kuba

Kubos sostinėje Havanoje užfiksuotas choleros protrūkis, praėjus kelioms dienoms po to, kai pietrytiniame Mansaniljo mieste mirė trys žmonės, skelbia BBC. Nustatyta, kad daugiau nei 50 žmonių yra užsikrėtę šia liga, o apie tūkstantį - suteikiama medicininė pagalba. Valdžios teigimu, choleros protrūkis kontroliuojamas, keturios ligoninės yra pasiruošusios izoliuoti pacientus. Pasak pareigūnų, žmonės susirgo atsigėrę vandens iš užkrėsto šulinio.

Dėl vis griežtinamų ES ir kitų šalių sankcijų Baltarusijos režimui valstybės lyderis Aliaksandras Lukašenka bei jo aplinka negali vykti į šias valstybes, todėl sekmadienį prasidėjusiai kelionei jis pasirinko tolimuosius savo draugus – Venesuelos ir Kubos vadovus Hugą Chavezą bei Raulį Castro. Tiesa, trečiąja Lotynų Amerikos šalimi jis buvo pasirinkęs ir Ekvadorą, tačiau vėlesniuose Minsko pranešimuose ši šalis vizito maršrute jau nebuvo akcentuojama. Kuba – ir A. Lukašenkos meilė.

Prieš gražiausias metų šventes turą per didžiausias šalies arenas surengs temperamentingoji kubiečių trupė „Pasion de Buena Vista“, kuri Lietuviams žada nepamirštamą, unikalią gyvos muzikos ir aistringų šokių fiestą, atkeliavusią tiesiai iš Kubos.

Puerto Riko krepšinio federacijos prezidentas paskelbė, kad penki Kubos rinktinės žaidėjai jų šalyje dingo be žinios. Kaip skelbiama žiniasklaida, penki krepšininkai nepasirodė treniruotėje, kurioje buvo ruošiamasi susitikimui su Nikaragva. Kubos sportininkai ne pirmą kartą išnaudoja tarptautinį turnyrą tam, kad paliktų šalį ir paprašytų politinio prieglobsčio. Neseniai panašus atvejis užfiksuotas Kubos futbolo rinktinėje, kurios žaidėjai dingo turnyro JAV metu.

Įsivaizduokite, kad skrendate į Kubą ir staiga lėktuvo kabina prisipildo dūmais, po kurių nuaidi įspėjamieji aliarmai. Greičiausiai pagalvosite, kad jūsų atostogos pasibaigė dar neprasidėjusios, tačiau, kaip bebūtų keista, „Yak-42“ lėktuvams tai normalus dalykas, dėl kurio panikuoti tikrai nereikia. Lyg to būtų negana, migracijos tarnyboje jus pasitinka pareigūnai, dėvintys mini sijonus ir tinklines kojines. Iš tiesų, Kuba - unikali šalis.

Iki šiol pasaulyje buvo trys valstybės, į kurias „Coca-Cola“ neeksportuodavo savo produkcijos, rašo „Business Insider“. Dabar tokių liko vos dvi, nes pirmą kartą per pastaruosius 60 metų „Coca-Cola“ grįžta į Mianmarą. Tokį bendrovės sprendimą lėmė JAV vyriausybė, kuri dėl šalyje vykstančio demokratizacijos proceso panaikino sankcijas Mianmaro atžvilgiu ir atvėrė vartus užsienio kapitalo investicijoms.

Kubos valstybės tarybos vadovo Raulio Castro duktė Mariela gavo JAV vizą ir jau kitą savaitę ketina dalyvauti Lotynų Amerikos tyrimų asociacijos konferencijoje San Franciske, praneša „ABC News“. Televizijos kanalo žiniomis, M. Castro taip pat lankysis Vašingtone. Pranešime pažymima, kad Kubos ir Amerikos politikai jau sukritikavo planuojamą dabartinio „laisvės salos“ lyderio dukters vizitą į JAV. M. Castro vadovauja Kubos lytinio auklėjimo institutui.

