kremavimas

„Wall Street Journal“ atskleidė, kad Floridoje ir Kalifornijoje įsikūrusiuose „Walt Disney“ pramogų parkuose nuolat vyksta šiurpūs dalykai ir anksčiau tai buvo slepiama. Parko teritorijoje, maždaug kartą į mėnesį, svečiai išbarsto savo artimųjų pelenus, nes, esą, velioniams ši vieta labai daug reiškė. Parko darbuotojai net gi turi slaptą kodą, kurį naudoja pastebėję tokį lankytojų elgesį.

Dviguba senolių panevėžiečių sutuoktinių mirtis namuose pareigūnams užminė mįslę. Dviejų negyvų aštuoniasdešimtmečių kūnai bute jau buvo pradėję irti. Persigandę kaimynai iš anksto puolė dezinfekuoti laiptinę nuo covido užkrato, jei po skrodimo paaiškėtų, kad virusas pražudė porą. Greitosios medikai pastebi, kad konstatuoti žmonių mirtis namuose, kai visiškai neaiškios priežastys, jiems per karantiną tenka net du kartus dažniau.

Lietuvoje jau kelis mėnesius iš eilės vien nuo koronaviruso kasdien miršta kelios dešimtys gyventojų. Tai jaučia ir laidotuvių ritualinius reikmenis gaminančios įmonės. Karstų gamintojai sako, kad užsakymų srautai – padidėję, todėl dažnai dėl to tenka suktis sparčiau. Tiesa, beveik visi kalbinti gamintojai sako, kad vis paklausesni tampa kremavimo karstai – nors jie ir „kartoniniai“, pagaminti tokį užtrunka tiek pat, kiek ir įprastą laidotuvių karstą.

Koronavirusas ir toliau kelia sumaištį ir atsisveikinant su į paskutinę kelionę išlydimais mirusiais artimaisiais. Ritualinių paslaugų teikėjai dejuoja, kad laidotuvės virto konvejeriu. Per pandemiją karstus masiškai keičia urnos, mat daug daugiau mirusiųjų kremuojama. O sergantieji koronavirusu iš vis atideda laidotuves, nes neturi galimybių palaidoti urnų su pelenais.

Grupė Seimo narių siūlo leisti kremuotų palaikų pelenus išbarstyti Baltijos jūroje toliau nuo kranto, upėse, išskyrus gyvenamąsias teritorijas. Pagal dabartinę tvarką, kremuoti palaikai yra laidojami dedant juos į kapavietę kapinėse arba į nišą kolumbariume, pelenai gali būti išbarstomi kapinių kremuotų palaikų barstymo lauke. Taip pat kremuoti žmogaus palaikai urnoje gali būti laikinai saugomi namuose ar kitose saugojimui tinkamose vietose.

„Lietuvos krematoriumas“ pernai atliko 7380 kremavimų. Tai – 50 proc. daugiau nei 2019 metais, kuomet buvo atlikti 4902 kremavimai, arba beveik dvigubai daugiau nei 2018 metais, kuomet buvo atliktos 3804 kremacijos.

Koronaviruso pandemija pristabdė mūsų, gyvųjų, gyvenimus, įnešė daugiau sumaišties ir neužtikrintumo. Tačiau gamta ir toliau gyvena savo gyvenimą įprastu ritmu – keičiasi metų laikai, kartos – vieni gimsta, kiti miršta... O mes turime tiesiog prie to prisitaikyti. Vieniems tai sekasi lengviau, kitiems – sunkiau, bet deramai į Amžinąjį poilsį išlydėti artimąjį norime kiekvienas.

Lietuvos laidojimo namų darbuotojams šiomis dienomis teko spręsti sudėtingą užduotį, kaip kremuoti velionį norinčiai šeimai užtikrinti tokią paslaugą. Mat praėjusią savaitę sustojo veikti vienintelis šalies krematoriumas Kėdainiuose. Tiesa, antradienio vakarą šios problemos buvo išspręstos ir Lietuvos krematoriumas vėl atnaujino savo veiklą.  Pirmoji kremacija Kėdainiuose esančiame vieninteliame Lietuvos krematoriume buvo atlikta dar 2011-ųjų pabaigoje.

