krymas

Rusijos opozicionierius Genadijus Gudkovas įvardijo dvi galimas priežastis, kas susprogdino Krymo tiltą, rašo UNIAN. Pasak opozicionieriaus, tikėtina, kad gerai suorganizuotą ataką įvykdė Ukrainos ginkluotosios pajėgos arba tai buvo Rusijos saugumo pajėgų įvykdyta provokacija.  „Turiu dvi versija. Pirmoji, kad tai yra sėkminga Ukrainos kariuomenės įvykdyta ataka, kuri leido suniokoti tiltą.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos pateiktoje analizėje teigiama, kad suduotas smūgis Krymo tiltui padarys įtaką transporto priemonių judėjimui, taip pat tai gali lemti ir tiekimo sutrikimus, rašo „Sky News“. „Geležinkelio pervažos žalos mastas nėra tiksliai žinomas, tačiau bet kokie rimti nesklandumai greičiausiai padarys didelę įtaką Rusijos ir taip komplikuotai galimybei sustiprinti savo karines pajėgas pietinėje Ukrainos dalyje“, – sakoma pranešime.

Siekiant numesti atsakomybę nuo Rusijos fiurerio Vladimiro Putino pečių dėl suduoto galingo smūgio Krymo tiltui, Kremlius jau rado atpirkimo ožį – tai Rusijos gynybos ministerija, kuriai jau buvo išreikšta kritika, rašo JAV Karo studijų instituto (ISW) atstovai.

Sekmadienį paskelbta, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pirmininkaus savo saugumo tarybos posėdžiui, sekmadienį pranešė Kremlius vietos naujienų agentūroms. Tuo metu Ukrainos žvalgybos skelbia, kad Rusija siekia į karą įtraukti ir Baltarusiją.

Po galingo sprogimo ir Krymo tilto griūties sukruto okupuotos teritorijos gyventojai. Kilo panika – žmonės apspito degalines, o prekybos centruose nusidriekė ilgos eilės. Socialiniuose tinkluose plinta vaizdai, kaip Kryme gyvenantys rusai suplūdo į parduotuves.  Vaizdo įrašuose matyti, kad žmonės ėmė šluoti iš lentynų pirmo būtinumo prekes. Prisikrovę pilnus vežimėlius maisto ir tualetinio popieriaus, Krymo gyventojai stoja į „kilometrines“ eiles prie kasų.

Ukrainos valdžios atstovai pasišaipė iš Rusijos, tačiau tiesiogiai neprisiėmė atsakomybės dėl sprogmens sunkvežimyje suniokoto tilto, pastatyto kaip vienintelė Maskvos jungtis su aneksuotu Krymu. Kerčės tiltas, 2018-aisiais asmeniškai inauguruotas Rusijos prezidento Vladimiro Putino, yra itin svarbi transporto jungtis gabenti karinę techniką Ukrainoje kovojantiems rusų kariams.

Šeštadienio rytą užsiliepsnojus ir ėmus griūti Krymo tiltui, internete pasklido vaizdai ir įrašai iš įvykio vietos. Rusai stebi liepsnas ir supranta, kad negalės toliau judėti tiltu.  Primenama, kad šiuo metu degantis Krymo tiltas jungia Kerčo pusiasalį (okupuota Ukrainos teritorija) ir Tamano pusiasalį (Rusijos Krasnodaro kraštas). Tiltas pradėtas statyti po to, kai Rusija aneksavo Krymą. Tai ilgiausias tiltas Europoje, jo ilgis siekia 19 kilometrų.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi grąžinti visas Rusijos okupuotas žemes, įskaitant ir Krymą, rašo „Politico“. Šis pusiasalis Juodojoje jūroje turėtų būti grąžintas jo „teisėtiems savininkams“, Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos Niujorke užkulisiuose „PBS NewsHour“ žurnalistams sakė R. T. Erdoganas. Manoma, kad šie komentarai sukels didelį Maskvos įniršį.

Šalia Baltijos jūros esantis Rusijos eksklavas Kaliningradas yra arčiausiai Europos esanti Rusijos dalis. Jį supa dvi NATO narės: Lenkija ir Lietuva. Anksčiau priklausęs Prūsijai, šis regionas ilgą laiką buvo Europos kultūros centras. Aštuonioliktame amžiuje jo gatvėmis vaikščiojo Immanuelis Kantas. Thomas Mannas 1929 m. čia parašė novelę.

