kurhauzas

Kurorto simbolio atstatymui prireikė 4 milijonų eurų bei pusšimčio architektų ir restauratorių. Pasak palangiškių darbas pavyko. Šiandien jie mato tokį Kurhauzą, kokį atsimeną iš savo jaunystės. Kviečiame ir jus pasižvalgyti po XIX a. pavyzdžiu atkurtas sales bei kambarius. Prie legendinio Palangos Kurhauzo darbininkai tvarko paskutinius štrichus. Jau šeštadienį visiems kurorto gyventojams ir dažnam kitų miestų bei miestelių gyventojams žinomas statinys atvers duris.

Rengiamasi rekonstruoti Palangos kurhauzo medinę dalį ir visiškai atstatyti jos fasadą planuojama iki šių metų pabaigos, teigia Palangos meras Šarūnas Vaitkus. „Jeigu viskas pasiseks, iki šių metų galo atstatysime išorę, o kitais metais stengsimės iki metų galo pabaigti ir pritaikymo projektą. Lygiai taip pat, kaip darėme ir su mūrine pastato dalimi“, – BNS sakė jis. Ketvirtadienį valstybės įmonė „Lietuvos paminklai“ paskelbė Palangos kurhauzo tvarkybos darbų viešąjį konkursą.

Šiemet bus pradėti vienu Palangos simbolių vadinamo kurhauzo sudegusios medinės dalies pamatų restauravimo darbai, skelbia dienraštis „Lietuvos žinios“. „Jie simbolizuos viso kurhauzo atgimimą. Juk viskas prasideda nuo pamatų, todėl pradžioje įgyvendinsime šį projektą. Kartu rengiamas paties pastato atkūrimo ir pritaikymo visuomenės reikmėms techninis projektas“, – dienraščiui teigė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Prieš kelerius metus baigtas rekonstruoti Birštono kurhauzo pastatų kompleksas (Kurhauzas) tapo vienu iš pagrindinių, gausiai turistų lankomų ir kurortą garsinančių objektų visoje. Kurhauzas yra vienintelis išlikęs tokio tipo medinis pastatas Lietuvoje, apie kurio istoriją yra žinoma jau nuo 1857 metų. Savo vardą 1863 metų sukilimo organizavimo posėdžiu, tarpukaryje vykusiais koncertais, mezgamais meilės romanais garsinęs, šiandien Kurhauzas jau spėjo tapti Birštono miesto pažiba.

Restauruoto Palangos Kurhauzo salę trečiadienį padabino puošnus, 18 a. antrosios pusės bronzinis sietynas. Jis į Palangą atkeliavo iš Vilniaus, Lietuvos dailės muziejaus fondų. Net trijų vyrų prireikė, kad sietynas būtų įneštas į Kurhauzą bei padabintų didžiosios salės lubas. Ir tai nestebina – bronzinis, 25 lempučių šviestuvas sveria maždaug 100 kilogramų.

Jackų šeimos reikalavimas iš naujo nustatyti naudojimosi Palangos Kurhauzu tvarką, suteikiant galimybę jiems naudotis Palangos miesto Savivaldybei priklausančia ir po gaisro jau restauruota mūrine pastato dalimi, atmestas – tokį sprendimą antradienį priėmė Palangos miesto apylinkės teismas.

Sudegusios medinės Palangos kurhauzo dalies atstatyti nepradėjęs Gediminas Jacka su savo šeima nusižiūrėjo valstybės ir savivaldybės lėšomis baigiamą restauruoti mūrinę istorinio kurorto pastato dalį, rašo „Lietuvos rytas“. Kurhauzo bendraturčiai Jackai reikalauja iš naujo nustatyti pastato naudojimosi tvarką ir pageidauja savivaldybės valdomos mūrinės dalies antrojo aukšto. Toks ieškinys buvo pradėtas nagrinėti Palangos apylinkės teisme.

Palangos miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, visiškai patenkino Klaipėdos apygardos prokuratūros ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo ir Palangos miesto savivaldybei grąžino Kurhauzo kiemo statinius, kurie neteisėtai buvo tapę vienos šeimos privačia nuosavybe.

Palangos savivaldybei priklausančios mūrinės Kurhauzo dalies vidaus pritaikymo darbai galės būti vykdomi be pastato bendrasavininkių - Jackų šeimos - pritarimo. Tokį skubiai vykdytiną sprendimą paskelbė Palangos miesto apylinkės teismas.

Kultūros paveldo departamentas (KPD) kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą dėl netinkamai laikomos Palangos kurhauzo medinės dalies paėmimo valstybės nuosavybėn. Šiuo metu pastato medinė dalis priklauso Jackų šeimai. KPD teigimu, unikalaus istorinio pastato paėmimas valstybės nuosavybėn inicijuojamas, kadangi dabartiniai jo savininkai pastato neprižiūri. Jokių kultūros vertybės išsaugojimui reikalingų realių veiksmų nesiimta nuo pastato įsigijimo 2000 metais.