Kubos disidentas Chosė Danielis Fereras pirmadienį pranešė, kad išvakarėse šalies valdžia paleido jį iš kalėjimo, į kurį jis buvo uždarytas balandžio 2-ąją, kai buvo griebtasi represijų jau po popiežiaus Benedikto XVI vizito į salą. 41 metų amžiaus disidentas sakė, kad jo fizinė būklė nėra gera, bet morališkai jis jaučiasi puikiai. Ch. D. Fereras paaiškino, kad jis buvo paleistas lygtinai ir dabar lauks nuosprendžio "už viešosios tvarkos ardymą”, kurio paskelbimo data dar nežinoma.

Vis dažniau pasigirsta kalbų, kad šiandieninė kapitalistinė ekonominė sistema vieną dieną turėtų žlugti. Tokias kalbas skatina su kapitalizmu susijusios problemos: vis labiau gilėjančios ekonominės krizės, didėjantis nedarbas ir skurdas, mažėjantys riboti gamtiniai ištekliai, didėjanti socialinė nelygybė, vartotojiškos visuomenės augimas ir daugelis kitų, kurios, anot šios sistemos kritikų, yra kapitalizmo pasekmė.

Šeštadienį kalbėdamas per nacionalinę televiziją, Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas pranešė vėl skrisiąs į Kubą pereiti antrojo radioterapijos kurso, kurį gydytojai jam paskyrė po vasarį atliktos chirurginės operacijos. „Dabar ne laikas mirti, reikia gyventi, kad būtų galima pamatyti, kokia bus mūsų atnaujinta tėvynė“, – sakė Venesuelos prezidentas.

Popiežius Benediktas XVI baigdamas vizitą Kuboje sukritikavo Jungtinių Valstijų Kubai taikomą embargą, informuoja BBC. Popiežius ragino didinti Kubos gyventojų teises ir sakė, kad norėtų, jog būtų užtikrintos visų Kubos visuomenės narių pagrindinės laisvės. Benediktas XVI sakė, kad siekti šio tikslo visai nepadeda ekonominės sankcijos, kurios kelia nepelnytų sunkumų Kubos gyventojams.

Popiežius Benediktas XVI Kubos sostinės centrinėje aikštėje aukojo Šv. Mišias po atviru dangumi. Taip Benediktas XVI baigė savo vizitą šioje nevienareikšmiškai vertinamoje šalyje. Kubos tikintiesiems popiežiaus palaikymas yra ypač svarbus. Revoliucijos aikštėje popiežių sveikino šios šalies katalikai. Nors katalikų bendruomenė Kuboje sudaro apie 10 proc. visų šalies gyventojų, tikintieji vaidina didelį vaidmenį siekiant reformų. Daug katalikų nukentėjo nuo valdžios, ilgą laiką skelbusios.

Popiežius Benediktas XVI pradėjo trijų dienų vizitą Kuboje. Popiežius į šią komunistinę valstybę atvyko pirmą kartą per 14 metų, skelbia BBC. Benediktą XVI, kuris atskrido iš Meksikos, Santjago mieste pasitiko prezidentas Raulis Castro. Popiežius teigė atvykęs kaip geraširdiškumo piligrimas, kuris pasimels už taiką, laisvę ir susitaikymą. Vėliau Benediktas XVI laikė mišias dešimtims tūkstančių žmonių Santjago Revoliucijos aikštėje. Prezidentas taip pat dalyvavo mišiose.

Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas sekmadienį grįžta į Kubą, kur jam bus taikoma spindulinė terapija. Vasario pabaigoje 57 metų H. Chavezui Kuboje buvo atlikta jau trečioji operacija – iš pilvo ertmės pašalintas atsinaujinęs piktybinis darinys. Be to, Kuboje H. Chavezui buvo taikoma chemijos terapija. 2011 m. spalį H. Chavezas paskelbė, kad jo organizme nebėra vėžinių ląstelių ir kad jis sveiksta. Tačiau netrukus jis ir vėl tęsė gydymą.