Okuopuotame Kryme taip vadinamas „aksominis sezonas“, tai yra rugpjūčio – spalio mėnesių atostogų metas, žlugo. Turistai baiminasi važiuoti į pusiasalį dėl sprogimų danguje ir karinėse bazėse. Viešbučiai faktiškai tušti, o kai kurie buvo priversti ir išvis užsidaryti, skelbiama „Obozrevatel“. Ukrainos žiniasklaidoje skelbiama, kad verslo sezonas kurortiniame Kryme baigėsi nuostolingai, nuomoję butus vietos gyventojai skundžiasi nesulaukiantys norinčiųjų.

Ukrainos prezidentūros kanclerio patarėjas Mychailo Podoliakas tvirtina, kad lūžis kare Ukrainoje įvyks tuomet, kai šalies gynėjai atgaus Rytų Ukrainos – Luhansko ir Donecko sričių – kontrolę. Po to, jo teigimu, okupantai paliks Krymą. „Chersono išlaisvinimas leis tikėtis tam tikrų veiksmų užblokuoti koridorių į Krymą – na, ir atitinkamai atlikti specialiąsias operacijas jau Kryme. Jos yra rengiamos, mes dabar tai darome“, – Rusijos televizijos kanalo „Dožd“ eteryje sakė M. Podoliakas.

Ukraina pasidalijo žinute rusams Kryme. Rusų okupantai raginami ruoštis maudynėms. Ukrainos gynybos ministerijos „Twitter“ paskyroje atsirado toks pranešimas: „Pagal orų prognozę Kryme bus labai karšta. Laikas rusų okupantams pasiruošti plaukti. Norint plaukti į Sočį ar Jejską reikia daug jėgų. Beje, į Gineso rekordų knygą gali būti įtrauktas naujas ilgiausio plaukimo atvirame vandenyje rekordas.

Vladimiras Putinas yra pasiryžęs formuoti ateitį taip, kad ji atrodytų kaip jo istorijos versija. Rusijos prezidentas įsiveržė į Ukrainą ne todėl, kad jaustų grėsmę dėl NATO plėtros ar Vakarų „provokacijų“. Jis pradėjo savo „specialią karinę operaciją“, nes mano, kad Rusija turi dievišką teisę valdyti Ukrainą, sunaikinti jos nacionalinį identitetą ir integruoti ukrainiečius į Didžiąją Rusiją, rašo „Foreign Affairs“.  Šią misiją jis išdėstė 5000 žodžių traktate, paskelbt...

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį susitiko su Krymo totorių parlamento pirmininku Refatu Čiubarovu. Susitikime buvo aptarta Krymo totorių padėtis ir žmogaus teisių pažeidimai Rusijos okupuotame Kryme, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Šalies vadovas akcentavo, kad Lietuva nepripažįsta Ukrainos Krymo pusiasalio neteisėtos okupacijos ir aneksijos bei ketina ir toliau kelti šį klausimą tarptautinėse organizacijose.

Kryme buvo pastebėta didžiulė Rusijos karinės technikos kolona, judanti nuo Kerčės tilto gilyn į Ukrainos teritoriją, skelbiama „Krym.Realiji“. Rusijos kariuomenė pastarosiomis dienomis aktyviai stiprina savo pajėgas okupuotose teritorijose. Liudininkai užfiksavo didelę karinės technikos koloną, daugiausiai sunkvežimius „URAL“, pastebėjo ir nufilmavo liudininkai. Rugpjūčio 27-ąją Kryme taip pat buvo pastebėta kolona rusų karių, kurie buvo perkeliami į žemyninę Ukrainos dalį.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas neabejoja, kad visas Rusijos okupuotas Ukrainos teritorijas, įskaitant Krymo pusiasalį, Ukrainos ginkluotosios pajėgos išlaisvins „bet kokiomis priemonėmis“. „Turime vykdyti kontr-specialiąją operaciją, kuri leis Rusijai atlikti reikšmingą politinės sistemos transformaciją ir Rusijoje prasidės revoliucinis procesas.