Deramas atsisveikinimas su brangiu žmogumi padeda lengviau išgedėti sudėtingą laikotarpį. Nors ilgą laiką ši jautri sritis sunkiai įsileido naujoves, pastebima, kad keičiasi ir atsisveikinimo tradicijos. Vienas ryškiausių pokyčių, pasak laidojimo ceremonijų organizavimo sistemos „Rekviem“ konsultantės Evelinos Kotrynos Gailės, yra sutrumpėjęs laikas, skirtas atsisveikinti su velioniu.

Pasaulyje vis labiau populiarėja ekologiški atsisveikinimo su mirusiuoju būdai ir šalia tradicinio laidojimo į žemę bei kremavimo atsiranda vis daugiau netikėtų laidojimo būdų – tokių kaip kūno užšaldymas, laidojimas kosmose ar po vandeniu, atminimo medžio išauginimas iš palaikų. Nors tokių naujovių Lietuvoje dar nėra, ekologiškumo tendencijos atkeliauja ir į mūsų šalį – žmonės ieško mažiau aplinkai kenksmingų sprendimų ir kaip laidojimo į žemę alternatyvą renkasi kremavimą.

Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sprendimu, nustatyta, kaip karantino laikotarpiu tvarkyti mirusiųjų palaikus ir organizuoti jų laidotuves.

Gyvenimas karantino sąlygomis, plintant naujajam koronavirusui COVID-19, pakeitė daugelį mūsų įpročių ir apribojo daug veiklų. Bet yra tokių, kurių negalime sustabdyti jokiomis aplinkybėmis. Viena jų – mirusiųjų laidojimas. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pateikė bendras taisykles, kaip šiuo metu organizuoti laidotuves, kaip turi veikti laidojimo paslaugas teikiančios įmonės.

Vyriausybė rengiasi atverti nebeveikiančias kapines laidojimui. Žmonėms dėl to padidės galimybės amžino poilsio atgulti šalia artimųjų. O valdininkai viliasi, kad tai leis atgaivinti apleistas ir nykstančias kapines, ir kartu sumažės naujų kapaviečių poreikis. Tiesa, naujovė negalios laidojimams karstuose, o tik urnoms. Vienas kapines Vilniuje surasti nėra paprasta. Nėra jokių kelio nuorodų, jų nerodo ir navigacija.

Siaubo filmą primenančios šermenys. Mamą praradusi moteris tik laidojimo biure suprato, kad šarvojimui ruošia visai ne savo mamos kūną. Šeima puolė aiškintis, kur dingo jų artimosios palaikai, tačiau jau buvo per vėlu – jų mama jau buvo pavirtusi pelenais Suvalkų krematoriume. Kita šeima, kuriai Raseinių ligoninėje atiduotas svetimos moters kūnas laukė pelenų, tačiau sužinojo, kad jų giminaitės kūnas kitame laidojimo biure ruošiamas kitos šeimos laidotuvėms.

Vieninteliame šalies krematoriume atsiduria kas aštuntas mirusysis. Verslininkai tikina, jog šis ritualas Lietuvoje taip populiarėja, jog pernai tokių paslaugų buvo atlikta trečdaliu daugiau nei prieš metus. Nepaisant poreikio augimo, didmiesčiuose naujų krematoriumų statybos stringa. Vilniuje verslininkai darbų negali pradėti dėl tinkamai nesutvarkyto statybų projekto, o Kaune tam paprieštaravo gyventojai. Beveik penki tūkstančiai. Tiek velionių buvo kremuota pernai.

Jau daugiau kaip dešimtmetį kremavimą Lietuvoje renkamasi kaip dar vieną laidojimo būdą. Jį, tyrimų duomenimis, net daugiau nei du trečdaliai šalies gyventojų vertina palankiai, todėl tikėtina, kad paslaugos poreikis ateityje tik augs. Tačiau pati kremavimo paslauga vis dar mistifikuojama, ir nors dažno artimieji ar pažįstami buvo laidoti kremuojant, žmonėms vis dar kyla klausimų. Pateikiame atsakymus į 12-ka dažniausiai užduodamų klausimų.

Vašingtonas antradienį tapo pirmąja JAV valstija, įteisinusia galimybę paversti žmonių palaikus kompostu, ekologinėms idėjoms prijaučiančiam gubernatoriui Jay Inslee pasirašius įstatymą, turintį padėti sumažinti atmosferos taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, atpalaiduojamomis laidojant įprastu būdu arba kremuojant.