Popiežius Benediktas XVI atvyko į Meksiką pirmojo savo vizito į Lotynų Ameriką, praneša BBC. Tūkstančiai žmonių jį pasitiko Guanachuato mieste. Atvykusį popiežių pasveikino Meksikos prezidentas Felipe Calderonas. Pasak F. Kaldero, šis popiežiaus vizitas yra nepaprastai svarbus Meksikai, labai kenčiančiai nuo smurto, kylančio dėl problemų su narkotikais.

Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas po tris savaites trukusio gydymo Kuboje penktadienio vakarą grįžo į tėvynę. Kaip pranešė vietos žiniasklaida, lėktuvas su H. Chavezu nutūpė Maikvetijos oro uoste netoli Karakaso. Prezidentą sutiko vyriausybės nariai, buvo išrikiuota garbės sargyba. Kuboje su juo buvo jo šeima ir artimiausi bendradarbiai. Iškart po sugrįžimo jis pareiškė, kad jaučiasi gerai.

Tarptautinė žmogaus teisių gynimo organizacija „Reporteriai be sienų“ pavadino Baltarusiją ir Bahreiną naujais „interneto priešais“. Tai sakoma pirmadienį organizacijos tinklalapyje paskelbtame pranešime. Į „interneto priešų“ sąrašą taip pat įtraukti Mianmaras, Kinija, Kuba, Iranas, Šiaurės Korėja, Saudo Arabija, Sirija, Turkmėnistanas, Uzbekistanas ir Vietnamas. „Priešų“ sąraše atsidūrė šalys, kurių valdžia, pranešimo autorių nuomone, griežčiausiai riboja internautų laisvę.

Kuomet susimąstome apie valstybes, kuriose moterims gyventi geriausia, dažniausiai prisimename Šiaurės Europą, rašoma „Foreign Policy“. Tačiau 2011 metų lyčių lygybės reitinge, kurį sudarė Tarptautinis ekonominis forumas, yra ir keletas pakankamai netikėtų lyderių. Siūlome pažvelgti į penkis iš jų. Filipinai Filipinai sudarytame reitinge užima aštuntąją vietą, tačiau pirmauja pasaulyje ir pagal keletą atskirų kategorijų – išsilavinimo prieinamumu ir sveikatos apsauga.

Kubos revoliucijos lyderis 85 metų Fidelis Kastro (Fidel Castro) per būsimą popiežiaus Benedikto XVI vizitą gali grįžti į Katalikų bažnyčią. Tai penktadienį pranešė naujienų agentūra KAI, remdamasi Italijos laikraščiais „La Repubblica“ ir „La Stampa“. F. Kastro duktė Alina Fernandes (Alina Fernandez), kuri yra praktikuojanti katalikė, žurnalistams sakė, jog jos tėvas tapo artimesnis religijai ir Dievui. Vaikystėje krikštytas Fidelis lankė jėzuitų mokyklas Kubos Santjage ir Havanoje.

Kubos revoliucijos lyderis Fidelis Castro šeštadienį pristatė savo atsiminimų knygą, praneša AFP. Knygą „Laiko partizanas“, kurioje aprašytas Fidelio gyvenimas nuo vaikystės iki revoliucijos ir atėjimo į valdžią Kuboje 1959 metais, sudaro du jo pokalbių su kubiečių žurnaliste tomai. Knygos pristatymas, per kurį F. Castro susitiko su publika, truko šešias valandas. 2006 metais F. Castro taip pat paskelbė dvitomį, kurį sudarė pokalbiai su ispanų žurnalistu.

Kuba niekada neatsisakys vienpartinės sistemos, per valdančiosios Komunistų partijos nacionalinę konferenciją sakė prezidentas Raulis Castro. „Mes giname vienpartinę sistemą (...). Mes niekada neatsisakysime vienos partijos koncepcijos, kuri atitinka penktąjį Kubos konstitucijos straipsnį. Jam pritarė 97,7 proc. rinkėjų per referendumą, per kurį buvo surengtas laisvas, tiesioginis ir slaptas balsavimas, – sakė aštuoniasdešimtmetis prezidentas.