Kryme, Krasnogvardeisko kaime, trečiadienio rytą užfiksuotos liepsnos bei tiršti juodi į dangų kylantys dūmai. Ukrainos naujienų agentūra UNIAN, cituodama vietos „Telegram“ kanalus, skelbia, kad galimai liepsnoja naftos bazė. Tačiau vietos gyventojai tvirtina, kad dėl trumpojo sujungimo užsiliepsnojo sena parduotuvė Įvykio detalės tikslinamos.

„Der Spiegel“ korespondentas Maskvoje Christianas Eschas Rusijos sostinėje Maskvoje gyvena jau 14 metų. Bet pastaruoju metu net ir jam gerai žinomi žmonės tapo iš dalies neatpažįstami. Todėl jam kyla klausimas, kodėl tiek daug čia gyvenančių žmonių palaiko karą? Susipažinkite su jo pasakojimu.  Mano pasą vartantis jaunas vyras, vilkintis civiliais drabužiais, klausia: „Ar buvote Bučoje?“ Mes sėdime mažoje patalpoje be langų 2-ajame Šeremetjevo oro uosto terminale.

Krymas nesantaikos obuoliu buvo daugelį amžių, dėl jo kovėsi Osmanų imperija, rusai, britai ir net prancūzai, o pusiasalyje nuo seno gyvenę Krymo totoriai patyrė ne vieną tremtį ir persekiojimus. Štai ir dabar Kryme jo gyventojams totoriams jau nebelieka vietos, o ukrainiečiai ir rusai susirėmė dėl pusiasalio.

Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis paskelbė, kad Ukraina pasiruošusi vykdyti Krymo, kurį Rusija okupacijos metais pavertė didžiule karine baze, demilitarizaciją. „Dabar apskaičiuoti Ukrainos nuostoliai dėl laikinos Krymo okupacijos siekia apie 118 milijardų dolerių (118 mlrd. eurų)“, – per savo kalbą antrajame Krymo platformos viršūnių susitikime, kuris vyko nuotoliu, sakė D. Šmyhalis, skelbia UNIAN.

Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Aleksejus Danilovas įvardijo, kokiu atveju Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas išsaugotų Krymo tiltą, Rusijai kainavusį šimtus milijardų rublių. Apie tai A. Danilovas kalbėjo interviu laikraščiui „Wyborcza“, rašo UNIAN. Anot jo, V. Putinas išsaugotų tiltą, jungiantį Rusiją su aneksuotu Krymo pusiasaliu tik tuo atveju, jei iš Krymo išvestų visus okupantus. „Žinoma, apie tai jau kalbėjau kovo mėnesį.

Krymas turėtų būti grąžintas Ukrainai, pareiškė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. Apie tai jis kalbėjo Krymo platformos konferencijoje, rašo UNIAN. „Manome, kad Krymo užgrobimas yra neteisėtas, prieštaraujantis Konstitucijai. Tokia yra mūsų principinė pozicija moraliniu ir teisiniu požiūriu. Pagal tarptautinę teisę Krymas turi būti grąžintas Ukrainai. Tai svarbu visam regionui ir pasaulio saugumo sistemai“, – teigė jis. R. T. Erdoganas taip pat paminėjo Krymo totorius.

JAV gyvenantis rusų publicistas Andrejus Piontkovskis tvirtina, kad norint pasiekti, jog Vladimiras Putinas būtų nuverstas iš valdžios Rusijoje, ukrainiečiai turi išvaduoti Chersoną bei sunaikinti Krymo tiltą. „Užtikrinu, kad po šių dviejų įvykių Putinas bus pašalintas iš valdžios. Į valdžią ateis tokie niekšai kaip jis pats – tie žmonės, kurie bunkeryje.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda antradienį nuotoliniu būdu dalyvaus antrajame Krymo platformos susitikime. „Lietuva niekada nepripažino ir nepripažins Krymo aneksijos, kaip ir kitų Rusijos bandymų diskredituoti Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą. Privalome ir toliau remti Ukrainą, plačiai ir garsiai tarptautinėje erdvėje kalbėti apie Rusijos vykdomus žiaurius karo nusikaltimus.

Pasikartojančios atakos prieš karinius objektus Rusijos okupuotame Kryme rodo rodo išaugusias Ukrainos kariuomenės galimybes, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Fronto linija kol kas yra stabili, galime  galbūt įvertinti kaip lūžį, kad vos ne mėnesį ta fronto linija keičiasi minimaliai, pajėgas abi pusės perskirsto į skirtingus fronto ruožus.