Pasaulinės mados pasaulio žvaigždės Karlo Lagerfeldo palaikai buvo kremuoti Prancūzijoje, pranešė žurnalas „Closer“. Tokiu būdu buvo įvykdyta Vokietijoje gimusio legendinio dizainerio, kuris antradienį mirė Paryžiuje būdamas 85 metų, paskutinioji valia. K. Lagerfeldo, juokaudavusio, kad jis „verčiau mirs“ negu bus palaidotas, kūnas buvo sudegintas Nantero mieste, esančiame į vakarus nuo Paryžiaus.

Kasmet žiniasklaidoje pasklinda kalbos, kur vienaip ar kitaip kartojama: draudžiama bet kur barstyti artimųjų pelenus, nes tai draudžia valstybės įstatymai. Tačiau įdomiausia tai, kad įstatymuose toks draudimas konkrečiai neįvardijamas, o dėl jo ginčijasi net specialistai.

Tikriausiai visi esame netekę savo mylimo augintinio. Praradus gyvūnėlį seka kiti nemalonūs apsisprendimai – ką daryti su nugaišusio augintinio palaikais.  Paprastai, kai jūsų augintinis nugaišta veterinarijos gydytojas padeda pasirūpinti gaišena. Taip nutiko ir mylimo katino netekusiai Ritai, nusprendusi kremuoti palaikus veterinaras pasiūlė pasilikti katino uodegą. Šiaurės Airijoje lietuvė Rita atnešė katiną į veterinarijos gydyklą ir paklausė, ar galėtų kremuoti savo negyvą augintinį.

Pastaruoju metu laidojimo ir mirusiųjų pagerbimo papročiai Lietuvoje keičiasi. Vis dažniau pasirenkamos ne tradicinės laidotuvės – mirusiojo laidojimas į žemę, o palaikų deginimas – kremavimas. Tačiau ne visi žino, kur dėti urną su pelenais. Lietuvos įstatymai numato, kad urną su pelenais galima laidoti kapinėse, kolumbariumuose ir tam numatytose vietose. Negalima berti pelenų į upę, jūrą, miške ar po medžiais kieme – įstatymuose to nenumatyta.

Dziangsi provincijos vadovybė pradėjo drausti tradicines laidotuves, siekiant išspręsti žemės resursų trūkumo klausimą. Vietos valdininkai nusprendė kremaciją paskelbti vieninteliu leidžiamu laidojimo ritualu. Daugelyje regiono miestų valdžia nustatė terminus, kuomet vietos laidojimo politika bus galutinai nukreipta į „tik kremacija“ pusę. Leidinio „South China Morning Post“ teigimu, valdininkai jėga atiminėjo karstus iš kaimo gyventojų trijose provincijose.

  Kėdainiuose esančiame „K2 LT“ krematoriume administratoriumi dirbantis Gražvydas Vaicieka (42) neslepia, kad dauguma žmonių, išgirdę apie jo darbo vietą net aikteli iš nuostabos ir nesivaržydami pažeria begalę klausimų, kaip gi atrodo šis darbas? Išskirtinai su tv3.lt skaitytojais Gražvydas dalinasi savo darbo užkulisiais bei atskleidžia, kokius jausmus jam pačiam tenka išgyventi kasdien susiduriant su mirtimi.   „Krematoriume dirbu nuo pat jo atidarymo – jau šešerius metus.

Ar kada susimąstote, kaip turėtų atrodyti jūsų arba šeimos narių laidotuvės? Tikėtina, kad ne. Juk ir kai netenkame artimųjų atrodo, jog viską apie laidotuvių organizavimą gerai žinome, nes teko dalyvauti kitų laidotuvėse. Deja, daugelis su laidotuvėmis susijusių įsitikinimų yra klaidingi ir netgi spėję tapti mitais. Pateikiame pačius populiariausius stereotipus bei jų paneigimus ir kviečiame pažiūrėti iš naujo į paskutinį atsisveikinimą. Mitas nr. 1: kremuojant būtinas karstas Ir taip, ir ne.

Prieš tūkstantmetį pagal papročius vikingai su mirusiuoju atsisveikindavo ypatingai – velionis kartu su savo vertingiausiais daiktais, o kartais net ir su žirgu ar žmona būdavo išplukdomi į jūrą, o laivelis padegamas. O Indijoje į paskutinę kelionę žmonės tokiu būdu yra siunčiami ir šiandien – mirusiajam viešoje vietoje sukraunamas laužas. Lietuvoje tuo metu vyrauja tradicinis laidojimas užkasant kūną žemėje.