 Vakar Vilniuje prie Lenkijos ambasados ir Vyriausybės grupelė pilietiškų tautiečių siekė priversti valdžią atsitokėti ir neleisti Punsko valsčiuje uždaryti trijų paskutinių lietuviškų mokyklų. Protestuotojai grasina ir masiniais mitingais.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas iš Kurhauzo padegėjų priteisė per 700 tūkst. litų Gedimino Jackos šeimos patirtai žalai atlyginti. Klaipėdos miesto apylinkės teismas pirmadienį priteisė G. J., V. J., G. E. J., V. J. bei V. J. daugiau kaip 700 tūkst. litų iš beveik prieš dešimtmetį Palangos Kurhauzą padegusių R. G. ir M. J. G. Jackos šeima, kuri yra viena iš minėto pastato bendraturčių, bylinėjimosi pradžioje siekė prisiteisti iš padegėjų 1,5 mln. litų.

Iš degėsių miesto puošmena vėl virstantis restauruojamas Palangos Kurhauzas ketvirtadienį pradėjo dabintis naujais langais. Darbus atliekančios bendrovės „Pamario restauratorius“ statybininkai beveik 60 langų įstatyti planuoja per savaitę. Prieš tris mėnesius restauruoti pradėtą Palangos savivaldybei priklausančią Kurhauzo dalį jau puošia naujas raudonų čerpių stogas, sutvarkyta dalis fasadų, atlikti dažymo darbai, atkurtos architektūrinės detalės.

Restauruojamą Palangos Kurhauzą juosianti tvora papuošta senosios šio pastato nuotraukomis, tad J. Basanavičiaus gatve einantys miestiečiai ir svečiai turi puikią progą susipažinti su atstatomos kultūros vertybės istorija. Tokią istorijos pamoką besidomintiems pateikė Kurhauzą restauruojančios Klaipėdos bendrovės „Pamario restauratorius“ atstovai. Ieškoti nuotraukų, tinkamų padabinti Kurhauzą juosiančią tvorą, imtasi iškart, kai tik buvo pradėti restauracijos darbai.

„Tai palangiškiams – viena iš laimingiausių dienų per pastarąjį dešimtmetį. Su Kurhauzo atgimimu prasideda ir Palangos atgimimas“, - šiandien sakė kurorto meras Šarūnas Vaitkus, kreipdamasis į susirinkusiuosius pasidžiaugti Kurhauzo restauracijos darbų pradžia.

Beveik dešimtmetį Palangoje miestiečių bei svečių akis badę Kurhauzo degėsiai netrukus virs istorija – trečiadienį pradedamas kurorto simboliu vadinamo pastato restauravimas. Darbus atliks konkursą laimėjusi bendrovė „Pamario restauratorius“. Trečiadienio vidudienį Kurhauzo restauravimo darbų pradžią simbolinėje ceremonijoje paskelbs Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus, Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė, Ministro Pirmininko patarėjas Jonas Survila.

Šią vasarą planuojama pagaliau pradėti prieš dešimtmetį sudegusio Palangos Kurhauzo pastato tvarkymo darbus. Mūrinės dalies restauracijos ir pritaikymo viešajai kultūrinei paskirčiai programa bei jai įgyvendinti Vyriausybės nutarimu numatyta 700 tūkst. litų. Dar 300 tūkst. litų Kurhauzo restauracijai skirta Kultūros paveldo departamento Paveldotvarkos programoje. Palangos savivaldybė pastato restauracijos projektui numatė 172 tūkst. litų, restauracijai - 400 tūkst. litų.

Trečiadienį Vyriausybės posėdyje patvirtinta Palangos Kurhauzo mūrinės dalies restauracijos ir pritaikymo viešajai kultūrinei paskirčiai programa bei jai įgyvendinti numatyta 700 tūkst. litų. Planuojama, kad pastato tvarkymo darbai bus pradėti jau šią vasarą. Dar 300 tūkst. litų Kurhauzo restauracijai skirta Kultūros paveldo departamento Paveldotvarkos programoje, Palangos savivaldybė pastato restauracijos projektui numatė 172 tūkst. litų, restauracijai – 400 tūkst. litų.