Rusų turistai fotografuodamiesi ir keldami savo nuotraukas į socialinius tinklus, netyčia atskleidžia Rusijos karinės technikos buvimo vietas Kryme. Apie vieną tokį incidentą pranešė Laisvosios Europos Radijo/Laisvės radijo žurnalistas Markas Krutovas. „Rusų turistai atskleidžia oro gynybos sistemas S-400, esančias netoli Eupatorijos (Krymas – red. past). Vietos valdžios teigimu, oro gynyba šioje srityje veikia beveik kiekvieną dieną.

Kryme ir toliau aidi atakų garsai. Vaizdo įraše užfiksavo, kaip bepilotis orlaivis skrido tiesiai link rusų štabo okupuotame Sevastopolio mieste. Po atakos nukentėjo rusų Juodosios jūros laivyno būstinė. Naujienų agentūra UNIAN išplatino 2 vaizdo įrašus, kuriuose matyti, kaip dronas skrenda link Kryme esančios rusų Juodosios jūros laivyno būstinės. Kitame vaizdo įraše girdėti, kaip vyksta apšaudymas. Teigiama, kad dronas padarė žalos rusų Juodosios jūros laivynui – užsidegė pastato stogas.

Po pastarųjų smūgių prieš jos karinius objektus okupuotame Kryme Rusijos vadovybė praranda pasitikėjimą pusiasalio saugumu ir imasi pertvarkyti savo pajėgas, teigiama naujausioje JAV karo studijų instituto (ISW) analizėje. Anot instituto analitikų, rugpjūčio 17 dieną Rusijos viceadmirolas Viktoras Sokolovas pakeitė admirolą Igorį Osipovą Juodosios jūros laivyno vado pareigose.

Krymo geležinkelių ir autobusų stotyse – dešimtys tūkstančių išsigandusių ir bėgančių rusų. Visi jie bėga iš okupuoto Krymo po naujausių Ukrainos smūgių rusų bazėms. Zelenskis sako – rusams Kryme ne vieta, o ukrainiečius ragina laikytis toliau nuo rusų karinių objektų. Kyjivas perspėja – artimiausiu metu Kryme sprogimų tik daugės. Deja, nesnaudžia ir rusai – per dieną į ukrainiečių pozicijas fronte iššauna kelias dešimtis tūkstančių sviedinių.

Vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas trečiadienį, po virtinės sprogimų Kryme, paragino „sunaikinti“ Maskvos pastatytą tiltą, jungiantį šį Kremliaus aneksuotą pusiasalį su Rusijos žemynine dalimi. 2018 metais Rusijos prezidento Vladimiro Putino iškilmingai atidarytas 19 km ilgio tiltas yra pagrindinis Maskvos karinis ir civilinis sausumos koridorius į pusiasalį, aneksuotą 2014-aisiais.

Per artimiausius du ar tris mėnesius Rusijos pajėgų kariniuose objektuose laikinai okupuotame Kryme gali įvykti ir daugiau sprogimų, interviu „The Guardian“ pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michaylo Podoliakas.

Palyginus JAV bendrovės „Planet Labs“ darytas palydovines nuotraukas, matyti antradienio sprogimų Rusijos amunicijos sandėlyje Kryme pasekmės. JAV finansuojamo „Laisvosios Europos Radijo/Laisvės radijo“ Ukrainos tarnybos žurnalistas Kyrylo Ovsianijus paskelbė palydovo nuotraukas „Twitter“. Rusijos aneksuotame Kryme antradienį apšaudytas Rusijos amunicijos sandėlis. Tai antras išpuolis Kryme per savaitę. Praėjusį antradienį Kryme apšaudytas Rusijos karinis aerodromas.

Sprogimai Rusijos šaudmenų sandėlyje ir transformatorių pastotėje Džankojaus srityje Kryme smarkiai sutrikdė Rusijos kariuomenės aprūpinimą žemyninėje Ukrainos dalyje, teigiama naujausioje JAV Karo studijų instituto (ISW) analizėje. Rusijos kariuomenė naudojo Džankojų kaip geležinkelio mazgą, perkeldama kariuomenę ir įrangą iš Krymo į okupuotas gyvenvietes Zaporižios srities pietuose, įskaitant Melitopolį.

