrolių sezonu: sulaukiame ne tik užsienio menininkų, bet ir į festivalius ar parodas sugrįžtančių lietuvių kūrėjų. Kai kurie jų save vadina pasaulio lietuviais, kiti – migruojančiais menininkais. „Svarbiausia, kad kūrėjas kurtų, o tai daryti gali nors ir kosmose“, – svarsto Niujorke gyvenantis fotomenininkas Mindaugas Gabrėnas.

Rūtos Kiškytės kuriami papuošalai, išaukštinantys smulkius kasdienės buities daiktus, jau patraukė garsių pasaulio leidinių bei tarptautinių prekybininkų dėmesį. Anot prekės ženklo „Ruta Kiskis“ kūrėjos, svarbiausia – nemėgdžioti kitų. R. Kiškytės darbų nesupainiosite su kitais. Juose – ne abstrakčios formos, o objektai, randami buityje.

Dešimt sveikų ir išbandytų patarimų padės išvengti atsisakymo mylėtis. Teisingai naudojant, jie bus patikimi ir visada suveiks. Dar kartą bandydami prikalbinti savo merginą užsiimti intymiais pratimais, išgirdote: „Mano bloga nuotaika“? Jūs toks – ne vienas. Daugelis nevykėlių meilužių skundžiasi, kad jų moterys nenori mylėtis taip dažnai ir tiek daug, kaip norėtų jie. Todėl pasidalysime šios srities paslaptimis bei įgūdžiais.

Palmės žievėmis dekoruotus ąsočius Šiaulių pėsčiųjų bulvare sukūręs 25-erių floristas Evaldas Jasiūnas planuoja, kad jie „suputos“ vijoklinėmis gėlėmis. Miesto erdvių puošėjas įsitikinęs, kad menininkai mieste gali atrasti savo nišą. Sukonstravo saulėgrąžas Dabartines miesto puošmenas E. Jasiūnas transformavo iš velykinių dekoracijų. Aštuonis ąsočius „išperino“ iš kiaušinių, papildydamas jų karkasą detalėmis. Padengti naudojo natūralias žemės spalvas – palmės žievę, džiuto audinį.

Didelio populiarumo sulaukusios kūrybinių industrijų studijos, kurias rengia Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), šiemet turi pasekėją. VGTU jau renkamos pirmosios grupės pramogų industrijų studijų programai. Būsimiesiems bakalaurams žadamos plačios karjeros galimybės dirbant interneto, televizijos, kino, radijo, spaudos ar renginių organizavimo įmonėse, orientuotose į pramogas.

Piešti gėlytes ir drūgelius šiuolaikiniam menininkui nuobodu. Jis, kaip ir bet kuris kitas verslininkas supranta, kad aštrių pojūčių sužadinimas palieka gilesnį įspūdį, tačiau ar viskas, ką sunku suprasti ir kas šokiruoja galima vadinti menu? Pristatome gana keistą Chen Wenling meno kūrinių rinkinį. Apsilankyti tokioje parodoje kainuoja apie du šimtus litų.

Šį šeštadienį, birželio 1 d., Kauno dainų slėnis pasipuoš ne tik pavasariška žaluma, bet ir jaunystės klegesiu. Skambės muzika, dainos, suksis šokėjų poros. Čia vyks Kauno respublikinė moksleivių dainų ir šokių šventė „Svaja – tavo sparnai“. Ją rengia Kauno miesto savivaldybė ir Lietuvos liaudies kultūros centras.

Danny Boyle‘as, garsus britų režisierius ir prodiuseris, taip pat Londono olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijos meno direktorius, liepos 27-ąją užlipo į olimpinio stadiono sceną ir rėžė kuklią atidarymo kalbą. Sakė, kad jo sukurta žaidynių atidarymo šventė – tik maža preliudija į dviejų savaičių gyvenimo šventę, menkniekis, palyginti su atletų pastangomis ir pasiekimais, pašvęstais pačiam svarbiausiam olimpiniam gyvenimo tikslui.

Geros nuotaikos skleidėjai grupės „Patruliai“ nariai Algirdas Radzevičius ir Gytis Balčiūnas – ne vien scenos artistai, bet ir šeimas sukūrę vyrai. Koncertų grafikus jiems tenka derinti prie sutuoktinio bei tėčio pareigų, tačiau „Patruliai“ teigia, jog kai labai nori ir myli savo gyvenimą – viskas įmanoma. Kaip atrodo „Patrulių“ diena?   Gytis: „Mano dienos sukasi apie šeimą: keliuosi, ruošiu vaikams pusryčius, vežu į mokyklą, darželį, tuomet skubu garsinti reklamų.