Ketvirtadienio vakare Kubos Santjago miesto ligoninėje po 50 dienų trukusio badavimo mirė disidentas Wilmanas Villaras. Tai pranešė Kubos opozicijos atstovai. Preliminariais duomenimis, mirties priežastis – vidaus organų veiklos sutrikimas dėl sepsio. 31 metų amžiaus W. Villaras priklausė opozicinei organizacijai „Kubos patriotų sąjunga“, kuri buvo įkurta 2011 metų viduryje. Tų pačių metų lapkritį jis buvo nuteistas ketverius metus kalėti.

Gvantanamo kalėjime Kuboje rasta teroristų tinklo „Al Qaeda“ propagandinės medžiagos, praneša agentūra AFP. Pasak karinio prokuroro pavaduotojos Andrėjos Lokhart (Andrea Lockhart), tai yra „Inspire“ žurnalas, kuriame, be kita ko, skelbiamas straipsnis, kaip pasigaminti bombą. Kokiomis aplinkybėmis žurnalas buvo rastas, pareigūnė neatskleidė. Nuo gruodžio 27-osios Gvantaname galioja sugriežtinta kalinių gaunamų laiškų kontrolė. Gvantaname šiuo metu kalinamas 171 terorizmu įtariamas asmuo.

Prancūzijos teisėja prašo leidimo apsilankyti Gvantanamo kalėjime, kad galėtų ištirti buvusių kalinių iš Prancūzijos skundus, kad ten jie buvo kankinami, praneša AP. Magistratų teismo teisėja Sophie Clement oficialiame prašyme JAV pareigūnams rašo, kad nori pamatyti kalėjimą ir gauti visų su Prancūzijos piliečių areštu ir perkėlimu į Gvantanamą susijusių dokumentų kopijas.

Vienas iš jų yra aršus Vašingtono priešas jau daugiau nei 50 metų, kitas – sąlyginai naujokas šioje srityje, bet abu juos vienija didžiulė neapykanta Jungtinėms Valstijoms. Pirmasis yra Fidelis Castro, antrasis – Mahmoudas Ahmadinejadas. Žymusis Kubos revoliucionierius ir Irano prezidentas susitiko ir pareiškė, kad yra sąjungininkai, kovojantys tame pačiame fronte.

Po Lotynų Amerikos šalis keliaujantis Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas trečiadienį atvyko į Kubą. Savo kalboje Havanos universitete jis vėl griežtai kritikavo JAV ir Vakarų pasaulio „aroganciją bei hegemonijos troškimą“. M. Ahmadinejadas nekomentavo šiuo metu paaštrėjusių konfliktų tarp Irano ir JAV.

Liūdnai pagarsėjęs JAV Gvantanamo kalėjimas Kuboje trečiadienį mini savo veiklos dešimtmetį. 2002 metų sausio 11-ąją čia buvo apgyvendinti pirmieji terorizmu įtariami asmenys. Tarptautinė organizacija „Amnesty International“ (AI) vadina Gvantanamą politikos, nepaisančios žmonių teisių, simboliu. Šiame kalėjime šimtai įtariamųjų buvo laikomi be teismo proceso. Šiuo metu Gvantaname vis dar kalinamas 171 asmuo.