Kultūros paveldo departamentas Palangos savivaldybei išdavė leidimą restauruoti miestui priklausančią mūrinę Kurhauzo dalį. KPD direktorės Dianos Varnaitės teigimu, Palangos savivaldybės žingsniai, siekiant atstatyti sudegusią kultūros vertybę, vykdomi kryptingai, operatyviai ir sklandžiai. „Miesto įsipareigojimai labai nuosekliai vykdomi – užsakytas Kurhauzo restauracijos projektas, jis profesionaliai parengtas. Buvo surengta ir tarpinė projekto peržiūra.

Antrąją Kalėdų dieną palangiškius ir miesto svečius į šventinius renginius pakvietė Kalėdų ir Naujųjų metų festivalis. Festivalio atidarymo proga mažuosius pakvietė Elfų mokyklėlė, įsikūrusi viloje „Gražina“, J.Basanavičiaus g. 32, Palangoje, kuri veiks iki pat Naujųjų metų. Antradienį, gruodžio 26 dieną, Elfų mokyklėlėje apsilankė Palangos meras Šarūnas Vaitkus su šeima.

Kitąmet bus 10 metų, kai Kurhauzą nuniokojo gaisras. Tačiau Palangos savivaldybė tik dabar kreipiasi į teismą prašydama priteisti dėl jo patirtą žalą. Kurorto vadovai tikisi kitąmet pradėti restauruoti poilsiautojus šiurpinantį vaiduoklį, kitados vadintą Palangos simboliu, praneša LTV naujienų tarnyba. Didžiulis Kurhauzą sunaikinęs gaisras kilo 2002-ųjų rugpjūtį.

Seniai užstrigę Palangos Kurhauzo reikalai pagaliau pradeda judėti iš sąstingio – trečiadienį Savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė pasirašė įsakymą parengti miestui priklausančios Kurhauzo dalies restauracijos ir pritaikymo projektą bei pirkti projekto vykdymo priežiūros paslaugą.

Nors nuo Palangos kurhauzo gaisro praėjo jau aštuoneri metai, kol kas aišku tik tiek, kad kurorto valdžia užkonservuos jai priklausančią mūrinę pastato dalį, o medinės saugoti jau nebėra prasmės. Palangos miesto savivaldybė sausio 8 dieną paskelbė konkursą parengti mūrinės kurhauzo dalies užkonservavimo darbų projektą, praneša "Vakarų ekspreso" tinklalapis ve.lt. Tuo metu medinės Jackų šeimai priklausančios dalies jau nebėra prasmės užkonservuoti, nes per tiek metų viskas išpuvo.

Gegužės 15 dieną Palangos gintaro muziejuje vyks kurorto šventės „Palanga 2009“ renginiai, kuriais Lietuvos tūkstantmečio vasarą lankytojai kviečiami dėmesį sutelkti į Lietuvos istoriją ir senosios Palangos unikalius vaizdus. 17 val. atidaroma Mstislavo Dobužinskio (1875–1957) kūrybos paroda „Senoji Lietuva“ (veiks iki rugpjūčio 30 dienos); 18 val. pristatomos senąją Palangos istoriją atskleidžiančios knygos „Grafų Tiškevičių Palangos rūmai.

Architekto Franco Heinricho Schwechteno piešiniai ir brėžiniai“ ir „Senoji Palanga. Henriko Grinevičiaus fotografijų ir atvirukų kolekcija“. 19 – 21 val. vyks “Europos muziejų nakties” edukaciniai renginiai. Paroda „Senoji Lietuva“ pristato 1933-34 m. dailininko kelionėse po Žemaitiją sukurtus piešinius ir kitose išvykose į Lietuvos provinciją sukurtus 37 kūrinius.

Nejaukų 1836 metais lapkričio 21 dienos vakarą grafas Tiškevičius leidosi Didžiosios Pohuliankos gatve. Eidamas šia gatve jis visuomet stebėdavo Trakų-Zavalnios-Pohuliankos kryžkelėje pastatytus savo rūmus – jei antro aukšto dešiniajame lange dega šviesa – viskas saugu, galima grįžti. Staiga grafas sustojo. Jis stengėsi pagauti šmėkštelėjusią nemalonią mintį. Kol grafo vidinis žvilgsnis tyrė smegenis, akys liko įsmeigtos į rūmus.

Šeštadienį vėlai vakare Palangoje degė Kurhauzo liekanos. Dėl šio įvykio sulaikytas šešiolikmetis šilutiškis. Pirminiais duomenimis, anksčiau teistas nepilnametis Kurhauzo degėsiuose ieškojo galbūt išlikusių vertingų daiktų. Vaikinas prisipažino rūkęs, bandęs pasišviesti degtukais, tad viena iš versijų yra ta, kad gaisras kilo netyčia. Pareigūnai jį sulaikė netoli nuo įvykio vietos, Meilės alėjoje. Baudžiamoji byla šilutiškiui greičiausiai nebus keliama, nepilnametis grąžintas tėvams.