Okupuotame Kryme – ir vėl milžiniški sprogimai. Į orą lekia rusų amunicijos sandėlis. Kremliaus propaganda dar bandė slėpti, bet vėliau pripažino gavusi smūgį. Melu rusus šeriantis Putinas Afrikos, Azijos ir pietų Amerikos šalims bando įrodyti neva Rusijos ginklai – patys pažangiausi pasaulyje ir jiems juos parduoti. Sprogimai ankstų rytą neabejotinai pažadino net kavos nespėjusius išgerti okupuoto Krymo Džankojaus rajono gyventojus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas laikysis įsikabinęs Chersono srities Ukrainoje „iki visos pietinės grupuotės susinaikinimo“, UNIAN cituojamas ekspertas Andrejus Piontkovskis. Ukrainos Chersono srities tarybos atstovas Jurijus Sobolevskis pareiškė, kad rusų grupuotė Chersone „faktiškai nebeturi šansų“, nes jau ir karinė vadovybė sprunka. Priežastis – okupacinės pajėgos, po tikslinių smūgių į užnugarį, nebeturi nė vieno tiekimo taško.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas teigia, kad antradienio rytą Krymą, Džankojaus apylinkėse, girdėti sprogimai – vykstanti Krymo pusiasalio demilitarizacija. „Rytas prie Džankojaus prasidėjo sprogimais. Priminimas: normalios šalies Krymas yra apie Juodąją jūrą, kalnus, poilsį ir turizmą, o rusų okupuotas Krymas – apie sandėlių sprogimus ir didelę įsibrovėlių bei vagių mirties riziką. Vyksta demilitarizacija“, – savo „Twitter“ paskyroje rašė M. Podoliakas.

Antradienio rytą Rusijos okupuoto Krymo Džankojaus rajone girdimi sprogimai ir matomas gaisras. Tai, kad liepsnoja rusų amunicijos sandėlis, patvirtino ir Rusijos Gynybos ministerija. Vietos leidinio „Kryminform“ duomenimis, liudininkai praneša apie sprogimus Džankojaus rajone Kryme. Vietiniai išgirdo garsius trenksmus. Juodi dūmai matomi iš įvairių Krymo taškų. Sprogimas galimai įvyko netoli Maiskojės kaimo, netoli Džankojaus.

Karaoke bare, esančiame Krymo Ščelkino miesto krantinėje, vyras iš didžėjaus užsakė ukrainiečių atlikėjo Yarmak dainą bei dedikavo ją „Azov“ būrio kovotojams. Po šio drąsaus žingsnio dėl muzikos rusams turėjo atsiprašinėti įstaigos darbuotojai ir šeimininkė, taip pat ir Ukrainos patriotinės kompozicijos užsakovas, skelbia Liga.net.

Rusai Kryme nugriovė Krymo totorių degalinę, kurioje anksčiau savininkai atsisakė aptarnauti rusų karinę mašiną, rašo Pravda.ua Krymo totorių Medžliso vadovas Refatas Chubarovas Telegrame pararašė: „Visi prisimena šią neseną sensacingą istoriją okupuotame Kryme, kai degalinė atsisakė aptarnauti rusų okupantų karinę mašiną. Šios degalinės savininkai ir darbuotojai buvo Krymo totoriai. Įvykis sulaukė didelio atgarsio ne tik okupuotame Kryme, bet ir už jo sienų.

„Man, – šmaikštavo Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, – žodis „neįmanoma“ reiškia „įmanoma ateityje“. Ir ne be priežasties. Prieštankinės raketos „Javelin“, kurių Amerika neleido tiekti, kai Rusija užgrobė pirmąsias Ukrainos teritorijas 2014-aisiais, 2017 metais vėl buvo pradėtos tiekti nedideliais kiekiais, o kai Rusija užpuolė Ukrainą vasarį, tiekimas pajudėjo visu pajėgumu.

JAV Gynybos departamentas penktadienį sakė, kad amerikiečių tiekiami ginklai nebuvo panaudoti atakuojant rusų oro pajėgų bazę Kryme, ir nurodė nežinantis bazėje įvykusių niokojamų sprogimų priežasties. Manoma, kad galingi antradienio sprogimai Sakų aviacijos bazėje aneksuotame Kryme, per kuriuos, Kyjivo teigimu, buvo sunaikinti devyni lėktuvai ir šaudmenų atsargos, yra ukrainiečių atakos rezultatas.