Asmuo, panašus į JAV prezidentą Baracką Obamą, vaidino vienoje iš naujausių McDonald‘s reklamų – tačiau ji nėra skirta auditorijai JAV. Nors šio restoranų tinklo amerikietiškoje dalyje paprastai kuriamos nekontroversiškos reklamos, kitose šalyse dažnai nusprendžiama eksperimentuoti ir rizikuoti. Japonų „seksuali“ Ronald McDonald's reklama jus nustebins, o brutualiai atvira, personalo atrankos aspektus parodanti britų reklama, kurioje minimas „vergiškas darbas“, greičiausiai jus nuliūdins.

Margarita Alper, LRT televizijos „Panorama“, LRT.lt Abstrakčiojo ekspresionizmo dailininko Marko Rothko gimtajame mieste Latvijoje atidarytas dailininkui skirtas meno centras – praėjus šimtui metų po to, kai šis menininkas išvyko ir savo šlovę bei turtus rado Amerikoje. Markas Rothko gimė 1903-aisiais Daugpilyje kaip Markus Rotkovičius, žydų šeimoje. Tuo metu jo gimtasis miestas vadinosi Dvinsku ir priklausė Rusijos imperijai.

Kai įmonių vadovų mokymų koordinatorė Stacia Pierce dirba su verslo lyderiais, ji pataria vieną dalyką – susirasti hobį. Tai gali būti greitasis skaitymas ar žvejyba, bet svarbiausia, kad jie rastų mėgstamų dalykų už darbo ribų. S. Pierce portalui „Enterpreneur“ pateikia keturis argumentus, kaip hobis padeda geriau valdyti kompanijas. Sprendimų priėmimas Jei žmogus trumpam ištrūksta iš darbo ir užsiima savo mėgstama veikla, jis grįš į biurą su šviežiomis ir įdomiomis idėjomis.

„HUB Vilnius“ centre atidaryta unikalaus dizaino konkurso „Ateities darbo vieta“ dalyvių darbų paroda bei apdovanoti geriausių projektų autoriai. Būsimieji architektai ir dizaineriai varžėsi savo idėjomis, kaip turėtų atrodyti originali ir ergonomiška ateities darbo vieta.

Raminta Jonykaitė, LRT Klasikos laida „Ryto allegro“, LRT.lt Niekas negalvoja, kad jeigu šiandien žiniasklaida parduoda prasto lygio produktą, po dešimties metų kartelę teks nuleisti dar žemiau: jeigu šiandien matai vieną apnuogintą kūno dalį, rytoj reikės dviejų, o poryt – viso nuogo kūno ir dar reikės jį mušti. Taip teigia filosofas Kristupas Sabolius, pridurdamas, kad šią kartelę galime leisti ir leisti, tik klausimas, kur yra riba.

Mados ir reklamos patirties pradėjusios semtis vilnietės – Jonė Makauskienė bei Lina Jakeliūnaitė, ieškodamos veiklos, nevaržančios kūrybinės laisvės, nusprendė sukurti prekės ženklą „tashe tashe“. Ir šiandien gamina rankines, kurias pirkėjai šluote šluoja. Kaip kilo idėja imtis tokio verslo? Rankinių dizainas mūsų akiratyje atsirado ne atsitiktinai: Lietuvoje jautėme minimalistinių, kokybiškų rankinių iš natūralios odos trūkumą.

Vilniaus dailės akademijos Keramikos kūrybinis centras su Keramikos katedros studentais rengia studentiškų dailės kūrinių mugę „Daili Kazė“, kuri vyks kovo 1-3 dienomis Vilniaus dailės akademijos kieme, Maironio g. 6. „Daili Kazė“ – tai šiuolaikiška alternatyva tradicinei Kaziuko mugės šventei, kurios metu Vilniaus dailės akademijos dėstytojai ir studentai pristato įvairias kūrybines idėjas ir siūlo įsigyti savo autorinius kūrinius.

Patarti jauniesiems verslininkams ir tyrėjamas vadovautis savo galva ir ieškoti kuo originalesnių minčių nėra pati geriausia idėja. Taip mano draudimo rizikos fondų ekspertas Ericas Falkensteinas. Kaip jis rašo „Business Insider“, mes esame socialiniai gyvūnai, taigi mums reikia ne vien gerų idėjų. Jos privalo būti suprantamos kitiems. Tik tai, kas bus suprantama ir reikalinga skaitytojams, klientams, pirkėjams ar vartotojams, sėkmingai įgyvendinta idėja.