JAV prezidentas Barackas Obama neatsisako planų uždaryti prieštaringai vertinamą Gvantanamo kalėjimą Kuboje. Baltieji rūmai pirmadienį paskelbė, kad prezidentas šiandien lygiai taip pat, kaip ir per rinkimų kampaniją 2008-aisiais, yra pasiryžęs uždaryti kalėjimą. Tačiau jo atstovas Jay'us Carney atkreipė dėmesį į „kliūtis“, kurios trukdo greitai įgyvendinti atitinkamus planus. 2009 metų pradžioje stojęs prieš JAV vairo, B. Obama paskelbė per metus uždarysiąs Gvantanamą.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas vizitu Venesueloje pradėjo savo kelionę po Lotynų Ameriką. Čia jis pirmadienį susitiks su kolega Hugo Chavezu. Penkias dienas truksiančioje kelionėje M. Ahmadinejadą lydi keli ministrai bei verslininkų delegacija. Jis dar lankysis Nikaragvoje, Kuboje ir Ekvadore. JAV vyriausybė yra įspėjusi Lotynų Amerikos šalis dėl santykių su Iranu plėtojimo, nes Teheranas dėl savo branduolinės programos yra vis labiau izoliuojamas ir dabar ieško draugų.

Kuba apkaltino socialinį tinklalapį „Twitter“ padėjus skleisti gandus apie Fidelio Castro mirtį ir teigė, kad ekspatriantai, JAV Floridos valstijoje platinę dezinformaciją, yra „nekrofilai kontrrevoliucionieriai“, praneša „telegraph.co.uk“. Valstybiniame tinklalapyje „Cubadebate“ paskelbtame straipsnyje „Twitter“ kaltinamas tuo, kad leido „Naroh“ pasivadinusiam vartotojui pirmadienį itališkame serveryje paskelbti gandus, kad F. Castro mirė.

Kubos vadovybei praėjusį penktadienį paskelbus apie amnestiją beveik 3 000 kalinių, maždaug 2 000 jų jau atgavo laisvę, praneša agentūra AFP. Žmogaus teisių aktyvistų duomenimis, dauguma paleistų kalinių buvo kalinami dėl smulkių nusikaltimų. Laisvę atgavo ir vienas politinis kalinys – gydytojas Carlosas Martinezas. Jis dėl „valstybės paslapčių atskleidimo“ buvo nuteistas 20 metų kalėti ir ketverius metus jau praleido kalėjime.

Mažiausiai 38 žmonės žuvo nuskendus laivui su Haičio nelegaliais migrantais prie Kubos rytinės pakrantės, praneša AFP. Pusiau nuskendusį laivą Kubos apsaugos pakrantės tarnyba aptiko šeštadienį. Tarp nuskendusiųjų - 21 vyras ir 17 moterų. Dar 87 Haičio imigrantai buvo išgelbėti. Juos pasieniečiai nugabeno į tarptautinę migrantų stovyklą, kur jiems suteikiama būtina pagalba. Bendrosios Kubos Raudonojo Kryžiaus ir vietos valdžios jėgos toliau tęsia paieškos ir gelbėjimo darbus šiame rajone.

Kuba pranešė, kad artimiausiomis dienomis iš kalėjimų paleis 2900 kalinių, tarp jų ir kai kuriuos nuteistus už politinius nusikaltimus, informuoja BBC. Kubos prezidentas Raulis Castro sakė, kad nuspręsta parodyti šį geros valios gestą, nes buvo gauta daug kalinių artimųjų ir religinių organizacijų prašymų išlaisvinti kalinius. Prezidentas minėjo, kad kita amnestijos priežastis yra artėjantis popiežiaus Benedikto XVI vizitas.

Kubos revoliucijos lyderis Fidelis Castro įtrauktas į Gineso rekordų knygą kaip daugiausiai pasikėsinimų išgyvenęs žmogus. Į 85 metų buvusį politiką per jo gyvenimą kėsintasi iš viso 638 kartus, o tai yra rekordas, teigiama oficialioje Kubos interneto svetainėje, praneša agentūra AFP. Joje rašoma, kad atsakomybė už visus išpuolius tenka JAV Centrinei žvalgybos valdybai (CŽV). Visi pasikėsinimai įvykdyti prieš tai, kai F. Castro 2006–aisiais perdavė valdžią savo broliui Rauliui.