„Forbes“ paskaičiavo, kad prieš sprogimus „Saki“ karinėje bazėje Kryme galėjo būti karinės technikos už 650 – 850 mln. dolerių. Skirtingų šaltinių teigimu, buvo sunaikinta nuo 8 iki 24 Rusijos karinių oro pajėgų orlaivių – daugiausiai naikintuvų ir žvalgybinių lėktuvų. Amerikiečių bendrovė „Planet Labs“ publikavo šios vietos nuotraukas iš palydovo vos kelios valandos iki sprogimų. Jose matyti, kad oro uosto teritorijoje buvo dislokuota apie 20 lėktuvų.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadovybė išplatino palydovines nuotraukas, kuriose matyti tikroji Rusijos kariniam aerodromui Kryme padaryta žala. Ukrainiečiai tvirtina sunaikinę daugiau nei devynis rusų lėktuvus. Iki šiol skaičiuota, kad per sprogimus Kryme buvo sunaikinti „mažiausiai aštuoni“ rusų lėktuvai. Oficialioje ukrainiečių skelbiamoje Rusijos pajėgų nuostolių statistikoje rašoma, kad sunaikinti devyni lėktuvai.

Po galingų sprogimų Krymo kariniame aerodrome – rusų okupantų panika ir ašaros. Čia atostogavę rusai nepatenkinti suskubo evakuotis iš pusiasalio. Nusidriekė milžiniškos spūstys per Krymo tiltą. Kyjivas oficialiai neprisiima taiklaus smūgio nuopelnų, bet perspėja, kad panašių incidentų Kryme netrukus gali būti dar daugiau. Rusai nedrįsta pripažinti, kas iš tikro įvyko, ir aiškina, kad detonavo keli sprogmenys.

Ukrainos oro pajėgos trečiadienį pranešė, kad devyni Rusijos karo lėktuvai buvo sunaikinti per galingus sprogimus vienoje aviacijos bazėje aneksuotame Kryme, kurie, daugelio nuomone, yra ukrainiečių atakos rezultatas. Rusija savo ruožtu neigia, kad per antradienį nugriaudėjusius sprogimus buvo apgadinta kokių nors orlaivių arba kad prieš bazę buvo surengta ataka.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Rusijos pradėta karinė invazija turėtų baigtis ten, kur ir prasidėjo – Kryme. Pasak V. Zelenskio, pagrindinis siekis taip pat yra išlaisvinti pusiasalį nuo okupantų, rašo CNN. „Šis Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą ir visą laisvąją Europą prasidėjo Kryme, todėl ir turėtų būti užbaigtas Kryme jį išvaduojant. <...> Šiandien nėra įmanoma pasakyti, kada visa tai galiausiai įvyks.

Mažiausiai vienas žmogus žuvo ir dar keli buvo sužeisti per galingus sprogimus, antradienį driokstelėjusius vienoje Rusijos karinių oro pajėgų bazėje aneksuotame Krymo pusiasalyje, pranešė pareigūnai. Incidentas Sakų kariniame aerodrome įvyko Maskvos karo Ukrainoje 167-ąją dieną. „Galiu patvirtinti kelių sprogimų faktą Novofedorivkos apylinkėse. Aplinkybės tiriamos“, – per platformą „Telegram“ parašė Maskvos paskirtos Krymo administracijos vadovo padėjėjas Olegas Kriučkovas.

Rusų okupuotame Kryme kai kurie žmonės rimtai išsigando, kad karas gali įsiplieksti ir pusiasalio teritorijoje, skelbia Ukrainos naujienų agentūra UNIAN savo „Telegram“ kanale. Tokią nuomonę išsakė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktorato atstovas Vadym Skibitsky. „Pamažu tai pasiekia ir Krymo gyventojus. Mes tikrai stebime tuos klausimus, kurie yra susiję su tokiomis visuomenės nuotaikomis.

Per dronų ataką prieš Rusijos karinį jūrų laivyną okupuoto Krymo Sevastopolio mieste sekmadienį buvo sužeisti penki žmonės, pranešė Maskvos primestas gubernatorius Michailas Razvožajevas, apkaltinęs dėl jos ukrainiečius. Ukraina tai neigia ir vadina rusų pranešimą provokacija. Sevastopolis yra pagrindinė Rusijos Juodosios jūros laivyno bazė 2014 metais aneksuotame Ukrainai priklausančiame Kryme.