Tiesiog nepakartojama žinia Indijoje – 25 savaitę gimusi mergytė laikoma tikru stebuklu, rašoma „India Times“. Tiesa, pirmiausia tėvams buvo pranešta, kad jų mažylė gimė jau negyva. Laimei, praėjus kelioms sekundėms, įvyko stebuklas – pasirodo, kad mergytė vis tik yra gyva. Vos gimusi mažylė svėrė 350 gramų. „Gydytojai mums pasakė, kad mūsų dukrą teks kremuoti, nes ji gimė negyva“, - pasakojo mergytės tėvas.

Kol kas Lietuvoje veikia vienas krematoriumas Kėdainiuose. Tačiau jau greitai situacija gali keistis. Apie krematoriumo statybas prabilta Klaipėdoje, o Vilniuje jau į priekį juda darbai, nustatant tinkamas miesto zonas. Konkurencija aštrės, o tai keis ir kainas klientams. Vilniaus miesto savivaldybė neseniai paskelbė 10 miesto zonų, kuriose būtų tinkamos krematoriumo statybai.

Popmuzikos superžvaigždės Prince'o (Princo) kūnas šeštadienį buvo kremuotas privačios ceremonijos metu, o vėliau planuojama surengti viešą renginį dainininkui atminti, pranešė jo atstovė spaudai. „Prieš kelias valandas su Prince'u privačios gražios ceremonijos metu atsisveikino nedidelė grupė labiausiai jo mylėtų žmonių: šeimos nariai, draugai ir kiti muzikantai, – pranešė Anna Meacham (Ana Mičem). – Prince'o palaikai buvo kremuoti, o kur jie bus laikomi nebus skelbiama.

Kėdainių krematoriumą valdanti įmonė nuo kovo 15 d. keičia kremavimo paslaugos kainodarą. Pasak bendrovės vadovo, kainodaros pokyčiai atliekami įvertinus veiklą su dviejų linijų technologiniais pajėgumais ir atsižvelgiant į pastaruoju metu viešojoje erdvėje išsakomus gyventojų pageidavimus.

Lietuvai palydėjus iškilią menininkę Galiną Dauguvietytę paaiškėjo, kad gimtinės žemėje jos urna galėjo būti užkasta nelegaliai. Pasirodo užkasti urną su artimojo pelenais kur nori, ar išbarstyti artimojo pelenų pavėjui jo paties pageidautoje vietoje – mūsų įstatymai neleidžia. Garsenybės poilsio vietos dabar, žinoma, niekas neturėtų kapstyti, tačiau aiškėja, kad Lietuvoje veikiantys kremuotų palaikų laidojimo įstatymai neleidžia mums pasielgti taip, kaip įsivaizduojame.

Antrąjį krematoriumą Lietuvoje ketinima statyti šalia Vievio miestelio, apsupto saugomų teritorijų, ežerų ir rekreacinių zonų. Užmoju statyti minėtą objektą pasipiktinę vietos gyventojai pabrėžia, kad valdžia verslininkams imtis projekto leido patyliukais, nepaisant bendruomenės interesų, nepagalvojus apie galimai sudarkytą kraštovaizdį. Tuo metu tiek savivalda, tiek ir verslininkai ramina, jog krematoriumas oro neterš ir beda pirštu į vietos verslininkų keliamas intrigas.

Didelė minia žmonių, juokas ir šypsenos, muzika, gėrimai ir nenutrūkstantis klegėjimas – visa tai skamba kaip linksma šventė, tačiau Balio saloje, Ubudo mieste – tai šermenų ceremonija. Ašaroms ir raudoms čia vietos nėra: juk mirusioji iškeliauja į geresnį gyvenimą. Velionė – Ubudo miesto karaliaus žmona, 53-ejų metų sulaukusi moteris mirė nuo krūties vėžio.

 Pernai Kėdainiuose veikiančiame krematoriume kremuoti 2 118 mirusiųjų - pusantro karto daugiau nei 2012-aisiais. Krematoriumą vandančios bendrovės „K2 LT“ direktorius Vytenis Labanauskas BNS sakė augimą siejantis su žmonių palankesniu požiūriu į šią paslaugą. "Pernai mes kremavome 2118, o 2012 metais buvo apie 1400. Natūraliai mes siejame su tuo, kad ta paslauga populiarėja ir šiaip daugiau žmonių deklaruoja, kad jie nori būti kremuoti", - teigė V.Labanauskas.