Sunku būtų paneigti faktą, kad karai, revoliucijos ir socialiniai maištai kelia didelį pavojų, yra nemalonus dalykas ir beveik visada jų pasekmės būna liūdnos: geriausiu atveju kyla ekonominių problemų, blogiausiu – sugriaunami miestai ir žūsta žmonės. Ir vis dėlto, kai kurie veikėjai įsigudrina pasipelnyti net iš situacijų, kai visa šalis pergyvena sudėtingiausią savo istorijos etapą. Slon.

Viršūnių susitikime Venesuelos sostinėje Karakase oficialiai įkurta Lotynų Amerikos ir Karibų šalių sąjunga (CELAC), praneša agentūra AFP. Dvi dienas trukęs steigiamasis viršūnių susitikimas baigėsi „Karakaso pareiškimo“ priėmimu. Juo 33 šalys narės, be kita ko, įsipareigoja „ginti demokratiją“. CELAC taip pat sieks gerinti regioninį bendradarbiavimą. Ji laiko save atsvara Amerikos valstybių organizacijai (OAS), nes jai nepriklauso JAV ir Kanada.

Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas pavadino žuvusį Libijos diktatorių „kankiniu“ ir pareiškė, kad „istorija Libijoje dar tik prasideda“. Trumpame pokalbyje su žurnalistai jis pažymėjo, kad buvusį Libijos lyderį visi prisimins kaip „kovotoją, o dabar dar ir kaip kankinį“, praneša Newsru. Venesuelos prezidentas ketvirtadienį grįžo iš Kubos, kur jam buvo atliktas medicininis patikrinimas.

Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas pareiškė vykstantis į Kubą pasitikrinti sveikatos. Prieš keturis mėnesius Kuboje jam buvo atlikta vėžio operacija, praneša BBC. H. Chavezs, kuriam buvo atliekama chemoterapija, teigia, kad per patikrinimą bus nustatyta, ar kūne yra likusių vėžinių ląstelių. Venesuelos lyderis yra teigęs, kad gydymas buvo sėkmingas, bet šykščiai pateikiama informacija apie jo ligą paskatino spėliones apie galbūt prastesnę nei oficialiai teigiama H. Chavezo būklę.

Įtakingos disidentų grupės, opozicinio judėjimo „Moterys baltais drabužiais“, lyderė Laura Pollan mirė Havanoje sulaukusi 63-ejų metų, skelbia BBC. Iki tol ji savaitę buvo gydoma ligoninėje nuo Dengės karštligės. L. Pollan įkūrė grupę „Moterys baltais drabužiais“ prieš dešimt metų, kai jos vyras atsidūrė aklėjime.

Kubos vyriausybė trečiadienį paskelbė nutarimą, pagal kurį šalyje leidžiama laisvai įsigyti ir parduoti automobilius, tai rašo laikraštis „La Cronica De Hoy“, remdamasis oficialiu vyriausybės pranešimu. Anksčiau buvo galima laisvai pirkti ir pardavinėti tik automobilius, pagamintus iki 1959 metų komunistinės revoliucijos. Todėl salos gatvėse galima išvysti daugiausia senovinius amerikietiškus automobilius, taip pat vėliau įvežtas sovietinės gamybos mašinas.

JAV prezidentas Barack Obama trečiadienį pareiškė, jog Jungtinės Valstijos pasirengusios sušvelninti politiką Kubos atžvilgiu, bet iki šiol nepastebėjo Havanos žingsnių, kurie pateisintų embargo panaikinimą. B. Obama sakė nenorįs laikytis šaltojo karo galvosenos šablonų ir teigė, jog Vašingtonas siekė pagerinti dvišalius santykius, pavyzdžiui, sušvelnino kelionių į Kubą apribojimus.

Kubos revoliucionierius Fidelis Castro po JAV prezidento Baracko Obamos kalbos Jungtinėse Tautose Niujorke apkaltino jį Libijos žmonių genocidu. Pasak Castro, Obama neteisingai interpretuoja karus, į kuriuos įsivėlė JAV. Obamos kalbą JT jis pavadino kliedėsiais ir apkaltino JAV ir NATO pasikesinimu į Libiją.

