kunigystė

Iš Pasvalio kilęs 23-ejų Benas Jackūnas augo tikinčioje šeimoje. Nuo mažumės mokytas poterių, paauglystėje pradėjo gilintis į egzistencinius klausimus, o baigęs mokyklą tapo kunigų seminarijos studentu. Ir nors iš pradžių sekėsi gerai, greitai klierikas pajuto ne tik vienatvę, bet ir laisvės trūkumą. „Turbūt buvau per mažai pamaldus ir neatlaikiau“, – svarsto jis.  – Benai, baigęs Pasvalio gimnaziją nusprendėte tapti kunigu ir įstojote į Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminariją.

Klaipėdietis Ruslanas Seitkalijevas dar 10 klasėje tvirtai žinojo, kad stos į kunigų seminariją. Tik prieš 12 metų suprato, kad kunigystė ir kita jo aistra – bėgimas – nesiderina, tad teko priimti sprendimą sporto naudai. 35-erių klaipėdietis naujienų portalui tv3.lt papasakojo apie savo pasiekimus ir kelią, atvedusį jį į pergales, sprendimą mesti kunigystę ir tai, kaip šią žinią sutiko artimiausi žmonės.

Šalyje mažėja kunigų, mat jaunimo norinčio pasukti dvasininko keliu kasdien vis mažiau. Į kunigų seminariją stoja penkis kartus mažiau jaunuolių nei seminarija gali mokyti. Vis dažniau į kunigystę pasuka ne jauni, tik mokyklą baigę vaikinai, bet vieną ar kelias specialybes jau išbandę vyresni, o kartais ir iš emigracijos grįžę vyrai. Atokvėpio akimirkai stabteli Vilniaus kunigų seminarijos šeštakursis Deivydas.

Skandalas Lietuvos stačiatikių bažnyčioje įgauna pagreitį – Maskvai pavaldus Lietuvos ortodoksų metropolitas Inokentijus iš kunigystės stumia penkis dvasininkus, suspenduodamas jų kunigystę. Nemalonę užsitraukė būtent tie dvasininkai, kurie kategoriškai nepritarė Rusijos patriarcho Kirilo pozicijai palaikyti Ukrainoje žmones žudančią Rusijos valdžią. Dėl vieno iš kunigų metropolitas Inokentijus kreipėsi net ir į Bažnyčios teismą, prašo jį išmesti iš kunigų luomo.

Po mokyklos daugeliui kyla klausimas, kokį kelią pasirinkti, tačiau panevėžietis Arminas Ruzas pro gimnazijos duris žengė tvirtai įsitikinęs – eis kunigystės keliu. Vis dėlto, paragauta kunigo duona parodė, kad pirmiausia reikia turėti gyvenimiškos patirties, todėl vietoj sielų gelbėjimo pasirinko gelbėti gyvybes.

Kažkada dažna mama svajodavo, kad mylimas sūnus taptų kunigu ir atneštų šeimai garbę. Tačiau dabar tarnauti Dievui pasirinkę žmonės neretai yra nesuprantami arba atkalbinėjami nuo savo pasirinkimo. Klierikas Mantas Jakštas sako, kad panašiai elgėsi ir jo šeima sužinojusi, kad jis nori tapti kunigu. Apie tai su kokiais iššūkiais ir mitais tenka susidurti, jis papasakojo naujienų portalui tv3.lt. Apie tai, kad Mantas Jakštas pasirinks kunigo kelią tikriausiai negalvojo niekas.

Renatos Šakalytės-Jakovlevos laidoje „Lūžis“ vieši buvęs kunigas Edgaras Vegys. Po 15 metų, iš kurių septyneri buvo skirti mokymuisi kunigystės, o likusieji - kunigo darbui, Edgaras nusprendė keisti  gyvenimą iš esmės. Edgarai, tai koks yra esminis tavo gyvenimo lūžis? Aš ilgai svarsčiau, ar tai yra lūžis ar ne, bet dabar galvoju, kad tikrai juo galiu vadinti sprendimą mesti kunigystę ir grįžti prie dalykų, apie kuriuos svajoju nuo vaikystės.

Dalia KARPAVIČIENĖ Beveik prieš tris dešimtmečius, 1985-aisiais, Petras Algirdas Kanapka dviračiu iš Vladivostoko parmynė į Klaipėdą. Žygis iš vaikino pareikalavo fizinių ir dvasinių jėgų. Jis ieškojo gyvenimo prasmės: keliavo, studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, įgijo statybininko specialybę. Bet namai kada nors sugriūva, o kelionės užsimiršta.

Sovietinė Lietuvos istorija neįsivaizduojama be tų, kurie priešinosi šiai sistemai. Vienas iš jų – Sigitas Tamkevičius, leidęs ir redagavęs „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“, kartu su kitais kunigais įsteigęs Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą. Už tai buvo nuteistas dešimčiai metų kalėjimo.

Liudo Mikalausko išpažintis LNK laidoje „Neišgalvoti gyvenimai“ bus netradicinė. „Iki šiol niekas nežinojo, kad akademinio žanro atlikėju tapau tik per atsitiktinumą. O kažkada labai rimtai svajojau apie kunigystę“, – prisipažįsta Liudas. Liudą Lietuva išgirdo prieš porą metų, kai jis laimėjo TV dainų konkursą. Tačiau interviu LNK laidai „Neišgalvoti gyvenimai“ yra pirmasis jo interviu televizijoje.

Per dvi dešimtis nepriklausomos valstybės metų asketiškas dvasininko kelias jaunuoliams netapo patrauklesnis nei gūdžiu sovietmečiu. Studijuoti Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje šiemet panoro tik keturi jaunuoliai iš Panevėžio vyskupijos. Vienam iš jų dar mažiausiai metus palikta apsispręsti dėl pašaukimo tikrumo – po seminarijos psichologo konsultacijos jaunuoliui nebuvo leista laikyti stojamųjų egzaminų.

Lenkijoje vis mažiau žmonių renkasi kunigystę ar vienuolio gyvenimą, rodo Lenkijos Vyskupų konferencijos paskelbti duomenys. Praėjusiais metais į šalyje veikiančias 40 seminarijų įstojo 687 vyrai, o tai yra 7 mažiau nei prieš metus. Tačiau, kalbant apie paskutinįjį dešimtmetį, kandidatų tapti kunigais skaičius sumažėjo net 30 proc. Nepaisant to, kas ketvirtas klierikas Europoje vis dar yra lenkas. Kalbant apie moterų vienuolystę, tai situacija yra dar sudėtingesnė.

„Žmonės visur vienodi - visiems reikia meilės, tikėjimo ir vilties", - sako iš viešnagės JAV grįžusi kunigė Sigita Švambarienė. Evangelikų reformatų kunigė Sigita Švambarienė, sugrįžusi iš dviejų mėnesių viešnagės JAV, sako jau pradedanti atsigauti po laiko juostų bei kultūrų skirtumo. Atgavo ir bagažą, pasimetusį kažkur tarp Detroito ir Niujorko. Kunigė dviem mėnesiams buvo išvykusi į Ameriką giminingos presbiterionų bažnyčios kvietimu.