 Kėdainių krematoriumą valdančiai bendrovei „K2 LT” Nacionalinio atsakingo verslo apdovanojimo konkurse įteikta nominacija „Metų aplinkosaugos įmonė“. Šis apdovanojimas labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių kategorijoje bendrovei įteiktas už strateginių Lietuvos ūkio ir aplinkosaugos klausimų sprendimą, pasiūlant alternatyvų laidojimo būdą.

Vakarai dažniausiai dominuoja inovacijų ir originalių verslo sprendimų srityse, tačiau augančiose Azijos rinkose atsiranda vis daugiau drąsuolių, kurie imasi įgyvendinti iš pirmo živlgsnio beprotiškas idėjas, rašo CNBC. Fekalijų restoranas Valgyti išmatų formos ledus sėdint ant klozetą primenančios kėdės viešoje vietoje neatrodo pati geriausia mintis, tačiau Taivane sėkmingai įsibėgėjo „Modern Toilet“ restoranų tinklas, kuriame žmonės kaip tik taip ir skanauja mėgstamus ledus.

Prieš lapkričio pirmąją ar­ti­mie­ji skubėjo į ka­pi­nes, dar­bo pa­dau­gė­jo ir ka­pų tvar­ky­mo įmo­nėms. Ak­men­ka­liai pa­ste­bi, kad Lie­tu­vo­je žmo­nės dau­giau pi­ni­gų ski­ria mi­ru­sių­jų ka­pams ne­gu vai­kų moks­lams. Et­no­lo­go pro­fe­so­riaus Li­ber­to Klim­kos nuo­mo­ne, žmo­nių rū­pes­tis ka­pais yra per­dė­tas. Pa­mink­lai ma­žė­ja Ser­ge­jus Gu­ze­je­vas, ka­pų tvar­ky­mu už­sii­man­čios įmo­nės sa­vi­nin­kas, sa­ko, kad pi­ni­gų ka­pams žmo­nės iš­lei­džia vis dau­giau.

Vėlinės – metas ne tik aplankyti artimųjų kapus, bet ir permąstyti mūsų santykį su išėjusiaisiais amžinybėn. Nesame turtingi, tačiau užsieniečius stebiname prabangiais mirusiųjų miestais ir jų pagerbimo švente, kurioje, deja, komercinio šurmulio vis daugiau nei rimties ir atminties.

Į Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje veikiantį vienintelį Lietuvoje krematoriumą atvyksta jo įrangos gamintojos – Vokietijos kompanijos IFZW – specialistai. Spalio 8 d. jie pradės čia planinę profilaktinę įrangos patikrą, kurios metu taip pat bus atliekamas techninis aptarnavimas. Krematoriumo darbas laikinai stabdomas iki spalio 10 d. Planinė patikra atliekama pagal įrangos gamintojų technologinius reikalavimus.

Antradienį vieninteliame Lietuvoje krematoriume, esančiame Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje, buvo atlikta 1000-oji kremacija. Iki jos nuo pirmosios kremacijos 2011 m. lapkričio 29 d. praėjo devyni mėnesiai.

Sparčiai augant Lietuvos gyventojų poreikiui laidoti artimuosius kremuojant, vienintelis šalyje esantis Kėdainių krematoriumas darbo dienomis pradeda dirbti dviem pamainom, taip pat – šeštadieniais, o, prireikus, ir sekmadieniais. Dabar, pasirinkusieji kremavimo paslaugą, galės ją užsisakyti tą pačią dieną, kurią pageidaus ir kremuoti. „Nuo veiklos pradžios išnaudodavome tik 25 proc.

Daug metų apie kolumbariumą kalbantis, bet jo iki šiol neturintis Panevėžys galbūt įkurs net du. Miesto ūkio skyriaus vedėjas Antanas Karalevičius teigia, kad dviejų vietų žmonių palaikų pelenams laidoti nėra per daug. Iki šiol Savivaldybės akys krypo tik į Ramygalos gatvės kapines, o dabar jau numatytos galimos vietos kolumbariumui ir Šilaičių kapinėse. Vakar Miesto ūkio ir aplinkos komitetas surengė išvažiuojamąjį posėdį apžiūrėti kolumbariumui statyti tinkamų vietų.