Po dviejų skausmingų susitikimų su medūzomis ir 40 vandenyje praleistų valandų 62 metų amerikiečių plaukikė Diana Nyad sekmadienį buvo priversta nutraukti mėginimą pasiekti pasaulio rekordą, praneša agentūra AFP. Ji yra nusivylusi, sakė moters atstovė Vanessa Linsley. D. Nyad, nepaisydama medūzų įkandimų ir klastingų srovių, buvo įveikusi 125 km iš planuotų 166. Toks atstumas skiria Kubą ir Floridą. Plaukikę lydintys medikai įspėjo, kad nauji medūzų dūriai gali sukelti pavojų gyvybei.

Fidelis Kastras (Fidel Castro) penktadienį per Venesuelos valstybinę televiziją juokavo apie pastarąsias kelias savaites sklandančius gandus, kad jis rimtai serga arba jau yra miręs. Apie buvusį 85-erių Kubos prezidentą ir revoliucijos simbolį nebuvo girdėti porą mėnesių, kol ketvirtadienį ir penktadienį pasirodė nuotraukos iš jo interviu su Venesuelos televizijos žurnalistu. Kai kuriose nuotraukose vaizduojama, kaip F. Kastras valgo sriubą ir šnekučiuojasi su žurnalistu.

Kuba pareiškė, kad atšaukia savo diplomatinę misiją Libijoje, nes nepripažįsta Nacionalinės Libijos pereinamosios tarybos, praneša „RIA Novosti“. „Kubos Respublika nepripažįsta nei Nacionalinės pereinamosios tarybos, nei jokios kitos pereinamosios valdžios Libijoje. Ji pripažins tik teisėtai, be užsienio įsikišimo, šalyje sukurtą vyriausybę“, – teigiama Kubos užsienio reikalų ministerijos pareiškime. Pasak ministerijos, NATO oro antpuoliai nusinešė „tūkstančius“ civilių gyventojų gyvybių.

Šeštadienį eidamas 76-uosius metus mirė Kubos gynybos ministras Julio Casas Regueiro – vienas šalies revoliucijos veteranų, praneša BBC. J. K. Regueiro buvo atsakingas už Kubos kariuomenės finansus iki 2008-ųjų, kai prezidentas Raulis Castro paskyrė jį gynybos ministru. Pagal išsilavinimą J. K. Regueiro buvo buhalteris. Jis prisijungė prie Fidelio Castro vadovaujamos maištininkų kariuomenės antroje šeštojo dešimtmečio pusėje.

Venesuelos prezidentas Hugas Čavesas (Hugo Chavez) gavo „padrąsinantį laišką“ iš Kubos revoliucijos lyderio Fidelio Kastro (Fidel Castro), pranešė Venesuelos lyderis per interviu vietos televizijos kanalui VTV. Pasak H. Čaveso, Fidelis „labai įdėmiai viską stebi“ ir perduoda linkėjimus Venesuelos tautai. Šią savaitę internete pasklido gandų apie pablogėjusią Fidelio Kastro sveikatą ar net mirtį.

Mažiausia pasaulyje varle laikoma Monte Iberia Eleuth (Eleutherodactylus iberia) pirmą kartą buvo atrasta 1996 m. Kuboje. Kol kas žinoma tik tiek, kad šios rūšies varlės gyvena dviejuose Kubos regionuose. Mokslininkams šios rūšies atstovai užminė daug dar neįmintų mįslių.

Septyniasdešimtmetis emigrantas iš Kubos Gustavas Villoldo gavo teisę į rekordinę kompensaciją iš Laisvės salos vyriausybės. 2,8 mlrd. dolerių jam turi būti išmokėta pagal ieškinį už 1959 m. revoliucijos sugriautą šeimą ir prarastą turtą, praneša Meksikos agentūra „Notimex“. Amerikos žiniasklaidos duomenimis, G. Villoldo buvo CŽV agentas, vienas iš nedaugelio įžymaus bandymo įsiveržti į Kubą Kiaulių įlankoje dalyvių, kuris vis dar gyvas.