Nors Kėdainiuose jau beveik pusmetį veikia pirmasis Lietuvoje krematoriumas, savo mirusius artimuosius kremuoti norinčius žmones laidojimo paslaugas teikiančios bendrovės tebesiunčia į kaimyninę Lenkiją, rašo „Kauno diena“. Manoma, jog dėl to, kad Kėdainių krematoriumas paslaugos kainą deklaruoja viešai ir aiškiai, laidojimo paslaugų bendrovė iš kliento gali pasipelnyti tik už palaikų nuvežimą, todėl ir suinteresuota vežti į užsienį.

Kolumbariumai populiarūs daugelyje pasaulio šalių. Lietuvoje jų atsirado XX amžiuje. Jų yra Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, bet jie visi jau užpildyti. Kaune ketinama statyti keletą naujų. Kolumbariumų poreikis darosi vis aktualesnis, nes vis daugiau mūsų tautiečių pareiškia valią, kad po mirties jų palaikai būtų sudeginti. O praėjusių metų pabaigoje Kėdainiuose ėmus veikti krematoriumui kolumbariumų poreikis dar labiau padidėjo.

Laidojimo tradicijos Lietuvoje keičiasi ir vis daugiau žmonių pasirenka artimųjų kremavimą. Teigiama, kad toks laidojimo būdas pigesnis ir paprastesnis. Bet ar iš tiesų taip yra Lietuvoje? Maždaug po mėnesio Kėdainiuose pradės veikti vienintelis šalyje krematoriumas ir palaikų deginti nebereikės vežti į užsienį. Tačiau lieka problema, kur urnas su palaikais laidoti, nes kolumbariumų Lietuvoje beveik nėra.

Pa­ti iš­si­ka­su­si sau duo­bę, be­pla­nuo­da­ma įreng­ti nau­jas ka­pi­nes Dau­šiš­kiuo­se ir į tą duo­bę įme­tu­si net 9 mln. li­tų, Šiau­lių val­džia nau­jas ka­pi­nes ga­lės pa­siū­ly­ti ge­riau­siu at­ve­ju po dve­jų me­tų. Šiau­liuo­se kas­met vi­du­ti­niš­kai palaido­ja­ma 1,5 tūkst. žmo­nių, o vie­tų ka­pi­nė­se be­veik ne­bė­ra.

Floridos laidojimo namai siūlo alternatyvą laidojimui žemėje ir kremavimui - kūno suskystinimą. Nerūdijančio plieno mašinoje kūnas susmulkinamas per viso labo 3 valandas ir paverčiamas rudu skysčiu, kuris nutekinamas viešąja kanalizacijos sistema. Žmogaus kaulai gali būti susmulkinami į dulkes ir grąžinami mirusiojo artimiesiems. Pasak BBC reporterės, tokia kūnų skystinimo technologija yra ekologiška alternatyva laidojimui žemėje ar kremavimui.

Antradienį, rugpjūčio 9 d. į paskutinę kelionę buvo išlydėtas poetas ir literatūros kritikas Valdemaras Kukulas. Nuo pirmadienio jis buvo pašarvotas Lietuvos rašytojų sąjungos patalpose Vilniuje, o vakar 14 val. karstas su velioniu buvo išvežtas kremuoti. Poetas mirė šeštadienį, rugpjūčio 6 d.  savo namuose, eidamas 53-iuosius metus.

Žmonės, kurie vairuoja hibridinius automobilius, perdirbinėja atliekas ir valgo vegetarišką maistą demonstruoja vis didesnį susidomėjimą palikti šį pasaulį taip pat ekologiniu būdu – JAV vis labiau populiarėja vadinamosios „žaliosios“ laidotuvės, rašo dienraštis „Washington Post“. „Žmonės, kurie save vadina gamtosaugininkais nenori palikti šio pasaulio paskutinį kartą užteršdami žemę, – sako „Green Burial Council“ vadovas Joe'us Sehee.

Žmonės, kurie vairuoja hibridinius automobilius, perdirbinėja atliekas ir valgo vegetarišką maistą demonstruoja vis didesnį susidomėjimą palikti šį pasaulį taip pat ekologiniu būdu – JAV vis labiau populiarėja vadinamosios „žaliosios“ laidotuvės, rašo dienraštis „Washington Post“. „Žmonės, kurie save vadina gamtosaugininkais nenori palikti šio pasaulio paskutinį kartą užteršdami žemę, – sako „Green Burial Council“ vadovas Joe'us Sehee.